Šiame straipsnyje išnagrinėsime įgaliojimo vairuoti automobilį užsienyje klausimą, atsižvelgiant į tai, kada jis gali būti reikalingas, kaip jį оформinti, bei įvairius niuansus, susijusius su skirtingomis šalimis ir situacijomis. Šis klausimas, nors ir atrodo paprastas, turi daug subtilybių, kurias svarbu žinoti, norint išvengti problemų kelionės metu.
Įgaliojimas vairuoti: Bendrieji principai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas yra įgaliojimas vairuoti. Tai dokumentas, suteikiantis asmeniui teisę vairuoti automobilį, kuris jam nepriklauso. Tradiciškai, įgaliojimas buvo reikalingas daugelyje situacijų, kai automobilį vairavo ne jo savininkas. Tačiau, teisės aktai nuolat keičiasi, todėl būtina atnaujinti informaciją.
Situacija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, įgaliojimas vairuoti automobilį, priklausantį kitam asmeniui, dažniausiai nėra reikalingas, jei vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus. Tačiau, visada verta pasidomėti konkrečios šalies, į kurią keliaujate, įstatymais.
Kada įgaliojimas gali būti reikalingas?
Nepaisant to, kad daugelyje šalių įgaliojimas nėra būtinas, yra situacijų, kai jis gali būti naudingas ar net privalomas:
- Automobilio nuoma: Nors nuomos kompanijos paprastai nereikalauja įgaliojimo, jei visi vairuotojai yra įrašyti į nuomos sutartį, visada patartina pasitikrinti nuomos sąlygas.
- Kelionės už ES ribų: Kai kuriose šalyse, ypač už Europos Sąjungos ribų, įgaliojimas gali būti reikalaujamas. Tai ypač aktualu, jei automobilis registruotas vieno asmens vardu, o jį vairuoja kitas asmuo.
- Įmonės automobilis: Jei vairuojate įmonės automobilį asmeniniais tikslais, gali būti reikalaujamas įgaliojimas arba kitas dokumentas, įrodantis jūsų teisę naudotis automobiliu.
- Kitos specifinės situacijos: Kai kuriose šalyse gali būti specifinių reikalavimų, susijusių su įgaliojimais, pavyzdžiui, kai automobilis įvežamas į šalį laikinai.
Kaip оформinti įgaliojimą?
Jei nusprendėte, kad įgaliojimas jums reikalingas, svarbu žinoti, kaip jį оформinti tinkamai.
Informacija, kurią reikia įtraukti į įgaliojimą:
- Įgaliotojo (savininko) duomenys: Vardas, pavardė, asmens kodas, adresas.
- Įgaliotinio (vairuotojo) duomenys: Vardas, pavardė, asmens kodas, adresas.
- Automobilio duomenys: Markė, modelis, valstybinis numeris, VIN kodas (kėbulo numeris).
- Įgaliojimo galiojimo terminas: Nuo kada iki kada galioja įgaliojimas.
- Įgaliojimo apimtis: Kokius veiksmus įgaliotinis gali atlikti su automobiliu (pvz., tik vairuoti, ar ir atlikti techninę apžiūrą, remontą ir pan.).
- Išdavimo data ir vieta: Kada ir kur buvo išduotas įgaliojimas.
- Įgaliotojo parašas: Įgaliotojas turi pasirašyti įgaliojimą.
Įgaliojimo forma
Įgaliojimas gali būti surašytas ranka arba atspausdintas. Svarbiausia, kad jame būtų visa reikalinga informacija ir įgaliotojo parašas. Kai kuriose šalyse gali būti reikalaujama notaro patvirtinto įgaliojimo, ypač jei įgaliojimas suteikia įgaliotiniui teisę parduoti automobilį ar atlikti kitus svarbius veiksmus.
Notaro patvirtinimas
Nors daugeliu atveju notaro patvirtinimas nėra būtinas, jis gali būti naudingas, nes notaro patvirtintas įgaliojimas turi didesnę teisinę galią ir yra lengviau pripažįstamas užsienyje. Be to, notaras gali padėti užtikrinti, kad įgaliojimas būtų surašytas teisingai ir atitiktų visus teisinius reikalavimus.
Specifiniai reikalavimai skirtingose šalyse
Kaip jau minėta, skirtingos šalys gali turėti skirtingus reikalavimus įgaliojimams vairuoti. Todėl, prieš kelionę, būtina išsiaiškinti konkrečios šalies įstatymus.
