Žibintas, kaip šviesos šaltinis, turi ilgą ir turtingą istoriją, siekiančią senovės laikus. Iš pradžių jie atsirado iš fakelo, o vėliau evoliucionavo į įvairias formas ir funkcijas, pritaikytus skirtingiems poreikiams ir laikmečiams.
Žibintų raida
Žibintai buvo naudojami jau senovės Romoje, kur keturkampiuose statiniuose degindavo vašką, aliejų ar lajų. Viduriniais amžiais plačiai naudoti nešiojamieji žibintai, o Renesanso epochoje paplito pakabinamieji. Renesansiniai ir barokiniai žibintai pasižymėjo ypatingu puošnumu.
18-19 amžiuje aliejinius ir lajinius žibintus pakeitė dujiniai ir žibaliniai. Šie nauji degalai leido sukurti efektyvesnius ir ryškesnius šviesos šaltinius.
Lietuvoje žibintai naudoti nuo viduramžių. Iš pradžių jie buvo gaminami iš medžio, molio, skardos ar net pinti iš vielos. 19 amžiaus pabaigoje - 20 amžiaus pradžioje kaimuose žibintai buvo naudojami net iki 20 amžiaus vidurio.
Simonas Daukantas ir jo simbolinis žibintas
Simonas Daukantas, pirmasis istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuviškai, yra neatsiejamas nuo simbolinio "mokslo ir kultūros minties žibinto". Jo darbai, skirti lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimui, buvo tarsi šviesa tamsiuoju laikotarpiu.
Daukantas, mokęsis Kretingos pradinėje ir Žemaičių Kalvarijos mokyklose, vėliau įstojo į Vilniaus gimnaziją. Jis buvo aktyvus Vilniaus universiteto studentas, kur studijavo kartu su kitomis žymiais to meto asmenybėmis. Jo moksliniai tyrimai, ypač Lietuvos istorijos ir lituanistikos srityse, bei tautosakos rinkiniai atskleidžia jo universalumą ir produktyvumą.
Jo pirmoji lietuvių kultūros istorija „Darbay senuju Lituwiu yr žemaycziu“ buvo išspausdinta jam gyvam esant. Šiuo darbu Daukantas siekė parodyti, kad lietuvių kalba yra tinkama ir išdailinta kalba, tinkanti rašyti rimtus veikalus.
S. Daukanto darbai buvo vertinami ne tik moksliniu, bet ir grožinės kūrybos aspektu. Šiuolaikiniai tyrinėtojai ir toliau nagrinėja jo kūrybos specifiką, kalbos raidą ir politinę mintį.
Miestų apšvietimo istorija
Miestų apšvietimo poreikis kilo labai seniai. Jau XVI amžiuje miestų saugumas po saulėlydžio buvo užtikrinamas uždaranti sienas ir vartus. Asmenys, turėję išeiti iš namų naktį, privalėjo neštis žibintą.
Didžiausiuose Vakarų Europos miestuose gatvės apšviesti stacionariais žibintais pradėtos XVII amžiaus viduryje. Paryžiuje tai įvyko 1667 m., vėliau ir kituose miestuose.
Lietuvoje, Vilniuje dujiniai gatvių žibintai atsirado 1824 m. Iš pradžių buvo naudojami išvalyto kanapių aliejaus žibintai su stikliniu gaubtu, tačiau didžioji dalis gatvių vis tiek skendėjo tamsoje.
1884 m. Prienų magistratas siekė įrengti gatvių apšvietimą. Po ilgų svarstymų ir finansinių sunkumų, 1891 m. buvo pritarta 12 žibalinių žibintų įrengimui. Žibintai buvo įrengti 1892 m. ir naudoti iki Pirmojo pasaulinio karo.
Automobilių žibintų evoliucija
Automobilių žibintų istorija prasidėjo nuo paprastų buitinių žibintų. 1887 m. ūkininkas padėjo vairuotojui rasti kelią namo su žibintu. 1898 m. elektrinis automobilis „Columbia“ jau naudojo elektros energiją priekiniams ir galiniams žibintams.
Iš pradžių žibintai nebuvo pritemdomi, todėl sukeldavo akinimo efektą. Vėliau atsirado fotometriniai reguliatoriai ir dvigubos kaitinamosios lemputės su galimybe reguliuoti tolimąsias ir artimąsias šviesas.
Posūkio signalų naudojimo istorija taip pat įdomi. 1916 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo naudojamos baterija maitinamos lemputės ant pirštinių, kad vairuotojai galėtų matyti gestus. 1938 m. „Buick“ pasiūlė posūkio žibintą kaip papildomą priedą, sumontuotą automobilio gale.
Šiandien automobilių žibintai yra sudėtingos technologijos, užtikrinančios saugumą ir komfortą vairuojant. Nuo paprastų žibalo lempų iki modernių LED ir lazerinių technologijų, automobilių žibintai nuolat tobulėja.
Šiuolaikinės apšvietimo technologijos
XX amžiaus pradžioje prasidėjo elektros apšvietimo era. 1809 m. buvo išrasta lankinė lempa, o 1906 m. Edisonas sukūrė buitinę elektros lemputę su volframo siūlu. Vėliau atsirado kaitrinės, fluorescencinės, energiją taupančios ir neoninės lempos.
Šiandien mietų apšvietime pereinama nuo metalo halogenų prie šviesos diodų (LED). Tai leidžia sukurti efektyvesnes ir ilgaamžiškesnes apšvietimo sistemas. Taip pat svarbu turėti bendrinį miesto apšvietimo planą (angl. lighting master plan), kuris užtikrintų darnią ir funkcionalią apšvietimo sistemą.
Išsamiai paaiškinta kiekvieno Žibintų korpuso istorija
Apšvietimo dizaineriai siūlo įvairius sprendimus, pavyzdžiui, skirtingų spalvų švieselėmis žymėti skirtingus miesto rajonus, taip sukuriant unikalią ir informatyvią miesto erdvę.