Vairavimas - tai ne tik gebėjimas valdyti automobilį, bet ir visuma savybių, kurios lemia saugų ir atsakingą elgesį kelyje. Nors daugelis mano, kad išmokti vairuoti pakanka vos kelių dienų, tikrasis meistriškumas reikalauja nuolatinio mokymosi ir savęs tobulinimo.
Pradedantieji vairuotojai, ypač jauni, kartais patiria didelį stresą, o tai gali lemti nesėkmingus bandymus pajudėti iš vietos ar kitas klaidas. Tačiau ne visi naujokai yra tokie. Kai kurie iškart sėda prie vairo agresyviai, nesilaiko Kelių eismo taisyklių ir sukuria pavojingas situacijas. Tai kelia klausimą, kas tokius vairuotojus moko, ir ar mokymo metodai yra pakankamai veiksmingi.
Vairavimo instruktoriai pastebi, kad mokiniai dažnai lygina savo elgesį su kitų vairuotojų, taip kvestionuodami taisykles. Kai kurie mokiniai iškart pareiškia, kad važiuos savaip, svarbiausia jiems - išlaikyti egzaminą. Tai rodo, kad ne visi tinkamai supranta vairavimo atsakomybę.
Lietuvoje pradedantieji vairuotojai, turintys mažiau nei vienerių metų stažą, sukelia apie 12% visų eismo įvykių. Deja, tarp jų žūsta pusantro karto daugiau žmonių nei Europos Sąjungos vidurkis. Tyrimai rodo, kad net 90% šių įvykių lemia netinkama vairuotojo elgsena, o tik 10% - nepakankami vairavimo įgūdžiai. Tai pabrėžia psichologinių ir elgesio aspektų svarbą.
Psichologai teigia, kad jauniems vairuotojams gali rūpėti įvaizdis, o agresyvus vairavimas tampa būdu atskleisti savo savybes. Didelis rizikingumas kartu su mažais įgūdžiais lemia didesnį nelaimių skaičių. Užsienyje, siekiant pažaboti jaunų vairuotojų rizikavimą, taikomos programos, kurios neleidžia jiems važiuoti su bendraamžiais, taip mažinant spaudimą.
Tačiau agresyvus elgesys kelyje nėra būdingas tik jauniems vairuotojams. Vyresni vairuotojai taip pat gali demonstruoti agresiją, šūkaudami, grasindami ar kitaip provokuodami kitus eismo dalyvius. Kartais net pradedantieji vairuotojai, patekę į streso būseną, gali atsakyti agresija, nes „neatlaiko nervai“.
Pradedantieji vairuotojai su „klevo lapu“ dažnai tampa kitų vairuotojų pykčio taikiniais. Juos dažnai aplenkia net ir važiuojant tinkamu greičiu, o kartais demonstratyviai pasižiūri per langą, kas vairuoja. Toks elgesys gali sukelti papildomą stresą naujokams.
Psichologai pataria, kad svarbu suprasti situaciją, giliai įkvėpti ir neskubėti. Agresijos lygį kelyje gali lemti ir kultūra. Kai kuriose šalyse garsinio signalo naudojimas yra įprastas, tačiau Lietuvoje tai gali būti nesuprasta. Taip pat ir agresyvumas - kartais jis laikomas tiesiog „kelių erelio“ elgesiu.
Lietuviai, grįžę iš tokių šalių kaip Olandija ar Norvegija, pastebi, kad ten vairuojama kultūringiau. Tai kelia klausimą, kodėl mes negalime vairuoti ramiau ir kultūringiau. Kai kurie vairuotojai kuria grupes socialiniuose tinkluose ir diskutuoja apie greičio matuoklius, tačiau svarbu suprasti, kad nustatytas leistinas greitis yra tam, kad jo būtų laikomasi.
Ar šeimos narys gali išmokyti vairuoti?
Dauguma sutinka, kad kuo daugiau jaunas vairuotojas praleidžia laiko vairuodamas, tuo geriau. Lietuvos teisės aktai leidžia papildomai mokytis su šeimos nariais. Nors tėvai greičiausiai nesuteiks pavojingų patarimų, pasikliauti tik profesionaliu mokymu, kuris yra brangus, gali būti nepakankama.
Tačiau ne visi sutinka su šia nuomone. Vairavimo instruktoriai teigia, kad mokant vairuoti šeimos narius, kurie patys yra nedrausmingi, kyla abejonių dėl tinkamo mokymo. Dažnai tenka mokyti tokius vairuotojus visiškai iš naujo.
Kita problema - laikas. 30 akademinių valandų gali būti nepakankamai, kad kiekvienas žmogus būtų išmokytas vairuoti. Kai kuriose šalyse mokymai tęsiasi tol, kol instruktorius leidžia laikyti egzaminą.
