Valstybinių miškų urėdija (VMU) nuolat atnaujina savo technikos parką, siekdama užtikrinti efektyvią miškų apsaugą nuo gaisrų. Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas mobilios ir modernios technikos įsigijimui, kuri leistų operatyviai reaguoti į kilusius gaisrus ir pradėti jų gesinimą dar iki atvykstant ugniagesių gelbėtojų pajėgoms.
Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimas gaisrų skaičiaus ir jų apimamų plotų didėjimas. Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad šylant klimatui ši tendencija išlieka. Pernai šalyje kilo apie 280 miško gaisrų, kurių metu išdegė apie 200 hektarų miško. Lyginant su 2018 metais, miškų gaisrų skaičius padidėjo dvigubai. Didžioji dalis gaisrų kyla pavasario laikotarpiu, kai žmonės neatsakingai degina žolę, ir nuo jos ugnis persimeta į mišką. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pabrėžia, kad smulkieji gaisrai yra didžiausia problema, ir tikina, kad naujoji technika yra pagrindinis įrankis kovoje su jais.
Naujosios technikos įsigijimas ir panaudojimas
Valstybinių miškų urėdija įsigijo 23 naujus visureigius „Isuzu D-MAX Space cab“ su įmontuota gaisrų gesinimo įranga. Šie automobiliai kainavo daugiau nei 751 tūkst. eurų. Pasak specialistų, šie automobiliai gali gabenti iki 300 litrų vandens ir yra skirti operatyviai aptikti gaisro židinio vietą ir pradėti pirminį gesinimą. Jie yra didelio pravažumo ir gali pasiekti miško vietas, kur didesnėms gaisrinėms mašinoms pravažiuoti yra sunkiau. Automobiliai jau išvažiuos į kiekvieną regioninį padalinį ir bus paruošti gaisrų sezonui. Visi automobiliai buvo įsigyti panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas ir yra pilnai parengti gaisrų gesinimui.
Planuojama įsigyti dar 7 didelius modernius automobilius, kuriems numatyta apie 1 mln. eurų. Taip pat, gegužės mėnesį dar 247 automobiliai pasieks regioninius padalinius, kuriais naudosis miške dirbantys specialistai - jų bendra vertė apie 4 mln. Eur. Šie automobiliai bus paskirstyti pirmiausia tiems regioniniams padaliniams, kuriuose vyrauja vidutinė ir didelė gaisrų rizika, taip pat atsižvelgiant į 15 metų gaisrų statistiką ir dabartinį aprūpinimą priešgaisrine technika.
Gaisrų prevencija ir prevencinės priemonės
Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad naujosios priemonės yra labiau prevencinės ir mobilios, skirtos pirmajam gaisro lokalizavimui. „Didžiosios mašinos išvažiuoja, kai jau yra žinomas gaisro židinys. Mes siekiame labiau rūpintis prevencija ir tikrai džiaugsimės, jei šitos mašinos daugiau laiko stovės garaže, nei turės darbo gaisruose“, - atvirauja jis. Automobiliuose yra sumontuoti specialūs gaisro gesinimo moduliai, įtaisyta ir švirkštas, kurį galima pritaikyti skirtingai kiekvienai situacijai, priklausomai nuo slėgio ir gaisro ploto. Taip pat, automobiliuose yra įranga, kuria galima iš šalia esančio vandens telkinio paimti vandenį ir tiesiai gesinti ugnį.
Visi valstybės tarnyboje naudojami automobiliai turės įdiegtą GPS sekimo įrangą, o jų judėjimo žemėlapis bus matomas vadovybei, leidžiant vertinti, kokias funkcijas jie atlieka. Svarbiausia, kad ši technika būtų efektyviai išnaudojama ir nestovėtų garažuose.
