Dažnai pasitaikanti situacija - eismo įvykis stovėjimo aikštelėje, kai statant automobilį į stovėjimo vietą (ar išvažiuojant iš jos), užkliudoma kita transporto priemonė, o jos vairuotojo nėra.
Jei galite identifikuoti automobilio vairuotoją (pavyzdžiui matote įmonės logotipą ar telefono numerį ant durelių) arba turite laiko palaukti prie automobilio kol vairuotojas ateis - tuomet kartu su kito automobilio vairuotoju užpildykite eismo įvykio deklaraciją. Ją užpildžius, privaloma eismo įvykį užregistruoti draudimo bendrovėje per 3 kalendorines dienas.
Jei automobilio vairuotojo nesulaukiate - pranešti apie eismo įvykį policijai trumpuoju pagalbos telefonu 112 (KET 222 p.). Policija imsis veiksmų surasti automobilio savininką su kuriuo užpildysite eismo įvykio deklaraciją. Jei savininko nepavyks rasti - užregistruos eismo įvykį.
Ko daryti nevertėtų? Palikti raštelio apgadinto automobilio savininkui.
Su tuo susidūrė studento iš Vilniaus mama, kuri papasakojo, kad jos sūnus įvažiavo į kitą automobilį ir išsigandęs iš eismo įvykio vietos pasišalino. „Jis labai gailisi, bijo. Ką daryti? Ar įmanoma kažkaip jam padėti, sumažinti tą atsakomybę, ar pabėgus iš įvykio vietos - jau šaukštai po pietų? Ir ar nebus taip, kad jam dar priprašys girtumą, nes bus per vėlu įrodyti, kad jis buvo blaivus?“ - teiravosi sunerimusi motina.
Ką daryti pasišalinus iš eismo įvykio vietos?
Pasak advokatų kontoros „Widen“ teisininko Henriko Kulnio, neteisėtai pasitraukus iš eismo įvykio vietos ir siekiant švelniausios atsakomybės, svarbu įrodyti, kad asmuo nuoširdžiai suklydo. T. y., kad jis racionaliai nesuprato pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, o ne slepia administracinio nusižengimo pėdsakus, neblaivumą, vengia pareigos atlyginti padarytą žalą ar kt. Todėl natūralu, kad viena iš aplinkybių, rodančių asmens nuoširdų suklydimą, gali būti skambutis su pranešimu apie pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.
Anot teisininko, apie neteisėtą pasitraukimą svarbu pranešti kaip įmanoma anksčiau, kadangi tai galėtų būti ne tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir padėtų pagrįsti, kad asmuo nevengia blaivumo patikrinimo, nesiekia užmaskuoti automobilio pažeidimų ir pan. Kita reikšminga atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti tai, kad asmuo savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Pašnekovo teigimu, lengvinančių aplinkybių gali būti ir daugiau, tačiau tai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo.
Kas gresia pasišalinus iš eismo įvykio vietos?
H. Kulnys nurodė, kad administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos lemia padarytos žalos dydis, t. y., ar jis viršija 750 eurų, ar ne.
Policijos departamento atstovė Jorūnė Liutkienė vardijo, kad pasitraukimas iš eismo įvykio pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET), kai žala neviršija 750 eurų, vairuotojui užtraukia baudą nuo 600 iki 1,1 tūkst. eurų. Jeigu asmuo neturi teisės vairuoti, bauda didėja iki 850-2 tūkst. eurų. Jeigu žala vis tik viršija 750 eurų, vairuotojui skiriama 1,1 tūkst.-2 tūkst. eurų bauda. Neturint teisės vairuoti - 2 tūkst.-2,6 tūkst. eurų bauda. O kitų eismo dalyvių (ne vairuotojo) pasitraukimas iš tokio eismo įvykio užtraukia baudą nuo 150 iki 230 eurų.
Policijos duomenimis, 2024 m. buvo pradėta 6,5 tūkst. tokių administracinių nusižengimų teisėnų. Anot J. Liutkienės, dažniausi atvejai - kai pasišalinama iš automobilio stovėjimo vietos.
