Vairavimas automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač dideliuose prekybos centruose ar požeminėse aikštelėse, gali tapti tikru iššūkiu net ir patyrusiems vairuotojams. Svarbu prisiminti Kelių eismo taisykles (KET) ir būti ypač atsargiems, kad išvengtumėte eismo įvykių ir nemalonių situacijų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius automobilių statymo aikštelėse aspektus, taisykles ir patarimus, kurie padės jums saugiai ir tinkamai pastatyti automobilį.
Nauda pastatui ir nauji reikalavimai požeminėms aikštelėms
Pastaruoju metu pasikeitė požeminėms aikštelėms keliami reikalavimai ir požiūris į jų įrengimą. Architektė Vaida Norkūnaitė patikslino - jeigu aikštelė yra požeminė, ji netgi suteikia naudos - sulaiko šilumą pastate. Kadangi požeminėje aikštelėje, net ir nešildomoje, paprastai būna maždaug +5 °C temperatūra, su ja besiliečiančioms kitoms pastato dalims reikia mažiau šilumos izoliacijos. Dauguma požeminių automobilių aikštelių nešildomos, tad jų šilumos izoliacijai netaikoma jokių reikalavimų, nebent reikia nuo peršalimo apsaugoti pačias pastato konstrukcijas tam, kad nesusidarytų šalčio tiltai į šiltą pastato dalį. Statinio hidroizoliacija turi atitikti reikalavimus, susijusius su įvairiomis pastato konstrukcijomis, pavyzdžiui, grindimis ar sienomis. Jeigu hidroizoliacija yra gerai įrengta, konstrukcijos nedrėks ir pelėsio neatsiras. Be to, požeminėse aikštelėse nuolat juda oro srautai - tiek šalinant iš jų anglies dvideginį, tiek veikiant ventiliacijos sistemoms, todėl patalpos išsivėdina ir drėgmė jose nesikaupia.
Keičiantis naujiems pastatams keliamiems reikalavimams, neišvengiamai keičiami reikalavimai ir požeminėms aikštelėms. Pavyzdžiui, būtinybė taupyti elektros energijos išlaidas paveikė ir požeminių aikštelių apšvietimo sprendinius. Jau dabar naujų pastatų požeminėms aikštelėms apšviesti naudojamos šviesos diodų (LED) lempos, o jų skaičius tampa vis racionalesnis. Be to, diegiami judesio davikliai, kad nebūtų be reikalo apšviečiamos patalpos tuo metu, kai jose nėra žmonių. Pasak architektų, po truputį daugėja projektų, kuriuose numatomas ir alternatyvių energijos šaltinių naudojimas, pavyzdžiui, saulės elektrinių. Tokios elektrinės gyvenamiesiems pastatams ar biurams sukuria pridedamąją vertę, o jų gaminama energija paprastai naudojama ne tik laiptinėms, bet ir tokioms tamsioms pastatų dalims, kaip požeminės aikštelės, apšviesti. Žinoma, alternatyvių energijos šaltinių naudojimo nauda pajuntama ne iškart, o tik po kelerių metų. Tačiau tokių šaltinių naudojimas sukuria papildomą pastatų vertę.
Elektros instaliacijai, priešgaisrinei saugai ar stebėjimo kameroms reikalavimai iš esmės nepasikeitė, tačiau sistemos neišvengiamai tobulėja ir tai akivaizdu. Dabar įrengiant požemines automobilių stovėjimo aikšteles siekiama skirtingas funkcijas atliekančias sistemas sujungti, o jų darbą optimizuoti taip, kad pakaktų mažiau inžinerinės ventiliacijos ar elektros instaliacijos įrangos. Anot architektės V. Norkūnaitės, pastaruoju metu atsirado nemažai alternatyvių įrenginių, kurie leidžia ta pačia sistema ir išsklaidyti anglies dvideginį, ir pašalinti dūmus. Paprastai tokioms sistemoms nereikia ortakių, tad galima laimėti požeminių aikštelių eksploatacinio aukščio.
