Dar visai neseniai daugelio Lietuvos vairuotojų kasdienybė sukosi tarp mokymosi įstaigų, biurų, prekybos centrų ir namų, o savaitgaliais ar per atostogas dažniausiai buvo pasirenkamas dyzelinis universalas ar benzinu varomas nedidelis krosoveris. Tačiau situacija sparčiai keičiasi - elektromobilių populiarumas Lietuvoje auga it ant mielių, o perėjimas prie ekologiškesnio transporto tampa pasauline tendencija.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. spalio mėnesį Europos Sąjungoje parduotų naujų automobilių dalis, kurią sudarė elektromobiliai, siekė 16,4 proc., o tai jau solidžiai lenkė modelius su dyzeliniais varikliais (9,2 proc.). Lietuvoje šis augimas dar įspūdingesnis. AB „Regitra“ duomenimis, 2025 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 43 594 M1 ir N1 kategorijų elektromobiliai, iš kurių 23 287 buvo grynieji elektromobiliai (BEV) ir 20 307 - iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV). Palyginimui, prieš penkerius metus, 2020 m., Lietuvoje buvo registruoti tik 2606 elektromobiliai (1434 BEV ir 1172 įkraunami hibridai). Tai rodo net 15 kartų didesnį elektromobilių skaičių per penkerius metus.
Didžiausias augimas pastebimas elektromobilių segmente. „Regitros“ duomenimis, per tris 2025 m. ketvirčius registruota 34,7 tūkst. naujų automobilių - 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau grynųjų elektromobilių registracijų skaičius per metus paaugo 67 proc., įkraunamų hibridų - net 170 proc., o hibridinių automobilių - 48 proc. Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė pažymi, kad dar 2025 m. vasarą elektromobilių buvo apie 17 tūkst., o lapkričio pradžioje - beveik 23 tūkst. „Tokia dinamika rodo ne tik didėjančią vartotojų brandą, bet ir tai, kad skatinimo priemonės veikia tikrai efektyviai. Pagal naujų elektromobilių įsigijimo procentą Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių ir net lenkia Lenkiją - rinkos dalis siekia apie 6,1 proc., kai kaimyninėse šalyse vidurkis - apie 5 proc.“
Infrastruktūros plėtra ir technologinis progresas
Viena iš svarbiausių priežasčių, skatinančių elektromobilių populiarumą, yra sparčiai plėtojama įkrovimo infrastruktūra. Lietuvoje šiuo metu yra apie 5 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų, o vienai stotelei vidutiniškai tenka apie 9 elektromobiliai, kas yra konkurencingas rodiklis Europoje, kur vidurkis yra daugiau nei 10 elektromobilių vienai stotelei. Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo direktyvą iki 2030 m. numatyta šalyje turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų, prie ko Lietuva artėja labai sparčiai.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė pastebi, kad gyventojai ir verslas vis dažniau akcentuoja patogumą. Siekiama, kad visose naujai įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse būtų sudaryta galimybė patogiai atsiskaityti vietoje, be jokių išankstinių kortelių ar papildomų identifikavimo priemonių. Įprastos ar vidutinės galios stotelės turės būti aprūpintos interneto ryšiu veikiančiais įrenginiais, leidžiančiais atlikti saugius mokėjimus, pavyzdžiui, generuojančiais QR kodus. Tuo tarpu didelės ir labai didelės galios stotelėse privalės būti įrengti mokėjimo kortelių skaitytuvai ar bekontakčio atsiskaitymo galimybė. Taip pat svarbu, kad viešos įkrovimo stotelės būtų patogios visoms grupėms: žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais, vyresnio amžiaus vartotojams.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, vidutinė naujų B-C segmento elektromobilių deklaruojama rida jau perkopė 400 km ir toliau auga. Tai reiškia, kad elektromobiliai vis labiau atitinka kasdienius vairuotojų poreikius, net ir ilgesnėms kelionėms. Pavyzdžiui, keliaujant tarpmiestiniais maršrutais, modeliai su 59 kWh („ID.3 Pro“) iki 81,4 kWh („Kia EV4“) talpos baterijomis leis papildyti energiją nuo 10 iki 80 proc. greitai ir patogiai.
Valstybės parama ir skatinimo priemonės
Valstybė aktyviai skatina elektromobilių įsigijimą ir infrastruktūros plėtrą. APVA paramos priemonių spektras apima tiek automobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros kūrimą. Fiziniai asmenys už naują elektromobilį gauna iki 5 000 Eur, o už naudotą - iki 2 500 Eur. Verslas gali gauti iki 4 000 Eur už naują elektromobilį ir pasinaudoti PVM mokesčio atskaita. Svarbi naujovė - nuo 2025 m. įvesta reikšminga parama viešajam sektoriui: 15 000 Eur už naują elektromobilį ir 7 500 Eur už naudotą. Ši priemonė atsirado pastebėjus, kad ankstesnės subsidijos viešosioms institucijoms buvo per mažos.
