Suprasti garso kokybę gali būti sudėtinga, ypač kai susiduriame su daugybe techninių terminų. Nuo „High Definition Audio“ (HD Audio) iki „Hi-Res Audio“ (HRA), kiekvienas standartas ir technologija siūlo skirtingus klausymosi patyrimus. Šiame straipsnyje gilinsimės į šiuos terminus, paaiškinsime jų reikšmę ir kaip jie prisideda prie bendros garso kokybės.
Kas yra HD Audio?
„High Definition Audio“ (HD Audio), kodiniu pavadinimu „Azalia“ žinomas „Intel“ sukurtas garso apdorojimo standartas, yra skirtas pagrindinių plokščių lustų rinkiniams. Ši naujovė užtikrina puikią kompiuterių sistemų, kuriose nėra papildomos garso plokštės, garso kokybę. Visi nauji „Intel“ lustų rinkiniai, kuriuose įrengta „PCI Express“ magistralė (pvz., i925), gali pasižymėti „HD Audio“ privalumais. Šis standartas išsiskiria dviem naujovėmis - daugiakanalio transliavimo bei aukštos kokybės garso atkūrimo galimybėmis. Pavyzdžiui, galima žiūrėti DVD filmą per projektorių, sujungtą su kompiuteriu, ir tuo pat metu be jokių trukdžių kalbėtis „Skype“ interneto telefonijos programa ar kitame kambaryje klausytis muzikos.
Iki „HD Audio“ aukštos kokybės garsą užtikrino tik pagrindinėje plokštėje įrengtas atskiras garso sistemos valdiklis (pvz., VIA kompanijos „Envy24“). Pagrindinės plokštės, į kurią įdiegtos „HD Audio“ funkcijos, pietinis lustas („South Bridge“) gali pats atkurti aukštos kokybės garsą. Taigi nereikia atskiro valdiklio, didinančio pagrindinės plokštės kainą. Tiesa, „HD Audio“ reikalingas specialus kodavimo lustas. Laimei, jis nėra brangus, palyginti su visaverčiais garso valdikliais. Puikus tokio lusto pavyzdys - „C-Media 9880“ kodekas, suderinamas su „Intel“ „HD Audio“ standartu.
„HD Audio“ standartą „Intel“ pristatė drauge su bendrove „Dolby Laboratories“, sukūrusia trijų pakopų garso techniką: „Dolby Sound Room“, „Dolby Home Theater“ ir „Dolby Master Studio“. Šiuos reikalavimus atitinkanti įranga pritaikyta skirtingoms vartotojų grupėms ir jų poreikiams:
- „Dolby Sound Room“ - du garso kanalai, pagrįsti „Dolby Virtual Speaker“ ir „Dolby Head Phones“ technologijomis. Pritaikius „Dolby Pro Logic II“ standartą, 5.1 sistemos darbas modeliuojamas naudojant tik du garsintuvus. Signalo ir triukšmo lygio santykis („signal-to-noise ratio“) yra ne mažesnis kaip 75 dB.
- „Dolby Home Theater“ - šešių kanalų garso sistema (5.1), veikianti pagal „Dolby Pro Logic II“ technologiją. Jos signalo ir triukšmo lygio santykis yra ne mažesnis kaip 85 dB.
- „Dolby Master Sturio“ - aštuonių kanalų garso sistema (7.1), veikianti pagal „Dolby Pro Logic IIx“ ir „Dolby Digital Live“ technologijas. Jos signalo ir triukšmo lygio santykis yra ne mažesnis kaip 95 decibelai.
Vienas didžiausių „Dolby Pro Logic II“ technologijos privalumų tas, kad galima mėgautis 5.1 ar 7.1 sistemos garsu net ir tada, kai garso šaltinis turi tik du garso kanalus (pavyzdžiui, klausantis garso CD muzikos įrašų). Tai užtikrina patentuoti „Dolby“ garso filtrai. Pasitelkus „Digital Live“, muzikos įrašus galima transliuoti belaidžiu ryšiu, pavyzdžiui, į kitame kambaryje esančius garsintuvus.
Pagrindai: kaip įrašomas skaitmeninis garsas
Kadangi realaus pasaulio garsai nuolat kinta, skaitmeninis įrašas visada yra tik viso pasaulio garsų diapazono apytikris atkūrimas. Tačiau dėl įrašymo technologijų pažangos nuolat didinamas garso, kurį galima įrašyti skaitmeniniu būdu, diapazonas ir tikslumas.