Dujinei įrangai - griežtas „ne“
Prakalbus apie anglies dvideginį ir dūmų šalinimą, natūraliai kilo klausimas, ar visi automobiliai gali būti statomi požeminėse aikštelėse. Juk neretai prie jų galima pamatyti perbraukto dujų baliono ženklą, įspėjantį, kad automobiliams su dujine įranga čia stovėti draudžiama, nes suskystintosios naftos dujos žemesnėse vietose gali pradėti kauptis, tad didėja sprogimų ar gaisrų tikimybė. Architektė V. Norkūnaitė paaiškino: „Automobilius su dujine įranga požeminėse aikštelėse statyti griežtai draudžiama, nebent grindų altitudė yra mažesnė nei 3 metrai. Paprastai tokius automobilius leidžiama statyti tik atvirose aikštelėse, bet ir čia yra niuansų: automobiliai turi būti suskirstyti tam tikromis grupėmis, iki tam tikro skaičiaus, tarp jų turi būti išlaikyti atstumai, įrengti reikalingi davikliai, jutikliai ir panašiai.“ Architektas A. Pliučas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant galimo automobilių su dujine įranga statymo klausimą dažniausiai nueinama paprasčiausiu keliu: ženklu uždraudžiama jiems įvažiuoti į aikšteles, taip visą atsakomybę perkeliant vairuotojams. Tačiau vargu, ar visi vairuotojai šio ženklo paiso ir automobilius su dujine įranga stato tik lauke. O ir daviklių, kurie tokias mašinas aptiktų ir užkirstų joms kelią įvažiuoti į aikštelę, nėra.
Ne visa grindų danga patikima
Statybinių medžiagų gamintojai nepaliaujamai tobulina savo technologijas ir siūlo vis naujų produktų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu atsirado nemažai naujų grindų dangos produktų. Ir nors jie yra kokybiški, ne visi tinkami požeminėms aikštelėms įrengti, nes dalis produktų yra nesertifikuoti, todėl netenkina labai griežtų priešgaisrinių reikalavimų. Požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse negalima naudoti kai kurių grindų dangų ir todėl, kad jos nėra atsparios dygliuotosioms padangoms, kurias žiemą naudoja ne vienas mūsų šalies vairuotojas. Taigi, nors aikštelėms skirtų grindų dangų pasirinkimas - platus, naudoti galima tik tam tikrus produktus. Architektas A. Pliučas sakė, kad nesistengiama įrengti ir šildomų įvažiavimo rampų su dideliu nuolydiu. Net jeigu kur nors tokios rampos ir buvo įrengtos, jų šildymas paprastai būna išjungiamas, taupant šildymo išlaidas.
Tad ar šiuolaikinės požeminės aikštelės yra pakankamai patogios ir saugios?
Abu pašnekovai įsitikinę, kad taip. „Dabar užsakovai nebando taupyti, atsisakydami saugumo. Matę blogas patirtis, nebūtinai savo, bet ir kitų, jie stengiasi į aikšteles investuoti daugiau, žinodami, kad taip jos bus patogesnės ir bus eksploatuojamos ilgiau. Aišku, mūsų, projektuotojų, tikslas yra jiems padėti ir paaiškinti, į kokias sistemas verta investuoti, į kokias - ne. Pasiūlyti, ką galbūt galima padaryti kitaip“, - sakė A. Pliučas. Pastaruoju metu požeminės aikštelės, ypač prekybos centruose, pasidarė gerokai patogesnės ir saugesnės negu anksčiau. Į kai kurias anksčiau statytų prekybos centrų aikšteles nebuvo labai patogu įvažiuoti ir jose statyti automobilius, nes ten, kur turėjo tilpti trys transporto priemonės, įsisprausdavo tik dvi, dabar to nebėra. Projektuojant tarp automobilių mažesnius atstumus būdavo mažinamas žingsnis tarp kolonų, įrengiant minimalias reglamentuojamo pločio vietas ir išleidžiama mažiau pinigų betonui. Tačiau, vairuotojams netvarkingai pastačius automobilį, iš planuotų trijų vietų likdavo vos dvi. Dabar statomų prekybos centrų užsakovai iš to pasimokė ir stengiasi, kad jų klientai galėtų į aikštelę įvažiuoti saugiau ir greičiau ten pastatyti automobilius.
