Visuomenės pasitikėjimą praradę veikėjai, nurimus skandalams, vis dažniau grįžta į valstybės tarnybą. Artimiausiu metu prie jų prisijungs ir atleidžiamas Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius. Tuo asmeniškai žada rūpintis Prezidentas Valdas Adamkus. “Kauno diena” bando rasti atsakymą, kodėl valstybės tarnyba tampa susikompromitavusių ir prieštaringos reputacijos veikėjų prieglauda.
“Tai - naujas reiškinys, įleidęs šaknis, kai vadinamieji valstybininkai pradėjo rūpintis savo draugų bei bičiulių karjera”, - Seimo narė Rasa Juknevičienė ragina užkirsti kelią panašiai praktikai.
Ji mano, kad valstybės tarnyboje ne vieta nei atleidžiamam VSD šefui A.Pociui, nei jo pavaduotojui Dainiui Dabašinskui, nei buvusiems Prezidento patarėjams Edminui Bagdonui ar Ryčiui Muraškai.
Abejotinos reputacijos pareigūnai - valstybės tarnyboje
Ar jie pirmieji abejotinos reputacijos pareigūnai, užuovėją radę valstybės tarnyboje? Kai prieš kelerius metus buvęs vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis buvo priverstas atsistatydinti, iš karto jam buvo surasta šilta pagrindinio premjero patarėjo vietelė. J.Bernatonis visiškai susikompromitavo.
Tuo asmeniškai žada rūpintis Prezidentas Valdas Adamkus.
Tuo tarpu buvęs vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis, kuris buvo priverstas atsistatydinti, iš karto jam buvo surasta šilta pagrindinio premjero patarėjo vietelė.
Tuomet premjero bendražygis siekė, kad Vyriausybėje būtų įdarbintas buvęs nušalintojo Prezidento Rolando Pakso patarėjas Romualdas Senovaitis.
Abejota ir dėl J.Bernatonio administracinių gebėjimų - dabartinis ambasadorius Estijoje ne kartą yra patekęs į skandalus.
Po J.Bernatonio paskyrimo pasigirdo vertinimų, kad Lietuvoje tęsiama pokomunistinės nomenklatūros įsitvirtinimo diplomatinėje tarnyboje tradicija.
Tačiau socialdemokratai neigė sudarantys išskirtines sąlygas įtakingam partijos nariui.
Stengėsi įdarbinti panašius į save.
Dirbdamas Lietuvoje, J.Bernatonis pasirūpindavo kitais panašaus plauko veikėjais.
Tačiau ne visus sumanymus jam pavykdavo įgyvendinti.
Didžiausias skandalas kilo po to, kai prieš kelerius metus Prezidentas paprašė Vyriausybės pasiaiškinti, kaip prieštaringai vertinamas R.Senovaitis galėjo laimėti konkursą Teisėtvarkos ir valdymo organizavimo skyriaus vadovo pareigoms.
Vyriausybės sprendimą kritiškai įvertino dalis įtakingų politikų.
R.Senovaitis anksčiau yra dirbęs nušalintojo Prezidento Rolando Pakso patarėju.
Jis R.Pakso apkaltos metu buvo pripažintas pažeidęs Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą.
Tik kilus skandalui tuometinis Vyriausybės kancleris Zenonas Antanas Kaminskas patenkino R.Senovaičio prašymą pasikeitus aplinkybėms neskirti jam Vyriausybės kanceliarijoje steigiamo Teisėtvarkos ir valdymo organizavimo skyriaus, koordinuojančio operatyvinę veiklą, vedėjo pareigų.
Dabar R.Senovaitis nedirba valstybės tarnyboje.
Korupcijos ir avarijų šešėlis
Ilgamečio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus generolo Kazio Zulono neprapuolė išėjęs į pensiją praėjusių metų vasarį.
Spėjama, kad generolą trauktis privertė kilęs skandalas, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl korupcijos.
Tarp įtariamųjų korupcija buvo kelių miestų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininkai ir jų pavaldiniai.
Įtarimai kyšininkavimu buvo pateikti 13 priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, o papirkinėjimu - keturiems verslininkams.
Į STT akiratį pateko ir tuometinio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus K.Zulono pavaduotojas Zenonas Praniauskas, kuris po skandalo atleistas iš pareigų.
Trauktis nusprendė ir 11 metų departamentui vadovavęs direktorius.
Tačiau jis kategoriškai paneigė, kad tarnybą palieka dėl kilusio korupcijos skandalo.
Jis atleistas iš pareigų pačiam prašant dėl išėjimo į pensiją.
Nurimus skandalui, K.Zulonas tapo vyriausiuoju PAGD direktoriaus patarėju.
Tačiau “Kauno dienai” pradėjus domėtis patarėjo paskyrimo aplinkybėmis, pranešta, kad K.Zulonas atsisakė šių pareigų.
