Baltarusijos režimo veiksmai, nuo pernai spalio pabaigos neleidžiantys Lietuvos krovininėms transporto priemonėms išvykti iš šalies, kelia didelį nerimą vežėjams. Artėja keturių mėnesių terminas, po kurio Minskas žada konfiskuoti transporto priemones.
Situacija išlieka neapibrėžta, nes nėra oficialiai patvirtintos informacijos apie tikslų terminą, po kurio transporto priemonės gali būti konfiskuotos. Nors girdimi įvairūs signalai, kad konfiskacija gali įvykti greitai, patvirtintos informacijos nėra. Vežėjai ruošiasi blogiausiam scenarijui, tačiau sunku prognozuoti, kada tiksliai gali įvykti konfiskacija, kadangi automobiliai vis dar yra Baltarusijoje.
Nors pasigirsta ir gerų ženklų, kol kas komentuoti situaciją sudėtinga dėl nepatvirtintų signalų. Grasinimai transporto priemonių konfiskavimu po keturių mėnesių priverstinio „saugojimo“ yra vertinami kaip dar vienas režimo bandymas daryti spaudimą. Vertinami įvairūs scenarijai ir galimi atsakymai.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dalis transporto priemonių jau yra grįžusios į Lietuvą - 868 transporto priemonės, t. y. 60 proc. Tai rodo, kad situacija nėra visiškai beviltiška, tačiau didelių srautų grįžtančių automobilių nėra. Pasienio punktų pralaidumas yra palyginti normalus, visos tarnybos dirba įprastai, eilių praktiškai nėra.
Tačiau yra ir kitų nuomonių. Kai kurie vežėjai teigia, kad situacija yra ta pati, vilkikai stovi uždaryti, niekas negrįžo, bent jau iš jų organizacijos turimos informacijos. Nors teoriškai įmanoma, kad kelios transporto priemonės grįžo per kažkur, praktiškai sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų padaryta. Informacijos apie grįžusias transporto priemones, kurios buvo uždarytos muitinės aikštelėse, nėra. Jos buvo privačiose aikštelėse arba pas klientus.
Iki šiol vežėjai buvo informuoti, kad grįžusios yra kelios puspriekabės, kurios buvo pas klientus.
Finansiniai nuostoliai ir sankcijos
Transporto priemonių nuostoliai, neskaičiuojant stovėjimo mokesčio Minsko nurodytose aikštelėse, preliminariai siekia apie 30 mln. eurų. Naujausiais „Linavos“ surinktais duomenimis, Baltarusijoje yra įstrigę 1472 vilkikai ir puspriekabės. Anot asociacijos, žala gali siekti 22 mln. eurų. Kiek anksčiau bendri vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų, o bendras Baltarusijoje įstrigusių Lietuvos transporto priemonių skaičius yra apie 4 tūkst.
Tarptautinė vežėjų asociacija (IRU), remdamasi Baltarusijos vežėjų asociacijos „Bamap“ duomenimis, teigė, jog Baltarusijoje vis dar sulaikyta apie 2,7 tūkst. transporto priemonių.
Dalies Lietuvos vilkikų yra laikomi bendrovės „Beltamozhservice“ teritorijoje. Ši įmonė yra muitinės atstovė Baltarusijoje ir viena didžiausių logistikos bendrovių šalyje, kuriai Europos Sąjungos (ES) sankcijos pritaikytos nuo 2022-ųjų birželio. Sankcijos „Beltamozhservice“ reiškia, kad ES valstybėse esantis įmonės turtas yra įšaldytas, o bendrovei ar jos naudai Bendrijoje draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.
Dėl šių sankcijų vežėjai negali atsiskaityti su „Beltamozhservice“ už sulaikytą turtą. Mokėti sankcionuotai įmonei nėra galimybių. Vežėjai ieško galimybių mokėti per partnerius, per tarpininkus, tačiau kyla klausimas, ar tai nebus traktuojama kaip bandymas apeiti sankcijas.
Situaciją apsunkina ir tai, kad fizinis eurų išvežimas iš Lietuvos yra apribotas. Dalis vežėjų turi keisti eurus į dolerius, o vėliau juos Baltarusijoje keisti į baltarusiškus rublius.
Kovo pradžioje asociacija „Linava“ kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl Baltarusijoje sulaikytų Lietuvos ir kitų ES šalių vežėjų transporto priemonių. Komisija patvirtino, kad vežėjų turtas Baltarusijoje sulaikytas nepagrįstai.