Informacijos šaltiniai
Informaciją apie šalies įstatymus galima rasti:
- Šalies ambasados ar konsulato interneto svetainėse: Dauguma ambasadų ir konsulatų turi informaciją apie šalies įstatymus ir reikalavimus užsieniečiams.
- Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje: Užsienio reikalų ministerija dažnai teikia informaciją apie keliones į užsienį ir šalies įstatymus.
- Teisininkų konsultacijos: Jei turite abejonių, verta pasikonsultuoti su teisininku, kuris specializuojasi tarptautinėje teisėje.
- Automobilių nuomos kompanijų specialistai: Jei nuomojatės automobilį, nuomos kompanijos specialistai gali suteikti informaciją apie įgaliojimų reikalavimus.
Alternatyvūs dokumentai
Kai kuriais atvejais, vietoj įgaliojimo, gali pakakti kitų dokumentų, įrodančių jūsų teisę vairuoti automobilį.
- Automobilio registracijos dokumentai: Jei esate įrašytas į automobilio registracijos dokumentus kaip vienas iš savininkų ar naudotojų, įgaliojimas gali būti nereikalingas.
- Nuomos sutartis: Jei nuomojotės automobilį, nuomos sutartis patvirtina jūsų teisę vairuoti automobilį. Svarbu, kad visi vairuotojai būtų įrašyti į nuomos sutartį.
- Įmonės dokumentai: Jei vairuojate įmonės automobilį, gali pakakti įmonės dokumentų, patvirtinančių jūsų teisę naudotis automobiliu.
Praktiniai patarimai keliaujant automobiliu į užsienį
Štai keletas praktinių patarimų, kurie padės jums keliaujant automobiliu į užsienį:
- Pasitikrinkite automobilio dokumentus: Prieš kelionę įsitikinkite, kad turite visus reikalingus automobilio dokumentus, įskaitant registracijos dokumentus, techninės apžiūros dokumentus ir draudimo polisą.
- Pasitikrinkite vairuotojo pažymėjimą: Įsitikinkite, kad jūsų vairuotojo pažymėjimas galioja ir atitinka šalies, į kurią keliaujate, reikalavimus. Kai kuriose šalyse gali būti reikalaujamas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas.
- Apsidrauskite: Apsidrauskite automobilį civilinės atsakomybės draudimu ir pasirūpinkite papildomu draudimu, jei keliaujate į šalį, kurioje galioja didesnės rizikos faktoriai.
- Išsiaiškinkite šalies kelių eismo taisykles: Skirtingose šalyse gali galioja skirtingos kelių eismo taisyklės. Prieš kelionę išsiaiškinkite pagrindines šalies kelių eismo taisykles.
- Pasirūpinkite navigacija: Pasirūpinkite navigacijos sistema arba žemėlapiu, kad galėtumėte lengvai orientuotis kelyje.
- Pasirūpinkite pagalba kelyje: Išsiaiškinkite, kaip gauti pagalbą kelyje, jei jums prireiktų techninės pagalbos ar kitos pagalbos.
- Atsarginiai dokumentų egzemplioriai: Visada turėkite skanuotus dokumentų egzempliorius telefone ar debesyje, jei originalai būtų pamesti ar pavogti.
7 itin paprasti būdai sutaupyti pinigų kelionėse automobiliu (KELIONĖ AUTOMOBILIU SU NETO BIUDŽETU)
Atsakomybė už įstatymų pažeidimus
Svarbu suprasti, kad už įstatymų pažeidimus, susijusius su vairavimu be reikalingų dokumentų, gali būti taikomos baudos. Baudos dydis ir pobūdis priklauso nuo šalies įstatymų. Todėl, prieš kelionę, būtina išsiaiškinti šalies įstatymus ir užtikrinti, kad turite visus reikalingus dokumentus.
Apibendrinant, įgaliojimas vairuoti automobilį užsienyje, nors ir nėra visada būtinas, gali būti reikalingas tam tikrose situacijose. Prieš kelionę, būtina išsiaiškinti konkrečios šalies įstatymus ir reikalavimus, susijusius su įgaliojimais, ir pasirūpinti visais reikalingais dokumentais. Tai padės jums išvengti problemų ir užtikrinti saugią kelionę.
Ar apsimoka keliauti automobiliu į užsienį?
Ieškote darbo? Automobiliu iš Lietuvos keliauti lengvai galima į dešimtis valstybių. Ar apsimoka į šalį keliauti automobiliu iš Lietuvos, priklauso nuo daug ko.