APVA kompensavimo mechanizmas taip pat svarbus ir lemiamas kalbant apie viešos įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Nuo 2023 m. teikiama parama įkrovimo stotelių plėtrai skirtingomis kryptimis: prie magistralinių šalies kelių, privačia iniciatyva savivaldybėse, taip pat ir vietose, kur darnaus judumo planų rengimas nėra privalomas. Taip pat investuojama į sunkiasvorio transporto įkrovimo prieigų plėtrą.
Naudotų elektromobilių rinka ir kainų dinamika
Nors naujų elektromobilių kainos vis dar gali būti nemažos, rinkoje pastebimas augantis naudotų elektromobilių skaičius. Autoplius.lt portalo duomenimis, 2025 m. naudotas elektromobilis vidutiniškai kainavo 24,5 tūkst. eurų, o tai yra 12,9 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Dėl didesnės elektromobilių pasiūlos ir konkurencijos, ypač iš Kinijos gamintojų, tikėtina, kad kainos ir toliau mažės.
„Transport and Environment“ skaičiavimu, 2024 m. vidutinė naujo Europoje parduoto elektromobilio kaina siekė 45 tūkst. eurų. Žvelgiant iki 50 tūkst. eurų kainų rėžį, matome tikrai nemažą pasirinkimą. Jeigu dauguma kelionių - kasdieniai 20-30 km maršrutai, galima rinktis mažesnes baterijas, pavyzdžiui, „Kia EV4“ su 58,3 kWh akumuliatoriumi, kurio vis dar pakaks nuvažiuoti iki 440 km, o tai leis sutaupyti apie 4 tūkst. eurų.
„Kia“ ir MG išsiskiria Europoje savo 7 metų arba 150 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija, kuri yra viena ilgiausių rinkoje. Šis rodiklis gali lemti ir didesnę elektromobilio likutinę vertę. „Volkswagen“ ir „Renault“ taiko 5 metų arba 100 tūkst. kilometrų garantiją, o Europoje visiems parduodamiems elektromobiliams taip pat taikoma 8 metų arba 160 tūkst. kilometrų garantija baterijai.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors elektromobilių augimas Lietuvoje yra spartus, dar išlieka tam tikrų iššūkių. Vairuotojai vis dar nerimauja dėl baterijos tarnavimo laikotarpio, remonto kainų ir maksimalaus nuvažiuojamo atstumo skirtingomis sąlygomis. Taip pat svarbu užtikrinti tolygų infrastruktūros išdėstymą visoje šalyje, ypač pasienio regionuose.
Nepaisant iššūkių, ekspertai prognozuoja spartesnį elektromobilių rinkos augimą. „Jei dabartinis elektromobilių parko augimas išliks panašus - iki 2030 m. Lietuvoje jų važinės apie 150-200 tūkst. Toks rezultatas mūsų šaliai jau būtų tikrai solidus“, - komentuoja Autoplius.lt vadovė. „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis priduria, kad operatoriai ir toliau planuoja investicijas į infrastruktūrą, siekdami, kad vairuotojų patirtis būtų kuo panašesnė į vairuojant tradicinį automobilį.
„Transport and Environment“ skaičiavimu, 2024-aisiais vidutinė naujo Europoje parduoto elektromobilio kaina siekė 45 tūkst. eurų. Pastarasis modelis jau pateko į „2026 metų Europos automobilio“ rinkimų septynetuką - tai rodo, kad europiečių žurnalistų ir ekspertų akyse jis laikomas viena iš svarbiausių 2025-ųjų premjerų. Todėl vadinamieji tradiciniai gamintojai turi adaptuotis prie tokios situacijos, imtis konkurencinių kainodaros priemonių ir užtikrinti aukštą kokybę.
Lietuvos ateitis - „žalia“. Tam įtakos turi intensyvi infrastruktūros plėtra, reikšminga valstybės parama, technologinis progresas ir mažėjančios kainos. Valstybės institucijos stengiasi, kad naudotis elektromobiliais būtų patogu, o elektromobiliai būtų prieinami tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.
Nors Kinijos gamintojų elektromobiliai jau gali pasiūlyti aukštos kokybės produktą už konkurencingą kainą, Lietuvoje populiarumą vis dar išlaiko labiau įprasti prekių ženklai. 2025 m. Lietuvoje įregistruota daugiau nei 400 „Tesla Model Y“ elektromobilių. Tarp populiariausių - ir „Toyota“, „Škoda“, „Renault“, „Volkswagen“ ir „Porsche“ modeliai.
Apibendrinant, elektromobilių augimas Lietuvoje yra ne tik tendencija, bet ir neišvengiama ateities kryptis. Sparčiai besiplėtojanti infrastruktūra, valstybės parama, technologinis progresas ir vis didesnis pasirinkimas rinkoje leidžia teigti, kad Lietu
Sparčiai augantis elektromobilių skaičius Lietuvoje: tendencijos ir ateities perspektyvos
Nedidelė šeima, kasdien laviruojanti tarp mokymosi įstaigų, biurų, prekybos centrų ir namų, o per atostogas išsirengianti kelionei į pajūrį ar į kalnus. Dar neseniai tokiu ritmu gyvenančių vairuotojų dažniausiu pasirinkimu buvo dyzelinis universalas ar benzinu varomas nedidelis krosoveris.