Kai skaitmeniniu būdu garsas įrašomas iš analoginio šaltinio, pvz., gyvos muzikos koncertas ar muzika įrašų studijoje, garsas suskirstomas reguliariais intervalais. Garso amplitudė įrašoma kaip skaičius, tai yra sukuriamas analoginio garso šaltinio skaitmeninis įrašas kaip atskirų skaičių sekos. Kiek pradinio analoginio garso bus užfiksuota skaitmeniniame įraše, iš esmės priklauso nuo diskretizavimo dažnio ir bitų gylio (imčių skaičius per sekundę ir kiekvienos imties informacijos kiekis).
Skaitmeninio garso išsaugojimas ir laikymas
Sukūrus skaitmeninį įrašą jį galima saugoti įvairiais formatais. Kiekvienas formatas turi skirtingą būdą, kaip subalansuoti garso kokybę su sukuriamo skaitmeninio failo dydžiu: pavyzdžiui, nuo seno žinoma, kad itin aukštos kokybės įrašai nėra tinkami atkurti mažais muzikos grotuvais. Tačiau, kadangi skaitmenines saugyklas vis lengviau naudoti su nešiojamaisiais įrenginiais ir jos prideda didžiulį kiekį saugojimo vietos gigabaitų, labai aukštos kokybės skaitmeninis garsas jau tampa realybe milijonams žmonių.
Glaudinimas ir Lossless/Lossy formatai
Darant skaitmeninius įrašus galima gauti labai didžiulį failą, kuris riboja praktinį technologijos panaudojimą, pvz., lemia dainų skaitmeniniame muzikos grotuve skaičių. Dėl šios priežasties daugelis garso failų formatų naudoja kokią nors glaudinimo formą, kad būtų pašalinta tam tikra garso informacija ir sumažėtų failo dydis. Garso suglaudinimo ir išglaudinimo, kai jis atkuriamas, būdas lemia galutinio girdimo garso kokybę. Failų formatai, kai informacija yra prarandama, vadinami „lossy“ (nuostolingas).
Lossless - tai duomenų suspaudimo technologija, leidžianti sumažinti failo dydį neprarandant jokios informacijos. Kai failas atidaromas, visi duomenys atkuriami tiksliai taip, kaip buvo prieš suspaudimą, užtikrinant maksimalų kokybės išlaikymą. Ši technologija dažniausiai naudojama aukštos kokybės garso, vaizdo ir kitų duomenų saugojimui.
Lossy garso formatas pašalina kai kurią informaciją iš originalaus skaitmeninio įrašo, kad išsaugotų vietos, bet tuo pačiu bando išlaikyti kuo geresnę originalaus garso kokybę, kai įrašas atkuriamas. Kiekvienas formatas išlaiko skirtingą balansą tarp glaudinimo, kad išsaugotų vietos ir išlaikytų informaciją nesupaprastinant garso kokybės. „Lossy“ garso formatus sudaro: AAC, Dolby Digital, DTS Digital Surround, MP3.
Populiariausi garso failų formatai:
- WAV (WAVeform Audio File Format): standartinis visų kompaktinių diskų formatas. Puiki garso kokybė be suglaudinimo, o tai reiškia didžiulį failo dydį (ypač „Hi-Res“ failus). Jis silpnai palaiko metaduomenis (albumo viršelis, informacija apie atlikėją ir dainos pavadinimas).
- AIFF (Audio Interchange File Format): Tai yra alternatyva „Apple“ WAV formatui, tačiau turi geresnį metaduomenų palaikymą. Formatas yra be nuostolių ir be glaudinimo (taip pat ir dideli failai), tačiau nėra labai populiarus.
- FLAC („Free Lossless Audio Codec“): Šis be nuostolių garso suglaudinimo formatas palaiko „Hi-Res“ pavyzdžių dažnį, užima maždaug pusę WAV formato dydžio ir išsaugo metaduomenis. Tai nemokama ir plačiai palaikoma (tik ne „Apple“ produktuose). Tai laikoma tinkamiausiu muzikos albumų atsisiuntimo ir saugojimo formatu „Hi-Res“.
- ALAC („Apple Lossless Audio Codec“): „Apple“ patentuotas be nuostolių suspaudimo formatas. Jis taip pat atkuria „Hi-Res“ garsą, išsaugo metaduomenis ir yra perpus mažesnis nei WAV. Naudojama „Apple“ įrenginiuose.