Ji pridūrė, kad, pasišalinus iš eismo įvykio vietos ir palikus nukentėjusį asmenį sveikatai ar gyvybei pavojingoje būsenoje, dar gresia ir baudžiamoji atsakomybė, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų: „Tačiau pabrėžtina, kad tai vertintina ir sprendžiama kiekvienu individualiu atveju.“
Teisininkas paminėjo, kad už šiuos nusižengimus dar 1-3 metams gali būti atimta teisė vairuoti. O tiems, kurie vairuoti teisės neturėjo, uždrausti vairuoti transporto priemones 1-3 metams yra privaloma.
Ar pabėgus iš įvykio vietos prirašomas girtumas?
Policijos departamento atstovė patikino, kad girtumas jokiais atvejais nėra automatiškai preziumuojamas - tai turi būti įrodoma remiantis liudytojų parodymais, specialistų išvadomis ir pan. H. Kulnys antrino, kad aplinkybės ir atsakomybė gali būti grindžiami tik byloje pripažintais įrodymais. „Taigi, jeigu byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad asmuo pasitraukimo iš eismo įvykio vietos metu buvo neblaivus, ši aplinkybė negali būti konstatuojama. In dubio pro reo principas įpareigoja visas aplinkybes, kurių negalima patvirtinti ar paneigti, aiškinti administracinio nusižengimo teisenoje atsakomybei traukiamo asmens naudai“, - aiškino teisininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad yra numatyta ypač griežta atsakomybė asmeniui, kuris dėl neblaivumo ar apsvaigimo pažeidė KET, taip sukeldamas nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą ar svetimo turto apgadinimą. Tokiu atveju dar iki įvykio aplinkybių nustatymo vairuotojui gresia 1,2 tūkst.-1,5 tūkst. bauda. Taigi pasišalinus iš įvykio vietos ir vėliau išaiškėjus, kad asmuo buvo neblaivus, galima sulaukti ir 4,1 tūkst. eurų baudos. Be to, iš neblaivių asmenų atimama teisė vairuoti ir dar gali būti konfiskuojama transporto priemonė.
Kaip pavyksta neprarasti teisės vairuoti?
H. Kulnys paminėjo, kad dažniausiai pasitraukę iš įvykio vietos asmenys advokato pagalbos kreipiasi siekdami ne sumažinti baudą, bet išvengti teisės vairuoti atėmimo. Anot jo, dažniausiai geriausio rezultato pasiekia tos bylos, kuriose pavyksta įrodyti, kad asmuo nesiekė nuslėpti blaivumo, išvengti žalos atlyginimo arba objektyviai negalėjo suprasti, kad neteisėtai pasitraukia iš eismo įvykio vietos.
Kaip pavyzdį teisininkas pateikė bylą, kuri buvo nutraukta, nes asmuo dėl ypač didelių transporto priemonės matmenų nepajuto švelnaus kontakto su stovinčia transporto priemone ir dėl to pasitraukė iš įvykio vietos to nežinodamas. H. Kulnys pridūrė, kad tokiose bylose yra svarbu įvertinti vairuotojo tyčią, taigi vertinamas žalos mastas, kontakto pobūdis, vairuotojo elgesys po eismo įvykio, jo asmenybė ir pan. Pvz., vienoje byloje vairuotojas dėl viršyto greičio partrenkė pėsčiąjį, išlipęs iš automobilio jo atsiprašė, klausė, ar nereikia pagalbos. Pretenzijų nebuvo, tad vairuotojas nuvažiavo. Vis tik po kurio laiko jis buvo patrauktas atsakomybėn už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, tačiau teismas pažymėjo, kad vairuotojas domėjosi nukentejusiu asmeniu, todėl jam buvo skirta tik bauda - teisė vairuoti nebuvo atimta.
Taigi, jeigu asmuo gali įrodyti, kad buvo blaivus, kad turėjo ypač reikšmingą priežastį pasitraukti iš eismo įvykio vietos, kad nesuprato, jog tai buvo eismo įvykis ir pan., visą tai būtų verta paminėti, apibendrino teisininkas.
Eismo įvykio deklaracija ir jos pildymas
Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti.
Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais.