Daugeliui Lietuvos vairuotojų tenka nuvežti vaikus į mokyklą, vykti į darbą, savaitgaliais apsipirkti, o porą kartų per metus aplankyti pajūrį ar leistis į ilgesnę kelionę užsienyje. Dar prieš dešimtmetį elektra varomus modelius, galinčius patogiai išpildyti visas šias sąlygas ir neplėšančius piniginės, buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Perėjimas prie ekologiškesnio transporto yra pasaulinė tendencija. 2024 m. kas penktas pasaulyje parduotas automobilis buvo elektromobilis. Matome, kad ši tendencija ir toliau stiprėja. Tai reiškia, kad investicijos į švarų transportą ir jam reikalingą infrastruktūrą tik augs. Europos Sąjunga taip pat prisideda prie šio augimo. Investicijos į švarias technologijas ne tik žalina Europą, bet ir stiprina mūsų konkurencinį pranašumą.
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, elektromobiliai sudarė 16,4 proc. 2025 m. spalį Europos Sąjungoje parduotų naujų automobilių ir jau solidžiai lenkė modelius su dyzeliniais varikliais (9,2 proc.).
Lietuvoje elektromobilių populiarumas taip pat auga it ant mielių.
Elektromobilių rinka Lietuvoje per pastaruosius metus augo neįtikėtinai sparčiai. 2025 m. gruodžio 1 d. AB „Regitra“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 43 594 M1 ir N1 kategorijų elektromobiliai, iš kurių: 23 287 grynieji elektromobiliai (BEV) ir 20 307 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV). Palyginimui, Susisiekimo ministerijos duomenimis, prieš penkerius metus, 2020 m., Lietuvoje buvo registruoti tik 2606 elektromobiliai (1434 BEV ir 1172 įkraunami hibridai).
Didžiausias augimas 2025 m. - elektromobilių segmente. Įdomu, kad elektromobilių segmentas pastaruoju metu auga dar sparčiau ir kasmet įgauna vis didesnį pagreitį. Savo augimu elektromobiliai lenkia bendrą naujų automobilių statistiką. Pavyzdžiui, „Regitros“ duomenimis per tris šių metų ketvirčius registruota 34,7 tūkst. naujų automobilių - 42 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tačiau grynųjų elektromobilių registracijų skaičius per metus paaugo 67 proc., įkraunamų hibridų šoktelėjo net 170 proc., o hibridinių automobilių - 48 proc.
Žvelgiant į 2025 m. rugsėjo 1 d. duomenis, keleivinių lengvųjų automobilių parke per aštuonis mėnesius nuo šių metų pradžios labiausiai išaugo hibridinių transporto priemonių skaičius - jų padaugėjo 18 034 automobiliais, o per dvylika mėnesių padaugėjo 25 405 automobiliais. Rugsėjo 1-ąją hibridinių transporto priemonių (HEV, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus) parke buvo 106 073 tokie automobiliai, arba 5,9 proc., benzininių - 406 477, arba 22,4 proc., dyzelinių - 1 158 495 automobiliai, arba 63,9 proc.
Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė sako, kad sunku nepastebėti elektromobilių skaičiaus augimo: „Dar vasarą jų buvo apie 17 tūkst., o lapkričio pradžioje jau beveik 23 tūkstančiai. Tai apima tiek grynuosius, tiek įkraunamuosius hibridinius elektromobilius. Tokia dinamika rodo ne tik didėjančią vartotojų brandą, bet ir tai, kad skatinimo priemonės veikia tikrai efektyviai. Pagal naujų elektromobilių įsigijimo procentą Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių ir net lenkia Lenkiją - rinkos dalis siekia apie 6,1 proc., kai kaimyninėse šalyse vidurkis - apie 5 proc.“
Taip pat per rugpjūtį šalyje įregistruoti 45 krovininiai lengvieji elektromobiliai, kurių per liepą buvo įregistruoti 53. 2025 m. rugsėjo 1 d. Keleivinių lengvųjų automobilių parke per aštuonis mėnesius nuo šių metų pradžios labiausiai išaugo hibridinių transporto priemonių skaičius - jų padaugėjo 18 034 automobiliais, o per dvylika mėnesių padaugėjo 25 405 automobiliais.
Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke rugsėjo 1-ąją elektrinių automobilių buvo iš viso 710, arba 0,86 proc., o dyzelinės transporto priemonės sudarė 95,5 proc. Naujų automobilių dalis rugpjūtį siekė 19,2 proc. Nauji elektriniai automobiliai rugpjūtį užėmė 17,2 proc. Rugsėjo mėnesį sumažėjo benzinu varomų keleivinių automobilių užimama rinkos dalis - nauji benzininiai automobiliai užėmė 15,6 proc. (liepą buvo 20,8 proc.) rinkos, bet išaugo naujų dyzelinių automobilių pardavimai iki 15,6 proc. Naudoti elektriniai automobiliai rugpjūtį įregistruoti 879 - sudarė 6,6 proc. naudotų automobilių rinkos.