Vairuodamas tarnybinį automobilį ne darbo metu komisaras sukėlė avariją, kurioje nukentėjo žmogus.
Verdiktas: tapti naujuoju Pasienio kontrolės punktų direkcijos Klaipėdos regiono vadovu tinkamas.
Šiurpi nelaimė kelyje Šiauliai-Palanga, Plungės rajone, įvyko 2015 metų spalio 4 dienos vakarą.
Nustatyta, jog avarijos metu I.Cvetkovas buvo neblaivus, jam nustatytas 1,68 promilės girtumas.
Ekspertai nustatė, jog lemtingą vakarą I.Cvetkovas, vairavęs „Hyundai Galloper“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sudarė kliūtį priešais atvažiuojančiam BMW automobiliui, kurį vairavo R.Dargužas.
Siekdamas išvengti susidūrimo šis metėsi į atsilaisvinusią juostą, tačiau į ją sugrįžo ir I.Cvetkovas.
Kaktomuša susimušus automobiliams žuvo trys žmonės, gyva liko tik dabar jau 14 metų mergaitė Emilija, likusi našlaite ji gyvena su močiute.
Plungės rajono apylinkės teismas sausį I.Cvetkovą pripažino kaltu dėl avarijos ir jam paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje, o žuvusiojo artimiesiems priteisė apie 300 tūkstančių eurų, iš jų didžiausia suma, 100 tūkstančių eurų priteista tėvų netekusiai Emilijai.
Avarijos metu sužalotas ir pats I.Cvetkovas bei kartu važiavę keleiviai.
I.Cvetkovui buvo amputuota kairė ranka, dešinioji kelis kartus operuota.
Teismo sprendimu nepatenkintas I.Cvetkovas bando įrodyti, jog yra nepajėgus atlikti dešimties metų įkalinimo bausmę.
“Kairės rankos aukštai nėra, jis apsitarnauti negali, kita triskart operuota, nervai bandyti atstatyti.
Tiesą sakant, į įkalinimo vietą jis turi vežtis du pagalbininkus, jie turi valgant, atliekant būtiniausius reikalus padėt.
Ar tai gali skirti įkalinimo įstaiga? Manau, kad negali”, - ketvirtadienį teisme sakė jo advokatas Vidmantas Martyšius, paprašęs teismo skirti ekspertizę, kurioje būtų atsakyta į klausimą, ar dėl galimų sužalojimų ir psichinės būklės I.Cvetkovas yra pajėgus atlikti dešimties metų įkalinimo bausmę.
V.Martyšiaus teigimu, paskirtas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, nes neatitinka jo finansinių galimybių.
Dešimties metų laisvės atėmimo bausmę advokatas įvardijo kaip neproporcingą, antihumanišką.
“Tai kerštas pirmą kartą taip suklydusiam žmogui”, - sakė V.Martyšius.
Teismo salėje susirinkę žuvusios šeimos artimieji, tiek dukros M.Dargužienės netekusi moteris, tiek sūnaus netekęs tėvas bei kiti šeimos nariai, stebėjosi tuo, ką išgirdo.
Artimieji tikino, jog jų visa šeima išgyvena tam tikrą depresiją.
Apeliaciniame skunde I.Cvetkovo advokatas nurodė, kad Plungės apylinkės teisme padaryta esminių Baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sutrukdė nešališkai išnagrinėti bylą.
Neteisingai buvo nustatytos faktinės aplinkybės.
Esą iš ekspertizių buvo ištraukti įrodymai, palankūs žuvusiojo pusei.
Motyvuota, jog eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta tik kitą dieną po avarijos, kai išvakarėse ugniagesiai nuplovė kelią.
Esą ir užfiksuotos padangų žymės yra klaidinamos, nes keliu pravažiuoja šimtai automobilių.
Apeliaciniame skunde I.Cvetkovo advokatas nurodė, jog R.Dargužo kraujyje rasta morfino, esą tai nurodo, jog jo reakcija įvykio metu galėjo būti sulėtėjusi.
Prokuroras J.Sykas patikslino, jog morfinas vyrui buvo suleistas jau po įvykio, reanimuojant sužalotąjį.
Be to, anot prokuroro, atlikti bausmę I.Cvetkovas pagal įstatyme numatytus kriterijus yra pajėgus, išimtis svarstytina tokiu atveju, kai žmogus būna netekęs abiejų galūnių.
“Jei neamputuotos rankos būklė blogėtų, atlikdamas bausmę jis galėtų kreiptis į administraciją, inicijuoti procedūrą”, - sakė prokuroras, siūlęs netenkinti apeliacijoje išdėstytų prašymų.
I.Cvetkovas siekė, jog apeliaciniame teisme iš naujo būtų apklausti ekspertai, atnaujintas įrodymų tyrimas ir atlikta psichiatrinė ekspertizė, įvertinanti, ar jis gali atlikti bausmę.