- Kiek kainuos kuras? Sudarykite apytikslį maršrutą Google Maps ir pažiūrėkite, kiek rodo kilometrų. Kiek jūsų automobilis suvartotų tam kuro?
- Kiek sudarys papildomos išlaidos pakeliui, kurių nebūtų, jei skristumėte?
- Kiek atsieitų skrydis visiems asmenims, jei skristumėte? Paprastai būna gerų pasiūlymų į Vakarų Europą, dėl ko ten apsimoka važiuoti savo automobiliu nebent esant keturiese ar daugiau.
- Kiek jums atsieitų transportas vietoje, jei neturėtumėte savo automobilio? Ar kelionės metu vis tiek automobilį nuomotumėtės? Konkretus pavyzdys - mano 2019 m. kelionė dviese į Turkiją. Automobiliu nuo Lietuvos iki Stambulo yra 2500 km, į abi puses - 5000 km. Mūsų automobilis “valgė” ~9 litrus 100 km, taigi, iš viso 450 litrų kuro, arba apie 500 eurų. Pigių skrydžių į Stambulą nėra - kainos prasidėjo nuo ~160 eurų žmogui. Dviems žmonėms būtų 380 eurų. Tačiau neplanavome apsiriboti Stambulu - norėjome ~20 dienų pakeliauti po Turkiją automobiliu. Automobilio nuomos tokiam kainos prasidėjo nuo ~200 eurų. Rezultatas - 380+200=580 eurų. T.y., vien pinigine prasme iš esmės tas pats, kas važiuoti savo automobiliu.
- Laikas ir lankytinos vietos pakeliui. Keliaudami automobiliu jo iššvaistysite daug. Aktualu, jei atostogos labai ribotos. Bet ar tikrai iššvaistysite? O gal galite rasti įdomių vietų pakeliui, važiuoti lėtesniu tempu, aplankyti jas? Mūsų kelionės į Turkiją atveju, pakeliui dar galėjome aplankyti Bulgariją, Rumuniją: laikas pakeliui ir kaina išaugo, bet šios šalys buvo ne mažiau įdomios, nei pati Turkija, o jas aplankyti atskirai nelengva (skrydžiai irgi nepigūs). Kitaip yra, jei beveik viską pakeliui esu matęs: pvz. Latvijoje, Lenkijoje.
- Ar patinka vairuoti ir kiek žmonių vairuoja? Yra žmonių, kuriems tai kančia, tad ir dėl kokių 30 eurų sutaupymo nevertėtų gadintis atostogų bemiegėmis naktimis už vairo. Kita vertus yra, kam vairuoti patinka.
- Kiek daiktų norite vežtis (parsivežti)? Vieni įpratę keliauti su mažai daiktų, bet kitiems tai gali teikti diskomfortą. Automobiliu gali pasiimti kiek nori daiktų, o lėktuve bagažas ribotas. Dar svarbiau ne kiek daiktų norite nusivežti, bet kiek - parsivežti. Yra labai pigių šalių, kur apsimoka apsipirkti - bet kai lėktuvo bagažas ribotas, ne ką iš ten teparsiveši. O jei iš tikro kažko “reikia”, tai vien sutaupymas gali padengti didelę dalį kelionės išlaidų. Ypač sutaupyti galima su drabužiais, batais, interjero detalėmis.
