Pulsuojančios variklio apsukos yra viena iš tų problemų, kurias daugelis vairuotojų linkę ignoruoti, kol tai tampa kasdieniu reiškiniu. Variklis, regis, veikia, bet tachometro rodyklė „šoka“, o agregatas veikia kitaip nei įprastai. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelė detalė, dažnai tai ženklas, kad viena iš sistemų nustojo tinkamai veikti. Ir, priešingai populiariam įsitikinimui, ne visada kaltos uždegimo žvakės. Trumpi sūkių skaičiaus svyravimai iškart užvedus šaltą variklį yra visiškai normalūs. Valdymo blokas (ECU) praturtina mišinį, o variklis turi pasiekti tinkamą darbinę temperatūrą. Sūkių skaičius taip pat gali šiek tiek „drebėti“ įjungus elektros prietaisus, nes ECU turi kompensuoti papildomą generatoriaus apkrovą. Jei variklis pradeda reaguoti su vėlavimu, o tachometro rodyklė nuolat šokinėja, tai ženklas, kad sutrinka oro, degalų, uždegimo ar valdymo sistema. Ši problema paveikia tiek senesnes, tiek naujesnes transporto priemones. Prieš prijungiant diagnostikos įrankius, vizualiai apžiūrėjus po variklio dangčiu, galima nustatyti problemą.
Nestabilios variklio apsukos, pasireiškiančios svyravimu tuščiąja eiga arba trūkčiojimu važiuojant, yra vienas dažniausių ir labiausiai nerimą keliančių automobilio gedimo požymių. Šis simptomas signalizuoja apie sutrikimus esminėse variklio valdymo sistemose. Variklio veikimas yra paremtas itin tiksliu ir kontroliuojamu degimo procesu, kurio metu oro ir kuro mišinys uždegamas tinkamu laiku ir tinkamu santykiu. Apsukų nestabilumas yra tiesioginis šios subtilios pusiausvyros sutrikimo rezultatas, kurį gali sukelti gedimai bet kurioje iš daugelio tarpusavyje susijusių sistemų.Šio pranešimo tikslas yra išsamiai išanalizuoti šią problemą, nurodant galimas priežastis ir jų tarpusavio sąsajas, kad būtų galima geriau suprasti, kodėl atsiranda šie simptomai ir kaip tinkamai atlikti diagnostiką. Analizė apims svarbiausias variklio sistemas ir detalių gedimus, pradedant kuro ir oro tiekimu, baigiant išmetimo sistemos problemomis. Supratimas, kaip šie gedimai veikia bendrą variklio darbą, padeda tinkamai pasiruošti ir efektyviai bendrauti su autoserviso specialistais.
Svarbiausios variklio sistemos, susijusios su apsukų valdymu: mechanika ir elektronika
Didžioji dalis variklio apsukų svyravimo problemų yra tiesiogiai susijusios su optimalaus oro ir kuro santykio sutrikimu. Šis santykis, dar žinomas kaip stechiometrinis santykis, yra esminis efektyviam ir stabiliam degimui. Variklio valdymo blokas (ECU) nuolat stebi ir koreguoja šį santykį, remdamasis įvairių jutiklių duomenimis. Dėl bet kurio jutiklio, mechaninės dalies ar sistemos gedimo, šis balansas sutrinka, sukeldamas netolygų degimą. Reaguodamas į neteisingus rodmenis, ECU bando kompensuoti problemą, tačiau tokios korekcijos neteisingai veikiančioje sistemoje dažnai sukelia dar didesnį apsukų svyravimą.
Kuro tiekimo sistema
Šios sistemos pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad variklis gautų reikiamą kuro kiekį tinkamu slėgiu. Ji apima kuro siurblį, kuro filtrą, slėgio reguliatorių ir purkštukus. Bet koks šios sistemos sutrikimas gali lemti degalų trūkumą arba perteklių, o tai tiesiogiai veikia degimo kokybę ir stabilumą.
Oro tiekimo ir mišinio reguliavimo sistema
Kad degimas būtų efektyvus, varikliui reikalingas tiksliai pamatuotas oro kiekis. Oro srauto matuoklis (MAF) yra pagrindinis jutiklis, nustatantis įeinančio oro masę, o išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvas reguliuoja išmetamųjų dujų srautą atgal į įsiurbimo kolektorių. Šių komponentų gedimai sukelia netikslią oro ir kuro mišinio sudėtį, dėl ko variklis dirba nestabiliai.
