Fizinis aktyvumas vaikams yra neatsiejama sveikos ir pilnavertės raidos dalis. Tai bet koks kūno judėjimas, atliekamas energiją naudojančių skeleto raumenų. Judėjimas stiprina organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą, gerina psichinę bei fizinę sveikatą. Vaikui fizinis aktyvumas reikalingas taip pat kaip maistas ar oras. Ypač svarbus jis yra ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir vystosi.
Daugumai šiuolaikinių aktyvių žmonių kokybiškas fizinis aktyvumas kiekvieną dieną yra tiesiog paprasčiausias malonus ir saugus užsiėmimas. Visoms amžiaus grupėms be išimties (vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems) fizinis aktyvumas yra fiziologiškai būtinas. Geras fizinis pajėgumas, raumenų jėga, gera objektyvi ir subjektyvi žmogaus savijauta - visa tai akivaizdi fizinės veiklos nauda sveikatai.
Fizinis aktyvumas padeda augti sveikai. Aktyvi veikla stiprina kaulus, raumenis, širdį bei padeda ateityje užkirsti kelią daugeliui ligų - cukriniam diabetui, širdies ligoms ar net osteoporozei. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad reguliari fizinė veikla vaikystėje stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, padeda išlaikyti sveiką kūno svorį ir mažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis ateityje. Kardiologai pabrėžia, kad judri vaikystė mažina tikimybę suaugus susirgti hipertenzija, diabetu ir širdies ligomis. Kaulų vystymasis taip pat tiesiogiai priklauso nuo fizinio aktyvumo. Aktyviai judant, kaulai tampa tvirtesni ir tankesni, o tai sumažina osteoporozės riziką senatvėje. Vaikui augant, jo kaulų tankis didėja, o aktyvi veikla šį procesą skatina. Taip pat svarbus yra poveikis raumenų sistemos vystymuisi. Nuolat judant, raumenys ne tik auga, bet ir mokosi koordinuotai dirbti, taip formuojant gerą laikyseną ir užkertant kelią galimoms judėjimo aparato problemoms ateityje. Vaikų imunitetas taip pat stiprėja dėl fizinio aktyvumo. Tyrimai rodo, kad reguliariai mankštinantys vaikai serga rečiau nei jų pasyvūs bendraamžiai.
Fizinis aktyvumas taip pat yra siejamas su kognityvine raida. Fizinė veikla tiesiogiai veikia nervų ląsteles hipokampe bei prefrontalinėje žievėje, o tai gerina atmintį bei koncentraciją. Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais. Pavyzdžiui, koordinuoti judesiai, reikalingi žaidžiant futbolą ar šokant, skatina skirtingų smegenų sričių sąveiką ir stiprina jų ryšius. Šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai atskleidžia, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų struktūrą ir funkcijas. Fizinė veikla taip pat didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį - baltymą, kuris skatina neuronų augimą ir ryšių formavimąsi. Reguliarus judėjimas taip pat gerina smegenų kraujotaką, užtikrindamas optimalų deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą besivystančioms smegenims.
Emocinė sveikata taip pat stipriai susijusi su judėjimu. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių laimės hormonų - išsiskyrimą, todėl vaikai jaučiasi laimingesni ir mažiau patiria stresą. Reguliarus aktyvumas mažina nerimo ir depresijos riziką, o tai ypač svarbu šiuolaikinėje įtemptoje aplinkoje. Kuo daugiau vaikai juda, tuo daugiau įsitraukia į socialines veiklas, komandines sporto šakas ir taip labiau pasitiki savo jėgomis. Komandiniuose žaidimuose ir grupinėse veiklose vaikai ne tik fiziškai aktyvūs, bet ir mokosi bendrauti, bendradarbiauti bei prisitaikyti prie taisyklių. Šie socialiniai įgūdžiai tampa pagrindu sėkmingoms draugystėms ir santykiams ateityje. Pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį, vaikas ne tik tobulina metimo techniką, bet ir mokosi derintis prie komandos draugų, komunikuoti ir priimti bendrus sprendimus. Pasitikėjimo savimi ugdymas taip pat yra vienas svarbiausių fizinio aktyvumo privalumų. Kai vaikas įveikia fizinį iššūkį - išmoksta važiuoti dviračiu, perplaukia baseiną ar įvaldo naują šokio judesį - jis patiria asmeninį pasiekimo jausmą, kuris stiprina jo savivertę.
Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Labai vertingi bendram vaiko lavinimui: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė.
