Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu drausti automobilius yra privalu. Tačiau vis dar ne visi vairuotojai šio reikalavimo paiso. Dalis piktybiškai vengia drausti transporto priemonę tikėdamiesi tokiu būdu sutaupyti, kiti gi mano, kad vieną-kitą kartą per metus į gatves išvažiavus nedraustu automobiliu nemalonumų pavyks išvengti. Vis tik draudikai perspėja, kad tokia avantiūra vairuotojui gali baigtis dešimtis ar net ir šimtus tūkstančių eurų siekiančia finansine našta.
Kelių transporto priemonių registro duomenimis, pernai metų pabaigoje maždaug dešimtadalis visų šalyje registruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Tai reiškia, kad šalies keliuose ir gatvėse važinėjo ar, geriausiu atveju, garažuose ir kiemuose stovėjo maždaug 160 tūkst. neapdraustų transporto priemonių. 2015 metais naudojantis jomis sukelta 912 eismo įvykių. Iš jų - 145 užsienio valstybėse. Vidutinė neapdraustos transporto priemonės padaryta žala Lietuvoje siekė 887 eurus.
„Nesvarbu, ar automobiliu važinėjama dažnai, ar ne, jis privalo būti apdraustas tol, kol yra įregistruotas. Tai numato įstatymai, o jų nesilaikant gresia administracinė atsakomybė ir baudos. Vis tik jos yra menkniekis, palyginus su tuo, kokie nemalonumai neapsidraudusio vairuotojo gali laukti sukėlus eismo nelaimę. Už menkiausią klaidą kelyje neapdrausto transporto priemonės savininkui ar vairuotojui gali tekti mokėti visą likusį gyvenimą“, - sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Draudikų atstovas pasakoja, kad eismo įvykį sukėlus neapdraustai transporto priemonei nukentėjusiai pusei žalą daugeliu atveju atlygina Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras. Atlygintus nuostolius vėliau regreso tvarka ši įstaiga išieško iš neapdrausto transporto priemonės savininko arba ją vairavusio ir avariją sukėlusio vairuotojo.
T. Nenartavičius taip pat pažymi, kad dar didesnės problemos gali laukti neapdrausta transporto priemone eismo įvykį sukėlus užsienyje. Vakarų valstybėse avarijose patiriamų žalų dydžiai paprastai yra gerokai didesni nei Lietuvoje. Ten važinėjama brangesniais automobiliais, jų remonto išlaidos yra gerokai didesnės, o neretai reikalaujama dar ir keleriopai didesnės neturtinės žalos atlyginimo.
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, dažniausiai nedraustomis transporto priemonėmis eismo įvykius lietuviai sukelia Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje. Vidutiniai tokių incidentų metu sukeliamos žalos dydžiai atitinkamai siekia 4619, 7061 ir 8458 eurų. Statistiškai brangiausiai lietuvių avarijos atsieina Danijoje, kur vidutinis neapdraustos transporto priemonės sukeltos žalos dydis siekia beveik 10 tūkst. eurų.
„Įvykus eismo įvykiui ir paaiškėjus, kad viena iš transporto priemonių nėra apdrausta, nukentėjusiai pusei nereikėtų panikuoti, o paprasčiausiai iškviesti policijos pareigūnus. Pasitaiko, kad neapdraustos transporto priemonės vairuotojai nukentėjusiajam siūlo susitarti gražiuoju, pasirašinėti neaiškius susitarimus ar palaukti, kol asmuo apdraus savo transporto priemonę, ir eismo įvykį registruoti vėlesne data. Tokių pasiūlymų priimti ir jokių fiktyvių eismo įvykio deklaracijų pasirašinėti tikrai nereikėtų. Taip tik galima tapti neteisėtos veiklos bendrininku ir rizikuojama negauti draudimo išmokos“, - pažymi T. Nenartavičius.
Anot „ERGO Insurance“ atstovo, policijos pareigūnams užfiksavus eismo įvykį ir nustačius faktą, kad kaltininkas nebuvo apsidraudęs, nukentėjusios transporto priemonės savininkas su atitinkamais išrašais per tris darbo dienas turėtų kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri Lietuvoje draudžia transporto priemonių valdytojų civilinę atsakomybę. Šioji Transporto priemonių draudikų biuro vardu administruoja tolimesnį žalos atlyginimo procesą.