Saugesni ir pėstieji
Architektė V. Norkūnaitė atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu didesnis dėmesys požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse kreipiamas ir į pėsčiuosius. Dabar projektuose iš anksto jiems numatomi specialūs, saugiai pažymėti ir apšviesti praėjimai, ko anksčiau nebūdavo. Be to, dabar arčiau durų numatomos ir platesnės šeimų vietos, kad į automobilius galėtų patogiau įlipti ar iš jų išlipti žmonės su vaikais. Architekto A. Pliučo nuomone, aikštelių tobulėjimas pastaruoju metu yra akivaizdus. Tai susiję ir su draudiminiais dalykais. Juk, jeigu aikštelės nebus tinkamai įrengtos, nebus pakankamai gerai pažymėti, pavyzdžiui, lubų aukščio skirtumai, ir jų nepastebėję klientai susitrenks galvą arba atidarydami automobilio bagažinę užkabins vamzdį, jie kreipsis į draudimo įmones ir šios arba išieškos žalą iš pastato administratoriaus, arba padidins draudimo įmokas.
Bendri patarimai parkuojantis ir išvažiuojant
Kiekvienas vairuotojas, statydamas automobilį, turi įvertinti galimas rizikas ir pasekmes kitiems eismo dalyviams. Automobilį reikia pastatyti taip, kad greta esančių automobilių vairuotojai nepatirtų nepatogumų įlipant ar išlipant iš jo (KET 150 p./150.10). Jei kyla sunkumų parkuojantis, visada galima pasimokyti.
Parkavimo būdai ir jų ypatybės:
- Statmenai (90 laipsnių kampu): Šį būdą dažniausiai renkasi patyrę vairuotojai, nes dauguma aikštelių yra pritaikytos būtent tokiam parkavimui.
- Atbulai: Dažnai patogus, nes vėliau išvažiuoti iš aikštelės būna paprasčiau. Prieš pradedant judėti atbulomis, svarbu apžiūrėti aplinką, naudojantis veidrodėliais ir per petį, kad įsitikintumėte, jog manevras bus saugus.
- Lygiagrečiai (šonu): Vienas sudėtingiausių būdų, reikalaujantis atidumo ir įgūdžių.
Statmenas parkavimas priekiu:
- Sustokite, kai iki nusižiūrėtos stovėjimo vietos liko maždaug dvi vietos.
- Laikykitės maždaug dviejų metrų atstumo tarp savo transporto priemonės ir šalia stovinčios transporto priemonės galo.
- Važiuokite labai lėtai.
- Kai jūsų priekinis bamperis susilygins su transporto priemonės, stovinčios šalia - šonu, pažvelkite į laisvą vietą.
- Važiuodami labai lėtai, pasukite ratus iki galo į tą pusę, kur statysite automobilį.
- Įvažiuodami į stovėjimo vietą patikrinkite kairįjį priekinį kampą ir dešinįjį automobilio šoną (važiuojant į kitą pusę, patikrinti priešingas puses), kad įsitikintumėte, jog nesusiduriate su jokia stovinčia transporto priemone.
- Apžiūrėkite laisvą vietą ir lėtai įvažiuokite į ją.
Statmenas parkavimas atbuline eiga:
- Sustokite mažiausiai už dviejų vietų iki norimos stovėjimo vietos.
- Pavažiuokite į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras.
- Lygiai taip pat kaip ir aukščiau aprašytoje situacijoje, taip ir šioje - automobilį statyti įstrižai galite tiek galu, tiek priekiu.
Lygiagretus parkavimas:
- Sustokite lygiagrečiai stovinčiai transporto priemonei, paliekant tinkamą tarpą.
- Jūsų automobilio galas turi būti vienoje linijoje su stovinčio automobilio galu.
- Sustojus ratai turi būti tiesūs.
- Įvertinkite, ar paliktas tarpas tarp automobilių yra pakankamas, jog būtų galima saugiai pastatyti automobilį.
Bendri patarimai parkuojantis:
- Neužvažiuokite ant baltų ženklinimo linijų, atskiriančių stovėjimo vietas.
- Nepastatykite automobilio per arti ir per toli gale esančios linijos.
- Laikykitės kiek įmanoma vienodesnio atstumo tarp šoninių linijų, t. y. pastatykite automobilį kiek galite centruotai.
- Jei parkavimo vietos nėra sužymėtos baltomis linijomis, mintyse nusibraižykite nematomas juostas.