Auto įvykio deklaracijos pildymas
Rusvą „Ford Fiesta“ vairavusi moteris dideliu greičiu rėžėsi į visureigio „Toyota RAV-4“ šoną ir nė nestabtelėjusi nuvažiavo. Jos poelgiu baisėjosi daugelis skaitytojų, tačiau nepastebėta neliko ir visureigio vairuotoja, nes pasimetusi ir išsigandusi moteris po smūgio taip pat nesustojo ir nuriedėjo tolyn. Ar galima sakyti, kad ji taip pat pabėgo iš avarijos vietos? Ką tokiu atveju daryti, jei kitas vairuotojas sprunka - stoti ar vytis?
Tokią dilemą aiškina teisininkė Virginija Jalozaitė:„Visų pirma, norėtųsi pakomentuoti nukentėjusiojo veiksmus, po to, kai įvyko eismo įvykis. Suprantama, kad tikriausiai šį vairuotoją galėjo ištikti mini šokas, jis galbūt pats tikėjosi pasivyti pastarojo automobilį apgadinusią moterį, tačiau vis dėlto, pirmiausia, kaip nurodo Kelių eismo taisykles (toliau - KET arba Taisyklės). Kiekvienas su eismo įvykiu susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių nustatyta tvarka (įjungti avarinę šviesos signalizaciją, o jei ji sugedusi, ne arčiau kaip 25 m atstumu pastatyti avarinio sustojimo ženklą). Labai svarbu pažymėti, kad jokiu būdu nei nukentėjęs asmuo, nei eismo įvykio kaltininkas negali pasišalinti iš įvykio vietos, nes faktiškai jų statusas (kas yra kaltas dėl eismo įvykio, o kas - nukentėjęs tokiais atvejais fiksuoja policija ir teismas) toks pats.Todėl tiek pirmajam, tiek antrajam gali būti taikoma tokia pati atsakomybė už šį pažeidimą: bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Teismų praktika, aišku, rodo, kad už tokį pažeidimą visada yra baudžiamas eismo įvykio kaltininkas, o nukentėjusieji dažniausiai nepasišalina, tačiau asmenine nuomone manytina, kad privalote likti įvykio vietoje, nes pirma, neturėtumėte būti visiškai užtikrintas, kad nebūsite pripažintas pats kaltu dėl eismo įvykio, o antra, atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos gali grėsti abiems vairuotojams.Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 str. 1 d. subjektą, atsakantį pagal šį straipsnį, įvardija kaip „vairuotoją, susijusį su įvykiu“, neįvardindamas konkretaus statuso - „nukentėjusysis“ ar „kaltininkas“. Be to, reikia turėti omenyje, kad ATPK 130 str. 3 d. bendrai numato atsakomybę bet kuriam eismo dalyviui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję.
Antroji pareiga eismo įvykyje dalyvavusiems asmenims numatyta tiek Taisyklėse, tiek Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau -Įstatymas): pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, o taip pat neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Išimtys, kuomet apie įvykį neprivaloma pranešti policijai, yra numatytos KET. Nepranešti policija galima tais atvejais, jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Kadangi šiuo konkrečiu atveju tokios išimtys netaikomos, tai plačiau jų nenagrinėsime. Tikimės, kad aptariamo įvykio metu nebuvo sužeisti žmonės, todėl apie tai, kaip elgtis, kai eismo įvykio metu yra sužeistų ar žuvusių žmonių, taip pat nekomentuojama.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, kur užfiksuos visas įvykio aplinkybes. Su administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija žalą patyręs vairuotojas galės kreiptis į savo draudiką dėl transporto priemonei padarytos žalos atlyginimo. Toliau visą situaciją tirs ir aiškinsis policija bei atitinkamas apylinkės teismas (kadangi ATPK 224 straipsnis tokių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą priskiria rajonų (miestų) apylinkių teismų kompetencijai). Draudikas taip pat savo ruožtu imsis veiksmų dėl sumokėtų sumų susigrąžinimo iš įžūliai besielgiančios ponios.
