C6
Menu

Kelionė su vaikais automobiliu: idėjos ir patarimai

Kelionė automobiliu su vaikais gali tapti nuostabiu nuotykiu, pilnu atradimų ir šeimos saitų stiprinimo. Svarbiausia - tinkamai pasiruošti, suplanuoti maršrutą ir nepamiršti, kad svarbiausia yra ne tik kelionės tikslas, bet ir pats kelionės procesas. Šiame straipsnyje dalinamės patarimais ir idėjomis, kaip keliauti automobiliu su vaikais, kad tai būtų smagu ir saugu visiems.

Planavimo svarba

Nors spontaniškos kelionės turi savo žavesio, keliaujant su vaikais, išankstinis planavimas yra itin svarbus. Tai padeda išvengti streso ir skubėjimo kelionės dieną, o ramūs tėvai perduoda ramybę ir vaikams.

Maršruto planavimas

Dėl maršruto unikalumo ir emocijų perteikimo - tekstą paliekame taip, kaip autorė fiksavo kasdien. Prisižadėjau dalintis savo įspūdžiais, pastebėjimais iš mūsų visiškai spontaniškos (prieš porą savaičių) sugalvotos “Eurotrip” kelionės. Galutinis kelionės tikslas - Juodkalnija. Kelionė per Europą su vaikais prasideda - išjudėjom nuostabų penktadienio vakarą iš Kauno. Bijojau vairavimo per naktį, tačiau tikrai nebuvo taip blogai kaip tikėjausi. Labai pasiteisino gerokai per vėlai išgerta kava ir kelionėms tinkama muzika, o va tokia smulkmena kaip nepatogios (per šiltos kojinės) pasirodo gali ir labai erzinti. Naktį vairuoti yra nuostabu jau vien tuo, kad lieka daug laiko mintims. Užtat visus įmanomus sunkumus atperka rytas - bent jau pirmą rytą jis buvo tokio neapsakomo grožio: dangus įvairiais rausvais raštais išmargintas, žemumos rūke paskendę, tik kur ne kur krūmelių arba laukuose išmėtytų šiaudų ritinių viršūnėlės kyšo. Tai vien tokio ryto būtų užtekę, kad suprasčiau, kodėl vis savanoriškai išeinam iš komforto zonos, vis judam kažkur.

Kelionė į Lenkiją automobiliu su vaikais - vienas praktiškiausių pasirinkimų šeimoms iš Lietuvos. Šalis lengvai pasiekiama, turi daug pramogų vaikams, patogius kelius ir šeimoms pritaikytus miestus bei kurortus. Vykstant į Lenkiją būtina turėti galiojantį asmens dokumentą. Vaikams taip pat reikalingas galiojantis dokumentas. Renkantis nakvynę Lenkijoje svarbiausia patogumas šeimai ir vieta. Viešbučiai patogūs trumpoms kelionėms, kai norisi kuo mažiau rūpesčių. Apartamentai dažnai yra praktiškiausias pasirinkimas keliaujant su vaikais, ypač jei kelionė trunka kelias dienas. Jeigu planuojate vykti į Krokuvą, Zakopanę ar Gdanską, kelionė gali būti ilgesnė, todėl verta apsvarstyti nakvynę pakeliui. Lenkijoje lengva rasti vaikams tinkamą maistą, nes daug restoranų siūlo paprastus patiekalus. Kelionėje patogu sustoti degalinėse ar prekybos centruose, kur galima greitai nusipirkti maisto ir užkandžių.

Vasaros atostogos įprastai reiškia - daugiau praleidžiamo laiko automobilyje. Tačiau keliavimas su vaikais, dažnai tėvams kelia daug nerimo. Išankstinis paruošimas kelia mažiau streso ir skubėjimo kelionės dieną. O stresuojant tėvams, vaikai tai perima ir taip pat gali tapti irzlūs. Jei įmanoma, susiplanuokite pradėti kelionę tuomet, kai vaikui ateina laikas pamiegoti. Tokiu būdu bent dalį kelionės įveiksite ramiai ir be didesnių pastangų, reikalaujančių užimti vaiką.

Vaikai visada turi būti prisegti saugos diržais ir važiuoti jiems tinkamose kėdutėse. Per ilgas maršrutas per vieną dieną. Šeimos kartais suplanuoja per daug kilometrų ir per mažai sustojimų. Vaikai greičiau pavargsta, pradeda irzti, o kelionė tampa varginanti. Per daug lankytinų vietų vienu metu. Dažna klaida - bandyti aplankyti daug objektų per vieną dieną. Vaikams toks tempas dažnai per sunkus, todėl kelionė tampa ne poilsis, o skubėjimas. Neplanuoti sustojimai. Jei sustojimai neapgalvoti, gali tekti ieškoti degalinės ar tualeto paskutinę minutę. Tai sukelia stresą, ypač kai keliaujama su mažais vaikais. Netinkamas išvykimo laikas. Išvykimas piko metu arba per vėlai dieną dažnai reiškia spūstis ir vėlyvą atvykimą į nakvynės vietą.