Uždegimo sistema
Uždegimo sistema yra atsakinga už kibirkšties, reikalingos kuro ir oro mišiniui uždegti, sukūrimą. Uždegimo ritės ir žvakės turi dirbti tobulai sinchronizuotai. Jei nors vienas komponentas sugenda, degimas cilindre įvyksta netinkamai arba visai neįvyksta, kas sukelia variklio vibraciją ir akivaizdų apsukų svyravimą.
Elektroninis valdymas ir jutikliai
Variklio valdymo blokas (ECU) yra variklio „smegenys“, apdorojančios duomenis iš daugelio jutiklių, tokių kaip alkūninio veleno padėties jutiklis (CPS) ir deguonies jutiklis (Lambda zondas). Šie jutikliai teikia gyvybiškai svarbią informaciją apie variklio būklę, cilindrų padėtį ir išmetamųjų dujų sudėtį. Neteisinga jutiklių informacija priverčia ECU priimti klaidingus sprendimus, dėl ko kuro įpurškimo ir uždegimo laikas būna netikslus ir variklis dirba nestabiliai.
Išmetimo sistema
Nors išmetimo sistema gali atrodyti mažiau svarbi degimo procesui, jos gedimai, ypač užsikimšęs katalizatorius ar DPF filtras, gali turėti rimtą poveikį. Užsikimšimai sukuria atgalinį slėgį, kuris trikdo išmetamųjų dujų srautą, o tai fiziškai riboja variklio galią ir stabilumą. Tai yra pavyzdys, kaip mechaninis gedimas sukuria simptomus, panašius į elektroninių sistemų gedimus.
Išsami gedimų, sukeliančių apsukų nestabilumą, analizė
Variklio apsukų šokinėjimą gali sukelti įvairūs gedimai. Kiekvienas jų pažeidžia kritinį variklio veikimo aspektą - kuro tiekimą, oro srautą, degimą ar elektroninį valdymą. Toliau pateikiama išsami dažniausiai pasitaikančių problemų analizė.
Kuro sistemos gedimai
- Užsikimšę kuro purkštukai: Degalų purkštukų pagrindinė funkcija - tiksliai purkšti kurą į degimo kameras. Jeigu purkštukai užsikemša, degalų srautas apribojamas, o tai ypač jaučiama užvedant šaltą variklį, kuriam reikia didesnio kuro kiekio efektyviam užvedimui. Dėl šio apribojimo variklis gauna pakankamai oro, bet nepakankamai kuro, todėl mišinys tampa per liesas. Dėl netolygaus degimo atsiranda trūkčiojimas važiuojant, sumažėja variklio galia, o apsukos tampa nestabilios.
- Kuro siurblio arba slėgio reguliatoriaus gedimas: Kuro siurblys tiekia kurą iš bako į variklį, o slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis sistemoje būtų pastovus. Sugedus siurbliui, variklis gali visai neužsivesti dėl degalų trūkumo, arba nustoti veikti stipriau paspaudus akseleratoriaus pedalą. Kuro slėgio reguliatoriaus gedimas gali turėti dvejopą poveikį: jei slėgis per mažas, kuro siurblys dirba garsiau nei įprasta ir bandoma kompensuoti trūkumą. Variklio darbas tampa nestabilus, trūksta galios. Jeigu slėgis per didelis, variklis gauna per daug kuro, dėl ko iš išmetimo sistemos veržiasi juodi dūmai. Abiem atvejais, sutrikus kuro tiekimui, variklio apsukos svyruoja.
Oro ir kuro mišinio reguliavimo sistemos gedimai
- Oro srauto matuoklio (MAF) gedimas: Oro srauto matuoklis yra gyvybiškai svarbus jutiklis, matuojantis oro masę, patenkančią į variklį. Šis jutiklis siunčia informaciją ECU, kuri pagal ją nustato kuro įpurškimo kiekį. Jei MAF jutiklis sugedęs, kompiuteriui siunčiama neteisinga informacija. Pavyzdžiui, jei jutiklis klaidingai rodo didesnį oro srautą, ECU įpurškia daugiau kuro nei reikia, todėl mišinys tampa per riebus. Ir atvirkščiai, jei jutiklis rodo mažesnį oro srautą, kuro įpurškiama per mažai ir mišinys tampa per liesas. Bet koks šios pusiausvyros sutrikimas sukelia variklio netolygų darbą, vibraciją, traukos praradimą ir net „šaudymą“ iš variklio.