- DSD („Direct Stream Digital“): Vieno bitų formatas, naudojamas „Super Audio CD“ laikmenose. Jo atrankos dažnis gali būti 2,8, 5,6 ir 11,2 MHz, o tai yra daug kartų pranašesnis už įprastą kompaktinį diską. Formatas nėra paplitęs.
- MQA (Master Quality Authenticated): Tai yra naujas formatas, pristatytas 2014 m., Daugiausia naudojamas transliuoti muziką „Hi-Res“. MQA failus galima supakuoti į bet kokį nuostolingą glaudinimo talpyklą, pavyzdžiui, FLAC, WAV ar ALAC. Norėdami iššifruoti MQA failus, jums reikės suderinamos aparatinės įrangos - tinklo garso grotuvo, nešiojamojo muzikos grotuvo ar programinės įrangos.
- MP3: Populiarus skaitmeninio failo formatas.
- Dolby Digital: Standartinis „lossy“ garso formatas, naudojamas DVD ir kaip pagrindinis „Blu-ray“ formatas. Nors tai ir „lossy“ formatas, jis pakankamai geras naudoti filmų garsui. Palyginti su „DTS Digital Surround“, garso kokybė yra žemesnė, tačiau didesnis glaudinimo koeficientas reiškia, kad failai bus mažesni, todėl „Dolby Digital“ naudojamas dažniau.
- Dolby True HD: „lossless“ garso glaudinimo formatas yra panašus į „DTS Master Audio“. Abu jie naudojami kaip pasirinktiniai „Blu-ray“ diskų garso formatai.
- DTS Digital Surround: Standartinis „lossy“ garso formatas, naudojamas DVD ir kaip pagrindinis „Blu-ray“ formatas. Palyginti su „Dolby Digital“, „DTS Digital Surround“ sukuria geresnę garso kokybę, tačiau jis labai plačiai nenaudojamas, nes failai yra pakankamai dideli.
- DTS Master Audio: „lossless“ garso glaudinimo formatas yra panašus į „Dolby True HD“. Abu jie naudojami kaip pasirinktiniai „Blu-ray“ diskų garso formatai.
- LPCM (Linear Pulse Code Modulation): Tai yra skaitmeninio garso įrašymo pagrindas. Analoginis signalas suskirstomas reguliariais intervalais ir jo amplitudė įrašoma kaip taškas skaitmeninėje skalėje. Kadangi duomenys neapdorojami ir neglaudinami, garso kokybė gali prilygti profesionalų studijoje sukurto garso kokybei, tačiau gaunami labai dideli failai, todėl LPCM nėra praktiškas naudoti kasdien.
Hi-Res Audio (Aukštos skiriamosios gebos garsas)
Hi-Res Audio (HRA) paprastai reiškia skaitmeninį įrašą, kurio diskretizavimo dažnis yra 96 kHz / 24 bitai ir daugiau. Sukuriama garso kokybė, kuri daug didesnė už CD ar MP3 įrašų; standartinis CD garso formatas suskirstomas į 44,1 kHz / 16 bitų.
Kai ant „Sony“ gaminio matote „Hi-Res Audio“ logotipą , žinote, kad tas gaminys sukurtas optimizuoti garso charakteristikas iki didelės raiškos garso. Kad ir kokį įrenginį naudotumėte - nuo nešiojamojo muzikos grotuvo iki ausinių, garsiakalbių ir namų kino sistemos - galite nustatyti „Sony Hi-Res Audio“ sistemą.
Pagrindinis aukštos skiriamosios gebos garso failų pranašumas, be abejo, yra geresnė garso kokybė, palyginti su suglaudintais ir standartiniais garso formatais. Norėdami parodyti, kodėl „Hi-Res“ turėtų skambėti geriau nei MP3, palyginkime jų bitų spartą. Aukščiausios kokybės MP3 failo bitų sparta yra 320 kbps, o 24 bitų / 192 kHz „Hi-Res“ garso failo duomenų perdavimo sparta yra 9216 kbps. Muzikos kompaktinis diskas yra 1411 Kbps. Naudojant nuostolingą glaudinimą, duomenys prarandami kodavimo proceso metu ir skiriama mažesnė failo skiriamoji geba. Tai turi įtakos garso kokybei - MP3 formatas (ir panašiai) nevisiškai atskleidžia mūsų mėgstamų dainų galimybes. Tačiau daugumai žmonių MP3 formato garsas yra pakankamai geras, ypač klausantis muzikos kelyje, fone ir pan. Audiofilams net kompaktinės plokštelės kokybės nepakanka, todėl daugelis muzikos žinovų vis tiek renkasi gryną analoginį vinilo plokštelių garsą. Todėl 24 bitų / 96 kHz arba 24 bitų / 192 kHz „Hi-Res“ failai yra skirti tiksliau atkurti garsą, su kuriuo muzikantai ir įrašymo inžinieriai dirbo studijoje.