Nuo šių metų pradžios už vairavimą neapsidraudus transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gresiančios baudos didėjo maždaug trimis su puse karto. Pagal naująjį Administracinių nusižengimų kodeksą, jos gali siekti nuo 60 iki 120 eurų. Vairuojant nedraustą transporto priemonę visuomet yra rizika būti nubaustam. Lietuvoje už tokį pažeidimą numatytos baudos, kurios gali siekti nuo 50 iki 100 eurų. Be to, atsakingiems už sutarties sudarymą (t.y. transporto priemonės savininkams) fiziniams asmenims numatyta bauda nuo 60 Eur iki 120 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 120 Eur iki 240 Eur.
Privalomojo draudimo kontrolė vykdoma ne tik sustabdžius policijos pareigūnams, bet ir įvairiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, kasmet užfiksuojama virš 20 tūkst. atvejų, kai transporto priemonė yra neapdrausta. Todėl patariama prieš išvažiuojant į kelią, įsitikinti, ar Jūsų naudojama transporto priemonė yra apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Siekiant pagerinti automobilių saugumą eismo keliais, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas griežtina įstatymą. Pagal statistikos duomenis Lietuvoje, vienas iš dešimties važinėjančių automobilių yra neapdrausti arba nepraėję techninės apžiūros ir neturi pažymėjimo apie automobilio techninės būklės stovį.
Įstatymo pataisose numatoma, kad kai automobilis neapdraustas arba jau negalioja, kai automobilis nepraėjęs techninės apžiūros arba pasibaigęs galiojimo laikas, atsakomybę neša automobilio savininkas. Automobilio savininkas informuojamas, kad, jeigu 90 dienų bėgyje nesutvarkys savo automobilio, jis bus išregistruotas ir laikinai bus sustabdytas leidimas jo eksploatavimui.
Nuo kitų metų pavasario keičiasi automobilių išregistravimo tvarka - transporto priemonės jau nebus automatiškai išregistruojamos, jei jų dokumentai nebus tvarkingi. Eksploatuoti netinkamas automobilis bus išregistruojamas tik pateikus tokios transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą.
Nuo kitų metų gegužės leidimas transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme bus tik stabdomas, jei automobilis neturės galiojančios privalomosios techninės apžiūros, bus neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, arba bus nesumokėti valstybės nustatyti mokesčiai.
Nauja tvarka ir administracinė našta
„Nauja tvarka bus palanki gyventojams, nes jiems mažės administracinė našta. Iš naujo apdraudus ar registravus automobilį nebereikės mokėti pinigų „Regitrai“. Pavyzdžiui, 2016 metais už transporto priemonių registracijos atstatymą po automatinio lengvųjų automobilių išregistravimo dėl prievolių nevykdymo „Regitrai“ iš viso buvo sumokėta 100,4 tūkst. eurų, o šiais metais - 90,3 tūkst.
Seni automobiliai ir jų sutvarkymas
Pagal teisės aktus, kurių įgyvendinimą prižiūri Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos ir policija, automobilio savininkas privalo pasirūpinti seno automobilio atliekų sutvarkymu. Tą galima padaryti pasinaudojant GIA su partneriais sukurta įvairių atliekų, įskaitant ir automobilių, surinkimo bei tvarkymo sistema.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės turi būti saugiai ir tinkamai išardytos, nes nemažai automobilių dalių, pavyzdžiui, hidrauliniai ar tepaliniai amortizatoriai, akumuliatoriai, degalų ir tepalo filtrai, panaudota alyva, yra priskiriamos pavojingoms atliekoms.
ENTPTA skaičiavimais, kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 20 proc. (10-12 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių išregistravimas
Statistika apie išregistruotus automobilius: 2018 metų gegužę įsigaliosiančios LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos numato, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (lengvasis automobilis (M1 klasės) ir transporto priemonė iki 3,5 tonos ir 9 sėdimųjų (N1 klasės) bus išregistruojama tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą.
„Reikalavimas, kad netinkama dalyvauti viešajame eisme transporto priemonė bus išregistruojama tik pateikus sunaikinimo pažymėjimą, turės teigiamos įtakos visai netinkamų eksploatuoti transporto priemonių surinkimo ir tvarkymo sistemai.