Lietuvoje elektromobilių rinka toliau stabiliai auga, nors jų dalis vis dar sudaro kiek mažiau nei 2 proc. viso šalies autoparko.
V.Skaraičio nuotr.Lietuvoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pastebimas Kinijos gamintojų elektromobilių proveržis - jų užregistruota net 63 proc. daugiau. Tarp populiariausių gamintojų - DFSK, MG, BYD ir LYNK&CO. Rinkos lyderiais vis dėl to išlieka Volkswagen (3 949 vnt.) ir Tesla (3 495 vnt.). Augimą rodo BMW (2 658 vnt.) ir Volvo (2 312 vnt.), išstūmę iki tol populiaresnius buvusius Nissan. Įdomu ir tai, kad Tesla Lietuvoje per pusmetį fiksavo 15 proc. augimą.
Auga ir kitų elektrinių transporto priemonių skaičius. Kitų elektra varomų transporto priemonių augimas išties įspūdingas. Elektrinių autobusų skaičius per trejus metus išaugo 56 proc., krovininių transporto priemonių - 230 proc., o elektrinių mopedų ir keturračių - 119 proc. Tai rodo, kad elektrinis transportas Lietuvoje tampa vis įvairiapusiškesnis.
Kas vairuoja elektromobilius? „Regitros“ duomenimis, elektromobiliai itin populiarūs tarp juridinių asmenų - jie valdo apie 40 proc., t. y. beveik 14 tūkst. transporto priemonių. Fiziniai asmenys turi daugiau nei 21 tūkst. automobilių. Skirstant vairuotojus į amžiaus grupes matyti, kad daugiausia elektromobilių turi 36-45 metų asmenys. Vilniaus, Palangos ir Neringos savivaldybės yra populiariausios, čia elektromobiliai sudaro daugiau nei 3 proc.
Rugpjūtį mūsų šalyje elektrinių automobilių skaičiaus augimas išliko spartus: per mėnesį įregistruoti 1 427 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 634 grynieji elektromobiliai ir 793 įkraunami hibridiniai automobiliai - 94,7 proc. daugiau nei įregistruota tą patį mėnesį prieš metus.
Lietuvoje iš viso jau įregistruota 46,5 tūkst. elektrinių lengvųjų automobilių, kai prieš metus registre jų iš viso buvo apie 29,8 tūkst., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skaičiuojama, kad šiemet vien per sausį šalyje įregistruota virš 1,3 tūkst. lengvųjų elektrinių automobilių - 25 proc. daugiau nei prieš metus tą patį mėnesį. Naujai įregistruotų įkraunamų hibridų skaičius per mėnesį vėl buvo didesnis nei grynųjų elektromobilių. Per šių metų sausį įregistruota 1,33 tūkst. elektrinių lengvųjų keleivinių elektromobilių, iš jų 582 - grynieji elektromobiliai ir 750 - įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai 24,8 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus, kai buvo įregistruota 1,06 tūkst. tokių transporto priemonių.
LEA duomenimis, šiuo metu elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis siekia 2,48 proc., o vien tik grynųjų elektromobilių dalis - 1,29 procento. Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke elektriniai automobiliai sudaro 1,17 proc. Hibridinės transporto priemonės vasario 1 d. sudarė 6,3 proc. viso keleivinių lengvųjų automobilių parko (115,08 tūkst. automobilių), benzininės - 22,4 proc. (410,69 tūkst. automobilių), dyzelinės - 63,3 proc. viso parko (1,16 mln. automobilių).
Skaičiuojama, kad per sausį naujai įregistruota 6,11 tūkst. dyzelinu varomų automobilių, tai sudaro 47,3 proc. visų naujų registracijų (2025 m. gruodį buvo įregistruoti 7,15 tūkst, prieš metus, 2025 m. sausį - 8,12 tūkst.) Nauji automobiliai sausį sudarė beveik 22 proc. visų per mėnesį Lietuvoje įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių. Nauji elektriniai automobiliai užėmė 23,6 proc. pardavimų rinkos - jų įregistruota 668 (gruodį - 906, prieš metus sausį - 455).
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, vidutinė naujų B-C segmento elektromobilių deklaruojama rida jau perkopė 400 km ir toliau auga.
„Transport and Environment“ skaičiavimu, 2024-aisiais vidutinė naujo Europoje parduoto elektromobilio kaina siekė 45 tūkst. eurų. Pastarasis modelis jau pateko į „2026 metų Europos automobilio“ rinkimų septynetuką - tai rodo, kad europiečių žurnalistų ir ekspertų akyse jis laikomas viena iš svarbiausių 2025-ųjų premjerų.
Todėl vadinamieji tradiciniai gamintojai turi adaptuotis prie tokios situacijos, imtis konkurencinių kainodaros priemonių ir užtikrinti aukštą kokybę. Žvelgdami į iki 50 tūkst. eurų siekiantį kainų rėžį, matome tikrai nemažą pasirinkimą.