- Išmetamųjų dujų recirkuliacijos (EGR) vožtuvo gedimas: EGR vožtuvas nukreipia nedidelį kiekį išmetamųjų dujų atgal į įsiurbimo kolektorių, siekiant sumažinti kenksmingų azoto oksidų (NOx) emisiją. Tuščiąja eiga šis vožtuvas turi būti uždarytas. Jei vožtuvas užstringa atviroje padėtyje, įsiurbimo kolektorius nuolat gauna išmetamąsias dujas, o ne šviežią orą. Tai ne tik sumažina degimo efektyvumą, bet ir tiesiogiai sukelia nestabilią tuščiąją eigą, nes variklis stengiasi deginti oro ir išmetamųjų dujų mišinį. Dėl netolygaus degimo gali atsirasti trūkčiojimas važiuojant ir variklis gali persijungti į avarinį režimą.
- Deguonies jutiklio (Lambda zondo) gedimas: Lambda zondas yra degimo proceso „kontrolierius“, matuojantis deguonies kiekį išmetamosiose dujose. Jis siunčia šiuos duomenis ECU, leidžiančiam tiksliai reguliuoti kuro įpurškimą. Jei jutiklis sugenda, ECU gauna klaidingus duomenis apie deguonies lygį ir nebegali tiksliai reguliuoti kuro ir oro santykio. Tai sukelia nuolatinį, netikslią kuro-oro santykio korekciją, kuri pasireiškia apsukų pulsavimu ir svyravimu, ypač tuščiąja eiga. Šio gedimo pasekmė - smarkiai padidėjusios kuro sąnaudos ir galios sumažėjimas.
Uždegimo sistemos gedimai
- Uždegimo ričių gedimas: Uždegimo ritė sukuria aukštos įtampos elektros impulsą, reikalingą uždegimo žvakėms generuoti kibirkšties. Jei ritė veikia netinkamai, ji negali užtikrinti pastovios kibirkšties degimo kameroje. Dėl to degimas tampa netolygus arba visai neįvyksta, o tai sukelia stiprią variklio vibraciją, galios praradimą ir akivaizdų apsukų svyravimą. Nesudegęs kuras gali patekti į išmetimo sistemą ir užsidegti, sukeldamas būdingus „šaudymo“ garsus iš duslintuvo. Tai yra tiesioginis degimo proceso sutrikimas.
Gedimai elektronikos ir jutiklių srityje
- Alkūninio veleno padėties jutiklio (CPS) gedimas: Šis jutiklis veikia kaip variklio „laikrodis“, nuolat pranešdamas ECU apie alkūninio veleno padėtį ir greitį. Remdamasis šiais duomenimis, ECU tiksliai nustato kuro įpurškimo ir uždegimo laiko nustatymus. Jei jutiklis sugenda, ECU praranda sinchronizaciją ir negali tinkamai atlikti šių funkcijų. Tai gali sukelti variklio užgesimą, sunkų užvedimą arba neįprastą variklio drebėjimą. Šiuo atveju apsukų svyravimas yra ne degimo mišinio problemos rezultatas, o elektroninės kontrolės praradimo pasekmė.
Išmetimo sistemos gedimai
- Užsikimšęs katalizatorius arba DPF filtras: Katalizatorius ir DPF filtras mažina kenksmingų išmetamųjų dujų emisiją, tačiau laikui bėgant jie gali užsikimšti. Užsikimšęs filtras sukuria didelį atgalinį slėgį išmetimo sistemoje, dėl kurio variklis negali efektyviai išstumti dujų. Dėl to variklis „užspringsta“, o tai pasireiškia galios sumažėjimu, vibracija, sunkiu užvedimu ir nestabiliu darbu. Svarbu paminėti, kad traukos praradimas gali būti ypač jaučiamas aukštesnėmis apsukomis, o tai kartais klaidingai interpretuojama kaip kuro ar uždegimo sistemos gedimas. Užsikimšimas gali turėti grandininį poveikį: sutrikdyti Lambda zondo darbą, dėl kurio ECU neteisingai reguliuos kuro mišinį, o tai, savo ruožtu, gali lemti turbokompresoriaus perkaitimą ir rimtą variklio gedimą.
