Nutikus eismo įvykiui, svarbu žinoti, kaip tinkamai užregistruoti žalą ir kokios yra draudimo išmokų taisyklės. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius aspektus, susijusius su eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu.
Eismo įvykio registravimas ir pranešimas draudikui
Jei patekote į avariją, svarbu tinkamai užregistruoti įvykį. Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių arba padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, būtina kviesti policiją.
Kitais atvejais, kai tarpusavyje sutariama dėl eismo įvykio aplinkybių, kartu su kitu eismo įvykio dalyviu reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis tiesiai į draudimo įmonę. Apie eismo įvykį, už kurį esate atsakingas (arba kai neaišku, kas yra dėl jo kaltas), savo draudikui turite pranešti per 3 darbo dienas. Nukentėjusysis per tą patį laikotarpį eismo įvykio deklaraciją turi pateikti kaltininką apdraudusiam draudikui.
Eismo įvykio deklaracijos blankus išduoda visos šią paslaugą teikiančios draudimo bendrovės. Jei eismo įvykio metu nukentėjo trečiasis asmuo, kurio transporto priemonė neapdrausta privalomuoju draudimu, žalos atlyginimo klausimus nagrinės LR Transporto priemonių draudikų biuras.
Dviratininko padarytus nuostolius draudimo kompanija atlygintų tik tada, jei jis būtų apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimo rūšimi.
Žalos apskaičiavimas ir atlyginimas
Žala yra automobilio rinkos kaina draudiminio įvykio dieną, sumažinta jos įrangos liekanų po draudiminio įvykio verte. Liekanų vertė apskaičiuojama pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją. Po draudiminio įvykio transporto priemonės liekanos lieka automobilio savininkui.
Taisyklės numato, kad draudimo įmonė derina su nukentėjusiaisiais žalos atlyginimo būdą. Jūs galite, bet neprivalote sutikti su draudimo įmonės rekomenduojama remonto įmone. Jei pradedate remontuoti automobilį iki išmokos mokėjimo, turėtumėte iš anksto raštu suderinti su draudimo bendrove remonto įmonę, turto remonto būdą ir sąlygas.
Jei savanorišku Kasko draudimu apdraustas automobilis nukenčia dėl duobių, patariama į įvykio vietą kviesti policijos pareigūnus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tada Jums būtų ne tik atlyginti nuostoliai, bet ir išsaugota Jūsų drausmingumo kategorija.
Svarbu: Nepradėkite remontuoti transporto priemonės, būsto, kito turto ar naikinti sugadintų daiktų, kol draudimo bendrovės atstovai nebus apžiūrėję įvykio vietos.
Žala asmeniui
Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Atsižvelgiama į nukentėjusiojo pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus, Neįgalumo ir darbingumo tarnybos nuostatas, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadas, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus.
Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras. Atsižvelgiama į pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo, taip pat į darbdavio pateiktus dokumentus apie vidutinį darbo užmokestį.
Asmeniui, kuris vertėsi individualia veikla, negautos pajamos apskaičiuojamos pagal 12 paskutinių mėnesių iki individualios veiklos nutraukimo vidutines apmokestinamąsias pajamas.
Žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, kuriais įrodomos protingos bei pagrįstos laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos.
Kai dėl Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio padaroma žala asmens sveikatai ir nukentėjęs trečiasis asmuo negali gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje, galimų išlaidų už gydymosi kitose valstybėse paslaugas atlyginimo sąlygos derinamos su atsakingu draudiku ar Biuru raštu.
Žala turtui
Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.
Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio).
Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį. Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.
Jeigu eismo įvykio metu buvo sugadintas tretiesiems asmenims priklausantis turtas, pavyzdžiui, tvora, kelio ar valdos ženklas, stulpas ar panašiai, pranešant apie eismo įvykį reikia pateikti:
- Eismo įvykį patvirtinančią deklaraciją arba pirminę policijos pažymą.
- Eismo įvykio metu sugadintų daiktų sąrašą.
- Sugandinto turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (jeigu tokių dokumentų yra).
- Nuotraukas, kuriose matosi sugadintas turtas.
- Išmokos gavėjo banko sąskaitos rekvizitus.
Svarbu: Turto savininkui nerekomenduojama savarankiškai remontuoti sugadinto turto prieš tai nesuderinus remonto darbų su draudimo kompanijos atstovu.
Neturtinė žala
Neturtinei žalai priskiriama nukentėjusiojo fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių pablogėjimas ir kitos pinigine verte nevertinamos pasekmės.
Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal rekomendacijas, kurias tvirtina vyriausybė arba įgaliota institucija. Jei nukentėjusysis nesutinka su apskaičiuota žala, jis gali pateikti pretenziją draudikui arba biurui. Šalims nesusitarus dėl neturtinės žalos dydžio, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į teismą.
Mirties atveju neturtinei žalai gali būti atlyginama iki 30 MMA dydį vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui.
Išmokų mokėjimo tvarka
Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė.
Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į paslaugas suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.
Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirinko ne visos žalos dydžio vienkartinę išmoką, o periodines išmokas, jos indeksuojamos vadovaujantis nustatyta tvarka.
Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiajam mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu, išmoka mokama dalimis.
Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu, išmoka mokama dalimis.
Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Pakaitinio automobilio nuoma
Jei transporto priemonė remontuojama ir neturite kitos nuosavos transporto priemonės, o be pakaitinės transporto priemonės patirsite didelius nepatogumus, galite kreiptis dėl pakaitinio automobilio nuomos atlyginimo. Atlyginamos vidutinės rinkoje esančios paros nuomos išlaidos.
Pakaitinio automobilio nuomos laikotarpis apskaičiuojamas pagal būtinąjį transporto priemonės remonto laiką, atsižvelgiant į remonto įmonės sudarytą remonto darbų sąmatą.
Visi nesutarimai tarp nukentėjusiojo ir draudiko gali būti sprendžiami teismo tvarka.