Jūsų automobilis, būstas ar įmonė nukentėjo nuo gaisro, vagių, vandalų, užpylimo ar gamtos jėgų? Patekote į avariją, nuvažiavote nuo kelio? Jei buvo sužaloti žmonės, su kitu eismo įvykio dalyviu nesutariate dėl įvykio aplinkybių ar padaryta žala turtui, kurio savininko įvykio vietoje nėra, kvieskite policiją.
Administracinė atsakomybė numatyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 115 str. Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje, tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
Baudžiamoji atsakomybė: 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 187 str. „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“, kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius. 2019 m. yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.
Širvintų mieste yra 12 veikiančių vaizdo kamerų, užtikrinančių saugią aplinką, priklausančių Širvintų savivaldybei. Numatyta įrengti dar 1 vaizdo kamerą Širvintų miesto centre, Igno Šeiniaus gatvėje.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė pabrėžė, kad policija turi būti kviečiama tik dėl įskaitinių eismo įvykių, t. y. kai abi transporto priemonės judėjo ir buvo sužeistas ar žuvo bent vienas žmogus. Taigi, jei asmuo įtaria, kad transporto priemonė buvo sugadinta eismo įvykio metu, jis gali pranešti policijai, kad policija pradėtų tyrimą dėl galimo kito asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pvz.: kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas); kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.
Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.
Policija ragina gyventojus patiems imtis papildomų patikimų apsaugos būdų, užtikrinant savo turto saugumą: Apšvieskite teritoriją. Įsirenkite vaizdo stebėjimo kamerą ir įsiregistruokite ją portale www.epolicija.lt. Kurkite „Saugios kaimynystės“ grupes.
Taip kursite saugią aplinką, užtikrinsite savo ir kitų visuomenės narių saugumą. Padėsite policijai efektyviau ir greičiau ištirti nusikaltimus ar teisės pažeidimus.
Kilus klausimams, siūloma kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnę.
Draudimas ir žalos atlyginimas
Automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta. Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas - ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius?
Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo. TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės.
Kasko draudimas dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo. Tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.
Įvykus įvykiui, būtina surinkti kuo daugiau įrodymų: fotografijų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, jei tokių yra.
Jeigu vairuotojas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam.
Kaip išvengti netikėtų išlaidų?
- Parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos.
- Stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių.
- Naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė.
- Rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją.
- Įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
Širvintų miesto gyventoja prieš kelias savaites interneto platybėse pasidalino nuotraukomis, kaip namo kieme, esančiame šalia policijos komisariato, buvo subraižyti jos asmeninio automobilio šonai. Tad, kokia atsakomybė laukia tokių piktadarių ir ką daryti tokioje situacijoje?
„Patarkit, prašau, ką daryti tokioj situacijoj. Randi savo automobilį apgadintą kito automobilio durelėm. Automobilis dėl neaiškių priežasčių prisiglaudęs prie mano automobilio taip, kad išlipęs vairuotojas negalėtų nekliudyti šalia esančio automobilio. Be to, tą dieną mano automobilis buvo po poliravimo ir visi šviežiai atsiradę apgadinimai yra akivaizdūs. Vairuotojas pasakė, kad deklaraciją užpildysim ryte, o dabar teigia, kad jis čia ne prie ko“, - pasakojo vyras.
Įrašo komentatorių spėjimu, kaltininkas apgadinto automobilio savininką tiesiog apmovė ir dabar jau bus šaukštai po pietų: jei tada buvo išgėręs, dabar jau bus išsiblaivęs, o savo kaltės nepripažins.
Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. „Bus pamoka. Jokio ryto - pildai (deklaraciją - aut. past.) dabar arba kvieti policiją“, - rašė kaunietis.
