Lietuvos darbo rinka susiduria su darbo jėgos trūkumu, ypač transporto sektoriuje. Tai skatina darbdavius ieškoti darbuotojų trečiųjų šalių piliečių tarpe. Pastaruoju metu pastebimas didelis filipiniečių susidomėjimas darbu Lietuvoje, ypač vairuotojų pozicijose.
Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tendencijos
Darbdavių pranešimų apie dirbančius šalyje užsieniečius (LDU) analizė rodo, kad trečiųjų šalių piliečių skaičius Lietuvos darbo rinkoje siekia 150,3 tūkst., o ES piliečių - 15,5 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje dirba darbuotojai iš 163 pasaulio šalių. Nors bendras pradėjusių dirbti užsieniečių srautas pirmąjį pusmetį mažėjo, pastebimas didesnis įdarbinimų augimas iš Pakistano (740 žmonių, 89 proc. padidėjimas) ir Filipinų (540 žmonių, 244 proc. padidėjimas). Dauguma filipiniečių renkasi didmiesčius, ypač Klaipėdą ir jos jūrinę pramonę, kur dirba specializuota statyba ir vandens transporte.
Gausiausios trečiųjų šalių piliečių bendruomenės darbo rinkoje - ukrainiečiai (49 tūkst.), baltarusiai (47 tūkst.), uzbekai (9,9 tūkst.), tadžikai (6,6 tūkst.) ir indai (5,9 tūkst.). Per metus pastebimas baltarusių (1,3 tūkst.) ir kirgizų (300) skaičiaus mažėjimas, tuo tarpu ukrainiečių (3,9 tūkst.), uzbekų (2,4 tūkst.) ir indų (1,8 tūkst.) skaičius augo.
Filipiniečiai - nauja darbo jėga transporto sektoriuje
Pagal profesijas, šiemet pastebimai daugiau trečiųjų šalių piliečių dirba vairuotojais ir judamųjų įrenginių operatoriais (1,9 tūkst.). Šis augimas ypač aktualus transporto sektoriui, kuriame trūksta vietinių vairuotojų. Nors filipiniečiai daugiausiai dirba statybininkais, suvirintojais, elektrikais ir mėsininkais/žuvų darinėtojais, jų potencialas transporto sektoriuje yra didelis.
Tai, kad filipiniečių susidomėjimas darbu Lietuvoje auga, rodo ir atskirų įmonių iniciatyvos. Pavyzdžiui, UAB „Baltijos koncernas“ ieško taksi vairuotojų Klaipėdoje, Palangoje ir Šiauliuose, siūlydama automobilių nuomą taksi veiklai. Tokios iniciatyvos prisideda prie filipiniečių integracijos į Lietuvos darbo rinką.
Iššūkiai ir sprendimai
Nors filipiniečių įdarbinimas Lietuvoje atrodo perspektyvus, kyla ir iššūkių. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, filipiniečiai ne visada nori būti vilkikų vairuotojais ir ilgai būti komandiruotėse. Be to, dokumentų tvarkymas ir atvykimo į Lietuvą derinimas gali užtrukti iki aštuonių mėnesių. Taip pat yra daug reikalavimų, kuriuos turi atitikti Lietuvos darbdavys.
Verslo atstovai siūlo spręsti šias problemas sudarant greitesnes ir lankstesnes sąlygas patikrintiems darbuotojams, kuriuos verslas jau turi galimybę atrinkti tam tikrose šalyse. Šie darbuotojai, patikrinus VSD ir Migracijos departamentui, galėtų atvykti dirbti ekonominiais pagrindais, neturėdami tikslo likti Lietuvoje ilgam ir nemokėdami lietuvių kalbos, bet sumokėdami visus taikomus mokesčius.
Lietuviai masiškai bėga iš pensijų kaupimo: santaupos tirpsta akyse • TV3 žinios
Kitas svarbus aspektas - visuomenės senėjimas ir darbo jėgos trūkumas. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus pabrėžia, kad visuomenės senėjimo nulemto darbo jėgos trūkumo trumpuoju laikotarpiu negalima išspręsti kitaip, tik migrantais. Jis siūlo vykdyti racionalią imigrantų politiką, atskiriant ekonominius migrantus nuo tų, kurie atvyksta gyventi ir integruotis.
Transporto sektoriaus atstovai taip pat akcentuoja, kad užsidaryti nuo žmogiškųjų resursų iš kitų šalių, kai Lietuvoje jų nepakanka, ir išlikti konkurencingais, neįmanoma. Todėl svarbu ieškoti realių išeičių, sprendžiant demografines problemas ir vykdant protingą migracijos kontrolę.
Atsižvelgiant į darbo jėgos trūkumą ir demografines tendencijas, filipiniečių vairuotojų darbas Lietuvoje yra svarbi tema. Nors iššūkių netrūksta, bendradarbiavimas tarp verslo, valdžios institucijų ir pačių migrantų gali padėti rasti efektyvius sprendimus ir užtikrinti Lietuvos transporto sektoriaus konkurencingumą.
tags: #filipinieciai #vairuotojai #lietuvoje