Viena iš dažniausių svyruojančių variklio apsukų priežasčių yra nutekėjimai įsiurbimo sistemoje. Senos vakuuminės žarnos, įtrūkęs įsiurbimo vamzdis arba atsilaisvinęs spaustukas yra detalės, kurios gali veiksmingai sutrikdyti oro ir degalų mišinį. Paprastas bandymas naudojant stabdžių valiklio purškiklį gali greitai aptikti nuotėkį įsiurbimo sistemoje. Jei purškiant tam tikrą tašką apsukos staiga padidėja, tai ženklas, kad ten išeina oras.
Senesniuose automobiliuose, ypač tuose, kurie dažnai važinėja miesto teritorijose, droselio sklendė gali būti gausiai padengta anglies nuosėdomis (nuosėdomis/laku). Tai riboja oro srautą ir sutrikdo variklio darbą, ypač dirbant tuščiąja eiga. Po valymo daugelio automobilių droselio sklendę reikia pritaikyti - be jos apsukos gali dar labiau svyruoti.
Jei automobilyje yra LPG sistema, variklio veikimo benzinu ir dujomis palyginimas dažnai gali padėti nustatyti teisingą diagnozę - skirtumas paprastai rodo gedimą, susijusį konkrečiai su LPG komponentais arba jų komponentais.
Sakoma, kad automobilio variklis pulsuoja, kai dūmai veržiasi per alyvos matuoklį, kuris yra išstumiamas lauk. Tokiu atveju alyva patenka į ventiliacijos sistemos atvamzdį dėl padidėjusio dujų slėgio karteryje. Jeigu vožtuvai yra nehermetiški, tada juos būtina pakeisti, taip pat reikėtų išvalyti ventiliacijos sistemą ir nuo žiedų pašalinti visas nuodegas.
Dažniausiai variklis pradeda drebėti ar vibruoti, kai cilindrų viduje įvyksta uždegimo sutrikimas, pvz., kibirkšties, degalų ar oro įsiurbimo problemos. Turite žinoti, kad šią problemą sukelti gali ir užterštas kuras arba problema, susijusi su stūmoklio uždegimu. Ši problema dažniausiai yra pastebima automobilių varikliuose, kuriuose yra elektroninis įpurškimas. Tokiu atveju, rekomenduojama pakeisti nurodytus mazgus arba juos išvalyti. Taip pat ši priežastis atsiranda dėl oro įsiurbimo į sistemą, kurį įtakoja sutrikimai maitinimo sistemoje, pvz., užteršti kuro tiekimo purkštukai. Kita priežastis - gedimai uždegimo sistemoje, tokiu atveju būtina patikrinti žvakių, aukštos įtampos laidų ir uždegimo ritės darbą. Be to, variklio apsukos pulsuoti gali ir tada, kai yra sutrikęs variklio elektroninio valdymo bloko darbas. To pasekoje, valdymo blokas negali suformuoti reikiamo signalo, kad variklio kuro purkštukai atliktų tinkamą darbą.
Jei kompresija ne vienoda tarp cilindru, tai dazniausiai ir pasireiskia tik uzvedus, pirmas kelias minutes. Tada variklis speja minimaliai pasilti, tuo paciu ir susivienodina darbas.
Simptomų ir gedimų koreliacija: pagrindinė apžvalga
Žemiau pateiktoje lentelėje vizualiai pateikiami pagrindiniai simptomai ir su jais susiję galimi gedimai. Tai yra svarbus įrankis, padedantis susieti stebimus požymius su tikėtinomis gedimų priežastimis, remiantis gautais duomenimis.
