Ilinojus (angl. State of Illinois) - 21-oji JAV valstija, nuo 1818 m. gruodžio 3 d. Sostinė - Springfildas, didžiausias miestas - Čikaga. Plotas - 150 tūkst. km². Tai šeštoji valstija pagal gyventojų skaičių.
Ilinojaus valstija yra tarp Mičigano ežero, Misisipės, Ohajo, Vobašo upių. Centrinėje Ilinojaus valstijos dalyje vyrauja lygumos, kurios apima beveik visą teritorijos plotą. Ilinojus skirstomas į tris geografinius rajonus: Čikagos metropolija, Centrinis Ilinojus ir Pietų Ilinojus.
Centrinis Ilinojus pasižymi mažo ir vidutinio dydžio miestais, kuriuose plėtojama žemdirbystė. Čia auginami kukurūzai bei sojos. Pietų Ilinojus, apimantis Misisipės ir Ohajo upių teritorijas, pasižymi šiltesniu žiemos klimatu ir skirtinga pasėlių įvairove.
Ilinojuje vyrauja žemyninis klimatas. Klimatui įtakos turi šalto oro srovės iš Kanados arkties, o šiltas oras ateina iš Meksikos įlankos. Didžiojoje Ilinojaus valstijos dalyje būdingi keturi skirtingi metų laikai. Tornadai yra dažnas pavojus centrinėje valstijos dalyje.
Ilinojus nuolat yra tarp pirmaujančių valstijų pagal kukurūzų ir sojų pupelių derlių. Pakankamai kritulių ir ilgas auginimo sezonas padarė Ilinojų žemės ūkio valstija. Ilinojaus valstija yra pagrindinė sojos pupelių ir kukurūzų augintoja. Dėl klimato ir skirtingų dirvožemio rūšių, ūkininkai gali auginti kviečius, avižas, sorgus, vaisius ir daržoves.
Žemės ūkio naudmenos užima 75 % valstijos žemės ploto. Ilinojaus valstija iš žemės ūkio produktų uždirba daugiau nei 19 milijardų dolerių per metus. Valstija užima pirmąją vietą maisto produktų pardavimuose - 180 milijardų JAV dolerių per metus.
Ilinojaus valstija garsėja savo muziejais. Kai kurie iš jų yra pripažinti geriausiais pasaulyje. Vienas iš jų yra John G. Shedd akvariumas (angl. John G. Shedd aquarium) Čikagoje, kuris veikia daugiau nei 80 metų. Jame yra apie 32 000 tūkstančių gyvūnų, kuriuos sudaro žuvys, jūrų žinduoliai, varliagyviai, paukščiai ir kitos gyvūnų rūšys.
Moderni prezidento Abraomo Linkolno biblioteka ir muziejus (angl. Abraham Lincoln Presidential Library and Museum) Springfilde yra didžiausia ir labiausiai lankoma biblioteka šalyje. Tūkstantmečio parkas (Millennium Park) yra vienas labiausiai lankomų parkų Čikagoje.
Šaunio nacionalinis miškas (Shawnee National Forest) yra pietinėje Ilinojaus valstijos dalyje. Nacionalinis miškas žinomas dėl upių ir ežerų gausos.
Lietuvių bendruomenė Ilinojuje
2018 m. Ilinojuje gyveno apie 80 tūkst. lietuvių. Didžiausia lietuvių bendruomenė įsikūrusi Čikagoje.
Lietuvos gyventojai į JAV pradėjo emigruoti jau XIX a. pabaigoje, daugiausiai į Pensilvanijos ir Čikagos miestus. Čia žmonės dirbo kasyklose, skerdyklose. Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo kita lietuvių emigracija. Daugiausia atvykdavo intelektualai ir menininkai, kuriems pavykdavo išsivaduoti iš sovietinės valdžios priespaudos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, lietuviai vėl pradėjo sparčiai emigruoti į JAV.
Čikagoje yra gausu lietuviško kultūros paveldo. Lietuviai pastatė daug bažnyčių, leido lietuviškus laikraščius, įkūrė savo rajonus, bendruomenes, muziejus. Lietuvių garbei yra pastatyti paminklai, antkapiai, atminimo lentos.
Šv. Kryžiaus bažnyčia - didžiausia neobarokinė lietuviška bažnyčia Čikagoje. Nors čia jau nuo 2004 m. lietuviškos pamaldos nebevyksta, bažnyčia yra išlikusi puošni, o skliautai papuošti Lietuvos ir Amerikos istorijomis.