Visi mūsų įrenginiai, kuriuose veikia 8 ar naujesnės versijos „Android“, palaiko „Hi-Res Audio“. Norėdami įjungti šią funkciją, turite eiti į „Nustatymai“, pasirinkti „Sistema“, tada „Apie telefoną“, 5 kartus spustelėti „Sukurti numerį“, įjungsite „Kūrėjo režimas“. Tada eikite į šį režimą punkte „Sistema“, įjunkite „Bluetooth“ LDAC garso kodeką. Su INOI visada galite mėgautis muzikos kokybe!
Konvertavimas į didesnę raišką ir kodekai
Kai atkuriamas skaitmeninis garso įrašas, esantis „lossy“ formatu, kartais galima užpildyti kai kurias originalaus garso „spragas“ matematiškai apskaičiavus, kur originali informacija galėjo būti. Tai vadinama konvertavimu į didesnę raišką. „Digital Sound Enhancement Engine“ (DSEE) HX yra unikali „Sony“ konvertavimo į didesnę raišką technologija. Kai atkuriamas skaitmeninis garsas, kuris buvo suglaudintas, DSEE HX pakeičia prarastus aukštuosius dažnius realiu laiku, sukurdamas beveik didelės raiškos garso kokybę. Visi garso kūriniai, leidžiami DSEE HX įrenginiu, yra patobulinami, kad pasijustumėte taip, lyg būtumėte įrašų studijoje ar koncertų salėje.
Kai kuriamas skaitmeninis garsas, jis pereina per koderį / dekoderį arba, trumpiau tariant, kodeką. Tai yra programinės arba techninės įrangos elementas, kuris paima analoginio garso signalą ir užkoduoja jį skaitmeniniu formatu, kurį galima laikyti elektroninėse laikmenose. Atkuriant garsą, kodekas iškoduoja skaitmeninį failą, kad būtų skleidžiamas garsas. Kiekvienas garso kodekas naudoja skirtingą analoginio garso kodavimo būdą, todėl kiekvienas turi savų pranašumų ar trūkumų garso laikymo ir atkūrimo požiūriu.
LDAC yra garso kodekas iš „Sony“, kuris suteikia galimybę mėgautis aukštos kokybės belaidžiu garsu per „Bluetooth“ ryšį. Kai garsas perduodamas per „Bluetooth“, paprastai naudojamas standartinis „Bluetooth“ SBC kodekas, dėl kurio gali suprastėti kokybė. LDAC perduoda 3 kartus daugiau duomenų nei SBC kodekas, išlaikydamas aukštą „Bluetooth“ garso kokybę ir suteikdamas jums galimybę belaidžiu ryšiu klausytis bet kurios savo muzikos.
SBC (Subband Coding) yra standartinis garso kodekas, skirtas skaitmeniniam garsui perduoti per „Bluetooth“. Kadangi naudojant SBC prioritetas skiriamas efektyviam dažnių juostos panaudojimui, o ne garso kokybei, jis nėra idealus aukštos kokybės garsui perduoti. „Sony“ LDAC telpa tris kartus daugiau duomenų nei SBC, šitaip sukuriama galimybė aukštos kokybės garsą perduoti per „Bluetooth“.
Skaitmeninis-analoginis keitiklis (DAC)
Muzikos magija slypi jos universalume - tai kalba, kurią supranta visi. Tačiau kalbant apie techninius aspektus, kaip muzika pasiekia jūsų įrenginį, viskas nėra taip paprasta. Mūsų skaitmeninėje eroje didžioji dalis mūsų vartojamos muzikos saugoma kaip skaitmeniniai failai, tarkime, MP3 arba FLAC failai, iš esmės nulių ir vienetų seka. Jis kompaktiškas, nešiojamas ir lengvai bendrinamas, tačiau tai taip pat kalba, kurios jūsų ausinės ar garsiakalbiai iš esmės nesupranta. Tai panašu į kalbos barjerą. Tarkime, skaitmeninis failas yra knyga, parašyta prancūzų kalba, bet jūsų ausinės supranta tik anglų kalbą. Jums reikia vertėjo, kuris konvertuotų tą prancūzų kalbą į anglų kalbą, kad ausinės galėtų ją suprasti.