Neabejotinai šeimų automobiliams svarbi erdvė. Dėl savo konstrukcinių ypatumų elektromobiliai būtent šiuo aspektu gali pradžiuginti. Štai modelis MG4 pasižymi salono ilgį atspindinčia 2 705 mm ilgio ratų baze ir 363 litrų talpos bagažine. Elektrinio „Megane“ ratų bazė trumpesnė ir siekia 2 685 mm, tačiau bagažo erdvė kiek didesnė - 389 litrai. ID.3 atstumas tarp ašių - 2 770 mm, o bagažinėje telpa 385 litrai daiktų.
Šio segmento elektriniai modeliai taip pat pasižymi solidžia galia, kuri leidžia jaustis užtikrintai tiek mieste, tiek ir užmiestyje. Kelionėse visi šie modeliai leis nuo 59 kWh („ID.3 Pro“) iki 81,4 kWh („Kia EV4“) talpos baterijas papildyti energija nuo 10 iki 80 proc.
Kitas svarbus argumentas apie elektromobilius dar nedrąsiai svarstantiems vairuotojams - garantija. „Kia“ ir MG išsiskiria Europoje savo 7 metų arba 150 tūkst. nuvažiuotų kilometrų garantija, kuri yra viena ilgiausių rinkoje. Šis rodiklis gali lemti ir didesnę elektromobilio likutinę vertę. „Volkswagen“ ir „Renault“ taiko 5 metų arba 100 tūkst. Europoje visiems parduodamiems elektromobiliams taip pat taikoma 8 metų arba 160 tūkst.
Kainų lygis taip pat skiriasi. Jeigu Europos ar Pietų Korėjos gamintojų elektriniai hečbekai pasižymi apie 40 tūkst. eurų siekiančia kaina, tai kiniškieji konkurentai dažnai būna pigesni. Tačiau didelė dalis jų neretai pralaimi savo techninėmis charakteristikomis, be to, mūsų kraštuose tik debiutuojantys prekių ženklai dar neturi užsitarnavę didelio pasitikėjimo.
Jei dauguma kelionių - kasdieniai 20-30 km maršrutai, o po kartą per metus išvažiuojama į Palangą ir Austrijos kalnus, galima rinktis mažesnes baterijas. Pavyzdžiui, tas pats „Kia EV4“ gali būti komplektuojamas su 58,3 kWh akumuliatoriumi, kurio vis dar pakaks nuvažiuoti iki 440 km, o tai leis sutaupyti apie 4 tūkst.
„Pavyzdžiui, jeigu Kinijos gamintojas vietos rinkai surenka elektromobilius Europoje, tai jis būtinai tai akcentuos, nes toks faktas suteikia tarsi papildomo kredito, patikinimo, kad laikomasi europiečių lūkesčiams būdingo kokybės standarto. Vis dėlto neseniai buvo atlikta tarptautinė apklausa, kurioje lietuviai labai išsiskyrė iš kitų šalių gyventojų, nes net 43 proc. jų pažymėjo, kad vengtų Kinijos gamintojų modelių.
Įspūdinga statistika „Perėjimas prie ekologiškesnio transporto yra pasaulinė tendencija. 2024 m. kas penktas pasaulyje parduotas automobilis buvo elektromobilis. Matome, kad ši tendencija ir toliau stiprėja. Tai reiškia, kad investicijos į švarų transportą ir jam reikalingą infrastruktūrą tik augs. Europos Sąjunga taip pat prisideda prie šio augimo. Investicijos į švarias technologijas ne tik žalina Europą, bet ir stiprina mūsų konkurencinį pranašumą“, - sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Viceministrė pabrėžia, kad patogi infrastruktūra labai svarbi elektromobilių plėtrai. Lietuvoje šiuo metu turi apie 5 tūkst. viešųjų įkrovimo taškų, o vienai stotelei vidutiniškai tenka apie 9 elektromobiliai. Europos vidurkis - daugiau nei 10 elektromobilių vienai stotelei, tad Lietuva čia atrodo konkurencingai.
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymo direktyvą iki 2030 m. numatoma šalyje turėti 6 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų - prie šio tikslo Lietuva artėja labai sparčiai. Tačiau Akvilė Danielė pastebi, kad infrastruktūros išdėstymas nėra tolygus. Daugiausia stotelių telkiasi didžiuosiuose miestuose ir pagrindinių kelių koridoriuose, o pasienio regionuose infrastruktūros vis dar trūksta. Todėl valstybė aktyviai skatina savivaldybes teikti paraiškas ir įtraukti įkrovimo vietas į savo darnaus judumo planus.
Technologijos padarys įkrovimą dar patogesnį. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Žaliosios transformacijos departamento direktorė Agnė Markauskienė pastebi, kad gyventojai ir verslas vis dažniau akcentuoja patogumą. APVA ir ministerija siekia užtikrinti, kad visose naujai įrengtose elektromobilių įkrovimo stotelėse būtų sudaryta galimybė patogiai atsiskaityti vietoje, be jokių išankstinių kortelių ar papildomų identifikavimo priemonių. Įprastos ar vidutinės galios stotelės turės būti aprūpintos interneto ryšiu veikiančiais įrenginiais, leidžiančiais atlikti saugius mokėjimus, pavyzdžiui, generuojančiais QR kodus.