Pirmas sustojimas iš anksto užrezervuotas buvo Dolny Morava, Čekijoje. Anksčiausias laikas rezervuojant bilietus buvo 10 val., mes buvom prieš 9 val. ryto, tai laisvai pasistatėm mašiną artimiausioje P5 aikštelėje ir buvom pirmi prie keltuvų, kurie, pasirodė, kad nuo 9 val. ir dirba. Pasikėlėm keltuvais (kur slidininkus kelia), atviri tokie, bėda tik, kad viskas labai greitai vyksta, vos spėjom susodinti vaikus, patys įšokti ir jau judant viršun užsitraukti saugantyjį “rėmą”. Nežinau kas būtų, jeigu nebūtų pavykę jo nuleisti, kažkaip nesaugokai pasirodė, nes aukštis tikrai nemažas, o Majus (mūsų mažasis), jeigu būtų judresnis/nepaklusnus, drąsiai galėjo ir per tą apsaugą išsiversti žemyn. Skywalk‘as, t.y. didelis atviras bokštą, kur galima kilti į viršų spiraliniais nestačiais laiptais, tačiau galima (ypač vaikams aktualu) pasigreitinti kelionę įvairiais tarpiniais tinkliniais, uždarais ar pan. tuneliukais. Gailėjomės, kad neužsisakėm bilietų į jį, tačiau ir su laiku mums buvo gana striuka. Prie skywalk‘o yra restoranėlis su gražiu vaizdu, tik atsidaro jis nuo 11 val. ryto, tai ankstyviems pusryčiams netinka. Taigi mes užkilę ėjom dešiniau į patį ilgiausią kabantį tiltą pasaulyje. Pats tiltas yra viepusis, taigi kai jį praeinat, atgal grįžti reikia aplink einančiu miško keliu. Svarbu pataikyti su ne baisiai daug žmonių ir kai nėra didelio vėjo. Eini tarp dviejų kalnų 700 metrų, gerokai virš aukštaūgių kalnų eglių viršūnių, tikrai užtenka laiko atsidžiaugti vaizdais, siūbavimu ir pan. Mūsų vaikams nebuvo jauku, gal net baugoka. Tai bijantiems aukščio tikrai nerekomenduoju. O štai ką tikrai rekomenduoju, tai nusileidimą Mammoth Alpinecoaster coaster (rogutėmis). Esam buvę Birštone, Anykščiuose ir dar daug kur - tačiau čia visai kitas lygis. Vienas dalykas dėl nuostabių vaizdų. Antras - tai yra tikras ATRAKCIONAS, tik tiek, kad tu gali reguliuoti greitį. Mums visiems be galo patiko. Ir būčiau ėjus dar ne vieną kartą, tik bėda, kad nors jo pačio kaina yra visai nedidelė, tačiau iki jo į viršų į kalną arba turi pūškuoti 5 km arba keliesi su keltuvais, o tas jau nemažai kainuoja, plius tik sugrįžę supratom, kaip teisingai čia mums viskas susidėliojo, nes eilė laukiančių užkilimo buvo turbūt porai valandų. Visos aikštelės buvo visiškai užpildytos. Po to pagal planą turėjom stoti Punkvos urvuose (kur su valtele paskui plauki), tačiau nespėjome užsiregistruoti ir vietų neliko. Todėl teko rinktis kitus urvus (jų tikrai nemažai Čekijoje yra, galima pažiūrėti tinklalapyje caves.cz), išsirinkom Mladecki caves, dėl to, kad juose gyveno pirmykščiai žmonės. Pažiūrėję “Krudžius” turėjom galimybę įvertinti kaip jie ten gyveno (net be šviesos), apžiūrėti stalaktitus, stalagmitus ir pan. Po to dar turėjom stoti Bouzov pilyje, tačiau dėl kelio remonto mums nepavyko į ją patogiai patekti. Stabtelėjome Olomouc senamiestyje (labai graži bažnyčia!), likusį vakarą praleidom Brno. Ilgai nenaktinėjom, nes naktis visgi be miego praėjo.

Šiandien kilometražas perpus mažesnis nei vakar (tik apie 500 km), tačiau kirtom trijų valstybių sienas. Į Zoologijos sodą ėjom kartu su minia. Tiesa pasakius, kai galvoju apie Vieną - ji man ir asocijuojasi su nuostabiais parkais, muziejais ir opera. Tai būti Vienoje ir nenueiti į parką - tiesiog nuodėmė. Taigi šaunam du zuikius, judam pro Shonnbrun rūmus (būtų labai puiku ir į juos nueiti, tačiau bilietus reikia užsisakyti iš anksto) ir juos supantį parką su nuostabiu fontanu, gėlynais ir pan. Senumo jame tikrai nesijaučia, viskas tvarkinga, apgalvota, einame su kitais ratu pėdutėmis pažymėtu taku, na ir matom tai ko ir atėjom - įvairiausius gyvūnus. Tačiau be abejo, kai lauke +32 laipsniai, tiek jų, tiek mūsų aktyvumo lygis yra gerokai kritęs, taigi dauguma miega arba slepiasi pavėsyje. Ryte būtų buvę tikrai geriau. Čia sutikom tai ko kitur nebuvom dar matę - Pandą. Tiesa, ji visą laiką valgė, o kai pabaigė jai padėtą maistą ėmėsi bambuko, tuomet antro bambuko ir t.t. Kol ramiu žingsniu apėjom beveik visą zoologijos sodą kažkur trys valandos praėjo. Sekantis sustojimas buvo Maribore, Slovėnijoje. Apėjom senamiestį, pasivaikščiojom paupiu (gaila, kad gražioji dalis aptverta ir remontuojama šiuo metu). Pavalgyti sustojom “Patrico bare”, užsisakę kažkokį keistą burgerį ant ilgo ilgo iešmo visi pavalgėm (visiems skoniams pritaikytas, nes yra ir keptų daržovių ir paukštienos, jautienos, maltos mėsos gabaliukų ir traškių bulvių.