DAC (Digital-to-Analog Converter) iš esmės yra vertėjas, kalbantis dviem kalbomis: skaitmenine ir analogine. Šis vertimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja tikslumo. DAC nuskaito skaitmeninį garso failą, kuris yra dvejetainių skaitmenų seka (0 ir 1), ir kiekvienas iš šių dvejetainių skaitmenų reiškia konkretų įtampos lygį. Kiekvienas garsą atkuriantis skaitmeninis įrenginys turi įmontuotą DAC, kuris atlieka šį vertimo procesą. Tačiau šių vidinių DAC kokybė labai skiriasi ir jie dažnai negali išversti tokiu detalumu ir tikslumu, kokio trokšta muzikos mylėtojas. Štai kodėl daugelis audiofilų ir muzikos mylėtojų investuoja į išorinį, aukštos kokybės DAC.
Elektronikos pagrindai #10: Skaitmeninis-analoginis keitiklis (DAC)
Pagrindiniai išorinio DAC privalumai:
- Pagerinta garso kokybė: Pagrindinis atskiro DAC privalumas yra jo potencialas gerokai pagerinti jūsų garso patirtį. Garso erdvinė erdvė, suvokiama garso vieta, yra dar viena sritis, kurioje praverčia išorinis DAC.
- Aukštos raiškos garso failų palaikymas: Didelės raiškos garso (HRA) failai, tokie kaip FLAC arba DSD, suteikia gilesnę klausymosi patirtį nei standartiniai MP3 ar net CD. Juose yra daugiau duomenų, todėl garsas yra detalesnis. Integruoti DAC dažnai negali apdoroti tokio didelio HRA failo informacijos kiekio.
- Mažesni elektriniai trukdžiai: Kai DAC yra jūsų išmaniajame telefone ar kompiuteryje, jis dalijasi erdve su įvairiais kitais komponentais, kurių kiekvienas generuoja savo elektrinį triukšmą. Tačiau išoriniai DAC yra izoliuoti nuo šių trukdančių komponentų. Jų specializuotas dizainas ir konstrukcija dar labiau apsaugo juos nuo tokio triukšmo, užtikrindama, kad skaitmeninis-analoginis konvertavimas vyktų „tylesnėje“ elektrinėje aplinkoje.
- Ateities apsauga: Atskiras DAC suteikia jūsų garso sistemai ateities apsaugą. Be to, augant jūsų vertinimui dėl aukštos kokybės garso, galite atnaujinti savo įrenginį į aukštesnės klasės DAC, nekeisdami viso įrenginio.
Renkantis DAC, svarbu atsižvelgti į šiuos parametrus:
- Skiriamoji geba (Bit Depth): DAC kontekste skiriamoji geba reiškia detalumo lygį, kurį jis gali atkurti iš skaitmeninio šaltinio. Ji matuojama bitais, panašiai kaip apibūdiname spalvų gylį skaitmeniniuose vaizduose. Paprastai CD kokybės garsui reikalingas 16 bitų DAC, tačiau didelės raiškos garso failams reikės DAC, galinčio atkurti 24 bitų ar net 32 bitų gylį. Atminkite, kad jūsų DAC skiriamoji geba turi atitikti arba viršyti grojamų garso failų skiriamąją gebą.
- Dinaminis diapazonas: Reiškia skirtumą tarp tyliausio ir garsiausio garso, kurį gali atkurti DAC. Ši specifikacija ypač svarbi klausantis klasikinės muzikos ar gyvų įrašų, kur staigūs tylių ir garsių garsų pokyčiai yra garso peizažo dalis.
- Palaikomi formatai: Skirtingiems skaitmeninio garso formatams reikalingi skirtingi dekodavimo procesai. Prieš pasirinkdami DAC, apsvarstykite, kokių tipų garso failus paprastai klausotės. Jei mėgstate didelės raiškos garsą, įsitikinkite, kad jūsų pasirinktas DAC gali dekoduoti šiuos failų tipus.