Išvažiavimas iš stovėjimo vietos:
- Išvažiuojant priekiu: Įjunkite posūkio signalą, patikrinkite veidrodžius ir aplinką, lėtai pradėkite judėti, pasukdami vairą norima kryptimi. Pavažiuokite iki sukant vairą turima tiek, kad vairuotojo durelių rankenėlė būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
- Išvažiuojant galu: Įjunkite atbulinę pavarą ir posūkio signalą, apsidairykite per veidrodžius ir per petį, lėtai važiuokite atgal, sukdami vairą reikiama kryptimi. Pavažiuokite iki sukant vairą turima tiek, kad vairuojamo automobilio veidrodėliai būtų vienoje tiesėje su šalia stovinčio automobilio galu (arba priekiu).
- Visais atvejais judėkite atsargiai ir būkite pasiruošę sustoti, jei atsirastų kliūčių.
Eismo įvykiai automobilių stovėjimo aikštelėse
Deja, automobilių stovėjimo aikštelėse, ypač prie didelių prekybos centrų, įvyksta nemažai eismo įvykių. Vilniuje prie prekybos centro Ozo g. 25 per metus įvyksta virš šimto eismo įvykių. Dažniausios priežastys: vairuotojų neatidumas važiuojant atbuline eiga, nusitrynusios žymos ant asfalto, Kelių eismo taisyklių pažeidimai ir nemandagumas kelyje.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, automobilių stovėjimo aikštelėse įvyksta nemažai draudžiamųjų įvykių. Jei įvyko eismo įvykis, svarbu: neskubėti pasišalinti iš įvykio vietos. Pabandykite surasti kitos transporto priemonės vairuotoją. Palaukite 20-30 minučių. Jei nelaimė įvyko kieme, paprašykite kaimynų pagalbos. Jei avarija įvyko prekybos centro aikštelėje, kreipkitės į jo informacijos skyrių. Jei nepavyksta surasti vairuotojo, paskambinkite trumpuoju bendrosios pagalbos telefonu 112. Nenurodykite raštelių už valytuvo, nes tai nepatikimas ir rizikingas būdas susisiekti su nukentėjusiuoju. Jei susidūrėte su kita transporto priemone ir nepavyksta nustatyti eismo nelaimės kaltininko, kvieskite policiją, užfiksuokite eismo įvykį, fotografuokite padėtis, kelio ir kitą ženklinimą.
Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų.
Greitis ir atidumas - lemiami veiksniai
Manevruojant automobilių stovėjimo aikštelėje, patariama vairuoti neskubant ir visada pasirinkti saugų greitį. Aikštelėse yra didelė tikimybė, kad iš parkavimo vietos neapsidairęs išvažiuos kitas automobilis arba į važiuojamą dalį išeis ar išbėgs pėsčiasis. Vairuotojai visada aikštelėse turėtų būti pasiruošę staigiai stabdyti.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į eismo tvarką ir kelio ženklinimą. Jeigu nesate tikras dėl savo pirmumo arba kelio ženklinimas nusitrynęs ir jo nesimato, tuomet elkitės taip, lyg neturėtumėte pirmumo teisės. Jei kelio ženklinimo nėra, vadovaukitės dešinės rankos taisykle.
Požeminės stovėjimo aikštelės: ypatumai ir taisyklės
Važiuojant požeminėse stovėjimo aikštelėse, daug incidentų kyla dėl pamirštų Kelių eismo taisyklių. Ypač sunku būna susigaudyti, kai nėra jokių pirmumą nurodančių ženklų. Pagal KET 115 p. reikia nepamiršti, kad dešinės pusės taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Dešinės pusės taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Netvarkingai pastatyti automobiliai: Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui. Požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniausiai daugiausia, o kartais vos matomai nukenčia automobilių bamperiai, veidrodėliai, transporto priemonės būna apibraižomos.
Problema - ir veidrodėliai. Jei automobilis ilgiau buvo laikomas lauke, įvažiuojant į požemines stovėjimo aikšteles gali kilti nepatogumų dėl temperatūrų skirtumų aprasojus veidrodėliams ir galinio vaizdo stebėjimo kameroms. Tai itin aktualu mėginant transporto priemonę pastatyti ar manevruojant atbulomis. Juk tada galima nepastebėti ne tik pėsčiųjų, kitų transporto priemonių, bet ir konstrukcijų - dažnai pasitaiko atvejų, kai atsitrenkus į žemiau sumontuotas konstrukcijas, pavyzdžiui, komunikacinius vamzdžius, apgadinamas automobilio stogas ir kitos detalės. Tad visada verta vadovautis ne tik stebėjimo kameromis ir veidrodėliais, bet ir atidžiai pasižiūrėti bei įsitikinti, ar judėti yra saugu.