„Regitros“ duomenimis, pateikus sunaikinimo pažymėjimą pernai buvo išregistruota 7,3 tūkst. lengvųjų automobilių, o per šiuos metus (lapkričio mėn. duomenys) - 5,8 tūkst. automobilių. Per 2016 metus automatiškai iš viso išregistruota 144,2 tūkst. lengvųjų automobilių, o vien per šiuos metus - 136,6 tūkst. Pasak „Regitros“, maždaug pusė (70,1 tūkst.) lengvųjų automobilių pernai buvo išregistruota automatiškai pasibaigus jų laikinojo įregistravimo terminui (kai išduodami laikinieji numerio ženklai transporto priemonės išvežimui, taip pat atvejai, kai pardavus automobilį ir pasikeitus jo valdytojui pastarasis neregistruoja automobilio savo vardu per 10 dienų).
| Metai | Išregistruota pateikus sunaikinimo pažymėjimą | Išregistruota automatiškai |
|---|---|---|
| Pernai | 7,3 tūkst. | 70,1 tūkst. (laikino įregistravimo terminas) |
| Šiais metais (lapkričio mėn. duomenys) | 5,8 tūkst. | - |
| 2016 | - | 144,2 tūkst. |
| Šiais metais | - | 136,6 tūkst. |
Žingsniai, kaip pardavėjui patvirtinti automobilio perleidimą kitam asmeniui?
Atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimus
Dažnai savo transporto priemonę duodame vairuoti vaikams, draugams ar kitiems asmenims net nesusimąstydami, kokios gali kilti pasekmės tuo atveju, jeigu toks asmuo padarys eismo įvykį. Sudarydami draudimo sutartį atkreipiame dėmesį į draudimo įmokos dydį, tačiau dažnai neįvertiname aplinkybių, kuriems asmenims suteiksime teisę vairuoti apdraustą transporto priemonę, o suteikus teisę tokiems asmenims vairuoti, papildomai nepranešame draudikui dėl draudimo rizikos pasikeitimo, tuo pažeisdami draudimo sutarties šalių pareigą kuo glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis sudarant ir vykdant draudimo sutartį.
Toks šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastą, o draudėjui - užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) yra atskirai įtvirtinta draudėjo pareiga pateikti visą draudiko prašomą informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieš sudarant sutartį, šią informaciją patikrinti, taip pat apžiūrėti transporto priemonę.
Draudėjo pareiga draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1010 str. 1 d. Draudimo sąlygose dažniausiai būna nustatyta, kad jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padidėja ar gali padidėti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie padidėjusią draudimo riziką.
Laikytina, kad rizika pasikeičia, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui sumažėjimu ar padidėjimu, ir jeigu draudikas draudimo sutartyje, kad tokia aplinkybė turi įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui. Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, o visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką.
Tuo atveju, jeigu draudimo rizika padidėja, draudėjas draudikui pareikalavus privalo sumokėti papildomą draudimo įmoką.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymo pasekmė - neigiamų padarinių atsiradimas, suteikiantis draudikui teisę pateikti draudėjui atgręžtinį reikalavimą atlyginti dalį trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Ši draudiko teisė yra įtvirtinta ir TPVCAPDĮ 22 straipsnyje, kuriame yra nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.
Šios nuostatos buvo ne kartą nagrinėtos ir aiškintos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, draudikams yra suteikta galimybė nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo skirtingo tikėtinumo laipsnio draudikui sukurti tikimybę vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai.
Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Teisę nustatyti ir apskaičiuoti draudimo įmokos dydį turi draudikas, o draudimo įmoka turi būti nustatoma atsižvelgiant į draudiko suteikiamą draudimo apsaugą draudėjui (apdraustiesiems), taip pat draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.Šiame kontekste, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kontekste, asmenų, neturinčių dvejų metų vairavimo patirties, vairavimas yra rizikingesnis, todėl draudikas turi teisę nustatyti, kad tokių asmenų mokama draudimo įmoka yra didesnė už vairavimo patirtį turinčių vairuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad nustatant, į kokio dydžio draudimo išmokos dalies grąžinimą pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 62.2 punktą konkrečiu atveju įgijo teisę draudikas, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia apimtimi draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą lyginant su rizika, nustatyta remiantis aplinkybėmis, kurias draudėjas atskleidė draudikui sudarant draudimo sutartį, ir ar šios aplinkybės yra susijusios su draudžiamuoju įvykiu.
Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų (2014 m. kovo 4 d. civilinė byla Nr. 3K-3-55/2014) buvo keliamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti dalies išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo Taisyklių 62.2 punkto pagrindu apimties tuo atveju, kai draudėjas pažeidė pareigą informuoti apie draudimo rizikos pasikeitimą dėl to, kad apdrausta transporto priemonė perduota valdyti draudimo sutartyje nustatyto amžiaus ir (ar) vairavimo stažo neturintiems asmenims.