Tuo tarpu didelės ir labai didelės galios stotelėse privalės būti įrengti mokėjimo kortelių skaitytuvai ar bekontakčio atsiskaitymo galimybė. Taip pat svarbu, kad viešos įkrovimo stotelės būtų patogios visoms grupėms: žmonėms su negalia, tėvams su vežimėliais, vyresnio amžiaus vartotojams.
APVA paramos priemonių spektras tikrai platus ir apima tiek automobilių įsigijimą, tiek infrastruktūros kūrimą ten, kur jos reikia labiausiai. Lietuvoje APVA kompensacijos įsigyjant elektromobilius itin populiarios: beveik 60 proc., įsigyta su valstybės parama. A. Markauskienės teigimu, gauti APVA paramą įsigyjant elektromobilį - be galo paprasta, nereikia pildyti daugybės popierių, procedūra trunka neilgai, tereikia žinoti savo elektromobilio VIN numerį ir banko sąskaitą. Be to, APVA darbuotojai konsultuoja, kaip procedūras atlikti kuo paprasčiau.
Fiziniai asmenys už naują elektromobilį gauna iki 5 000 Eur, o už naudotą - iki 2 500 Eur. Verslas - atitinkamai 4 000 Eur už naują elektromobilį. Įmonės taip pat gali pasinaudoti PVM mokesčio atskaita - už M1 klasės elektromobilį, kurio kaina iki 50 tūkst. eurų, įskaitant PVM. Svarbi naujovė viešajam sektoriui - šiemet įvesta itin reikšminga parama: 15 000 Eur - už naują elektromobilį, 7 500 Eur - už naudotą. Pasak A. Markauskienės, ši priemonė atsirado pastebėjus, kad ankstesnės subsidijos viešosioms institucijoms buvo per mažos ir neskatino realaus įsigijimo.
Parama viešajai įkrovimo infrastruktūrai. A. Markauskienė pastebi, kad APVA kompensavimo mechanizmas labai svarbus ir net lemiamas, kalbant apie viešos įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Nuo 2023 m. APVA teikia paramą įkrovimo stotelių plėtrai skirtingomis kryptimis: stotelėms prie magistralinių šalies kelių (TEN-T tinklas), privačia iniciatyva savivaldybėse, kurios turi pasirengusios darnaus judumo planus bei savivaldybėse, kurios tokių planų nerengė, šalia magistralinių, krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, taip pat vietose, kurios nustatytos darnaus judumo miestuose planų nerengusių savivaldybių planuose. Be to investuojama ir į sunkiasvorio transporto įkrovimo prieigų plėtrą.
Galios mokesčio kompensavimas - sprendžiama problema. Tiesa, vienas iššūkių verslui, įrengiant naujas įkrovimo stoteles - galios mokestis. Jį reikia mokėti nuolat, nesvarbu, kiek tos galios panaudojama ir kiek kraunasi elektromobiliai. Tačiau, pasak susisiekimo viceministrės Akvilės Danielės, ieškoma, kaip kompensuoti šį mokestį iš Modernizavimo fondo - tam rengiama tvarka.
Išvada: Lietuvos ateitis bus „žalia“. Kalbinti pašnekovai sutinka, kad Lietuva šiandien - tarp sparčiausiai elektromobilių rinką plečiančių šalių Europoje. Tam įtakos turi keli veiksniai: - intensyvi infrastruktūros plėtra, - reikšminga valstybės parama, - technologinis progresas ir mažėjančios kainos. Valstybės institucijos stengiasi, kad naudotis elektromobiliais būtų patogu, o elektromobiliai būtų prieinami tiek gyventojams, tiek verslui, tiek viešajam sektoriui.
Komunikacinė kampanija organizuojama pristatyti APVA įgyvendinamą jungtinį projektą „Viešai prieinamos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas ir plėtra privačia iniciatyva darnaus judumo miestuose planus parengusiose savivaldybėse (EGADP)“, įgyvendinamą pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamą ES priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Nuo 2025 m. birželio 1 d. Lietuvos elektrinių transporto priemonių (EV) parkas viršijo 34 200 vienetų, o tai yra svarbus etapas pereinant prie tvaraus judumo. Vien tik 2025 m. gegužę Lietuvoje užregistruoti 1 357 nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai - 624 akumuliatoriniai elektromobiliai (BEV) ir 733 iš tinklo įkraunami hibridai (PHEV). Tai 1,7 proc. daugiau nei balandį ir 49 proc. daugiau nei tą patį 2024 m. mėnesį. Be to, užregistruota 17 lengvųjų komercinių elektromobilių (N1 kategorija), t. y. 31 % daugiau nei balandžio mėn. Nuo 2025 m. pradžios bendras elektromobilių (įskaitant keleivines ir lengvąsias komercines transporto priemones) skaičius išaugo 5 474 vienetais. Per pastaruosius 12 mėnesių rinka išsiplėtė 11 433 elektromobiliais. Gegužės mėnesį 13,3 % visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių buvo elektriniai, palyginti su 12,1 % balandį. Naujų automobilių pardavimuose dominavo hibridiniai automobiliai, kurių dalis sudarė 48 proc.
