Baltijos jūrą supančiose šalyse gyvena apie 80 mln. žmonių, kiekvieną dieną joje plaukioja apie 2 tūkst. laivų ir kasmet joje sugaunama apie 700 tūkst. tonų žuvies.
Tačiau įvairių kenksmingų junginių koncentracija Baltijos jūroje yra gerokai didesnė, negu Šiaurės jūroje ar Atlanto vandenyne, o mūsų jūros dugne tebetūnančių tūkstančiai iprito bombų apvalkalas baigia sudilti. Tai nejaugi žmogaus veikla ar jūros dugną supurtęs žemės drebėjimas gali sukelti ekologinę katastrofą?
Gamtos tyrimų centro Genotoksikologijos laboratorijos vadovė Janina Baršienė pripažįsta dar prieš kelerius metus minusi, kad Baltijos dugne palaidoti antrojo pasaulinio karo ginklai didelio pavojaus nekelia. Tačiau pastaraisiais metais ji pakeitė nuomonę.
„Iki 2008 metų cheminio ginklo zoną aš laikiau gana nepavojinga. Atrodė, kad didelio pavojaus neatsiras ir tiesiant dujotiekį. Deja, nuo 2010 metų Bornholmo zonoje genotoksiškumas labai padidėjo, o 2011metų pabaigoje ir 2012 metų pradžioje atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad tose vietose, kur yra palaidotas cheminis ginklas, kyla didžiulė genetinė rizika“, - Balsas.lt sakė mokslininkė.
„Genetinių pažeidimų plekšnėse, kuriose jų aptinkama daugiausia, ypač padaugėjo po Nord Stream dujotiekio tiesimo Baltijos dugnu. Dėl to 2011-2012 metais plekšnių pietinėje Baltijos jūros dalyje labai sumažėjo“, - naujausiais duomenimis dalijasi J. Baršienė.
Ar gali Baltijos jūros dugną supurtyti žemės drebėjimas? Ar gali joje kilti itin galinga audra, kuri išjudintų jos dugne tūnantį pavojingą seniai pasibaigusio karo krovinį?
Išgirdęs tokį klausimą akademikas, ilgametis Baltijos dugno tyrinėtojas Algimantas Grigelis ramina: „Dėl to galvos neturėtų skaudėti“. Patyrusio geologo teigimu, Baltija nėra tipiška jūra, o jos dugne vyksta kitokie procesai negu vandenyne.
„Tai nugrimzdusi sausuma. Jos dugnas niekuo nesiskiria nuo sausumos. Jeigu sausumoje žemė drebės, tai drebės ir jūroje. Ir atvirkščiai. A.Grigelis pasakojo, kad mūsų jūra pradėjo formuotis prieš 16 tūkst. metų - dabartinėje pietinėje jos dalyje, o šiaurinė dalis susiformavo prieš 10 tūkst. metų.“
„6 tūkst. metų geologinio laiko požiūriu gana nedaug. Ledynai, kurie buvo užkloję vadinamąją Baltoskandijos teritoriją, po truputį traukėsi, toje vietoje sausuma ėmė dubti ir atsirado jūra. Būtų įdubusi kitoje vietoje - gal šiandien Vilniaus ar Kauno vietoje tyvuliuotų. Būtume miestus pasistatę kitur“, - juokaudamas pasakoja mokslininkas.
Geologo teigimu, tokių stiprių srovių, kurios galėtų išjudinti jūros dugne gulintį krovinį, Baltijoje nėra, o per daugiau kaip 60 metų talpas, su kuriomis buvo nuskandintos bombos, užklojo nemenkas dumblo sluoksnis. Jo dalelytės - mažesnės negu viena šimtoji milimetro, bet per metus, anot A. Grigelio, dumblo sluoksnis dugne pastorėja 1-2 mm, „tad dabar jau yra 5-6 cm sluoksnis, o tai - gera gamtinė apsauga“.
„Okeanologai, atlikę jūroje palaidotų ginklų aplinkos nuosėdų cheminę analizę, neaptiko didesnių arseno, kuris yra vienas iš ipritinių bombų komponentų, pėdsakų“, - ramina A. Grigelis.
Didžiausios ekologinės katastrofos istorijoje
Ekologinė katastrofa - tai įvykis, stipriai paveikiantis ekologinę aplinkos pusiausvyrą, pavyzdžiui, naftos ar teršalų išsiliejimas, ugnikalnio išsiveržimas ir kita. Žmonijos istorijoje įvyko daugybė pramoninių avarijų, kurių žala aplinkai prilygsta ekocidui.