Šioje byloje teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš draudėjo priteista 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos. Šioje byloje buvo įvertintas draudimo sutarties pažeidimo pobūdis - t. y. Kaip pagrindą priteisti iš kasatoriaus maksimalią teisės aktuose nustatytą išmokėtos sumos dalį teismas nurodė tai, kad transporto priemonės valdytojo amžius ir vairavimo stažas yra reikšmingi veiksniai vertinant draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybę, nes jaunesnio amžiaus ir mažesnį vairavimo stažą turinčių asmenų vairavimas yra rizikingesnis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo aspektu. Pabrėžtina, kad tiek transporto priemonės valdytojo amžius, tiek vairavimo stažas laikytinos aplinkybėmis, galinčiomis nulemti draudimo riziką.
Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje (2016 m. liepos 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr.
Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įmokos dydis svyruoja. Jis priklauso nuo transporto priemonės savininko amžiaus, vairavimo stažo ir padarytų eismo įvykių skaičiaus, transporto priemonės naudojimo pobūdžio, variklio darbinio tūrio, markės, metų ir pan. Sutartis sudaroma ilgiausiai vieneriems metams, bet ją galima sustabdyti, o prireikus ir nutraukti.
Tai vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso priedas, reikalingas vykstant į užsienio valstybes, nepriklausančias EEE. Keliaujant į užsienio šalį, nepriklausančią žaliosios kortelės sistemos valstybėms, įprastinis kortelės draudimas negalioja. Tokiu atveju svečioje šalyje reikės įsigyti pagal tos valstybės įstatymus galiojantį transporto valdytojo civilinės atsakomybės pasienio draudimo polisą. Žalioji kortelė išduodama kartu su sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įprastine sutartimi ir galioja nuo 15 iki 365 parų. Maksimali žaliosios kortelės išmoka yra nustatyta kiekvienos valstybės teisės aktuose. Ji paprastai sutampa su eismo įvykio metu padarytų nuostolių dydžiu. Žaliosios kortelės išmokos dažniausiai atitinka tokius pačius kriterijus kaip ir privalomojo transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo kriterijai Lietuvoje, tačiau nuostoliai yra atlyginami bendradarbiaujant su užsienio valstybių draudimo bendrovėmis.
Tai automobilių draudimas, kuriuo savanoriškai apdraudžiamas kliento automobilis ar kita transporto priemonė. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį, kad esama atvejų, kai nuostolių nepadengs joks draudimas ir jokia draudimo bendrovė. Pirmiausia tai tie atvejai, kai vairuotojas eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų. Kodėl verta rinktis šią automobilių draudimo rūšį? Visų pirma klientas taip apsaugo savo į transporto priemonę investuotus pinigus. Be to, šis draudimas atlygina žalą net tuomet, jei kaltininkas nežinomas arba apsidraudusysis pats sukėlė avariją. Tačiau priimant sprendimą draustis kasko draudimu, reikėtų įvertinti savo galimybes ir tokio draudimo reikalingumą, rizikos ir planuojamų draudimui išleisti lėšų dydį, visus teigiamus ir neigiamus padarinius bei gerai apsvarstyti draudimo sąlygas. Kasko automobilių draudimo sutartis paprastai yra sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui, tačiau prieš draudžiantis naudinga įvertinti savo ateities planus, kadangi draudžiant transporto priemonę ilgesniam laikui kai kurios bendrovės gali pritaikyti nuolaidų. Konkretų kasko draudimo įmokos dydį įvertina paslaugos teikėjas (draudikas) atsižvelgdamas į tam tikrus rizikos kriterijus. Kaina svyruoja priklausomai nuo transporto priemonės pagaminimo datos, modelio, vairuotojo vairavimo patirties, ankstesnių draudiminių įvykių skaičiaus ir kt. Iki 2 metų amžiaus automobiliai gali būti draudžiami jų nauja verte, o senesniems draudimo sumos dydis apskaičiuojamas pagal rinkos vertę įvykio dieną. Be to, dažnai galima pasirinkti franšizę (arba besąlyginę išskaitą) ir jos dydį. Tai nuostolių dalis, kurią kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju atlygina pats klientas, o draudimo bendrovė atlygina nuostolių dalį, viršijančią franšizės sumą. Klientas, pasirinkdamas frančizę, sumažina draudimo įmokos kainą.
Ši draudimo rūšis galioja toms transporto priemonėms, kurios yra registruotos užsienio valstybėse. Pasienio draudimas atlygina eismo įvykio kaltininko padarytus nuostolius tretiesiems asmenims. Į nuostolius taip pat įeina ir turto bei sveikatos pažeidimai. Taigi, kaip matome, skirtumų tarp įvairių automobilių draudimo rūšių yra nemažai. Svarbiausia įvertinti galimą transporto priemonės riziką, visas draudimo sąlygas ir, atsižvelgus į tai, tinkamai pasirinkti.
tags: #jeigu #vairuoji #automobili #neapsidrau