Kelionės laikas ir tempas
Sprendžiant, ar verta keliauti automobiliu, pagalvokite ir apie kelionės laiką: kažin, ar verta keliauti automobiliu, jei didžiumą dalį kelionės sudarys važiavimas pirmyn ir atgal. Aišku, realios galimybės priklauso ir nuo to, kiek per dieną planuojate važiuoti. Visų pirma, svarbu apskaičiuoti laiką, kurį sugaišite važiavimui. Atstumas nėra lygu laikas. Vokietijos greitkeliuose per 8 valandas gali lengvai nuvažiuoti 1000 km, Albanijos kalnų keliais kartą per 8 val. tenuvažiaome 200 km. Būsimą važiavimo laiką gana tiksliai parodo Google Maps - įveskite, kur važiuojate, ir jums pasakys, kiek truks. Stengiuosi, kad galutinėje kelionės šalyje atstumai būtų tokie, kad per dieną nebūtų daugiau 2-3 valandų gryno važiavimo pagal Google Maps (realybėje tai reikš ~3-4 val. su visokiais užsukimais į miestus, parkingo paieškomis). Toks tempas man komfortabilus. Išeina dar ~8 val. miego, ~2 val. kitokio buvimo viešbutyje (prausimasis ir pan.), ~2 val. valgymams ir lieka dar ~8 val. Kur kas ilgiau per dieną galima važiuoti ir pakeliui - pvz. per Lenkiją, jei važiuojate į Vokietiją. Bet pasižiūrėkite, kad kelionė netaptų kančia. Jei, tarkime, numatysite važiuoti 14 valandų per dieną, dėl visokių stabtelėjimų (tualetas, degalinės, valgymas) tai gali išvirsti į 16-17 val. Miegui liks 7-8 val. - bet juk dar į tą laiką įeis ir apsistojimas, daiktų užnešimas, prausimasis ir t.t. Aišku, galima taupyti papildomai laiko valgant važiuojančiame automobilyje (dešrainiai, mėsainiai ir pan.) ar net miegant automobilyje - bet atsakykite sau, kiek tai jums priimtina. Aš paprastai stengiuosi, kad, jei nakvoju viešbutyje, būtų ne daugiau ~12 val. “Kraštutinis variantas” - vairuoti visą naktį. Ypač kai vairuoja bent du žmonės: kol vienas vairuoja, kitas pailsi, pamiega. Didžiausias jo pliusas: sutaupytas laikas. Priešingas kraštutinumas - lėtesnė kelionė automobiliu. Užuot važiavus 12 val. “į priekį ir atgal”, nusprendžiate važiuoti per dieną 8 val. (pagal Google Maps), o “išloštas” 4 val. skirti trumpiems stabtelėjimams prasiblaškyti kokiame gražiame senamiestyje, muziejuje ar pan. Tokiu atveju, tarkime, iš Lietuvos į Rumuniją reiktų važiuoti tris dienas, bet tai nebūtų vien važiavimo, o ir įdomios kelionės dienos. Kiek važiuoti per dieną priklauso ir nuo to, kas keliauja kartu. Ar vairuotojas vienas, ar keli? Ar mėgsta ilgai vairuoti?
Kelių eismo taisyklės ir sienų kirtimas
Važinėdamas po Europos Sąjungą, muitines jau gali būti pamiršęs: išties, kirsti Lietuvos-Lenkijos ar Lenkijos-Vokietijos sieną taip pat trivialu, kaip Vilniaus ir Trakų rajonų ribą. Yra, kas tų sienų nė nebepastebi. Tačiau už ES ar Šengeno ribų, patikrinimai stiprūs kaip bet kada seniau. Pavyzdžiui, ant Lietuvos-Rusijos ar Lietuvos-Baltarusijos sienų. Ant Lietuvos-Baltarusijos sienos pastarąjį kartą į abi puses laukiau apie 3 valandas nors automobilių beveik nebuvo. Ties Rumunijos-Bulgarijos siena lenkiame sunkvežimių eilę. Nežinia, kada jie pravažiuos pasienį. Daugelis sienos perėjimo punktų susideda iš keturių dalių (sustojimų). Pasieniečių patikrinimo metu reikia visada duoti pasą (išlipti prie langelio arba prieina pareigūnas). Dažniausiai dar - ir automobilio dokumentus. Į kai kurias šalis papildomai reikia automobilio įgaliojimo, jeigu savininkas ne jūs (pvz. reikėjo į Turkiją): būtinai pasidomėkite; žinau, kas nepasidomėjo ir buvo “apgręžtas” namo. Beje, įgaliojimą į Turkiją pasidarėme turkišką - dėl visa ko. Pamatę, kaip tenykščiai pareigūnai nemoka angliškai, nepasigailėjome. Pasieniečiai gali ir klausti, kur važiuojate. Muitininkai, tuo tarpu, žiūri, kad negabentumėte ko nelegalaus, nedeklaruoto ar nesusimokėję privalomų mokesčių.
Kelių eismo taisyklės pasaulyje panašios, o ypač šalyse, kurios pakankamai arti Lietuvos, kad nuvažiuotum automobiliu.
- Kiek išgėrus leidžiama vairuoti?
- Ar yra mokamų kelių ir jei taip, kurie ir kaip už juos sumokėti?
- Kiek kainuoja parkavimas ir kur jis mokamas? (šitas jau priklauso nuo miestų; kai kuriuose miestuose net gali būti logiška palikti automobilį toliau centro ir važiuoti viešuoju transportu).
