Vairavimas yra nors ir įprasta, tačiau bene pavojingiausia kasdienė užduotis. Net ir įgudę vairuotojai daro avarijas, kuriose sužalojami arba žūsta žmonės, todėl, kad ir koks patyręs vairuotojas bebūtumėte, įsitikinkite, ar tikrai paisote visų saugaus vairavimo taisyklių.
Saugus vairavimas - kasdienybė
Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra... VAIRUOTI, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu, ieškoti pamesto daikto po sėdyne, užkandžiauti ar dažytis lūpas. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės.
Ar žinote, kad ypač daug avarijų padaroma netoli namų? Todėl, kad važiuojant pažįstamu keliu vairuojama automatiškai - nedėmesingai ir per daug negalvojant.
Jei automobilio, kuris važiuoja 100 km/h greičiu, vairuotojas nusičiaudėja, automobilis maždaug 100 metrų juda nevaldomas.
Tikriausiai dažnai tenka paburnoti, kad kiti vairuotojai tik painiojasi kelyje. Ar kada susimąstėte, kaip dažnai automobiliai susiduria dėl to, kad vienas vairuotojas kelyje nepraleido kito? Atsakymas paprastas - visada. Todėl, jei dvejojate, kas turite pirmumo teisę, elkitės išmintingiausiai - praleiskite pirmas.
Automobilis - ne lėktuvas. Todėl juo skristi gatvėmis dideliu greičiu yra ypač pavojinga, o, be to, ir neapsimoka, nes viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos 5-8 minutėmis. Dėl tiek tikrai neverta rizikuoti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikata. Net jei vėluojate į patį svarbiausią susitikimą ar egzaminą, nepamirškite, kad žmogaus gyvybė yra už viską svarbesnė.
Reakcijos kenkėjai - tai ne tik alkoholis, kurio išgėrus sulėtėja reakcija, suprastėja rega bei gebėjimas vienu metu daryti kelis dalykus. Narkotikai bei kai kurie vaistai taip pat sukelia organizme reakcijas, trukdančias vairuoti. Beje, dažnai didžiausiu saugaus vairavimo priešu tampa ir nuovargis bei miego trūkumas.
Ar žinote, kad jei įvykio metu vairuotojui nustatoma didesnė nei leistina alkoholio norma kraujyje, jis praranda galimybę gauti draudimo išmoką.
Pasiteisinimai, kad „diržas glamžo drabužius", „man nepatogu vairuoti su diržu" arba „avarijos atveju nenoriu užstrigti automobilyje" tikrai nėra įtikinami argumentai. Tyrimai rodo, kad saugos diržai yra efektyviausia saugumo priemonė automobilyje, todėl vairuotojas yra atsakingas, kad juos segėtų visi keleiviai.
Ar žinote, kad mitą, jog diržas avarijos atveju gali dar labiau sužeisti, paneigia FAKTAS, kad dažniausiai žmonės žūsta po to, kai, rėžęsi į automobilio stiklą ar sėdynę, patiria mirtiną smūgį; saugos diržai apsaugo geriau nei oro pagalvės. Oro pagalvės išsiskleidžia su stipria jėga, todėl, jei eismo įvykio metu nesegėsite saugos diržo, tikimybė patirti sunkią ar mirtiną traumą padidės 20 kartų; oro pagalvėms gamintojai suteikia 10 metų galiojimo terminą, todėl, praėjus šiam laikotarpiui, būtina įsitikinti, ar jos vis dar tinkamai veikia.
Vaikai - išskirtinio dėmesio automobilyje reikalaujantys keleiviai, kuriuos, kaip tvirtina saugos specialistai, netikėto smūgio atveju geriausiai apsaugo sėdėjimas ant galinės sėdynės specialiose kėdutėse. Atsakingi tėvai privalo nenusileisti vaikų įgeidžiams nesėdėti kėdutėse, stovėti važiuojančiame automobilyje ar nesegėti diržų.
Ar žinote, kad avarijos metu su didele jėga išsiskleidusios oro pagalvės gali mirtinai sužaloti vaiką, jeigu jis neprisegtas saugos diržais?
Rodyti posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuojant autostradoje, yra teisingas saugaus vairavimo įprotis. Avarijos dažnai įvyksta dėl neprognozuoto vairuotojo elgesio, todėl labai svarbu stengtis, kad kiti suprastų, kokius manevrus planuojate daryti. Venkite staigiai stabdyti ir nesiblaškykite kelyje - rodykite teisingus posūkių signalus ir tik tada, kai būsite apsisprendęs sukti.
Ar žinote, kad amerikiečiai suskaičiavo, jog tamsiu paros metu vairuojama vidutiniškai 25 proc. viso vairavimo laiko, tačiau būtent šiuo metu įvyksta apie 50 proc. avarijų. Todėl labai svarbu, kad tamsoje ne tik gerai matytume kelią bei kitus eismo dalyvius, bet ir patys būtume matomi.
Saugumą užtikrina ne tik įmontuotos oro pagalvės bei tvirtai užsisegantys saugos diržai. Nemažiau svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis jos dalimis, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu. Nepamirškite patikrinti, ar tvarkingai veikia stabdžiai, padangos tinkamai sukimba su kelio danga.
Ar žinote, kad universalios padangos tinka tik tiems vairuotojams, kurie važinėja nedaug ir nekeliauja už miesto ribų. Tam, kad galėtumėte efektyviai stabdyti ir žiemą, ir vasarą, rekomenduojama važinėti specialiai tam sezonui pritaikytomis padangomis.