Fizinis aktyvumas vaikams yra labai svarbus jų sveikatai ir gerovei. Fizinė sveikata: aktyvus gyvenimo būdas padeda palaikyti tinkamą svorį, stiprina raumenis ir kaulus bei gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Sveikos mąstysenos skatinimas: fizinis aktyvumas taip pat teigiamai veikia vaikų psichinę sveikatą. Socialinis sąveikavimas: dauguma fizinio aktyvumo veiklų vyksta grupėse ar komandose, todėl jos skatina socialinį sąveikavimą ir bendradarbiavimą su kitais vaikais. Pagerėjęs akademinis pasiekimas: tyrimai rodo, kad vaikai, aktyviai užsiimantys fiziniais pratimais, dažniau pasiekia geresnius rezultatus mokykloje. Įgūdžių ir savivertės tobulinimas: įvairios fizinio aktyvumo veiklos, tokios kaip sportas ar šokiai, padeda vaikams lavinti įvairius įgūdžius ir savybes, tokius kaip koordinacija, lankstumas, ištvermė ir strateginis mąstymas. Ilgaamžiškumas įpročių kūrimas: vaikystėje įgyti įpročiai ir požiūris į sveiką gyvenseną dažnai išlieka visą gyvenimą. Šios priežastys parodo, kodėl svarbu skatinti vaikus būti fiziškai aktyvius ir sudaryti jiems galimybes dalyvauti įvairiose fizinio aktyvumo veiklose.
Vidutinio intensyvumo fizinės veiklos metu vaikai ir paaugliai sušyla ir pradeda prakaituoti, kvėpavimas tampa greitesnis bei gilesnis, padidėja širdies susitraukimų dažnis. Tačiau jie vis dar geba be didelių pastangų ilgai kalbėtis tarpusavyje. Tokios veiklos pavyzdys būtų važiavimas dviračiu, riedučiais ar paspirtuku, šokinėjimas ant batuto arba su treniruočių šokliuku, įvairiausi žaidimai vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose, paplūdimiuose, sporto aikštelėse ir kiemuose, kūno kultūros pamokos mokykloje, fizinis aktyvumas pertraukų metu ir kt.
Didelio intensyvumo fizinės veiklos metu intensyviai prakaituojama, pasidaro daug sunkiau kvėpuoti, reikšmingai padidėja širdies susitraukimų dažnis, tampa sunku ilgiau kalbėtis. Fiziniai veiksmai, kurie stiprina raumenis, didina jų jėgą ir kaulų tvirtumą bei tankį - tai jėgos pratimai su svarmenimis ar savo kūno svariu (dažniausiai siūloma paauglystėje) arba judėjimas, kurio metu įveikiamas pasipriešinimas.
Taip pat patartina mažiau naudotis visuomeniniu ar asmeniniu transportu - kuo dažniau jį keisti ėjimu pėsčiomis ar važiavimu dviračiu, riedlente, paspirtuku. Patartina pasidalyti darbus šeimoje ir padėti tėvams bei seneliams apsipirkti, sutvarkyti namus, gaminti maistą, išsiskalbti, nuplauti automobilį, pavedžioti šunį lauke, padėti sode, darže, ūkyje ir kt. Ypač pagirtinos ir tinkamos visos fiziškai aktyvios laisvalaikio veiklos gamtoje su šeima ar bendruomene: pasivaikščiojimai, iškylos, žygiai, talkos, sporto šventės, varžybos, fiziškai aktyvūs gimtadieniai ir kt.
Praktikuojant vaikų ir paauglių fizines veiklas itin svarbi socialinė ir emocinė aplinka, kuri sukuria malonumo ir džiaugsmo, savęs įtvirtinimo ir savigarbos, pasitenkinimo savimi ir fizine veikla atmosferą. Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Tai bet kokia judėjimo forma - nuo spontaniško žaidimo kieme ir šokinėjimo per balas iki organizuotų sporto užsiėmimų. Būtent šis aktyvumas padeda vaikui ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir formuoja pagrindinius įpročius, kurie išliks visą gyvenimą.
Vaikystėje pradėtas aktyvus gyvenimo būdas kuria pamatus ilgalaikei fizinei sveikatai. Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Sveikatos įpročiai, įgyti vaikystėje, formuoja pagrindą visam gyvenimui. Vaikai, kurie išmoksta mėgautis fiziniu aktyvumu anksti, paprastai išlaiko šį malonumą ir motyvaciją judėti suaugę. Ankstyvi gyvenimo įpročiai formuoja pagrindą, ant kurio statome visą savo gyvenimą. Vaikystėje susiformavęs ryšys tarp judėjimo ir malonumo padeda išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą visą gyvenimą. Kai vaikas patiria džiaugsmą žaisdamas judrius žaidimus, sportuodamas ar tiesiog būdamas lauke, jo smegenyse formuojasi teigiama asociacija su fiziniu aktyvumu.
Šeimos vaidmuo šiame procese yra neįkainojamas. Tėvai, kurie patys aktyviai leidžia laiką ir į šią veiklą įtraukia vaikus, perduoda jiems ne tik konkrečius įgūdžius, bet ir vertybinį požiūrį į judėjimo svarbą. Šeimos žygiai, dviračių iškylos ar bendros sportinės veiklos kuria tvirtą įpročių pagrindą. Kasdienio režimo sukūrimas, įtraukiant fizinį aktyvumą, taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant ilgalaikius įpročius.
Mokykla taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant aktyvaus gyvenimo įpročius. Kokybiškos kūno kultūros pamokos, aktyvios pertraukos ir įvairūs sporto būreliai padeda vaikams atrasti judėjimo džiaugsmą ir išbandyti skirtingas veiklas.