Dėl vietos taupymo dažnai ne itin erdvios požeminės stovėjimo aikštelės sukelia ir kitų problemų didesnių gabaritų transporto priemonėms ar mažiau vairavimo patirties turintiems vairuotojams. „Užvažiavus ant stovėjimo vietą žyminčių linijų, galima atsidurti pernelyg arti kitų transporto priemonių, trukdyti įlipti šalia esančios transporto priemonės vairuotojui. Tai galiausiai lemia kėbulo apibraižymus ir nors nebūsite kalti dėl to, tačiau nemažai laiko atims eismo įvykio deklaracijos pildymas“, - perspėja ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius.
Reikėtų daugiau kultūros ir mandagumo
Požeminėse stovėjimo aikštelėse daug problemų kyla ir dėl primirštų kelių eismo taisyklių. R. Pocius primena, kad nesant pirmumą nurodančių ženklų ir atsidūrus lygiareikšmėje sankryžoje, reikia vadovautis dešinės rankos taisykle - tuomet pirmumą įgyja iš dešinės pusės atvažiuojanti transporto priemonė. „Reikia nepamiršti, kad dešinės rankos taisyklė negalioja pajudant iš stovėjimo vietos. Todėl prieš pradedant judėti privalu įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, visada praleisti kitus eismo dalyvius ir parodyti įspėjamąjį posūkio signalą“, - primena ERGO ekspertas. Dešinės rankos taisyklė taip pat negalioja esant kelio ženklams ir kelio dangos ženklinimui. Jei požeminėse stovėjimo aikštelėse ant kelio dangos iš baltų trikampių sudaryta linija, būtina prie jos sustoti. Būtent ji nurodo šalutinio kelio susikirtimą su pagrindiniu. „Išvažiavus iš šalutinio kelio priešais pirmumą turinčią transporto priemonę, pastarosios vairuotojas gali nespėti laiku sureaguoti, o kaltininku pripažįstamas pirmumo nepaisęs eismo dalyvis. Reikia pasidžiaugti nebent tuo, kad požeminėse stovėjimo aikštelėse sunku pasiekti didelį greitį, tad žalos paprastai yra mažesnės, retesni žmonių sužeidimai“, - teigia draudimo ekspertas.
R. Pocius pastebi, kad požeminėse stovėjimo aikštelėse dažniau nukenčia automobilių bamperiai ir veidrodėliai, transporto priemonės apibraižomos, kartais - vos matomai. Pasitaiko, vairuotojai į tai numoja ranka, ko daryti nereikėtų. „Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad eismo įvykiu laikomas tik dviejų transporto priemonių susidūrimas ar tuomet, kai nukenčia žmonės. Tačiau eismo įvykio deklaracijos taip pat negalima pamiršti apgadinus sieną ir atitvarus, nes tai trečiajai šaliai priklausantis turtas, kuriai padarytą žalą reikia atlyginti“, - perspėja pašnekovas. Nusprendus negaišti laiko dėl menkų žalų ir nepildyti eismo įvykio deklaracijos, vėliau gali tekti susidurti su gerokai kišenes patuštinančiomis baudomis. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, jei padaryta mažesnė nei 750 eurų žala, numatyta nuo 600 eurų siekianti bauda. Jei žala didesnė, bauda gali siekti ir pusantro tūkstančio eurų. Jei eismo įvykį sukelia teisės vairuoti neturintis asmuo, baudos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. „Įvykus eismo įvykiui stovėjimo aikštelėje, taip pat nereikėtų problemų spręsti žodiniais ar rašytiniais susitarimais, nesant aplinkui apgadinto turto savininko atidėti eismo įvykio deklaracijos pildymą. Norint išvengti nesusipratimų ir gresiančių baudų, apie incidentą būtina iškart pranešti policijos pareigūnams, taip pat rekomenduojama apgadinimus užfiksuoti telefono kamera“, - pataria ERGO atstovas.