Aralo jūros išsekimas
Druskingas nenuotakus Aralo ežeras, esantis tarp Uzbekijos ir Kazachijos, kadaise buvo ketvirtas pagal dydį pasaulyje, dydžiu prilygstantis Airijai; dėl to dažnai vadinamas jūra. 20 a. 7 dešimtmetyje Sovietų Sąjungos valdžios nurodymu į Aralą įtekančių Syrdarjos ir Amudarjos upių vandenys buvo nukreipti medvilnės laukams drėkinti - dėl to ežeras labai nuseko, jo plotas sumažėjo 90 %.
Kadaise buvusi gyvybinga, žuvų gausi jūra dabar yra didžiulė dykuma, kurioje kyla druskos ir smėlio audros, šimtų kilometrų spinduliu darančios neigiamą poveikį žmonėms ir gyvajai gamtai. Daugybė didelių laivų liko stovėti smėlyje. Uostai (Aralas, Muinokas), gyvenvietės, žuvininkystės ūkiai atsidūrė už keliasdešimties kilometrų nuo dabartinio ežero kranto.
Minamatos gyvsidabrio tarša
Daugelį metų Minamatos miestelio, esančio labiausiai į pietvakarius nutolusioje Japonijos Kyushu saloje, gyventojai stebėjo keistą gyvūnų, ypač naminių kačių, elgesį. Katės patirdavo konvulsijas, vėliau šokdavo į jūrą - miestiečiai tokį elgesį vadino kačių šokių liga. 1956 ėmė reikštis ir pirmieji sveikatos sutrikimai žmonėms - traukuliai, neartikuliuota kalba, motorinių funkcijų praradimas ir nekontroliuojami galūnių judesiai. Ši būklė netrukus buvo pavadinta Minamatos liga. Vėliau buvo nustatyta, kad ligą sukėlė plastiko gamintojo Chisso Corp užterštos nuotekos - dideli kiekiai gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų pateko į žuvų ir vėžiagyvių organizmus, o šie gyvūnai sudarė didelę vietinių gyventojų mitybos dalį.
Seveso katastrofa
1976 m. liepos 10 d. Italijos šiaurėje, apie 20 km į šiaurę nuo Milano esančioje chemijos gamykloje įvyko pramoninė avarija, per kurią susidarė didelis baltas dioksinų debesis, kuris greitai nusėdo Seveso mieste. Pirmiausia pradėjo žūti gyvūnai. Praėjus keturioms dienoms žmonės pradėjo jausti cheminės taršos sukeltus simptomus, įskaitant pykinimą, regos sutrikimus, odos pažeidimą - chloraknę. Kovojant su avarijos padariniais buvo sunaikinta gamykla, dirvožemis, į kurį pateko didžiausias dioksinų kiekis, šimtų paskerstų gyvūnų liekanos.
Bhopalo pesticidų gamyklos sprogimas
1984 m. gruodžio 3 d., įvykus avarijai Union Carbide pesticidų gamykloje Bhopale Indijoje į aplinką išsiskyrė 45 tonos itin toksiškos medžiagos - metilizocianato. Tūkstančiai žmonių mirė per keletą valandų, per kelis mėnesius - apie 15 000. Iš viso nukentėjo apie pusę milijono žmonių. Daugelis išgyvenusiųjų apako, jiems išsivystė organų nepakankamumas, pasireiškė kiti sveikatos sutrikimai. Šiame rajone gimė itin daug apsigimusių kūdikių. 1989 Union Carbide aukoms išmokėjo apie pusę milijardo dolerių, bet šios sumos, pasak nukentėjusiųjų, nepakanka, kad būtų galima susidoroti su dešimtmečiais trunkančiomis pasekmėmis.
Černobylio atominės elektrinės sprogimas
Į atmosferą buvo išmestas didžiulis kiekis radioaktyviųjų atliekų, šios avarijos jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis buvo didesnis negu po atominių bombų sprogimo Hirosimoje ir Nagasakyje. Radioaktyviosiomis medžiagomis buvo užkrėsta apie 100 000 km2 Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos Briansko srities teritorijos, radioaktyviųjų medžiagų vėjas nunešė į daugelį Europos šalių (Lietuvoje labiausiai nukentėjo pietiniai, pietvakariniai ir vakariniai rajonai). Poveikis žmonių sveikatai buvo didelis ir dėl to, kad Sovietų Sąjunga iš pradžių avariją slėpė, todėl nebuvo imtasi evakuacijos ir apsaugos priemonių. Likviduojant avariją šių priemonių t. p. trūko arba jos buvo nepakankamos. Nuo radioaktyviojo užteršimo vėliau mirė daugiau kaip 8000 žmonių (neoficialiais duomenimis - apie 15 000). Sprogęs reaktorius vėliau buvo uždengtas dideliame betono sarkofagu, kuriam yrant didėja aplinkos taršos rizika.