Pvz., viena kaunietė pasakojo, kad nieko nepešė, nes nė viena mašina nejudėjo: „Taip išeina, stovinčią gali daužyti, kiek nori, jei to neužfiksuoja kameros, neįrodysi. Neigė, kad tai jo kaltė, o man pritrūko įrodymų.“
O vaikinas iš Vilniaus kalbėjo kitaip: „Netiesa. Aš kviečiau policiją, fiksavo įvykį, buvo griežtai pareigūnų pasakyta. Vietoje sprendimas daromas: arba pildome deklaraciją, jei nesutinka, kviečiama policija, ji fiksuoja kaltininką, surašo jam protokolą.“
Kiti patarė visas nuotraukas su šalia stovinčiais automobiliais ir apgadinimais kelti į „Epoliciją“, viską aprašyti: „Mano atveju deklaracija buvo pildoma tik po 3-4 dienų, viskas tvarkoj, pinigai gauti.“
Dar vienas komentatorius nurodė, kad automobiliams stovint draudimas - ne prie ko. Esą apgadinimo metu bent viena transporto priemonė turi judėti: „Jei ne, tada draudimų deklaracijas galit pamiršti, tokie atvejai skaitosi kaip turto apgadinimas ir keliauja per civilinę prizmę. Turėjau tokią situaciją, tai iki skausmo žinoma.“
Visais kitais atvejais, kai automobilis buvo apgadintas, policijos kviesti nereikia ir ji tokio įvykio netirs. Pvz.: kai asmuo tyčia sugadina turtą: įspiria ar tyčia atsitrenkia durelėmis į kitą automobilį ir pan. (tokie atvejai ir vertinami kaip turto sugadinimas); kai praeivis netyčia užkabina ir nulaužia stovinčio automobilio veidrodėlį; ir visais kitais atvejais, kai savininkas rado savo automobilį apgadintą tiek ir esant kaltininkui šalia, tiek ir kaltininko nežinant.
Visais šiais atvejais, anot J. Liutkienės, žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civiline tvarka: reikia užsipildyti eismo įvykio deklaraciją per „Epoliciją“ ir dėl žalos kreiptis į draudimą.
„Jei tai - paprastas eismo įvykis, pvz., atsitrenkė į bortelį, niekas nežuvo, nesusižeidė, policijos nereikia. Amžina istorija, kad draudimo įmonės nori, jog būtų kviečiama policija, nes jie ramiau jaučiasi, kai policija sudalyvauja. Bet mums tai yra didelis apsikrovimas darbu. Mes pareigūnus siunčiame į tas vietas, kur jų tikrai reikia - kai sužeidžiami ar žūsta žmonės. Mes šimtus kartų sakėme, kad į kitus įvykius policija - nekviečiama, net įstatymų krūvas buvome ištraukę, pagal kuriuos mes tokiuose įvykiuose nedalyvaujame“, - atkreipė dėmesį departamento atstovė.
Ji pridūrė - jeigu asmuo nukentėjo nuo vagystės, pvz., automobilis buvo apvogtas, pavogti žibintai, bamperis ir pan., asmuo gali pranešti policijai skubios pagalbos telefonu, tačiau taip pat ir per „Epoliciją“.
Ką pateikti deklaracijoje ir kokių įrodymų reikia?
Advokatų profesinės bendrijos „Šuminas Remeikė legal“ advokatas Simas Šuminas, aptardamas minėtą atvejį, taip pat nurodė, kad reikėtų rašyti pareiškimą per „Epoliciją“.
Ir jame nurodyti, kad, automobiliui stovint užrakintam, kito automobilio vairuotojas jį apgadino savo automobilio durelėmis.
Advokatas įvardijo, kad taip pat reikėtų pridėti abiejų stovinčių automobilių nuotrauką, kurioje matyti, kaip arti pastatytas kito asmens automobilis, taip pat matomų apgadinimų nuotrauką.
Kadangi nukentėjęs asmuo minėjo, kad automobilis buvo ką tik po poliravimo, taip pat reikėtų pridėti sąskaitą už poliravimą su data.
„Būtų gerai, kad kaltininko mašinos dažų matytųsi ant jūsų automobilio. Policija atsisakys pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kadangi tai - turtinės žalos padarymas ne eismo įvykio metu, ir išaiškins, kad turite teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Kaltininkas taip pat turės padengti ir jūsų advokato išlaidas“, - aiškino teisininkas. Jis pridūrė, kad kartais užtenka kaltininkui išdėstyti visą šią veiksmų eigą ir jis sutinka sumokėti, nenorėdamas turėti reikalų su policija ir teismais.
Anot S. Šumino, net ir nesant įrodymų, pvz., vaizdo įrašų, kaip kitas asmuo trenkia durelėmis, daug ką pasako tai, jog kaltininkas paliko savo kontaktinius duomenis.