Ponią, kuri sukėlė šį atgarsį sukėlusį eismo įvykį, galima būtų tik informuoti, kad, jei ji teisėsaugos institucijų bus pripažinta kalta dėl eismo įvykio, tokie jos veiksmai gali patekti (mažiausiai) bent į dvi administracinių teisės pažeidimų sudėtis: pasišalinimą iš įvykio vietos (ATPK 130 straipsnis), pavojingą ir chuliganišką vairavimą (ATPK 124/2 straipsnis). Kokią atsakomybę sukelia pasišalinimas iš įvykio vietos jau aptarėme, o štai pavojingas vairavimas gali užtraukti baudą vairuotojai nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o jei dar ir jos veiksmuose bus nustatyta, kad kelių eismo taisykles ponia pažeidė dėl chuliganiškų paskatų, tuomet bauda gali siekti nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Žinoma, pateikiame tik bendrąsias teisės aktuose nurodytas nuostatas, tačiau ištyrus konkrečias ir papildomas įvykio aplinkybes bei paaiškėjus kitiems faktams (pvz. kad ponia vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, arba buvo neblaivi ar apsvaigusi nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, ar galbūt yra kokių nors lengvinančių aplinkybių), atitinkamai gali keistis ir atsakomybė už padarytą (-us) teisės pažeidimus.
Asmenine nuomone, manytina, kad būtent grubus ir neadekvatus vairuotojos poelgis po įvykio (pasišalinimas iš jo) ir suponuoja mintį apie chuliganiškų paskatų buvimą jos elgesyje.
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas papasakojo, ką privalo žinoti kiekvienas vairuotojas ir kokių veiksmų imtis patekus ar sukėlus eismo įvykį bei iš karto po jo.
Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį:
- Įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų. Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
- Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
- Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
- Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą.
- Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
- Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti. Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (eismo įvykio metu buvo sužalotas, greitosios medicininės pagalbos buvo išgabentas į ligoninę, nebuvo artimo žmogaus, galinčio pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu iš eismo įvykio vietos, transportavimu), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo (taip pat saugojimo bei kitų su eismo įvykio metu patirta žala sietinų išlaidų), dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai. Vienas iš pirmųjų žingsnių po incidento - užpildyti įvykio deklaraciją, kas už ją atsakingas, ar būtinai turėti popierinę deklaraciją, kokių variantų dar yra?
Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl deklaracijos pildymo, popierinės deklaracijos pildymo atveju formą gali teikti tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas. Eismo įvykio deklaracijos nebūtina turėti, nes jei nei vienas įvykio dalyvis jos neturi, jie gali pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją per programėlę draudimoįvykiai.lt. Tuo atveju, kai neturima popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroniniu būdu, aplinkybes galima aprašyti ir schemą nubraižyti ant švaraus popieriaus lapo.
Pasitaiko, kad tik nutikus eismo nelaimei vairuotojai prisimena, jog baigėsi jų draudimas. Kas tokiu atveju gresia, ar draudikai nemoka jokio žalos atlyginimo, galbūt už tai gresia ir baudžiamoji atsakomybė?
Žinoma, geriausia būtų, kad eismo įvykio dalyviai būtų pasirūpinę galiojančios draudimu. Jei nutinka, kad nukentėjęs asmuo eismo įvykio metu buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl patirtos žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę ir nukentėjusio asmens patirta žala atlyginama. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama Biuro vardu. Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį atsakingą už žalos padarymą ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Nukentėjusio asmens eismo įvykio metu patirta žala atlyginama visais atvejais, tik atsižvelgiama į paties nukentėjusio asmens kaltės laipsnį dėl sukelto eismo įvykio, pateiktus įrodymus dėl patirtos žalos.
Kaltininko draudimo bendrovė pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
- Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškais tikslingas (jei turto remonto išlaidos yra mažesnės nei 75 procentai turto rinkos vertės iki įvykio), žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei. Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidos sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų sugadintas ar sunaikintas jo automobilis, kai automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas. Toks netekimas apskaičiuojamas automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn., skaičiuojant automobilio senumą nuo pirmos registracijos dienos iki eismo įvykio dienos.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Savo istorija, kuomet rado apgadintą automobilį stovėjimo aikštelėje, pasidalino Delfi skaitytoja Laura (vardas redakcijai žinomas). Grįžus iš restorano, prie merginos priėjo vyras, kuris pranešė, kad matė, kaip kitas automobilis išvažiuodamas įbrėžė jos automobilį, tačiau trumpai pastovėjęs nusprendė pasišalinti iš įvykio vietos. „Su močiute nusprendėme apžiūrėti apgadintas vietas, buvo smulkus įbrėžimas. Vyras patikino, jog įsiminė automobilio numerį, todėl galima išsiaiškinti, kas buvo kaltininkas. Bet kadangi mes skubėjome, o automobilis jau buvo senas ir subraižytas, nusprendėme to nedaryti”, - kalbėjo mergina. Pasak jos, nors automobilio negaila, tačiau nemalonu, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. „Abejoju, kad nepastebėjo. Tiesiog kartais norėtųsi tokius žmones pamokyti, nes kiek įsivaizduoju, pasekmės būtų nemenkos. Galėjo bent raštelį palikti”, - priduria Laura.