Kuveito naftos gręžinių gaisrai
1991 Persijos įlankos karui artėjant prie pabaigos S. Husseinas, numatydamas Irako pralaimėjimą, įsakė susprogdinti Kuveito naftos gręžinius. Maždaug 600 jų buvo padegti, gaisrai tęsėsi septynis mėnesius. Įlanka buvo paskendusi nuodinguose dūmuose, suodžiuose ir pelenuose. Kaip skelbė NASA, žemės paviršiuje susidaręs sukietėjęs smėlio, žvyro, naftos ir suodžių sluoksnis padengė beveik 5 % šalies teritorijos.
Ekologinės avarijos Lietuvoje
Didžiausia pramoninė avarija įvyko 1989 03 20 Achemos (tuo metu vadinosi Azotas) gamykloje, kurios padariniai sukėlė ekologinę katastrofą.
Jonavos „Azoto“ avarija
Data: 1989 kovo 20. Aplinkybės: Sprogus įmonės izoterminei saugyklai į aplinką išsiliejo 7500 tonų skysto, greitai garuojančio, amoniako. Nuo amoniako kilo didžiulis gaisras ir persimetė į trąšų sandėlį. Žala gamtai: Į orą pakilo nuodingų cheminių medžiagų debesis. Jonavoje amoniako koncentracija ore viršijo dvidešimt kartų maksimalią leidžiamą normą. Visgi, nuodingas buvo ne tik amoniakas. Degant nitrofoskos trąšoms išsiskyrė krūva dar nuodingesnių medžiagų - azoto oksidai, fosforas. Cheminiam ginklui prilygstantys teršalai tiesiog išdegino teritorijas aplink gamyklą, ten liko plikos žemės plotai, net aplinkiniuose Kėdainių ir Širvintų rajonuose duso žmonės ir gyvuliai. Susidarė 50 kilometrų ilgio ir penkiolikos kilometrų pločio užteršta zona, o vietomis susidarė skysto amoniako ežeriukai. Net mažos amoniako koncentracijos vandenyje yra pražūtingos vandens augalams ir gyvūnams. Susidarę amonio hidroksidai padidina vandens šarmingumą, kas pražudo ne tik smulkius, planktoninius organizmus vandenyje, bet ir pačias žuvis. Ilgu periodu, šie teršalai skatina vandens eutrofikaciją - žydėjimą. Nors tuo metu Sovietų Sąjungoje formaliai buvo vykdoma „Glastnost“ politika, bet konkretūs avarijos padariniai ir žala gamtai buvo slepiami. Visgi, panašu, kad laikui bėgant, gamta susitvarkė su avarijos pasekmėmis, tačiau dar didesnė žala buvo padaryta žmonėms. Septyni žmonės žuvo tiesiogiai dėl avarijos, tačiau nėra aišku kiek mirė dėl teršalų sukeltų ligų.
Dyzelino potvyniai Juodupėje
Data: 2009 kovo 25 ir 2010 gruodžio 28. Aplinkybės: 2009 metais prie AB „Orlen Lietuva“ produktotiekio prisijungė dyzelino vagys ir kurį laiką žarnomis pumpavo kurą. Bebrai pragraužė nusikaltėlių žarną ir į aplinką pasklido virš šimto tonų dyzelino. 2010 metais produktotiekyje įvyko avarija. Išsiliejęs dyzelinas susikaupė lomoje ir susidarė maždaug 20 arų ploto ežeras. Dalis dyzelino melioracijos grioviais ir vamzdžiais nutekėjo į upelius. Žala gamtai: Pirmosios avarijos atveju užteršta 14 hektarų pelkės, teršalai pateko į Vyžuonos ir Šaltojos upelius, kurie buvo svarbios saugomos ornitologijos zonos - šalia jų stodavo tūkstančiai migruojančių paukščių. Net po pusmečio buvo pranešama apie paukščių ir bebrų žūtis. Nors vietomis teršalų koncentracija viršijo kelis šimtus kartų, bet tinkamai sureagavus, atsisakius naudoti chemines priemones, buvo išsaugota vandens augmenija ir sumažinta žala gamtai. Naftininkams skirta atlyginti 10 milijonų litų žalą gamtai, tačiau teismų procesas nusitęsė penkerius metus ir tik balandžio pabaigoje priimtas galutinis sprendimas. 2010 metais dvi savaites Juodupės seniūnijoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. Keturių ūkininkų žemėje atsirado tiek dyzelino, kiek jie sunkiai sunaudotų per visą gyvenimą. Visgi, jie nelabai tuo liko patenkinti. Dyzelinas išsiliejo ir užteršė jų laukus, kurie netinkami žemdirbystei dar šiandien. Avarijos likvidavimo metu surinkta apie 3 tūkst. kubinių metrų teršalų. Kartą jau nukentėjusį upelį pavyko apsaugoti. Greitai sureagavus, drenažo sistemas nukreipus į melioracijos griovio atšaką, teršalus pavyko surinkti šiems dar nepasiekus vandens.