O mes sutinkam šįryt netoli Zadaro su “nuostabiais” kažkokių svirplių garsais (na ne lakštingalos tai tikrai). Apartamentų šeimininkas ką tik atnešė dviejų Majaus delnų dydžio pamidorą, svogūną, papriką iš savo daržo (salotoms, sakė), saldainių vaikams, alaus. Taigi kokia buvo trečia diena? Pradžioje trumpai apžiūrėjom Zagrebą. Kadangi mano vyras Egidijus nepilnai prieš metus buvo buvęs, tai turėjom nemokamą gidą. Įspūdis? Sekanti stotelė - Plytvica. Na neturėti išankstinės nuomonės į ją važiuojant tikrai sunku. Čia kaip Kroatijos vizitinė kortelė. O taip jau su tom išankstinėm nuomonėm būna - kai tikiesi, kad bus gražu ir būna gražu, netikėtai nenustembi. Na bet o tačiau tikrai labai gražu! Įėjom pro pirmą įėjimą (taip rekomenduoja ir taip iš tiesų, mūsų nuomone, yra geriausiai). Aptarnaujantis personalas superinis: ir pašnekino mūsų vaikus ir paaiškino viską ir dar kažkokias knygutes jiems davė. Vaizdą iš viršaus (daugumoje atviručių toks) pamatai beveik iš karto įėjęs, o tuomet leidiesi žemyn. Mes, vėlgi pagal rekomendaciją, rinkomės B trasą, t.y.ne pačią trumpiausią (pati trumpiausia A trasa yra labai panaši, tačiau be plaukimo valtele ir važiavimo autobusu, kurį kažkodėl mums pristatė kaip traukinį), ir ne ilgesniąsias - C ir D trasas, nes mums jau būtų per sudėtinga (8-18 km ilgio trasos). Tai nebuvo nei slidu, nei pavojinga, nei per karšta. Nusileidus zigzagais eini, tiksliau lauki, eilėje ant tiltelio per ežerą, kad nusuktum ir apeidamas kalną pamatytum didįjį krioklį. Atitvarai tikrai ne visur yra, tiltelis, man asmeniškai, labai gražus. Tuomet pro ežerus, pakrantėmis su visais judi link tų laivelių, kurie parplukdo iki traukinio-autobuso, o su juo pavažiavus pro gražius vaizdus grįžti į pradžią. Mūsų vaikai sakė, kad jiems labai patiko. Aš, jeigu važiuočiau antrą kartą, tai ne sezono metu. Galvojom šias pora naktų nakvoti kempinge su palapinėmis, tačiau taupydami vietą bagažinėje, atsisakėm šios minties, taigi pakolkas įsikūrėm vietinių namelyje Pag saloje. Labai miela buvo, kad nakčiai davė užklotą ne tik mums, bet ir mūsų mašinytei (nuo krentančių figų apsisaugojimui). Poilsis. Paplūdimiai, apvažiavom Pag salą, bendravome su vietiniais. Buvo poilsinė kelionės dalis. Paplūdimiai smulkiau-stambiau akmenuoti, su mūsų Baltijos auksiniu smėliu nesilygina. Tačiau vandens skaidrumas ir žydrumas džiugina akis. Visur vandens sūpynės. Didesni žinomesni paplūdimiai turi mokamus skėčius, bet galima gulėti ir ant savo rankšluostuko šalia. Dažnam paplūdimy groja muzika (tiesiog jie gerokai siauresni, gal dėl to jinai geriau girdisi). Gyvenom Povljana - mažuliukas miestelis, viskas vietoje, yra nedidukas vakarais atgyjantis ir labai jaukiai atrodantis centriukas, du paplūdimiai, dvi bažnytėlės, kavinukių, restoranėlių. Mes, be abejo, nesumąstėm, kad per Žolines, tokią didelę šventę, jokios parduotuvės nedirbs, tad teko suktis iš padėties su tuo ką turim, o vakare ėjom pavalgyti į už 10 žingsnių esantį Mornar („žvejys“) restoraną, kur valgėm FANTASTIŠKUS kalmarus!!! Visi valgėm, tiek aš jūrų gėrybių nemėgėja, tiek vaikai. Šiandien rašydama atsiliepimą apie apartamentus, kuriuose gyvenom, susidūriau su dilema - iš vienos pusės pačiuose kambariuose viskas atrodo užstrigę kokius 30 metų (gal tik TV atnaujintas), iš kitos pusės labai autentiška (užuolaidos su tik tam tikrose vietose šviesą praleidžiančiais audiniais, mediniai pagražinimai, maži langai su langinėm, kad tik kuo mažiau šviesos viduje būtų) ir be galo švaru. Na o šeimininkai - nors prie širdies dėk. Su savo rankoje telpančiu, turbūt irgi jau ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančiu, žodynėliu. Tik taip įdomu, kad bent jau vyras nėra toliau 30 km nuvažiavęs, štai ir pozicija tokia - man ir čia gerai, ką aš geriau rasiu? Ir pilnai suprantu. Jaučiasi, kad tas kaimelis, nors ir priima turistus, tačiau gyvena pats savimi, savo ritmu, ne primestiniu kažkokiu. Šią dieną pavadinčiau “čia dar sugrįšim” diena. Kaip nuo kavos putą laižom, paviršuką, kad pajaustume skonį ir suprastume - tinka/netinka. Pirmiausiai stojom Nina paplūdimyje. Turbūt vienas gražiausių kroatiško smėlio paplūdimių šalia Zadaro. Gana įdomu, kad jo senamiestis gaunasi per vidurį tarp dviejų paplūdimių. Sekanti stotelė - Zadaras. Šviesi, atvira krantinė, naujoviški sprendimai: grojanti jūra (sea organ), t.y. vandenyje nuleisti vamzdžiai, į kuriuos atsimušdamos bangos skleidžia keistus garsus, tenai padaryti laipteliai, gali sau atsisėsti, leisti kad kojas vėsintų vanduo ir klausytis jūros kuriamos muzikos. Antras įdomus sprendimas - ratas iš saulės kolektorių (gali vaikščioti ant jų) - per dieną jie prikaupia energijos, o naktį šviečia (šito