Gero vairuotojo savybės
Geras vairuotojas turi gebėti ne tik laiku numatyti galimas kitų eismo dalyvių klaidas, bet ir būti pasirengęs padėti jiems bei prireikus keisti savo vairavimo būdą. Tai vadinama atsargiu ir pagarbiu elgesiu kelyje.
Pagrindinės gero vairuotojo savybės:
- Įžvalgumas, budrumas ir gera nuojauta: šios savybės lemia atsargų vairuotojų elgesį. Svarbu ne tik nujausti, kaip gali susiklostyti situacija eisme, bet ir greitai reaguoti.
- Supratingumas ir kantrybė: suprasti, kad kiekvienas eismo dalyvis gali suklysti, ir būti pasiruošusiam tinkamai reaguoti. Nereikia smerkti vairuotojo už klaidas. Geriau pristabdyti ar sustoti, net jei turite pirmumo teisę.
- Pakančiamumas ir agresijos nebuvimas: neerzinti kitų eismo dalyvių. Jei atsidūrėte spūstyje, neskubėkite užimti atsiradusios laisvos vietos, jeigu ja gali pasinaudoti kitas vairuotojas.
- Atsargumas: tai nereiškia, kad visko bijantis. Atsargumas siejamas su galimų įvykių numatymu. Gebėjimas perskaityti, kas vyksta aplink jus, ir atitinkamai į tai reaguoti.
- Taktiškumas: rūpintis, kad nesukeltumėte nepatogumų ar nepakenktumėte kitiems. Tai apima įleidimą įvažiuojančių iš šalutinių kelių, greičio apribojimų laikymąsi, posūkių signalų naudojimą ir kt.
- Išsilavinimas ir nuolatinis mokymasis: vairuotojų išsilavinimas turi įtakos eismo įvykių ir taisyklių pažeidimų skaičiui. Tolesnis mokymas gali padėti įgyti naujų įgūdžių.
- Savikontrolė ir emocijų valdymas: gebėjimas valdyti savo elgesį, dėmesį, emocijas, atsižvelgiant į vidinius ir išorinius stimulus.
Geras vairuotojas taip pat turi būti itin atidus ir paisyti pėsčiųjų interesų, nes jie yra viena pažeidžiamiausių eismo dalyvių grupių. Vengti važiuoti per balas, kad neaptaškytumėte einančių šaligatviu. Išskirtinį dėmesį skirti vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, kurių elgesys sunkiai prognozuojamas arba jie lėtai reaguoja į situaciją.
Vairuotojai, priklausomai nuo temperamento, gali skirtingai elgtis kelyje. Cholerikai gerai jaučia automobilio dinamiką, bet gali suklysti stabdydami. Flegmatikai jaučiasi nepatogiai didesniu greičiu, bet retai rizikuoja. Sangvinikai energingi, bet daro daugiau klaidų. Melancholikai jautriai reaguoja į trukdžius.
Svarbu suprasti ir įvertinti savo nuotaiką, savijautą, santykius su aplinkiniais. Mažesnis šalia važiuojančio asmens neapdairumas gali sukelti agresijos priepuolį. Tačiau svarbu išmokti valdyti savo emocijas.
Vienas iš būdų valdyti agresiją - sąvokų pakeitimas. Kritinėje situacijoje vietoj keiksmažodžių pasirinkti teigiamą frazę. Tai gali teigiamai paveikti ne tik vairuotojo, bet ir aplinkinių elgesį.
Optimizuokite aplinkos suvokimo ir priėmimo procesą. Važiuokite be muzikos, praverkite langą, kad geriau girdėtumėte aplinkos garsus. Išmokite intuityviai išskirti mašinas, kurioms reiktų skirti daugiau dėmesio. Stebėkite aplinką, kaip stebite ir vertinate sutiktą asmenį.
Kas ką valdo? Emocijos mane, ar aš emocijas?
Nors automatinės transporto priemonės neturi tokių savybių kaip dėmesio blaškymasis ar nuovargis, jos negali pasikliauti teigiamomis savybėmis ir numatyti kitų vairuotojų veiksmų. Tai rodo, kad žmogaus gebėjimas numatyti ir jausti yra nepakeičiamas.
Geriausiu Lietuvos vairuotoju tampama ne per vieną dieną. Tai reikalauja ne tik teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir nuolatinio domėjimosi automobilių pasauliu, Kelių eismo taisyklių naujovėmis bei dalyvavimo įvairiose varžybose. Konkursai, tokie kaip „Geriausias Lietuvos vairuotojas“, skatina tobulėti, įgyti naujų įgūdžių ir geriau pažinti save kelyje.
Galiausiai, svarbu suprasti, kad automobilis - ne tik transporto priemonė, bet ir mūsų įpročių, mąstymo bei gyvenimo būdo dalis. Asmeninės savybės turi didelę įtaką tam, kaip mes elgiamės kelyje, ir tai tęsiasi per visą gyvenimą.
tags: #geriausios #vairuotojo #savybes