„Grigeo Klaipėda“ tarša
Šią savaitę kilęs skandalas, kad ekologiškumą deklaravusios „Grigeo“ grupės viena didžiausių įmonių „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias, šokiravo net ir visko mačiusius aplinkosaugininkus. Klaipėdos prokurorė Gina Skersinskytė teigė mananti, kad kasnakt fabriko darbuotojai tyčia atsklęsdavo vamzdžio sklendes ir nuleisdavo nevalytas nuotekas. Jau dabar tai vadinama viena didžiausių ekologinių katastrofų visoje Lietuvoje. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kalba, kad žala aplinkai gali siekti apie 60 mln. eurų. Nors Lietuvoje būta ne vienas įvykis, kai įmonės padaro didelę žalą gamtai, šis įvykis išsiskiria cinizmo lygiu - skirtingai nei dauguma kitų atvejų, kai įvykdavo avarija, šį kartą įmonė vieną gražiausių Lietuvos kampelių teršė tyčia ir, kaip mano prokurorai, - daugelį metų. Dar skandalingesnė žinia, kad įmonė tokiu žingsniu greičiausiai tikėjosi sutaupyti 1,5 mln. eurų per metus. Tiek įmonei būtų kainavę prisijungti prie miesto centralizuotos nuotekų sistemos.
Žmogaus veiklos ir klimato kaitos įtaka
Mokslininkų teigimu, vis daugiau pavojų Baltijos jūrai kelia ne tik per menkai kontroliuojama bei neatsakinga žmogaus veikla, bet ir besikeičiantis klimatas. Mūsų paplūdimius jau seniai „maitiname“ smėliu, o kai kuriems pakrantėje iškilusiems statiniams kuri nors stipresnė audra gali tapti lemtinga.
Pasak naujausios Kauno technologijos universiteto atliktos sociologinės apklausos, vos 32 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad klimato kaitą lemia žmogaus veikla, nors dauguma nepriklausomų vyriausybinių ir mokslo organizacijų pabrėžia, kad atsakingas būtent žmogus.
„Tai yra mūsų kalbėjimosi, švietimo, ugdymo kokybės mokyklose klausimas. Ne visos mokyklos apie tai kalba, ne visi geografijos ir biologijos mokytojai pasakoja apie tai, kad klimato kaita yra antropogeninė, t.y. susijusi su žmogaus įtaka gamtai.“
Klimato kaita, įgaunanti sunkiai sustabdomą pagreitį, jau tampa krize. Ir netgi pandemija - ne kas kita, kaip klimato kaitos ir šiuolaikinio žmogaus gyvensenos pasekmė. Už visa tai, kas vyksta aplink mus, atsakingi mes patys.
Vienas iš sprendimų - apsiribojimas. „Kokį sprendimą bedarytum, kokį žingsnį bežengtum - apsiribok. Esi miško takeliu - apsiribok. Esi apsipirkti į parduotuvę - apsiribok. Važiuoji į darbą - apsiribok.“
Neatsakingas, besaikis vartojimas ir lemia didžiąsias klimato kaitos ir taršos problemas.
Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos.
Klimato kaitos serija – 6. Klimato kaitos poveikis žmonėms
Distopiniame romane „Oro“, pasakodamas apie artėjančią katastrofą, autorius kalba ne tiek apie klimato kaitą ir besikeičiančią gamtą, kiek apie besikeičiantį žmogų ir jo vertybes. Drąsiai tvirtinama, kad klimato kaita visiškai pakeis žmogų.
„Ekologinė katastrofa įvyks, bet mes jos nepastebėsime. Nes kai susivoksime, ji jau bus įvykusi. Jei norime suprasti, kaip keičiasi žmogus, atsiverskime klasikinę literatūrą. Tuomet galėsime palyginti, koks žmogus buvo prieš 100 metų ir kokie mes esame dabar.“
„Tikiu, kad po kelių dešimtmečių sulauksime didelio skaudaus lūžio, tik gal ne tokio staigaus kaip kad buvo XX amžiuje, kai yra užmetama bomba ar vykdomas Holokaustas. Bet procesas, vertinant žmogaus sukrėtimą ir vertybinius pokyčius, bus panašus. Mes užaugome ant Antrojo pasaulinio karo griuvėsių, sovietmetis tėra tas pats griuvėsių pamatas. Šiuo civilizacijos etapu matome atsirandančius planetos griuvėsius.“
tags: #ekologines #avarijos #ir #ju #padariniai