pamatyti, deja, neteko). Kadangi bevažiuodami pastebėjom jog laikas bėga greitai, o kilometrai, deja, toli gražu ne taip greit kaip norėtųsi, o ir mažasis įmigo mašinoj, teko keisti planą. Šibeniką kiek galėjom, pravažiavom/apžiūrėjom iš mašinos, o stojom šalia jo esančiame “white beach” paplūdimyje. Koks gėris! Kartais būna tokių momentų, kai tiesiog mėgaujiesi akimirka. Vanduo kaip arbata, tolumoje kalnai, šalia gražūs pastatai, vaikai patenkinti renka/keičiasi akmenukais, nieko papildomai nereikia, skanu tiesiog būti. Toje vietoje vienas šalia kito yra trys paplūdimiai: white beach, Ivan hotel beach ir solar beach. Pirmasis, kuriame mes ir buvom, man pasirodė ilgiausias/tiesiausias, Ivan beach tokioj įlankoj (tai gaunasi, kad vandenyje daugiau žmonių ir mažiau vėjo), o Solar beach siauresnis ir turi medukus/krūmus teikiančius kažkokį tai pavėsį. Viskas labai gražiai sutvarkyta, šalia yra mini golfas, atrakcionų parkas, iš senų autentiškų sodybų padarytas restoranas ir šiaip nemažai vietų kur pavalgyti/ką paveikti. Sekanti stotelė - Trogir. Būtinai būtinai būtinai, kas važiuojat į Kroatiją užsukit į šį miestelį. Na bent jau man - be galo patiko. Senamiestis randasi saloje. O tos siaurutės romėnų laikus menančios gatvelės - kaip labirintas, jeigu ne Egidijus ir google maps eičiau ir eičiau ratu to net nesuprasdama. Lipom į varpinės bokštą, kad pažiūrėti iš viršaus. Tik nusileidus pamatėm ženklą, kad kopti galima nuo 14 m. Trogire pirmą kartą valgėm Levandų skonio ledų. Ir pasirodo netikėta, bet skanu. Nuo Splito iki Makarsko buvo gražu, tačiau nuo jo iki Dubrovniko kai kuriose vietose - dar gražiau: didžiuliai kalnai, šalia skardžiai ir jūra, įlankėlės su gražučiais nameliais. Nuotraukų daug nedarėm, nes turi būti kažkiek paslapties, tam kad reikėtų atvažiuoti ir patiems pamatyti. Stojom pakeliui paplūdimyje prie Makarsko, tai žmonių tiek, kad man rods, kas netelpa pakrantėje atsisėsti/atsigulti, tiesiog stovi vandenyje. Vanduo, kaip ir visur Kroatijoje, skaidrus skaidrutėlis, šiltut šiltutėlis, o pakrantės kuriose stojam kuo toliau nuo Baltijos tuo mažiau smėlio turi. Dubrovnikas dar vienas be galo gražus miestas Kroatijoje. Senamiestis puikiai išsilaikęs, unikalus, su specifiniu vaibu. Lyginant su Trogiru: panašaus laikmečio, gal su šiek tiek daugiau puošybos elementų, viena pusė senamiesčio plokščia, su aikštėmis/bažnyčiomis, nuo jos į kalną kyla siaurutės stačios, žavingos gatvelės, pilnos įvairių restoranėlių, muziejukų, parduotuvėlių ir pan. Matomai nuo visokiausio grožio apsalus reikėjo truputį susipurtyti, tai kojos pačios nuvedė į karo fotografijos muziejų. Ir supurtė. Priminė koks trapus yra tas ramybės rojus kuriame gyvename. Nuotraukos fantastiškos. Trys aukštai skirti skirtingiems konfliktams/karams: pirmasis iš dabartinės Ukrainos, antrasis - Jugoslavijos skilimas, Kroatai su serbais, Kosovas, trečiasis aukštas skirtas Afrikos šalims. Yra ir vaizdų, tačiau pagrindas - žmonės, jų akys, emocijos, tokios stiprios, tokios nepaslėptos, rėkiančios, nenuglūdintos. Ar tai būtų pyktis, ar tai būtų neviltis, ar drąsa ar liūdesys ar baimė ar meilė, viskas tose nuotraukose taip TIKRA. Todėl be galo Stipru. Man kažkaip ypatingai rezonuoja tame visame sunkumo fone pagalba/atjauta. Nuotrauka, kur savanoris savo kūnu šilto sužeistą žmogų laukiantį pagalbos ir pan. - tai kaip šviesa tamsoje. Nakvojam šiąnakt jau Bosnijoj - Hercogovinoj, 12 km nuo Dubrovniko. Savaitė laiko prabėgo. Nerealu. Atrodo daugiau. Taigi šiandien tiesiog tris valandėles su įspūdingais Bosnijos- Hercogovinos kalnų vaizdais paskui kažkokį vietinį Kamazą vingiavom. Ir buvo kažkaip labai smagu. Žaidėm “skaičiuojam iki 20”, vaikai iki ašarų juokėsi. Žaidėm “tiesa/melas” ir dar kartelį pasidžiaugiau, kad šalia turiu gyvą “enciklopediją”, nes tiek netikėtų faktų sužinojom. Įsikūrėme nedidukame Foča miestelyje. Ne tik apartamentų, bet ir kitos kainos čia tikrai nesikandžioja, ta proga apiprekinom vaikus batais metams į priekį. Vietiniai atrodo draugiški, tik su anglų kalba sunkokai. Ir kaip nebūtų keista jaučiuosi palikus saugią ES erdvę. Ne tik dėl ryšio/laisvo interneto, bet pati aplinka kažkokia primenanti mus prieš daugiau nei 10 metų. Pastatai su išdaužytais langais, daug šiukšlių, ‘Z’ raidžių pripaišyta, rusiškos vėliavos visur (ryt pabandysim išsiaiškinti ką jos iš tiesų reiškia). Utiutiu kokia dienelė buvo. Kažkaip įspūdžių tiek daug, jog net sunku išsirinkti, ką parašyt. Pirmiausia turbūt keliai - na šitoj Bosnijos- Hercogovinos dalyje jie tikrai neblizga: dvipusiai, nors telpa viena mašina, vietomis nuplauti/nutrupėję, apie duobes nekalbu. Vakarykštės karvės, kurios netikėtai kirsdavo kelią ar eidavo šalimais, p...