| Gedimas | Pagrindiniai simptomai | Papildomi požymiai |
|---|---|---|
| Kuro purkštukai | Trūkčiojimas, galios praradimas, sunkus užvedimas (šaltas variklis) | Padidėjusios kuro sąnaudos, kontrolinė lemputė „Check Engine“ |
| Kuro siurblys | Variklis neužsiveda, gesta nuspaudus akseleratorių | Variklio traukos stoka |
| Kuro slėgio reguliatorius | Sumažėjusi galia, nestabilus variklio darbas | Juodi dūmai (per didelis slėgis), per garsus siurblys (per mažas slėgis) |
| Oro srauto matuoklis (MAF) | Trūkčiojimas, galios praradimas, variklio vibracija | Variklio „šaudymas“, padidėjusios kuro sąnaudos |
| EGR vožtuvas | Nestabilios tuščios eigos apsukos, trūkčiojimas, vibracija | Variklis pereina į avarinį režimą, sunkus užvedimas |
| Deguonies jutiklis (Lambda) | Pulsuojančios apsukos, galios sumažėjimas | Didelės kuro sąnaudos, juodi dūmai, kontrolinė lemputė „Check Engine“ |
| Uždegimo ritė/žvakės | Netolygus variklio veikimas, galios praradimas, vibracija | Variklio „šaudymas“, sunkus užvedimas, kontrolinė lemputė „Check Engine“ |
| Alkūninio veleno jutiklis (CPS) | Variklio gesimas, sunkus užvedimas | Kontrolinė lemputė „Check Engine“, drebėjimas |
| Užsikimšęs katalizatorius/DPF | Galios praradimas, variklio vibracija, sunkus užvedimas | Keisti garsai iš išmetimo sistemos, netolygus traukos dingimas |
Diagnostika ir sprendimai
Diagnostikos įrankio prijungimas yra vienas iš paprasčiausių būdų išsiaiškinti, kur slypi problema. Dažniausios klaidos susijusios su deguonies jutikliu (lambda zondu), masės oro srauto (MAF) jutikliu, droselio padėties jutikliu, temperatūros jutikliu ir absoliutaus slėgio iš kolektoriaus (MAP) jutikliu. Jei degalų tiekimo reguliavimas (LTFT/STFT) yra nuolat aukštas, MAF jutiklis rodo nerealistiškas vertes arba lambda zondas veikia nestabiliai, pagrindinė priežastis gali slypėti ten. Žemas degalų slėgis, susidėvėjęs siurblys, užsikimšęs filtras arba sugedę purkštukai - bet kuris iš šių komponentų lemia nestabilų variklio darbą. Svarbiausia stebėti variklio reakciją esant apkrovai - jei jis praranda galią, užsidega variklio patikros lemputė arba stringa, problema gali būti čia.
Šiuolaikiniuose automobiliuose variklio apsukų svyravimas dažnai yra susijęs su konkrečiais diagnostiniais gedimų kodais (DTC), kurie nustatomi atliekant kompiuterinę diagnostiką. Dažnai pirmasis ženklas apie elektroninį gedimą yra užsidegusi kontrolinė lemputė „Check Engine“. Pavyzdžiui, P0171 kodas nurodo, kad oro ir kuro mišinys yra per liesas. Tai gali įvykti dėl per didelio oro kiekio (oro nutekėjimas, MAF jutiklio gedimas) arba per mažo kuro kiekio. Dažniausios priežastys, sukeliančios šį kodą, yra užsikimšęs kuro filtras arba purkštukai, kuro siurblio arba kuro slėgio reguliatoriaus gedimas. Analizuojant šiuos kodus, svarbu atkreipti dėmesį į esminę detalę: P0171 ir P0172 kodai, susiję su degalų mišinio sudėtimi, nereiškia, kad pats deguonies jutiklis yra sugedęs. Šie kodai rodo, kad jutiklio matuojamas rodmuo yra netinkamas. Tai reiškia, kad gedimas slypi kitoje sistemos dalyje, kurią šis jutiklis stebi - kuro, oro ar uždegimo sistemoje. Šis niuansas yra itin svarbus, kad būtų galima išvengti klaidingos diagnostikos ir be reikalo nekeisti veikiančių detalių.
TOP 10 darbų automobilyje, kuriuos karantino metu galima atlikti savarankiškai | AUTODOC patarimai
Apytikslės remonto išlaidos Lietuvoje
Žemiau pateiktoje lentelėje nurodomos apytikslės pagrindinių dalių ir jų keitimo darbų kainos Lietuvoje. Svarbu paminėti, kad šios kainos yra orientacinės ir gali skirtis priklausomai nuo automobilio markės, modelio, variklio tipo bei serviso įkainių.
