Žmogaus veikla ne tik naudoja dirvožemį, bet ir formuoja naujus geologinius sluoksnius - technogeninius darinius, tokius kaip atliekų sankaupos ir sąvartynai, kurie teršia natūralų dirvožemį. Jau yra paskaičiuota, kad visos Lietuvos mastu žmogaus sukurto dirvožemio galime turėti daugiau kaip vieną kubinį kilometrą.
Vienas ryškiausių technogeninių darinių pavyzdžių Lietuvoje yra Fabijoniškių mikrorajonas Vilniuje. Istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai, savaiminiai sąvartynai, atliekų sankaupos ir kitos be žmogaus priežiūros suformuotos grunto sankaupos ar sluoksniai priskiriami technogeniniams dariniams. Šie dariniai yra užteršti įvairiomis medžiagomis, o dėl savo silpnumo gali deformuotis ar suformuoti nuošliaužas.
Fabijoniškių kalva, kurioje kadaise buvo buities ir kitų atliekų sąvartynas, dabar jau tapo įprasta reljefo forma. Tačiau jos cheminė sudėtis išlieka itin išskirtinė, o sklindantis filtras teršia dirvožemį iki ypač pavojingo lygmens.
Geologų skaičiavimai rodo, kad technogeninio grunto, t. y. žmogaus sukurto dirvožemio, Lietuvoje gali būti daugiau nei vienas kubinis kilometras. Kauno mieste technogeninių darinių storis vietomis siekia iki 12 metrų, o Vilniuje - iki 16 metrų. Nors palyginimui tokių skaičiavimų kitose šalyse nėra, Lietuvos geologas J. Satkūnas vertina, kad bendra Lietuvos dirvožemio situacija yra palyginti gera. Mūsų dirvožemis išlieka natūralus, mažiau paveiktas žmogaus veiklos, švarus ir ekologiškai saugus, todėl yra labai vertingas.
Dirvožemio problemos Lietuvoje ir Europoje
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė akcentavo, kad 2015-ieji metai paskelbti Tarptautiniais dirvožemio metais, siekiant atkreipti dėmesį į dirvožemio svarbą ir būtinybę jį saugoti. Dirvožemio degradacija įvardijama kaip opi Europos problema, kurios pagrindinė priežastis - žmogaus veikla: netinkamas ūkininkavimas, miškininkystė, pramonė, turizmas, miestų plėtra ir statybos darbai.
Dėl šių veiksnių mažėja dirvožemio derlingumas, anglies kiekis, biologinė įvairovė, gebėjimas sulaikyti vandenį, sutrikdomi dujų ir maistinių medžiagų ciklai. Europoje apie 12% žemės paviršiaus ploto yra veikiami vandens erozijos, o 42 mln. ha - vėjo erozijos. 45% Europos dirvožemio, ypač Pietų Europoje, pasižymi mažu organinių medžiagų kiekiu. Apskaičiuota, kad visoje Europoje gali būti užteršta 3,5 mln. sklypų.
Europos Sąjungoje vis dar nėra sukurtos sistemingos ir suderintos dirvožemio stebėsenos sistemos bei vieningų problemų sprendimo žingsnių, todėl tai yra sritis, kurioje būtina aktyviai dirbti.
Fabijoniškių sąvartyno istorija ir poveikis
Fabijoniškių sąvartynas, įkurtas 1962 metais išeksploatuotame smėlio ir žvyro karjere, veikė iki 1987 metų. Per tą laikotarpį čia buvo kaupiamos buitinės ir pramoninės atliekos, kurių didžiausias storis siekia 17,7 metro, o vidutinis - apie 12 metrų. Sąvartynas buvo iš dalies rekultivuotas, atkurta beveik natūrali reljefo forma.
Nors sąvartynas baigtas eksploatuoti, jis vis dar kelia susirūpinimą dėl galimo aplinkos teršimo. Kai kuriose rytinio šlaito vietose išsisunkia filtras, kuris susigeria į gruntą. Monitoringas parodė, kad chloridų koncentracija sąvartyno filtrate iki 7,7 karto viršija nustatytus aplinkosaugos reikalavimus. Ilgą laiką Fabijoniškių sąvartynas buvo laikomas ekologine problema dėl sunkiuoju metalais, nitratais ir kitomis kenksmingomis medžiagomis užteršto požeminio grunto.
Tačiau hidrogeologas Gediminas Čyžius teigia, kad padėtis Fabijoniškėse gerėja, požeminiai vandenys pamažu išsivalo. Pasak jo, sąvartynas nedaro didelio poveikio aplinkai, o dauguma nuogąstavimų tėra mitai. Nors filtras vis dar fiksuojamas, jis veikia tik negilius požeminio vandens sluoksnius, o gilesnių sluoksnių vanduo išlieka švarus.