Būkime mandagūs vieni kitiems. Tokiose situacijose reikėtų vadovautis ne tik KET taisyklėmis, bet ir elgtis pagal nerašytas kultūringo vairavimo taisykles - tiesiog padėti kitam atlikti manevrą: sustabdyti savo automobilį ir jei užsidegė kito automobilio balti, atbulinės eigos žibintai, išleisti jį iš stovėjimo vietos.
Žiemos iššūkiai automobilių stovėjimo aikštelėse
Žiemos audros ir plikledis kasmet smarkiai padidina eismo įvykių skaičių ir gali nulemti ne vieną nelaimę keliuose. Net 65 proc. žmonių teigė, kad vairuodami yra susidūrę su važiavimo plikledžiu situacija, o 61 proc. vairuotojų tokia situacija buvo avarinė. Tad net jeigu ir laikotės visų saugumo reikalavimų, nuo galimo slydimo šimtaprocentinės garantijos nėra.
Esant sudėtingoms žiemos oro sąlygoms įvertinkite, ar jūsų kelionė yra būtina. Nėra jokios priežasties kelti pavojų sau ar kitiems, jei važiuoti sniegu ir ledu nėra būtina. Išvažiavę į kelią įsitikinkite, kad jums nereikės skubėti. Vairuodami žiemos oro sąlygomis dažnai esame priversti važiuoti mažesniu nei įprasta greičiu, tad ir į pasirinktą kelionės tikslą atvyksite vėliau. Esant sudėtingoms oro sąlygoms svarbu vairuoti ypač atsakingai, vengti staigių veiksmų: vairą, akceleratoriaus ir stabdžių pedalus valdyti atsargiai. Važiuodami slidžiu keliu galvokite apie tolesnius savo veiksmus. Jei planuojate sukti, iš anksto sumažinkite greitį. Žiemą stabdymo kelias gali būti net dvigubai ilgesnis, ypač kai sninga ar kelias būna apledėjęs. Todėl iki artimiausios transporto priemonės priekyje reikėtų išlaikyti penkių šešių sekundžių atstumą. Be to, patartina važiuoti ne maksimaliu leistinu greičiu, o pasirinkti pagal konkrečias oro sąlygas.
Svarbu nepamiršti, kad Kelių eismo taisyklės (KET) įpareigoja važiuoti įjungtomis šviesomis net ir dieną. O prieš sėsdami prie vairo pasirūpinkite priekinių žibintų švara ir periodiškai juos nuvalykite, nepamirškite posūkių ir galinių žibintų. Nešvarumai gali sumažinti matomumą net 50 proc., tad žibintų švara leis keliauti saugiai. Važiuodami slidžiu keliu įsitikinkite, kad jūsų padangos atitinka KET reikalavimus ir jų protektoriaus gylis žiemą ne mažesnis nei 3 mm. Tik taip būsite tikri, jog sukibimas su sniegu ar ledu padengta kelio danga bus tinkamas ir galimo eismo įvykio tikimybė sumažinta iki minimumo. Jeigu slidžiame kelyje automobilis vis tiek nepakankamai sukimba su danga, ypač pradedant važiuoti, pabandykite įjungti aukštesnę pavarą - tai turėtų sumažinti ratų buksavimą ir padėti pajudėti iš vietos.
Jei taip atsitiko ir pradedate slysti, nesutrikite ir veikite greitai - pirmiausia atleiskite akceleratoriaus pedalą. Nepamirškite, kad praradus transporto priemonės kontrolę apledėjusiame kelyje svarbiausia nedaryti jokių staigių manevrų. Tad nenuleiskite kojos nuo stabdžių ir vairuokite ta kryptimi, kuria slysta automobilio galinė dalis: jei norite, kad transporto priemonė važiuotų į dešinę, sukite į dešinę, o jei į kairę - sukite į kairę. Tokioje situacijoje ir toliau tvirtai laikykite vairą, jei įmanoma, venkite susidūrimo su kelyje pasitaikančiomis kliūtimis ir nedarykite staigių posūkių. Prieš bandydami pajudėti, leiskite transporto priemonei sulėtėti iki tinkamo greičio.
Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. O kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiame daugybės skaudžių nelaimių.
Regitros pratimai mieste. Parkavimas statmenai šaligatviui galu. Jonvaira
tags: #isigaliojantys #ziemos #metu #istatymai #automobiliams