Teismo kolegija nusprendė tenkinti vienintelį prašymą ir atlikti psichiatrinę ekspertizę.
Kylanti karjeros laiptais
Įtakingų pareigų diplomatinėje ir valstybės tarnyboje neketina palikti susikompromitavę buvę Prezidento patarėjai Rytis Muraška ir Edminas Bagdonas.
Į Turniškių kotedžų skandalą įsivėlę buvę šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjai Rytis Muraška ir Edminas Bagdonas sugrįžo į savo buvusias darbovietes.
E.Bagdonas vėl ambasadoriauja, o R.Muraška dirba Valstybės saugumo departamente (VSD).
R.Muraška, grįžęs į VSD, gavo žemesnes pareigas nei turėjo prieš išeidamas dirbti į Prezidentūrą.
Po šešių mėnesių R.Muraškos darbą vertino VSD tarnybinės atestacijos komisija.
Dabar visuomenės pasitikėjimą praradusiam R.Muraškai patikėtos gerokai svarbesnės pareigos.
“Toks žmogus neturėtų vadovauti žvalgybos valdybai”, - įsitikinusi R.Juknevičienė.
Politikų vertinimu, R.Murašką pamaloninti galėjo ir jo kaimynas.
Butą prestižiniame sostinės Turniškių mikrorajone yra įsigijęs ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas.
Jo pavardė figūravo ir VSD skandale, tačiau kartu su vadovu saugumietis trauktis neketina.
Prieštaringos reputacijos buvęs Prezidento patarėjas Edminas Bagdonas nuo vasario pradėjo dirbti Lietuvos ambasadoriumi Minske.
Anksčiau ambasadoriumi Italijoje dirbusio E.Bagdono galimybės dirbti Minske buvo pakibusios ant plauko.
Kai kurie Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai abejojo, ar po vadinamojo Turniškių kotedžų skandalo jis tinkamas į diplomatinius šalies atstovus.
Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas buvo užsiminęs, kad jo vietoje nesiektų atstovauti Lietuvai.
Tačiau susikompromitavusį E.Bagdoną, kaip ir A.Pocių, gyrė Prezidentas.
Jis ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, jog E.Bagdonas, įsigydamas būstą Turniškėse, tarnybinės etikos nepažeidė.
Pats E.Bagdonas taip pat nemano, kad jam derėtų palikti diplomatinę tarnybą.
Regioninės tendencijos
Vilniuje įsigalinti praktika, taikoma ir regionuose.
Susikompromitavęs, bet tinkamas valstybės tarnybai, - toks modelis dažnai taikomas Klaipėdos apskrityje.
Pavyzdžiui, buvęs Neringos policijos komisariato viršininkas Mamertas Vainorius, kuris pats dėl esą pablogėjusios sveikatos atsisakė užimamų pareigų, vėl dirba valdišką darbą.
Šiuo metu jis yra Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono skyriaus vedėjas.
M.Vainorius iš komisariato viršininko posto pasitraukė prasidėjus tarnybiniam patikrinimui.
Siekta išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis ne darbo metu vairuodamas tarnybinį automobilį komisaras Klaipėdoje sukėlė avariją, kurioje nukentėjo žmogus.
Nelegalių statybų Kuršių nerijoje skandalo herojai, kurie buvo atleisti iš darbo, buvo įdarbinti bendrovėse, kurios gauna ne vieną valstybinį užsakymą.
Pirmasis tuomet krito buvęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Vladas Portapas.
Geografo išsilavinimą turintis buvęs valdininkas įsidarbino bendrovės “Klaipėdos keliai” saugos ir kokybės direktoriumi.
Postą garantuoja klanas
“Įstatymai nedraudžia valstybinėje tarnyboje dirbti asmenims, kurių pažeidimai labiau moralinio pobūdžio”, - sako Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius.
Tačiau parlamentarė R.Juknevičienė ragina nepamiršti moralinio vertinimo.
Ji ragina abejotinos reputacijos valstybės tarnautojus sau taikyti aukštus moralinius kriterijus.
Politologai ir politikai sutaria, kad susikompromitavusių asmenų grįžimo į valstybės tarnybą tendencijas lemia bičiuliški ar draugiški santykiai su tam tikrais asmenimis.
Atleidžia retai
Valstybės tarnautojai už įvairius pažeidimus iš darbo atleidžiami labai retai.
Per 2006 metus tokia drausminė nuobauda skirta tik 14 tarnautojų.
Penki jų dirbo Aplinkos ministerijai pavaldžiose žinybose.
Gerokai dažniau susikompromitavę valdininkai pareigų atsisako savo noru, taip išvengdami tyrimų.
Už šiurkščius pažeidimus atleisti tarnautojai dirbti valstybės tarnyboje negali trejus metus.
Tačiau jei pareigūnas pasitraukia savo noru, teisė dirbti valstybės tarnyboje nėra atimama.