Kelionė į Lenkiją automobiliu su vaikais yra patogus pasirinkimas, nes galima keliauti savo tempu ir lengvai pritaikyti maršrutą pagal šeimos poreikius. Iš anksto pasiruošus dokumentus, automobilį ir suplanuojant sustojimus, kelionė tampa ramesnė ir komfortiškesnė.

Ar reikia paso keliaujant į Lenkiją su vaikais?Ne, pakanka galiojančios asmens tapatybės kortelės. Vaikui taip pat būtinas galiojantis dokumentas. Ar Lenkijoje yra mokamų kelių?Taip, dalis autostradų yra mokamos, todėl prieš kelionę verta pasitikrinti maršrutą. Kiek dienų verta planuoti kelionei į Lenkiją su vaikais?Trumpai kelionei dažniausiai pakanka 2-3 dienų, o norint aplankyti kelis miestus ir pramogas vaikams geriau planuoti 5-7 dienas. Kur geriausia vykti į Lenkiją su vaikais?Populiariausios šeimų kryptys yra Varšuva, Krokuva, Gdanskas ir Zakopanė, nes ten daug pramogų ir lankytinų vietų. Kaip dažnai daryti sustojimus kelionėje su vaikais?Praktiškiausia sustoti kas kelias valandas, kad vaikai galėtų pajudėti, pailsėti ir nueiti į tualetą.

Nors keliaujame visais metų laikais, būtent šiltuoju metų laiku kelionės tampa dar dažnesnės ir intensyvesnės. Ką svarbu žinoti, jeigu susiruošėte į kelionę automobiliu su mažais vaikais? Keli naudingi patarimai. Naktis skirta miegui. Atsisakykite važiavimo naktį, nors jis ir labai vilioja, esą vaikas miega, o transporto priemonių judėjimas kelyje nedidelis. Medikai įspėja: tarp antros ir trečios valandos nakties žmogaus darbingumo ir dėmesingumo kreivė pasiekia dugną. Taigi, smarkiai išauga avarijos rizika. Geriau leiskitės į kelionę vos išaušus ar ankstyvą vakarą. Jei automobilyje veikia oro kondicionierius, kelionei puikiai galima išnaudoti ir vaiko popiečio miegą. Savaitgaliais keliaujama dažniau. Jeigu tik tai įmanoma, venkite dienų, kai keliauja beveik visi. Kelionės tikslą pasieksite kur kas lengviau, jei keliausite dienomis, kai ne visi išvažiavę į automagistrales. Jei savaitgalių ar švenčių neišvengsite, reikėtų laiku pasižymėti žemėlapyje „atsarginius variantus“. Neretai magistralėse susidaro spūstys dėl eismo įvykių arba dėl didelio srauto automobilių, todėl žinodami, kokiais aplinkiniais keliais galite pasiekti tikslą, jausitės tikrai saugiau. Be to, neretai nuklydus nuo pagrindinio kelio laukia daug smagių atradimų. Reguliariai darykite pertraukas. Daugiau nei dvi valandos automobilio kėdutėje - tikrai nepalanku nė vieno vaiko stuburui! Be to, didesniems vaikams kas pora valandų reikia pajudėti. Išnaudokite pertrauką pabėgioti su vaikais lenkčių. Arba pašokinėkite iš pradžių ant vienos kojos, paskui ant kitos. Idealus variantas keliaujant su vaikais - sustoti poilsio aikštelėse su žaidimų kampeliu ir smėlio dėže, pervystymo kambariu ir specialiomis vaikiškomis kėdutėmis prie stalų. Beje, primename, kad visi vaikai iki 135 cm ūgio turi būti vežami jų ūgiui pritaikytose automobilio kėdutėse.