Diskusių ir nuogąstavimų keliamas klausimas
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atskleidžia, kad planuojant šią investiciją Vyriausybėje ir ministerijoje buvo daug diskusijų. Pasak jo, atsižvelgiant į specifiką ir poreikius, buvo pasirinkti būtent šie automobiliai. Tačiau Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos lyderis Saulius Džiautas nesupranta, kodėl šios mašinos nėra ženklintos specifinėmis priešgaisrinėmis spalvomis. „Žymėtos mašinos yra tamsios spalvos, kažkodėl ne raudonos. Galėtų jas ir nuspalvinti priešgaisrinėmis raudona ir balta spalvomis. Vienas pastebėjimas, kad galimai jomis galės pasinaudoti medžioklei. Nesinorėtų tikėti, kad vadovai naudosis tarnybine padėtimi“, - juokauja S. Džiautas.
Urėdijos vadovas tikina, kad nėra girdėjęs nuogąstavimų apie tai, kad kompresoriai, kurie turi pripumpuoti į statinę vandenį, yra per silpni. Jo teigimu, specialistai rengė sąlygas šiam pirkimui, buvo konsultuojamasi ir su ekspertais. V. Kaubrė užtikrina, kad urėdijų vadovai nevažinės su naujaisiais automobiliais ir iš jų nebus išmontuojama gaisrinė įranga. Visi pareigūnai ir darbuotojai yra atsakingi ir kiekviena technikos priemonė yra skirta specialioms funkcijoms.
Taip pat, pasitaikė ir techninių nesklandumų. Pavyzdžiui, Kretingos regioninis padalinys gavo automobilį su kiaura vandens talpa. Taip nutiko dėl nesklandumų, kuriuos sukėlė pandemija - vėlavo pristatyti tam tikros žaliavos. Įmonė „Šilumos pulsas“, kuri pardavė automobilius, darbus atliko savo sąskaita, nes taip buvo įsipareigojusi sutartyje.
Gaisrų statistika ir svarba
Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas gan ženklus miško gaisrų skaičiaus ir šių gaisrų apimto ploto augimas. Gaisrų skaičiaus augimą sąlygoja klimato šiltėjimas, besikartojančios sausros. 2015 m. rugpjūčio 29 d. Vasarai baigiantis saulėtą rugpjūčio 24 d. rytą į VĮ Švenčionėlių miškų urėdija automobilių parko teritoriją įvažiavo naujutėlaitis MAN markės gaisrinės automobilis. Valstybinių miškų urėdijos turimais preliminariais duomenimis, šiais metais iki rugsėjo 24 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 202 miško gaisrai, išdegė 110,34 ha ploto. 2017 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 80 miško gaisrų 52,87 ha plote. Didžiausias miško gaisras Lietuvos istorijoje kilo 2006 m.
Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: iš 2,2 mln. ha visų nuosavybės formų miškų 40 procentų yra didelio, 23 procentai - vidutinio ir 37 procentai - mažo gamtinio degumo. Vienas dažniausių gaisrų priežasčių - žmogaus veikla, todėl projekto metu vietos bendruomenė bei Kuršių nerijos svečiai bus informuojami apie gaisrų grėsmę, raginant atsargiai elgtis miške, o pamačius gaisrą - nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Laukinių gaisrų saugos patarimai, kaip atsakingai atkurti gamtą valstybinėse žemėse
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Vienas pagrindinių VMU veiklos prioritetų - sėkmingai užbaigti valstybinių miškų valdymo konsolidaciją, apjungti įmonės padalinių bendrąsias administracines funkcijas, centralizuotai organizuoti medienos ruošą. Žalioji, tvarumo kryptis - neišvengiama siekiant efektyviai ir su kuo mažesniu poveikiu aplinkai vykdyti įmonės veiklą.
Be priešgaisrinės technikos, VMU investuoja ir į aplinkai draugiškas transporto priemones. Viešojo konkurso metu Valstybinių miškų urėdija įsigijo net 88 vienetus elektromobilių. Šie automobiliai turi keturių varančiųjų ratų pavarą ir 186 mm prošvaisą, kas leidžia nesunkiai įveikti daugelį sunkiau pravažiuojamų miško kelių. VMU taip pat investavo į elektromobilių krovimo stotelių tinklo įrengimą visoje Lietuvoje.
tags: #gaisrinis #automobilis #uredijos