„Vadinasi, įvykio neneigė ir tik kitą dieną susigalvojo gynybinę versiją. Be to, gal ir liudytojų buvo. Įrašas nebūtinas, bet, kuo daugiau įrodymų, tuo geriau“, - komentavo advokatas.
Administracinė atsakomybė ir ikiteisminiai tyrimai
„Širvio“ redakcija, norėdama sužinoti, kokia atsakomybė laukia tokių piktadarių; ar daug širvintiškių kreipiasi į policiją dėl tokiu būdu sugadintų automobilių?
Visais atvejais dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo turi būti nukentėjusio asmens skundas registruotas policijoje, tuomet pradedama administracinio nusižengimo teisena, siekiant nustatyti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.
2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 str. „Turto sunaikinimas ar sugadinimas“, kai nukentėjusiajam padaryta žala viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.
Šiais 2019 m. yra pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai.
Širvintų mieste yra 12 veikiančių vaizdo kamerų, užtikrinančių saugią aplinką, priklausančių Širvintų savivaldybei. Numatyta įrengti dar 1 vaizdo kamerą Širvintų miesto centre, Igno Šeiniaus gatvėje.
Taip kursite saugią aplinką, užtikrinsite savo ir kitų Visuomenės narių saugumą. Padėsite policijai efektyviau ir greičiau ištirti nusikaltimus ar teisės pažeidimus.
Neapdraustas vairuotojas sukėlė eismo įvykį - ką daryti?
Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas.
Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, apie 9 proc. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, keliuose važinėja net apie 140 tūkst. neapdraustų automobilių.
Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo.
Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų.
Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga.
Taigi, jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, Tu neprarasi kompensacijos, o ją išmokės draudimo bendrovė.
Visų pirma, neklausyk tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje. Nedelsdamas kviesk policiją, užpildyk eismo įvykio deklaraciją ir pažymėk, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškota iš kaltininko.
Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės.
Pagal Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kiekviena transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, privalo turėti galiojantį draudimo polisą.
Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos. Jis gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus.
Kviesk policiją, jei reikia, fiksuok visas detales ir saugok savo interesus.
Ar draudimas atlygins žalą?
„Draudimas.lt“ vadovas Vytautas Janušauskas neslėpė, kad automobilių savininkai dažnai susiduria su situacijomis, kai jų transporto priemonė yra apgadinta, tačiau kaltininko rasti nepavyksta.
„Tokiais atvejais daugeliui kyla klausimas - ar draudimas gali padėti atlyginti nuostolius? Svarbu žinoti skirtumus tarp privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (TPVCAD) ir savanoriško „Kasko“ draudimo. TPVCAD yra skirtas padengti žalą, kurią vairuotojas padaro kitiems asmenims ar jų turtui. Tai reiškia, jei jūsų automobilis padaro žalą kitam automobiliui ar sužaloja žmogų, TPVCAD padengs šiuos nuostolius. Tačiau, jei jūsų automobilis yra apgadintas ir nėra nustatyto kaltininko, TPVCAD tokios žalos nepadengs, nepriklausomai nuo draudimo bendrovės“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.
Jis įvardijo - jei randate savo automobilį apgadintą stovėjimo aikštelėje ir šalia yra kitas automobilis, kurį įtariate apgadinimu, būtina surinkti kuo daugiau įrodymų: fotografijų, liudytojų parodymų, vaizdo įrašų, jei tokių yra.
Anot V. Janušausko, gali būti, kad kitas vairuotojas net nepajautė mažo susidūrimo ir padaręs įvykį pastatė automobilį gretimais.
„Jeigu vairuotas pripažįsta savo kaltę, tuomet reikėtų užpildyti eismo įvykio deklaraciją nurodant, kad įvykis buvo sukeltas manevruojant automobilių aikštelėje. Tokiu atveju draudimas galios visa apimtimi ir atlygins nuostolius nukentėjusiajam“, - nurodė „Draudimas.lt“ vadovas.