Kiti svarbūs garso terminai
- Bitų gylis (Bit Depth): Skaitmeninio įrašo bitų gylis reiškia, kiek skaitmenų naudojama kiekvienai analoginio signalo imčiai išsaugoti. Standartinis CD garso bitų gylis yra 16, kai diskretizavimo dažnis yra 44,1 kHz. Kuo didesnis bitų gylis, tuo geresnė garso kokybė, bet ir didesnis failas.
- Diskretizavimo dažnis (Sample Rate): Kai skaitmeniniu būdu garsas įrašomas iš analoginio šaltinio, diskretizavimo dažnis yra laiko intervalas tarp imčių. Kuo jis didesnis, tuo mažiau prarandama. Pvz., CD garso standartinis diskretizavimo dažnis yra 44,1 kHz. Kuom didesnis diskretizavimo dažnis, tuo geresnė įrašo kokybė.
- Atkuriamo dažnio diapazonas (Frequency Response): Tai garso sistemos gebėjimas atkurti garsą vienodai visame dažnių diapazone, be jokių iškraipymų ar tam tikrų dažnių sustiprinimo ar slopinimo. Tai reiškia, kad VISI dažniai, yra atkuriami subalansuotai ir natūraliai, be spalvų ar praradimų, suteikiant tikslų garsinį vaizdą.
- Signalo ir triukšmo lygio santykis (Signal-to-Noise Ratio - SNR): Tai rodiklis, parodantis skirtumą tarp garso signalo lygio ir fono triukšmo lygio. Kuo didesnis SNR, tuo švaresnis ir aiškesnis garsas.
- Damping Factor: Tai garso stiprintuvo gebėjimo kontroliuoti garsiakalbio judėjimą rodiklis. Kuo didesnis „Damping factor“, tuo efektyviau stiprintuvas slopina garsiakalbio membranos virpesius po signalo sustabdymo, užtikrindamas tikslesnį ir detalesnį garso atkūrimą.
- Garso varža (Acoustic Impedance): Tai medžiagos gebėjimas slopinti garso bangų sklidimą. Ji apibūdina, kaip gerai medžiaga blokuoja garsą arba mažina jo intensyvumą, neleidžiant jam praeiti per tam tikrą paviršių, pavyzdžiui, sieną ar lubas. Labai svarbu nepamiršti, jei norite klausytis atsipalaidavę.
- RT60 (Reverberation Time): Naudojamas aido trukmei (reverberacijos laikui) patalpoje apibūdinti. Tai laiko intervalas, per kurį garsas patalpoje sumažėja 60 decibelų po garso šaltinio nutraukimo. RT60 priklauso nuo patalpos dydžio, formos ir paviršių garso sugerties savybių.
- Stovinčios bangos: Tai bangos, kurios susidaro, kai dvi vienodo dažnio, priešingų krypčių bangos susiduria, suformuodamos stabilius amplitudės taškus - sukuriamas papildomas triukšmas. Gali iškreipti garso sklidimą, sukelti tam tikrų dažnių sustiprėjimą arba slopinimą. Priklauso tik nuo patalpos proporcijų, tad būtina įvertinti iš anksto!
- 5.1 ir 7.1 kanalų sistema: Tai yra būdas, kaip atkurti erdvinį garsą suteikiant skambėjimo kaip kino salėje įspūdį. Naudojami keli garsiakalbiai ir žemųjų dažnių garsiakalbis; kiekvienas iš jų priima skirtingą kanalą.
- Žemųjų dažnių garsiakalbis (Subwoofer): Naudojant 5.1 kanalų arba 7.1 kanalų erdvinio garso sistemą, žemųjų dažnių garsiakalbis yra garsiakalbis, kuris atkuria tik žemųjų dažnių garsus arba skirtąjį LFE kanalą.
- Erdvinis garsas (Surround Sound): 5.1 kanalų ir 7.1 kanalų erdvinis garsas yra sistemos, skirtos atskiriems garso kanalams siųsti į garsiakalbius, išdėstytus aplink klausytoją. Šitaip galima dar geriau mėgautis garsu. .1 reiškia, kad naudojamas žemųjų dažnių garsiakalbis kaip papildomas žemųjų dažnių garsiakalbis.
- HI-END ir Hi-Fi: HI-END tai aukštos kokybės garso atkūrimo įranga, skirta perteikti muziką kuo natūraliau ir tiksliau. Hi-Fi (High Fidelity) - tai garso įrangos kokybės standartas, kuris siekia tiksliai ir aiškiai atkurti originalų garsą be iškraipymų.