Policijos atstovai spaudai komentuoja, kad šiais metais per pirmąjį pusmetį užregistruota 2 850 atvejų, kai automobilių vairuotojai pasišalino iš eismo įvykio vietos. O 2021 m. per tą patį pusmetį - 2 500 tokių atvejų.
Nemažai baudos ir teisių praradimas. Visa atsakomybė, už pasitraukimą iš įvykio vietos, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnyje. 1-oji dalis skelbia, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau - KET), kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 1 100 Eur. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 850 iki 2 000 Eur. 2-oji dalis skelbia, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 100 iki 2 000 Eur. Neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 2 000 iki 2 600 Eur. 3 dalis. Kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą nuo 150 iki 230 Eur. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų. O asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
- Tai yra tokia veika, kai asmuo, sąmoningai žinodamas, kad atsitrenkė į kažkokį objektą arba žmogų, pasišalina iš įvykio vietos, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (KET). - Labai svarbus sąmoningumo faktorius. - Vienareikšmiškai taip. Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas dažnai pasitaiko akivaizdžių situacijų, kai žmogus atsitrenkia į tam tikrą objektą, nuvažiuoja nesustojęs, tačiau traktuoja, kad tai nėra pasišalinimas iš įvykio vietos. Juridiškai tai vadinama tyčios nebuvimu - asmuo atsitrenkė, bet jis to nepajuto, ne dėl to, kad sąmoningai norėjo nuvažiuoti ir išvengti atsakomybės. Tai nustatoma pagal įvairias faktines aplinkybes - ar žmogus buvo išlipęs, ar kažkokiu būdu sureagavo, ar greitai nuvažiavo iš įvykio vietos, ar apžiūrėjo automobilį.
- Dažna situacija - įvažiuojama į kitą transporto priemonę, savininko nėra, žmogus palieka raštelį, kad taip įvyko. - Labai geras klausimas - gali būti ir gera, ir labai bloga. Pasitaiko bylų net teisme, kai žmonės, radę raštelius, pradeda šantažuoti kitą pusę: jei nebus atsiskaityta, grasina pranešti policijai, kad vairuotojas pasišalino ir pan. Tai priklauso nuo kitos pusės, kuriai padaryta žala. - Tai nėra būdas, kuris eliminuoja atsakomybę. Bet kokiu atveju, jei nėra tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju, negalėčiau to daryti. Gyvenime pasitaiko situacijų, kai žmogus neturi telefono arba skuba vežti vaikus. Tokie dalykai įvyksta, bet tai nėra rekomenduotina. Tikrai pasitaiko bylų, kuriose teismai aiškina, kad nebuvo atlikti visi veiksmai, kuriuos privaloma atlikti pagal KET, ir traktuoja tai kaip pabėgimą.
- Jei sužalojamas žmogus, eismo įvykio deklaracijos negali būti pildomos. Tokiu atveju yra prievolė kviesti policijos pareigūnus, nepriklausomai nuo to, kaip reaguoja nukentėjusysis.
- Kokios baudos gresia, jei nustatoma, kad vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos? - Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos priklauso nuo žalos dydžio. Jei žala siekia iki maždaug 750 Eur, skiriama bauda nuo 600 iki 1,1 tūkst. Eur. Taip pat gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 3 metų. Jei žala viršija 700 Eur, bauda yra nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. Eur. Tokiu atveju transporto priemonė gali būti konfiskuojama. - Tai yra toks pat pasišalinimas iš įvykio vietos, jei kitam asmeniui padaryta žala, nepriklausomai nuo to, kad mano automobiliui nieko nenutiko.
tags: #jei #vairuotojas #pabego