Vis tik, jeigu kaltininko nustatyti nepavyksta, pagelbėti gali tik „Kasko“ draudimas, kuris dengia automobilio nuostolius nepriklausomai nuo kaltininko nustatymo, pabrėžė V. Janušauskas. Jis įvardijo, kad tai apima žalą, padarytą nežinomų asmenų, vandalizmo, vagystės ar gamtos stichijų (pvz., krušos ar audros). „Kasko“ taip pat gali padengti automobilio remontą, atsarginių dalių keitimą, vilkimo paslaugas ir kitas susijusias išlaidas.
Kasko draudimas
Kaip išvengti tokių situacijų?
Norint išvengti netikėtų išlaidų, kai automobilis yra apgadimas nežinomų asmenų, „Draudimas.lt“ vadovas rekomenduoja:
- parkuoti automobilį saugiose vietose: rinkitės stovėjimo vietas, kuriose yra vaizdo kameros arba kurios yra gerai apšviestos ir matomos;
- stengtis pasirinkti platesnes stovėjimo vietas ar parkuoti automobilį stovėjimo aikštelių gale, kur iš šonų nebus kitų automobilių;
- naudoti apsaugos sistemas: automobilių apsaugos sistemos su judesio jutikliais ar vaizdo registratoriais gali padėti užfiksuoti įvykius ir veikti kaip prevencinė priemonė;
- rinkti įrodymus: jei atsiranda žala, kuo greičiau surinkite visus galimus įrodymus (fotografijas, liudytojų parodymus), kad būtų lengviau kreiptis į draudimo bendrovę ar policiją;
- įsigyti „Kasko“ draudimą: tai efektyviausias būdas apsisaugoti nuo finansinių nuostolių, įskaitant nuostolius, sukeltus nenustatyto kaltininko.
Širvintų rajono policijos komisariato informacija:
| Metai | Pradėtos teisenos (iš viso) | Surašyti protokolai (iš viso) | Pradėtos teisenos (automobiliai) | Nustatyti pažeidėjai (automobiliai) |
|---|---|---|---|---|
| 2018 m. | 12 | 5 | 4 | 2 |
| 2019 m. (iki birželio 1 d.) | 8 | 3 | 0 | N/A |
Panevėžio įvykių suvestinė gruodžio 23 d.:
- Gruodžio 23 d. Panevėžyje, Molainių g., moteris (gim. 1993 m.) pranešė, kad laikotarpiu nuo š. m. gruodžio 22 d. 20 val. iki gruodžio 23 d. 8 val. 30 min. įsibrauta į automobilį MERCEDES BENZ CLS 320 ir pavogti sidabriniai auskarai bei apyrankė. Turtinė žala 149 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
- Gruodžio 23 d. Panevėžyje, Kniaudiškių g., vyras (gim. 1991 m.) pranešė, kad laikotarpiu nuo š. m. gruodžio 22 d. 20 val. iki gruodžio 23 d. 9 val. įsibrauta į automobilį BMW 5 ER REIHE ir pavogtas vairas. Turtinė žala tikslinama. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str.
- Gruodžio 23 d. apie 8 val. Panevėžyje, Suvalkų g., moteris (gim. 1966 m.) pastebėjo, kad pradurtos jai priklausančio automobilio PEUGEOT 208 4 vnt. padangos. Turtinė žala 280 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.
- Gruodžio 23 d. apie 11 val. Panevėžyje, Žemaičių g., vyras (gim. 1947 m.) pastebėjo, kad pradurtos jam priklausančio automobilio PEUGEOT 3008 4 vnt. padangos. Turtinė žala 352 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 187 str.
Raginame gyventojus ir patiems imtis papildomų patikimų apsaugos būdų, užtikrinant savo turto saugumą: apšvieskite teritoriją, įsirenkite vaizdo stebėjimo kamerą ir įsirengus kviečiame ją registruoti portale www.epolicija.lt.
Taip pat pranešame, kad policijos pareigūnai pagal savo kompetenciją visada suteiks Jums informaciją, konsultuos ir patars visais klausimais, susijusiais su Jūsų saugumu, užtikrins viešąją tvarką ir Jūsų turto saugumą. Raginame gyventojus burtis ir kurti „Saugios kaimynystės“ grupes.
Įsigilinę ir supratę vieni kitų problemas ir poreikius bendruomenė, policija ir savivalda padeda ir dirba kartu mažindami nusikalstamumą.
Kilus klausimams, siūlytume kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Gintą Čepienę, el.
tags: #istatymas #sugadinus #automobili