| Gedimas | Dalies kaina (apytiksliai) | Remonto darbų kaina (apytiksliai) |
|---|---|---|
| Katalizatorius/DPF filtras | Nuo 350 iki 1200 € (pagal automobilio klasę) | Nuos nuo 480 iki 3000 € (DPF filtras) |
| EGR vožtuvas | Nuo 300 iki 1000 € (naujas vožtuvas) | Nuo 30 iki 60 €/val. |
| Deguonies jutiklis (Lambda zondas) | Nuo 20 iki 150 € | Nuo 35 € |
| Alkūninio veleno jutiklis (CPS) | Nuo 10 iki 50 € | Nuo 60 € |
| Uždegimo ritė | Nuo 20 € | Nuo 25 iki 50 € |
| Kuro purkštukas | Kaina priklauso nuo modelio. | Nuo 20 € už vnt. |
| Kuro siurblys | Nurodoma kaip brangus gedimas | Nuo 60 iki 80 € (nuėmimas/pastatymas) |
Iš pateiktų duomenų matyti, kad brangiausios dalys dažniausiai yra susijusios su išmetimo sistema (katalizatorius, DPF filtras), o pigiausios - kai kurie elektroniniai jutikliai, pavyzdžiui, alkūninio veleno jutiklis. Be to, kai kurių gedimų, pavyzdžiui, kuro siurblio, atveju remonto darbai gali kainuoti daugiau nei paprastų jutiklių keitimas. Tai rodo, kad bendra remonto kaina priklauso ne tik nuo dalies vertės, bet ir nuo remonto sudėtingumo bei jam skirto laiko.
Nors čia galime spėlioti ir sugalvoti šimtus priežasčių, iš kurių galbūt nei viena nebus ta tikroji. Bet tam nedirbimui irgi yra šiokia tokia, kad ir menka priežastis, argi ne taip? O viskas juk ir prasideda nuo menkniekių.
Sveiki, mano volvo 2001 m s60 2.4 benz/dujos iskilo tokia problema: sokineja apsukos, kartais tik uzvedus uzgesta jei nepaduodu gazo, taip pat dingo trauka, kartais uzsidega chekas ir rodo tokias klaidas: P0171 system too lean ir P0420 catalyst system efficiency below threshold. Gal kas susiduret su panasiu atveju?
O čia su kokia diagnostika buvo darytas klaidų skaitymas? Rekomenduojama naudoti Vida + Dice, kad gauti tikslias klaidas ir nespėlioti.
Beje, visai be reikalo nuvertinate OBDII scaner'ius... Pažiūrėk ką tau rodo SHORT TERM FUEL TRIM. Idealiomis sąlygomis turi būti 0 proc. Jei tau LONG TERM FUEL TRIM yra teigiamas, vadinasi į cilindrus patenka "neapsakiačiuoto" oro, santykis 1:14,7 nebesigauna ir kompas prideda daugiau benzo, kad išlaikyti 1:14,7 santykį (tada LTFT rodo +kažkiek )proc. Aš manau, kad tau į cilindrus pateko tiek "daug" neapskaičiuoto oro, kad kompas nebeišgali ištaisyti santykio ir meta CHECK ENGINE. Galimas daiktas, kad ir pas tave ši liga. gali padėt, gali nepadėt. Jei padės, džiaukis kol viskas gerai, jei ne, teks keist TPS į bekontaktį, arba pirkt naują etm sklendę. Brangus malonumas abiem atvejais. Naują reikia sostenoj pririšinėt, iš savartyno bus tokia pat kaip ir tavo, gal net blogesnė. Jei tik pataikysi mašinos gamybos metus ir mėnesį tokį pat kaip tavo.O keičia tps berods tik kaune. Duoda garantiją iki tol, kol mašina važiuoja. O ir kaina sakyčiau labai jau didelė. Patariu prasivalyt suodžius pradžiai. Darbo 10min, bet gaaaaal ir pedės. Padeda ir man. Bet tik kokiam mėnesiui.
Na, kai man taip buvo (ankstesnei masinai), tai mechanikai pasiule keisti ziedus - tuo atveju, jei noriu tik kad dirbtu normaliai. O sako jei nori tikrai del saves - tai darykis kapitalini remonta. Abu variantai tikrai nepigus, ypac kapitalinis Nieko nedariau tai masinai tada, atsirado pazystamas pirkejas, kuriam tiko jos stovis ir paeme. Negasdinu, tiesiog pasidalinau savo patirtimi, nes simptomai labai panašūs.