Ekranų laikas tapo vienu didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai tėvai. Televizija, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės konkuruoja dėl vaikų dėmesio ir laiko, kurį anksčiau jie praleisdavo aktyviai žaisdami. Sėslus gyvenimo būdas, susijęs su ilgu ekranų naudojimu, didina nutukimo riziką ir neigiamai veikia fizinę sveikatą. Motyvacijos trūkumas - dar viena aktuali problema. Šiuolaikiniai vaikai dažnai labiau domisi virtualiomis pramogomis nei fizine veikla, todėl tėvams tenka ieškoti kūrybiškų būdų, kaip sudominti vaikus judėjimu. Užimtas tėvų tvarkaraštis ir intensyvus mokymosi krūvis taip pat mažina vaikams prieinamo laisvo laiko kiekį. Daugelis šeimų susiduria su iššūkiu rasti laiko fizinei veiklai tarp mokyklos, namų darbų ir kitų užsiėmimų. Finansiniai apribojimai ir prieinamumo problemos taip pat gali tapti kliūtimi. Tačiau fizinis aktyvumas nebūtinai turi būti brangus - parkų lankymas, žaidimai kieme, dviračių važinėjimas ar šokinėjimas per šokdynę nereikalauja didelių investicijų.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, todėl ir sveikatos ugdymas turi būti labai individualus, priklausantis nuo vaiko sveikatos, užsigrūdinimo laipsnio, fizinio parengtumo, nervų sistemos stabilumo, šeimoje sudarytų įgūdžių ir įpročių. Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt.
Visi vaikai ir paaugliai kasdien turėtų sukaupti mažiausiai 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Be to, į kasdienį vaikų fizinį aktyvumą 3 k./sav. turėtų būti įtraukiama raumenis bei kaulus stiprinanti fizinė veikla. Galima rinktis jiems patinkančią fizinės veiklos formą.
Fizinio aktyvumo nauda organizmui:
- Treniruojami raumenys bei stimuliuojama kvėpavimo sistemos veikla. Fizinis krūvis didina raumenų masę, jėgą, o kartu su kūno raumenimis stiprinamas ir širdies raumuo. Mankštinantis didėja plaučių tūris ir organizmo ląstelės geriau aprūpinamos deguonimi.
- Teigiamai veikiama nervų sistema ir didinamas protinis pajėgumas. Fizinis aktyvumas mažina stresą ir nerimą, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Judėjimas stimuliuoja kraujo apytaką smegenyse, gerina mąstymo kokybę, padeda susikaupti, išlaikyti dėmesį mokantis ar dirbant. Taip pat teigiamai veikia kalbos vystymąsi, gebėjimą sklandžiai reikšti mintis.
- Palaikomas optimalus kūno svoris ir stiprinamas imunitetas. Judėjimas padeda išvengti nutukimo, gerina virškinimą. Reguliarūs fiziniai pratimai didina atsparumą ligoms, grūdina organizmą. Palaikant tinkamą fizinį aktyvumą ir reguliuojant svorį vaikystėje bei paauglystėje, sumažėja pavojus susirgti įvairiomis ligomis suaugus.
- Geriau valdomas kūnas ir auginama savivertė. Kuo daugiau vaikas juda, tuo labiau gerėja jo judesių koordinacija, lavinama motorika. Fiziškai aktyvūs vaikai labiau pasitiki savimi, yra sveikesni, energingesni bei geresnės nuotaikos.
Rekomendacijos tėvams:
- Atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą. Vaikus įkvepia ne tai, ką sakote, o tai ką patys darote. Fiziškai aktyvių tėvų vaikai yra labiau linkę į fizinę veiklą, todėl labai svarbu kokį pavyzdį rodote savo vaikams.
- Laisvalaikį leiskite kartu. Sugalvokite bendrų aktyvių veiklų, važinėkite dviračiais, žaiskite badmintoną, keliaukite į pėsčiųjų takus, rinkite fiziškai aktyvius gimtadienius.
- Pasidalinkite darbus namuose. Pagal savo amžių vaikas gali padėti tėvams ar seneliams apsipirkti, sutvarkyti namus, gaminti maistą, pavedžioti šunį, padėti sode ar darže ir kt.
- Padėkite vaikui atrasti patinkantį sporto būrelį. Gali tekti išbandyti ne vieną veiklą, kol atrasite kas vaikui tiks ir patiks.
Vasaros atostogos - puikus metas suaktyvinti vaikų fizinę veiklą. Fizinis aktyvumas vaikystėje yra neįkainojama investicija į ateitį, kurios dividendai mokami visą gyvenimą. Nepaisant šiuolaikinių technologijų keliamų iššūkių ir intensyvaus gyvenimo tempo, tėvai, mokytojai ir visa bendruomenė gali padėti vaikams išlikti aktyviems. Skatinkime vaikus judėti, žaisti ir sportuoti ne tik dėl šiandienos džiaugsmo, bet ir dėl rytojaus sveikatos.
Apie sumažėjusį vaikų fizinį aktyvumą karantino metu
tags: #fizinis #issivystymas #kias #ta