Pasak „Regitros“ atstovo Tautvydo Paliulio, įregistruoti elektromobilį Lietuvoje paprasta ir galima internetu. Procesą sudaro transporto priemonės įsigijimo deklaracijos pateikimas (pirkėjas) ir jos patvirtinimas (pardavėjas). Vėliau pirkėjas įregistruoja EV savo vardu, o naujas registracijos liudijimas pristatomas tiesiai į namus. Registruojant internetu taikoma 20 proc. nuolaida.
Kokia jūsų nuomonė? Praėjusių metų pabaigoje įregistruojamų elektromobilių skaičius įsibėgėjo - fiksuota beveik po 2 tūkst. naujų registracijų kiekvieną mėnesį. Nors augimas vis dar neatliepia valstybės išsikeltų tikslų, transporto priemonių skelbimo portalai fiksuoja augančius pardavimų augimus. Ekspertai sako, kad nors dvejonių dar yra, vairuotojai vis dažniau renkasi žaliąjį transportą, vis dažniau jį įsigyja antrinėje rinkoje.
Transporto priemonių skelbimų portalas Autoplius.lt sausį paskelbė 2025-ųjų Lietuvos automobilių rinkos apžvalgą. Analizuojami duomenys rodo, kad 2025-aisiais elektromobilių skelbimų skaičius viršijo 29 tūkst. ir, lyginant su 2024-aisiais, išaugo 41 proc. Su didesne elektromobilių pasiūla keitėsi ir vidutinė elektromobilio kaina. 2025-aisiais naudotas elektromobilis vidutiniškai kainavo 24,5 tūkst. eurų. Ekspertai sako, kad nors tai ir atrodo didelė suma, per metus ji sumažėjo 12,9 proc.
Naudotų elektromobilių rinka - auganti. Fiksuojant augantį įregistruotų elektromobilių skaičių, natūralu, kad auga ir antrinė, naudotų šių transporto priemonių rinka. Elektromobilis iš salono Lietuvoje vis dar gali būti per brangi prekė vidutines pajamas uždirbantiems asmenims, tadnaudoto elektromobilio įsigijimas - išeitis, kuria lietuviai linkę naudotis vis dažniau. Autoplius.lt portalo vadovė Dovilė Lukavičiūtė pastebi, kad į Lietuvą iš plataus asortimento automobilių aukcionais garsėjančių šalių, tokių kaip Vokietija, JAV ar Prancūzija, kasmet atkeliaujančių transporto priemonių skaičius išlieka stabilus. Visgi elektromobilių dalis tarp visų importuojamų automobilių - auga.
„Importas Lietuvoje, kaip matome, sudaro nemažą dalį elektromobilių sandorių. Vien praėjusiais metais importuotų elektromobilių dalis išaugo kone 50 proc. Tai labai aiškiai rodo - paklausa šioms transporto priemonėms stabiliai auga. Su konkurencijos augimu, kurią pastaruoju metu vis agresyviau siūlo Kinijos rinkoje pagaminti elektromobiliai, tikėtina, augimo artimiausiais metais galime tikėtis dar didesnio“, - sako Dovilė Lukavičiūtė
Anot jos, nors Kinijos gamintojų elektromobiliai jau gali pasiūlyti aukštos kokybės produktą už konkurencingą kainą, Lietuvoje populiarumą vis dar išlaiko labiau įprasti prekių ženklai. 2025-aisiais Lietuvoje įregistruota daugiau nei 400 „Tesla Model Y“ elektromobilių. Po daugiau nei 200 - „Toyota Proace City“ ir „Toyota Proace City Verso“. Tarp populiariausių - ir „Škoda“, ir „Renault“, ir „Porsche“ modeliai.
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas Tomas Žilionis sako, kad populiariausių elektromobilių sąrašas atskleidžia tendencijas rinkoje. Anot jo, praėję metai, šių metų pradžia puikiai atsispindi populiariausių elektromobilių sąraše. Pastebima, kad vis daugiau verslų renkasi elektromobilius, ieško individualių viešojo įkrovimo sprendimų.
Nuperkama daugiau, bet nerimo dar yra. Nors elektromobiliai Lietuvos keliuose populiarėja - vairuotojų vis dar neramina su šių transporto priemonių specifika susiję klausimai. Autoplius.lt atstovė sako, kad patirties stygius vis dar jaučiamas, o dėl to kyla ir elementarūs klausimai.