Dar vienas skirtumas - kelių eismo taisyklių laikymasis. Pietuose to gerokai mažiau: daugiau pypiama, rečiau praleidžiami pėstieji, kai kurie net važiuoja per raudoną šviesą ar suka ne iš tos juostos nes “taip greičiau”. Ypač pavojingai Europoje vairuoja albanai, o anapus Europos ribų (šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose) pagarba kelių eismo taisyklėms irgi stipriai krenta. Taip pat vis aktualesnis darosi ekologinių eismo ribojimų klausimas: vis daugėja vietų, kur draudžiamas vienų ar kitų automobilių eismas ekologiniais sumetimais. Tai būtina išsiaiškinti, nes nuo to gali priklausyti apskritai, ar verta važiuoti automobiliu (jei, tarkime, jūsų automobiliu didelio kiekio lankytinų vietų nebus įmanoma pasiekti). Ekologiniai ribojimai būdingiausi miestams, ypač jų centrams - taigi, gali būti aktualu renkantis viešbutį.
c)Leidžiama važiuoti tik elektromobiliams ir tam tikro taršumo variklius turintiems automobiliams (pvz. Kai kurie ribojimai galioja visada, kiti turi išimtis - pvz. ZTL tablo Italijoje rodo, kad prasideda zona “tik gyventojams”. Taip pat, kai kurie ribojimai yra “absoliutūs“, o iš kitų galima “išsipirkti” susimokėjus tam tikrą mokestį (dažnai internetu) pvz. Paprastai taršumo standartai aktualesni važiuojant savo automobiliu, kadangi nuomoti automobiliai paprastai gana nauji ir atitinka naujausius taršos standartus.
Kelių būklė ir tipai
Lietuvoje to nevertiname, bet mūsų keliai iš tikrųjų yra labai geri. Tarkime, jau ir kaimyninėje Latvijoje beveik nėra magistralių ir jei Lietuvoje 333 km atstumą nuo Vilniaus iki Palangos taisyklingai galime nuvažiuoti per 3 val. Dar labiau tempai sulėtėja ten, kur kalnų keliai. Gamtinis Europos žemėlapis. Kaip ir prie visko, prie kalnų kelių galima priprasti. Aišku, Europoje yra ir kitų kraštutinumų, kaip Vokietija, kur magistralės driekiasi beveik visur, o greičiai neribojami. Be to, keliai nuolat gerėja: jei ~2010 m. Lenkija dar beveik neturėjo magistralių, tai dabar jų tinklas jau kone vokiškas (na, greičiai ribojami, bet ribojimas 140 km/h). Tačiau jums visų tų ypatybių žinoti nebūtina - Google Maps tai įvertins ir paskaičiuos jums kiek laiko užtruks važiuoti bei parinks geriausią kelią. Pažiūrėję kiek, pagal Google, nuvažiuosite per vieną valandą, suprasite, kokie keliai. Jei per valandą nuvažiuosite 100 km ar daugiau - reiškia, laukia magistralės. Jeigu 80-90 km - gana normalūs keliai. Vingiuoti kalnų keliai - ypač tie, palei jūrą - ir labai gražūs.
Mokami keliai ir vinjetės
Lietuvoje keliai lengviesiems automobiliams nemokami. Taip pat ir Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje, Belgijoje, Ukrainoje.
- Mokamos tik geriausios magistralės, sumokama vietoje. Paprasčiausia: važiuoji magistrale, būna mokėjimo postas, susimoki. Kitas variantas: įvažiuodamas į magistralę paimi čekį, išvažiuodamas tą čekį parodai ir susimoki. Abiem atvejais kaina daugmaž priklausys nuo nuvažiuoto atstumo. Svarbu važiuoti tomis juostomis, kurios skirtos apmokėjimui vietoje.
- Mokamos tik geriausios magistralės, reikia specialaus įrenginio. Iš esmės tas pats, kas aukščiau, tik gerokai mažiau patogu turistui. Čia neįmanoma sumokėti vietoje, reikia pirkti specialų įrenginį, klijuoti prie stiklo, į to įrenginio sąskaitą įnešti pinigų, kurie paskui automatiškai nurašomi važiuojant mokamomis magistralėmis. Kur įsigyti įrenginį užsieniečiui gai būti ne visada aišku, jis gali būti parduodamas ne visur, pardavimo punktų darbo laikas gali būti ribotas.