Pasirūpinkite patogia apranga. Suvaržyti vaikai greit pradeda zirzti, todėl jeigu nekeliaujate į vestuves ar krikštynas, aprenkite vaikus patogiais laisvalaikio drabužiais. Neužkraukite daiktais galinės sėdynės ir vietos po ja. Žaidimai ir dainos. Taip pat žr Laiką trupinkite pasakojamomis istorijomis ar vaikiškomis kasetėmis. Kad vaikiškos dainelės ir „Keistuolių teatras“ neišūžtų ausų suaugusiems, vaikams geriau paimti ausines. Labai gerai prablaško, o sykiu yra ir puiki jūros/supimo ligos profilaktika: kartu dainuoti šiek tiek pravėrus automobilio langus, kad vaikas dar gautų ir deguonies. Nepamirškite skrandžio. Vaikai, kuriuos važiuojant greit supykina, prieš kelionę ir jos metu neturėtų valgyti nieko riebaus - verčiau apsiriboti nedidelėmis vaisų porcijomis ir daug gerti - vengiant gazuotų gėrimų ir apelsinų sulčių. Gera supimo ligos profilaktika: kelionės metu neskaityti ir nepiešti, žiūrėti per langą. Pasirūpinkite, kad vaikas nesėdėtų prie lango, per kurį plieskia saulė, o dar geriau - jei jis miegos. Tad geriausia sėsti į mašiną tuomet, kai vaikai pavargę. Vaiko „amunicija“ - lengvai pasiekiama. Svarbiausius daiktus susidėkite į rankinį bagažą.