„Elektromobilį nusprendusiems rinktis klientams ramybės vis dar neduoda praktinės mintys, susijusios su kasdieniu naudojimu. Girdime, kad vairuotojai dažniausiai ieško visos įmanomos informacijos apie baterijos tarnavimo laikotarpį, remonto kainas. Taip pat, maksimalų nuvažiuojamą atstumą vienu įkrovimu skirtingomis sąlygomis.“
Šią baimę pastebi ir „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas: „Matome, kad infrastruktūros klausimas - vis dar opus vairuotojams, svarstantiems, kokį transportą pasirinkti. Ar bus galimybės įsikrauti mieste? Ar užteks baterijos keliaujant tarpmiestiniais keliais? Klausimai - kylantys natūraliai, tačiau, žvelgiant mūsų akimis, pamažu prarandantys aktualumą. Viešoji infrastruktūra Lietuvoje - tikrai pakankamai išvystyta, jei žvelgsime į elektromobilių skaičius. Operatoriai vis mažiau dėmesio skiria viešojo tinklo kiekybei - stotelių jau užtenka. Kaip „Enefit“ skelbė anksčiau - šiuo metu ieškoma būdų, kaip gerinti klientų patirtį, paslaugos kokybę. Kitaip tariant - viešosios infrastruktūros jau turime pakankamai - atėjo laikas ja naudotis“, - sako T. Žilionis. Prognozuoja spartesnį augimą
Ekspertams vis dar žvalgantis į elektromobilių rinką, vertinant progresą siekiant išsikeltų tikslų - prognozės rinkai nuteikia pozityviai. Nors elektromobilių skaičius vis dar lėtas - potencialo yra ir, panašu, išnaudoti jį pavyks.
„Ilgą laiką elektromobiliai, ypač nauji, buvo sunkiai įperkami. Rinka negalėjo pasiūlyti kainos ir kokybės santykį atitinkančių variantų, nebuvo ir kainų konkurencingumo. Situacija paskutiniais metais keičiasi iš esmės - pinga tiek nauji, tiek naudoti elektromobiliai. Į rinką ateina nauji žaidėjai, kurie keičia žaidimo taisykles. Tad jei dabartinis elektromobilių parko augimas išliks panašus - iki 2030 m. Lietuvoje jų važinės apie 150-200 tūkst. Toks rezultatas mūsų šaliai jau būtų tikrai solidus, tačiau vis tiek - nepakankamas“, - komentuoja Autoplius.lt vadovė.
Tuo tarpu „Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtrai vadovaujantis Tomas Žilionis sako, kad operatoriai ir toliau planuoja investicijas į infrastruktūrą. Ieškoma sprendimų, kurie vairuotojų patirtį darytų kuo įmanoma panašesne į patirtį vairuojant tradicinį automobilį.
„Rinka visada diktuoja sąlygas. Ne išimtis ir Lietuva - matome, kad turime investuoti į patirtį. Tai ir įkrovimo stotelių galia, ir galimybė atsiskaityti įvairiais būdais, ir patogios lokacijos. Siekiame, kad klientams tektų kuo mažiau rūpesčių, susijusių su infrastruktūros būkle. Veikdami kartu su valstybe sukursime patogią aplinką tvariam judumui. Ir nors dabar dar tikrai turime kur pasitempti - perspektyvos pozityvios.“ Tomas Žilionis„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo plėtros vadovas
Tuo tarpu Europos Sąjungoje (ES) iki 2025 m. liepos mėn. elektra varomi automobiliai, Eurostat duomeninmis, sudarė 15,6 proc. ES rinkos dalies. Čia fiksuojant iš išorės įkraunamų „plug-in“ tipo automobilių registracijų smukimą, Lietuvoje jų paklausa, kaip tik auga. Liepos 1 d. jie sudarė 46 proc. visų elektromobilių, palyginti su 43 proc. sausio pradžioje. Šiuo metu šalyje yra 18 963 grynieji ir 16 132 „plug-in“ elektromobiliai.
Pastarąjį pusmetį - spartus augimas. 2025 m. iki rugsėjo Lietuvoje pirmą kartą registruota 27 502 nauji automobiliai, iš jų 1 643 buvo varomi elektra. „Regitra“ fiksuoja augančią antrinę elektromobilių rinką. Bendras naudotų automobilių registracijų skaičius yra 106 290, iš jų elektriniai - 3 001.
Populiariausias išlieka dyzeliu varomas transportas. Iš viso šalyje registruota 1,15 mln. dyzelinių, 406 tūkst. benzininių, 104,6 tūkst. benzinas/elektra hibridinių ir 20 119 elektromobilių.
Kaip praneša Europos automobilių gamintojų asociacija, iki 2025 m. liepos mėn. bendra benzininių ir dyzelinių automobilių rinkos dalis sumažėjo iki 37,7 proc., palyginti su 47,9 proc. tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. Dyzelinių automobilių registracijos susitraukė iki 26,4 proc., o benzininių - 20,1 proc. Didžiausias benzinu varomų automobilių nuosmukis užfiksuotas Prancūzijoje, kur registracija smuktelėjo 33,6 proc., taip pat Vokietijoje - 25,9 proc., Italijoje 17,8 proc. ir Ispanijoje - 12,6 proc.
tags: #elektriniu #automobiliu #augimas #lietuvoje