Institucijų reakcija ir atsakomybė
Lietuvos institucijos klausimus apie galimybes vežėjams padėti susigrąžinti A. Lukašenkos režimo sulaikytą turtą deleguoja viena kitai. Finansų ministerija nurodo, kad tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija, o Susisiekimo ministerijos atstovai teigia, kad situaciją gali komentuoti NKVC. Finansų ministras tikina, kad Finansų ministerija nekuruoja sankcijų klausimo. Užsienio reikalų ministerija taip pat nėra kompetentinga institucija tarptautinių sankcijų, susijusių su mokėjimų ir kitos finansinės veiklos apribojimais, klausimu.
Visgi, šalies institucijos laikosi pozicijos, kad atsakomybė dėl bet kokio nuostolių atlyginimo pirmiausia turi būti deleguojama Baltarusijai ir A. Lukašenkos režimui. NKVC nurodė, kad vežėjų patirta žala laikoma Baltarusijos atsakomybe. Vyriausybės vadovei ši problema yra žinoma, tačiau ji pabrėžia, kad atsakomybė už šią situaciją tenka ją sukėlusiai šaliai - Baltarusijai, kuri turėtų kompensuoti vežėjams patirtą žalą.
Valstybė, pasitelkdama diplomatinius kanalus ir bendradarbiaudama su JAV partneriais, deda pastangas, kad vilkikai būtų išlaisvinti, ir jau matomi pirmi rezultatai. Nors Lietuva anksčiau atvėrė Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus, nė vienas Baltarusijoje užstrigęs lietuviškas vilkikas taip ir nepajudėjo namo. Minskas išsako reikalavimus, kad vilkikai bus išleidžiami tik tuo atveju, jei Lietuva įsipareigotų ateityje vienašališkai neuždaryti sienos.
Vilkikų supirkimas kaip alternatyva
Nepaisant sudėtingos situacijos, egzistuoja ir alternatyvūs sprendimai. Įmonės siūlo brangiai ir operatyviai supirkti įvairių markių ir modelių vilkikus visoje Lietuvoje. Priimami įvairios techninės būklės vilkikai: nauji, dalyvavę autoįvykyje, netinkami eksploatuoti ar turintys defektų. Vilkikų supirkimas yra paslauga, kuri taupo laiką ir leidžia vilkikų savininkams sklandžiau bei patogiau parduoti turimus vilkikus. Tereikia užpildyti transporto priemonės pasiūlymo formą, o atsakymas sulaukiamas iš karto.
Šios paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje, visomis savaitės dienomis, visą parą, užtikrinant sklandų ir greitą darbą.
Mobilumo paketo iššūkiai
Be Baltarusijos sukeltų problemų, vežėjai susiduria ir su kitais iššūkiais. Siekdamos suvaldyti sąnaudų augimą, bendrovės aktyviai steigė filialus ES šalyse, daugiausia Lenkijoje ir Vokietijoje. Dėl įpareigojimo periodiškai grąžinti vilkikus į jų registracijos vietą, mažiau jų gali atlikti krovinių vežimo keliones. Įmonės nurodo, kad dėl Mobilumo paketo įpareigojimų joms reikia ir daugiau vairuotojų.
Kokybišką vairuotojų poilsį ir jų saugumą apsunkina tai, kad Europoje labai trūksta vietų sunkvežimiams, saugių ir gerai įrengtų poilsio zonų su dušais, atskirais tualetais, sveiko maisto ir saugių miegamųjų vietų. Visi apklausos dalyviai patvirtino, kad rasti nakvynės vietą 45 valandų ir ilgesniam poilsiui yra sudėtinga. Net ketvirtadalis įmonių tikina, kad tai apskritai neįmanoma užduotis, o du trečdaliai teigė, kad tai sudėtingiausia Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje.
Pusė ir mažiau respondentų nurodė Nyderlandus, Italiją ir Austriją. Remiantis IRU tyrimu, 95% vairuotojų ir beveik tiek pat transporto įmonių nurodo, kad saugumas poilsio metu yra svarbiausias prioritetas. Tačiau tik 3% stovėjimo vietų ES šalyse yra sertifikuotos kaip saugios.
Šie iššūkiai rodo, kad Lietuvos vežėjai susiduria su kompleksinėmis problemomis, kurios reikalauja tiek tarptautinio bendradarbiavimo, tiek vidaus politikos sprendimų.