Norime Jums papasakoti, mamos Linos ir jos vyro bei keturių dukrų kelionės istoriją. Čekija ir Lenkija automobiliu su vaikais - buvo jų šių metų tradicinė kasmetinė šeimos kelionė. 1 diena. Anksti ryte išvykstame link Lenkijos. Trumpam sustojome prie Tikocino pilies šalia Bialystoko pramankštinti kojas. Joje yra gyvenęs ir Žygimantas Augustas. Apėjom tik iš išorės. Vakarop pasiekėme Krokuvą. Su vaikais čia esam buvę prieš 6 metus. Ir nors vaikai atsimena Veličkos druskų kasyklas, Krokuvos neprisiminė. O mažoji net ir nebuvusi. Smagiai pasivaikščiojome, pavažinėjome karieta. Net Izabelė sakė, kad nors ir nemėgsta po miestus vaikščioti, šįkart ir jai patiko. 2 diena. Visą dieną praleidome ENERGYLANDIA atrakcionų parke. Amerikietiško tipo parkas, tiks vyresniems vaikams, jaunimui. Ten yra aukščiausi kalneliai Europoje ir didžiausi mediniai kalneliai pasaulyje! Į daug atrakcionų įleidžia tik nuo 140cm ūgio, pas mus dar tik dvi tokią ribą pasiekusios. Bet ir mažesniems pilna veiklos. „Mano įspūdžiai iš parko - o, siaubeli. Greit nenorėsiu pakartoti” - pasakoja Lina, bet priduria, kad vyras, sakė, iš viso nebevažiuos į tokias pramogas. „Atrodo, kad jau šitas tai tikrai bus ramus atrakcionas, plauki sau valtele, bet ir tą užkelia kažin kur ir, aišku, paleidžia žemyn”- juokdamasi pasakoja Lina. „Nuėjome į 7D kino teatrą, galvojau, čia bent ramiai pasėdėsiu. Kur tau! Vos išėjau. 3 diena. Kol dar buvome Lenkijoje, aplankėme šalia Energylandijos esantį Oswencimą. Kadangi pagrindinėje Oswencimo/Aušvico koncentracijos stovykloje jau esame buvę, o šįkart ir nebūtų pavykę nueiti, tai lankėmės šalia esančioje Birkenau koncentracijos stovykloje. Man net autentiškiau viskas šioje stovykloje atrodė. Pirmas sustojimas Čekijoje Ostrava mieste. Nors pats miestas nežavi, bet jame yra daug veiklos ir lankomų objektų, galima ir visai dienai čia užstrigti. Mes aplankėme Dolni Vitkovice buvusią didžiulę metalurgijos gamyklą, o dabar lankomą objektą. Kaip puikiai įveiklintos erdvės! Mes pasirinkome aplankyti technikos angarą U6. Galvojom, kad čia trumpiau užtruksim. Bet vaikai, pratę į muziejus ir visokias parodas vaikščioti, pasijautė pažįstamoje erdvėje ir jau prie antro eksponato pasidžiaugė, kad čia jiems labai patinka. Na, ir prasidėjo visko išbandymai. Čia daugiausiai buvo technikos ir fizikos eksponatai, bet viską buvo galima išbandyti. Net pažaisti su pirmaisiais kompiuteriais pirmuosius kompiuterinius žaidimus. Truputį užstrigom šiame objekte, bet vaikams patiko. 4 diena. Iš pačio ryto Lina viena aplankė Mendelio muziejų. Mendelis pats pirmasis suformulavo jo vardu pavadintus Mendelio paveldėjimo dėsnius ir yra laikomas genetikos mokslo pradininku ir tėvu. Po šio muziejaus visi patraukėme į Vida! Mokslo muziejų. Nėra labai išskirtinis, bet labai vaizdžiai paaiškinta Pitagoro teorema. Ir veikė atliekų dirbtuvės. Popietę praleidome Riviera Aquatic atvirame baseine. Pats nuostabiausias atviras baseinas, visiems poreikiams - nuo visiškai negilių aikštelių kūdikiams iki ilgo ir gilaus baseino suaugusiems. 5 diena. „Aplankėme vieną iš Brno urvų. Jų čia gal koks 15, prieinamų turistams. Mes lankėme Balcarka urvą ir jis visas buvo labai labai įspūdingas. „Po pietų atvykome į Kutna Hora miestelį. Jo senamiestis įtrauktas į Unesco paveldą ir tikrai vertas aplankyti. Gražiausias šios kelionės miestas. Taip pat mieste aplankėme įžymiąją Sedlecės Kaulų koplyčią. Tikrai norėsime čia dar sugrįžti. 6 diena. „Ši diena skirta Prahai. Daugiausiai vaikščiojome po miestą ir suvaikščiojome nemažai kilometrų. Vidury dienos, per patį karštį, užėjom į Nacionalinį Čekijos muziejų. Pietavome geležinkelių kavinėje, kur maistą ant stalo atveža maži traukinukai. 7 diena. „Šios dienos pagrindinis ir man gražiausias šios kelionės lankytas objektas buvo Adršpach uolos. Jos tokios nuostabios, kad čia net „Narnijos kronikos“ buvo filmuotos. Po Škoda muziejaus išvykome iš Čekijos, kurioje praleidome 5 dienas, bet daug pamatėm. Čekija labai įvairi: nuo gražių miestų iki kerinčios gamtos, nuo kalnų, uolų iki urvų, nuo tradicinių muziejų iki netikėtų ekspozicijų buvusiose gamyklose. Aprėpėm tik pačius perliukus. 8 diena. „Ši diena skirta Vroclavui. Lankėmės seniausiame ir didžiausiame Lenkijos zoo sode. Vietomis buvo matyti, kad seniausias - senoviniai narvai, bet daug kur jau atnaujinta, erdvūs aptvarai, pritaikyti gyvūnams, meškų aptvaras su kriokliu. Daug nematytų, retesnių gyvūnų rūšių. Bet svarbiausia - šis zoo turi naujai pastatytą akvariumą, kuris, mano nuomone, pralenkia Lietuvos jūrų muziejų. Kadangi zoo praleidome daug laiko, tai po pietų pasivaikščiojome po Vroclavą, pastatytą ant salų. Atrakcija - ieškoti visame mieste nykštukų. 9 diena. „Iš ryto aplankėme muziejų Hydropolis, skirtą vandeniui. Vienas įspūdingiausių muziejų iš visų. Muziejus naujas, šiuolaikiškas, interaktyvus” - džiaugiasi Lina. Pirmiausia eiti į lankomus objektus, o miestų centrus pasilikti vakarui. Jei nuspręsite lankyti bokštus, būtinai pasidomėkite jų darbo laiku iš anksto. Apžvalgos bokštai, kitaip nei Lietuvoje, mokami (ir ne pigiai) bei taip pat turi savo darbo laiką. Mes taip ir nespėjome į Stezka Valaška apžvalgos bokštą su aikštele stiklinėmis grindimis. Jei žinote kokį Brno urvą norite aplankyti- registruokitės iš anksto, kitu atveju teks pasikliauti sėkme. Prie Brno yra daug urvų - Brno caves. Daug kur reikia išankstinės registracijos. Mes nebuvome iš anksto užsiregistravę, rinkomės mažiau įspūdingą urvą (bet mums labai patiko), tiesiog nuvažiavome prie urvo ir gavome vietas į artimiausią ekskursiją… čekų kalba (kurios laikas internete net nebuvo skelbtas). Iš anksto pasidomėkite lankytinų objektų darbo laiku, kad spėtumėte visus juos aplankyti. Hora, įtrauktas į Unesco miestas, labai labai gražus, šalia Prahos. Suplanuoti daugiau laiko pramogoms ir veikloms. Ostrava taip pat verta dėmesio. Toje gamykloje Dolni Vitkovice yra daugiau veiklų, mes lankėme Bolt Tower (į kurio bilietą įskaičiuota ir kava ar pyragas viršuje esančioje kavinėje) ir U6 technologijų muziejų. Bet yra ir vaikų erdvė, angliakasių šachtos, koncertų salė. Į pačią Ostravą nebeužsukom, gaila. Jei norite smagios atrakcijos šeimai, užsukite į kavinę. Prahoje yra puiki kavinė „Railway restaurant“, kur maistą ant stalų atveža traukinukai (ir paskui išveža indus), netoli Nacionalinio muziejaus.