Bridžporto (angl. Bridgeport) rajone iki šiol yra išlikusi Lituanica Avenue gatvė, kurioje S. Darius bei S. Girėnas ruošėsi skrydžiui per Atlantą.
„Čikagos lietuvių opera: istorija ir išlikimas“
Ilinojaus valstijos administracinis centras - Springfildas. Didžiausias miestas - Čikaga.
Automobilių pramonės įtaka Ilinojaus ekonomikai ir aplinkai
Automobilių pramonė ilgą laiką turėjo didelę įtaką Ilinojaus ekonomikai. Čikaga, dažnai vadinama „Motown“ (iš „motor town“ - motorų miestas), buvo trijų didžiausių JAV automobilių firmų būstinių vieta. Automobilių, detalių ir agregatų gamyklos buvo išsidėsčiusios beveik kiekviename Didžiųjų ežerų mieste ir miestelyje Ilinojaus valstijoje.
Tačiau automobilių gamyba ir naudojimas turi ir neigiamos įtakos aplinkai. Automobilių išmetamosios dujos teršia orą, o benzine esantys švino junginiai patenka į aplinką. Be to, dalis automobilių dalių yra neperdirbamos ir laikomos savartynuose, taip teršdamos gamtą.
Šiuolaikiniai automobilių gamintojai skiria daug dėmesio ekologiškų automobilių kūrimui. Jau gaminami saulės baterijomis varomi automobiliai, naudojamos ekologiškos medžiagos salone, o kai kurios įmonės kuria naujas ekologiškas padangas.
Koncerno „Daimler Chrysler“ inžinieriai Detroite sėkmingai išvalė švinu užterštą gruntą pasodindami saulėgrąžas ir garstyčias. Šis metodas leido sutaupyti apie milijoną dolerių, palyginti su grunto išvežimu į sąvartyną.
Automobilių gamybos ir prekybos tendencijos
Praėjo tie laikai, kai automobilį gamindavo vienoje šalyje ar įmonėje. Automobiliai surenkami vartojimo rajonuose, o atskirų agregatų ir detalių fabrikai išmėtyti visame pasaulyje. Didžiausios automobilių bendrovės tapo didžiuliais tarptautiniais konglomeratais.
1995 m. kasmetinėje žurnalo „Fortune“ didžiausių pasaulio bendrovių apžvalgoje tarp 100 didžiausių korporacijų 13 buvo automobilių gamintojos. Vienu populiariausiu masinės gamybos automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“o gaminamas „Käfer“ (lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 m. „vabalų“ pagaminta per 20 milijonų.
Tarptautinės lengvųjų automobilių prekybos duomenys labai skiriasi priklausomai nuo informacijos šaltinio. Plečiasi lengvųjų automobilių eksporto geografija.
Vienas visuomenės gerovę lemiančių rodiklių yra lengvųjų automobilių skaičius 1000 žmonių. Daugiau negu po vieną automobilį dviem žmonėms tenka JAV, Liuksemburge, Italijoje bei nykštukinėse Europos valstybėse.
Pirmasis lengvasis automobilis Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai buvo keturvietis „Panhard - Levasseur“. Per 100 automobilizacijos metų Lietuvos lengvųjų automobilių parkas viršijo 700 tūkstančių ribą.
Analitikai sako, kad maždaug po 30-40 metų viso pasaulio automobiliai supanašės. Priežastis - benzino kainos. Amerikoje degalai dar ir šiandien pigūs, todėl vidutinis JAV gyventojas gali sau drąsiai leisti važinėti mašina su 4-5 litrų darbinio tūrio varikliu, 100 km kelio ryjančio po 20 ir daugiau litrų, tuo tarpu degalų kainos Europoje automobilių koncernus verčia konstruoti kompaktiškus mažos kubatūros, bet pakankamo galingumo ekonomiškus variklius.
Lietuvos automobilių rinka jau beveik pabaigė išgyventi chaotiškos gariūninės prekybos laikus. Didmeninę prekybą naujais automobiliais koncernai atidavė skandinavams.
Pasaulio automobilių gamybos monstrai dar ir šiandien nuo visuomenės stengiasi slėpti, kad jie kur kas didesnę pelno dalį gauna ne iš pačių automobilių, bet iš prekybos detalėmis.