Hidrogeologas Mykolas Kaminskas, tyręs šį sąvartyną, patvirtina, kad didelio poveikio aplinkai sąvartynas nedaro. Jis paneigia gandus apie statomus namus ant sąvartyno, teigdamas, kad tai neįmanoma dėl suslūgusio grunto ir senų gręžinių. Taip pat jis nuramina dėl sąvartyno dujų, teigdamas, kad jų koncentracija neviršija normų ir nepavojinga.
Kita vertus, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas išlieka atsargesnis. Jis pastebi, kad sąvartynas vis dar teršia aplinką, ir siūlo papildomai užpilti grunto, kad būtų suformuota sandaresnė danga ir išvengta kritulių patekimo į sąvartyną, taip sumažinant filtro susidarymą. Jis taip pat mini atvejus, kai filtras su didelėmis metalų koncentracijomis buvo naudojamas daržams laistyti, todėl taršą būtina izoliuoti arba šalinti.
Technogeniniai dariniai ir saugos zonos
Technogeniniams dariniams priskiriami ir istoriškai susiklostę kultūriniai sluoksniai, savaiminiai sąvartynai. Šie dariniai yra užteršti įvairiomis medžiagomis ir yra silpni, galintys deformuotis ar suformuoti nuošliaužas. Dauguma Vilniaus rajonų yra pastatyti ant tokių vietų, nes anksčiau sąvartynai ir kapinės nebūdavo statomos toli nuo miesto centro.
Dėl buvusių sąvartynų teritorijoje taikomi reikalavimai dėl ūkinės ir kitokios veiklos apribojimo. Tačiau Vakarų Europoje ir JAV uždarose sąvartynų teritorijose populiaru įrengti vėjo jėgainių ar saulės elektrinių parkus. Tokiems projektams Lietuvoje gali būti skiriama subsidija.
Pavyzdžiui, Fabijoniškių sąvartyno teritorijoje yra trijų privačių sklypų dalys. Nors bendrajame plane sąvartynas patenka į miškų ir miškingų teritorijų funkcinę zoną, kurioje plėtra negalima, pastaruoju metu kilo diskusijų dėl statybų Vandenio ir K. Bradūno gatvėse, ar jos nepatenka į sąvartyno apsaugos zoną. Savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė patikino, kad Vandenio gatvė nepatenka į buvusio Fabijoniškių sąvartyno teritoriją, todėl statyboms pavojus negresia.
Taip pat paminėtinas buvęs Lentvario sąvartynas, kur dabar pristatyta individualių namų. Kadangi sąvartynas buvo užverstas atsainiai, teršalai lengvai patenka į gruntinius vandenis, todėl gyventojams patariama naudoti centralizuotai tiekiamą vandenį ir nekasti šulinių.
Alternatyvūs atliekų tvarkymo sprendimai
Vienas iš sprendimų, kaip spręsti su sąvartynais susijusias problemas, yra biodujų panaudojimas energetiniame ūkyje. Pasaulinėje praktikoje laikoma, kad didesni nei 1 mln. m3 talpos sąvartynai turi būti degazuojami, o surinktos dujos - sudeginamos. Tai leidžia ne tik sumažinti aplinkos taršą, bet ir gauti vertingą energijos šaltinį.
Pavyzdžiui, JAV apskaičiuota, kad metano išgarinimo iš sąvartynų metu netenkama apie 0,5 x 10^15 kkal energijos kasmet. Anglijoje 20 didžiausių sąvartynų išskiria dujų, kurių energetinis potencialas prilygsta 0,5 mln. t anglių. Vokietijoje komunaliniams tikslams naudojama apie 80 sąvartynų.
Dideliuose sąvartynuose, tokiuose kaip Vilniaus Fabijoniškių sąvartynas, kur per 20 metų suvežta apie 16 mln. tonų atliekų, biodujų atsargos gali sudaryti apie 50-60 mln. kubinių metrų. Šių dujų panaudojimas energetikoje galėtų būti svarstomas ir Lietuvoje.
Vilniaus regione veikia UAB „VAATC“ administruojamos atliekų tvarkymo infrastruktūros - didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelės, kur gyventojai gali nemokamai pristatyti įvairias buityje susidarančias atliekas. Iš tinkamai išrūšiuotų žaliųjų atliekų gaminamas aukštos kokybės kompostas, gerinantis dirvožemio struktūrą ir derlingumą.
tags: #fabijoniskes #volvo #savartynas