Automobilio paruošimas kelionei

Prieš kelionę verta patikrinti padangų slėgį, stabdžių būklę, alyvos lygį, langų plovimo skystį ir žibintus. Svarbu, kad galiotų automobilio civilinės atsakomybės draudimas.

Patarimai keliaujantiems su vaikais

Naktis skirta miegui: Venkite vairavimo naktį. Geriau leiskitės į kelionę vos išaušus ar ankstyvą vakarą. Jei automobilyje veikia oro kondicionierius, kelionei puikiai galima išnaudoti ir vaiko popiečio miegą.

Pertraukos: Daugiau nei dvi valandos automobilio kėdutėje - tikrai nepalanku nė vieno vaiko stuburui! Be to, didesniems vaikams kas pora valandų reikia pajudėti. Idealus variantas keliaujant su vaikais - sustoti poilsio aikštelėse su žaidimų kampeliu ir smėlio dėže.

Patogi apranga: Aprenkite vaikus patogiais laisvalaikio drabužiais.

Žaidimai ir dainos: Laiką trupinkite pasakojamomis istorijomis ar vaikiškomis kasetėmis. Vaikams geriau paimti ausines.

Maistas ir gėrimai: Vaikai, kuriuos važiuojant greit supykina, prieš kelionę ir jos metu neturėtų valgyti nieko riebaus - verčiau apsiriboti nedidelėmis vaisų porcijomis ir daug gerti. Vengiant gazuotų gėrimų ir apelsinų sulčių. Gera supimo ligos profilaktika: kelionės metu neskaityti ir nepiešti, žiūrėti per langą.

Vaiko „amunicija“: Svarbiausius daiktus susidėkite į rankinį bagažą.

Sustojimai: Praktiška sustoti kas kelias valandas, kad vaikai galėtų pajudėti, pailsėti ir nueiti į tualetą.

Prarasti laikai ir papildomos išlaidos: Šeimos kartais pamiršta, kad dalis autostradų gali būti mokamos, miestuose dažnai mokamas parkavimas, o pramogų parkai ar aquaparkai gali sudaryti nemažą biudžeto dalį.

Pramogų ir lankytinų vietų idėjos

Lenkija: Energylandia (Zator mieste) - didžiausias pramogų parkas Lenkijoje. Vandens parkai, zoologijos sodai, dinozaurų parkai. Koperniko mokslo centras Varšuvoje.

Čekija: Dolny Morava - keltuvai, Skywalk‘as, ilgiausias kabantis tiltas pasaulyje, Mammoth Alpinecoaster coaster (rogutėmis). Punkvo urvai, Mladecki urvai. Bouzov pilis. Olomouc senamiestis. Brno. Ostrava - Dolni Vitkovice, technikos angaras U6. Vida! Mokslo muziejus. Brno urvai (pvz., Balcarka urvas). Kutna Hora - Sedlecės Kaulų koplyčia. Praha - Nacionalinis Čekijos muziejus, „Railway restaurant“ kavinė. Adršpach uolos.

Austrija: Viena - Shonnbrun rūmai ir parkas, zoologijos sodas.

Slovėnija: Mariboras - senamiestis, paupiu.

Kroatija: Zadar - grojanti jūra (sea organ), saulės kolektorių ratas. Šibenikas - “white beach” paplūdimys. Trogiras - senamiestis. Makarsko pakrantė. Dubrovnikas - senamiestis. Pag sala.

Bosnija ir Hercogovina: Foča.

Vokietija: Serengeti parkas (safari, atrakcionai, glampingas), Heide parkas (atrakcionai), Hamburgas - Planten un Blomen parkas.

šeima keliauja automobiliu

Kelionė keltu

Kelionė DFDS keltu maršrutu Klaipėda-Kylis-Klaipėda - puikus pasirinkimas, norintiems išvengti ilgo vairavimo per Lenkiją. Tai patogi kelionė, poilsis kelte ir daug jėgų pramogoms. Kelte siūlomos skirtingos kajutės, restoranas, pramogos vaikams.

DFDS keltas

Patarimai keliautojams

Estravel kelionių ekspertai dalijasi patarimais, kaip kelionės automobiliu gali tapti tikru atradimu. Kelionės automobiliu - idealus būdas keliauti tiems, kurie mėgsta būti kelionės ir savo laiko šeimininkais. Tai sąlyginai nebrangus būdas keliauti. Į automobilį galite pasiimti tiek daiktų, kiek Jums reikia. Kelionės automobiliu maršrutai parengti taip, kad keliautojai žinotų, kurią dieną aplankys tam tikrus objektus ir kokios dar lankytinos vietos ir pakeliui, taip pat keliautojai iš anksto žino miestus ir viešbučius, kuriuose apsistos.

Atostogos iki Italijos. Ką smagaus aplankyti keliaujant su vaikais?

vaikų atrakcionų parkas

tags: #idomios #keliones #su #vaikais #automobiliu