- Mokamos tik magistralės, reikia kelių vinjetės. Šiose šalyse mokamos praktiškai visos magistralės ir, jei norėsite jomis važiuoti, verta vos įvažiavus nusipirkti kelių vinjetę. Vinječių pardavimo punktai gerai pažymėti - paprastai būna prie muitinės arba degalinėse greitai už jos. Minusas: dažniausiai neįmanoma vinjetės pirkti dienai ar dviems. Net jei tebūsi šalyje kelias valandas (tranzitas), turėtum pirkti vinjetę savaitei, dviems ar net mėnesiui. Kaina už kelių valandų pravažiavimą magistrale išeina didžiulė ir todėl, važiuojant tranzitu, magistralių labai apsimoka vengti išvis.
- Mokami (beveik) visi keliai, reikia kelių vinjetės. Kelių vinjetė šiose šalyse yra iš esmės privaloma, tarsi įvažiavimo į šalį mokestis. Išvažiuojant gali pareikalauti parodyti, kad ją turėjote. Tais atvejais, kai mokami ne visi keliai, mokamų kelių galima išvengti pasinaudojant Google Maps - reikia pažymėti funkciją “vengti mokamų kelių” ir jums parodys, kaip greičiausiai nuvažiuoti nemokamai.
Kaip orientuotis keliaujant automobiliu?
Pradėjau keliauti, kai apie GPS dar niekas nė nesvajojo - bet dabar vietoje popierinių žemėlapių daugiausiai naudoju būtent GPS sistemas. Pirmoji pasirinkimo programa - “Google Maps”. Todėl dar turiu “Open Street Map” prorgamėlę, į kurią vieno mygtuko paspaudimu gali parsisiųsti visos šalies ar regiono žemėlapį. Šių programėlių duomenų bazės atskiros. Daugelyje šalių “Google Maps” yra “stipresnis”, tačiau ne visur. Todėl “Open Street Maps” gali būti ir kaip rezervas tada, kai “Google Maps” vietos (pvz. Idealiausia, jei greta vairuotojo sėdi šturmanas, kuris seka žemėlapį. Tačiau žemėlapis gali būti ir prieš vairuotojo akis ir vairuotojas jį sekti pats (tam reikėtų pritvirtinti telefoną ant prietaisų skydelio).
Būtini daiktai kelionei
- Mobiliojo telefono kroviklis.
- Inverteris (leidžiantis prijungti automobilyje ir kompiuterį ar kitus rimtesnius pritaisus).
- Kompiuteris/ai ar kitokie pramogų įrenginiai (pvz. kad keleiviai gale galėtų žiūrėti filmą ar žaisti ilgo važiavimo per Latviją ar Lenkiją laiku).
- Atsarginis kuro bakas (tiek tam atvejui, jei kas pamirštų įsipilti degalų, o degalinių truktų, tiek, jei esate taupūs, galimybei įspilti pigesnėje šalyje - tik žiūrėkite muitinių taisykles).
- Pripučiamas čiužinys (jei tektų nakvoti automobilyje - nulenkus galinę sėdynę bus patogu). Po nakties ant čiužinio Suomijoje.
- Maistas, gėrimai.
Taip pat važiuojant į užsienį dar svarbiau “sužiūrėti” kad būtų tinkami įprasti būtini dalykai - atsarginis ratas, domkratas, vaistinėlė ir pan. Lietuvoje tai gal neatrodo taip svarbu: Lietuva tankiai gyvenama, kam nors atsitikus pagalba bus šalia, lengvai pasiekiama. Svarbu ne tik turėti daiktus, bet ir būti išsimėginus, kaip jais naudotis (ne visada bus galima pažiūrėti “Youtube”, o ir laiko gaišti kelionėje aiškinimuisi nesinorės, be to, neišbandžius, galėtų būti ir taip, kad daiktas tinkamai neveikia). Pavyzdžiui, prieš keliaujant ilgam į užsienį, jei to neteko daryti ar seniai tą darėte, verta “išsimėginti žinias”, kaip pakeisti ratą jūsų automobilyje su jūsų domkratu, patikrinti tepalų lygį, sužinoti, ką reiškia įvairios įsižiebti galinčios įspėjimo lemputės. Nuleido padangą Meksikoje - ir tada supratome, kad domkratas nuomojamame automobilyje buvo netinkamas. Laimė, gretimame kaime radome tinkamą.
Degalų kainos
Degalų kainos yra viena pagrindinių kelionės automobiliu išlaidų ir jos skirtingose šalyse labai skiriasi dėl skirtingų degalų akcizų (mokestis valstybei). Pvz. Taip pat verta žinoti, kad vienose šalyse benzinas brangesnis už dyzelį, kitose - dyzelis brangesnis už benziną.
tags: #igaliojimas #automobiliui #anglu