Šiltu metų laiku į gatves išriedėjusių dviratininkų veiksmai yra mažiau prognozuojami nei kitų eismo dalyvių, todėl nuo jų reikia laikytis saugiu atstumu, o lenkti tokiu pat kampu, kaip ir automobilius. Pamatę dviratininką, sulėtinkite greitį ir būkite pakantūs bei tolerantiški.
Net jeigu kai kurie pėstieji linkę nusižengti eismo taisyklėmis ir pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nepraraskite kantrybės ir juos praleiskite. Prie perėjų sustokite, o ne apvažiuokite pėstįjį jam kertant gatvę.
Veiksmai įvykus eismo įvykiui
Portalui LRT.lt jie pasakoja, kokių žingsnių turėtų imtis eiliniai vairuotojai, pamatę avariją, ir kokios avarijos būna sudėtingiausios. Sulaukus pranešimo apie avariją, sprendžiama, kiek ir kokių pajėgų siųsti į įvykio vietą. „Pranešimas lemia daug, nes nuo jo priklauso, kiek pajėgų išvyksta į avarijos vietą. Galbūt yra daugiau nukentėjusiųjų ar stambesnė technika - mikroautobusas, sunkvežimis ar pan., tuomet reikės gausesnių pajėgų. Būna atvejų, kai pranešama apie du prispaustus žmones, tačiau atvažiavęs pamatai, kad to nėra“, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos operacijų vadovas Vytautas Nenartavičius.
Pasak V. Nenartavičiaus, kiekviena avarija turi savo istoriją - vienas automobilis kitam „įkirto“ į šoną, kiti susidūrė kaktomuša ar apvirto. Savo ruožtu Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius pasakoja, kad operacijų trukmė priklauso nuo dviejų dalykų - automobilių ir nukentėjusiųjų skaičiaus. „Lengvųjų automobilių ardymo ir karpymo darbai trunka trumpiau nei sunkiojo transporto. Darbai su sunkiasvoriu transportu atliekami aukštyje, jų daug stipresnės konstrukcijos. Su sunkiasvore technika išlaisvinimo darbai gali trukti ir 40 minučių ar valandą. Būna, kad transporto priemonė veža krovinį, kuris būna pažeistas, o tai apsunkina patekimą pas nukentėjusį“, - LRT kalbėjo D. Janavičius.
V. Nenartavičiaus teigimu, sudėtingiausia išlaisvinti žmogų, kai automobilis būna apvirtęs aukštyn ratais: „Tuomet dažniausiai stengiamasi automobilio neatversti, nes tai žmogui gali dar labiau pakenkti. Visi darbai orientuoti, kad žmogus būtų stabilioje padėtyje. Jei tą sulamdytą masę, kurioje yra žmogus, mes pradėsime vartyti, tai šansai tam žmogui išgyventi lieka ne patys didžiausi.“ Būtent dėl to, pasak operacijų vadovo, pirmieji žingsniai įvykio vietoje yra užtikrinti automobilio ir nukentėjusiojo stabilizavimą. Kitas ugniagesių laukiantis darbas - atjungti akumuliatorius, kad netikėtai neišsiskleistų oro pagalvės, nes tai vairuotojui, kai automobilis yra sulamdytas, taip pat gali sukelti pavojų.
„Žvalgybos metu nustatomi kiti pavojai, imamasi juos šalinti. Vėliau sprendžiama, kaip bus ardomas automobilis, kokių priemonių imtis ir kokią įrangą naudoti, kad būtų išlaisvintas nukentėjusysis. Darbai atliekami tie, kurie susiję su nukentėjusiojo išlaisvinimu. Niekada nebūna taip, kad durys atsidaro paprastu mechaniniu būdu, tačiau gelbėtojai priima sprendimą iškarpyti visas duris. Nuo paprasčiausio sprendimo, jei negalima jo įgyvendinti, einama link sudėtingesnio“, - LRT.lt pasakoja D. Janavičius. Gelbėti žmones ugniagesiams padeda įvairi speciali technika: specialios žirklės, kuriomis galima sukarpyti automobilio korpusą, pneumatinės pagalvės, skirtos pakelti automobilį, hidrauliniai ar elektriniai plėstuvai, kuriais galima atidaryti užstrigusias duris.
Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius teigia, kad vienos skausmingiausių avarijų - kai eismo įvykiuose žūsta vaikai. „Jauniems žmonėms dar reikėtų gyventi ir gyventi. Tokios situacijos ilgam palieka nemalonių prisiminimų. Neveltui mokymų metu numatytos psichologinio parengimo paskaitos. Ugniagesys turi būti paruoštas suteikti pagalbą bet kurioje situacijoje“, - aiškina D. Janavičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės tarnybos operacijų vadovas V. Nenartavičius teigia, kad paskutiniu metu itin sudėtingų avarijų matyti neteko, tačiau į atmintį yra įsirėžusi avarija naktį iš 2008-ųjų į 2009-uosius, kai Vilnius tapo Europos kultūros sostine. „Tuo metu sostinėje buvo didelis kiekis žmonių, po fejerverkų dauguma išvažiavo iš miesto, ir Nemenčinės plente kilo didelė avarija. Tai buvo techniškai sudėtingas eismo įvykis ir, matyt, stipriausias emociškai, nes nukentėjo jauni žmonės. Jų pačių reakcija, kai kentėjo iš skausmo, buvo sunki. Operacija truko gana ilgai, sutelkėme nemažai pajėgų. Kiek pamenu, įvykis baigėsi nelaimingai - vieni buvo žuvę, kiti liko traumuoti“, - prisimena V. Nenartavičius.
D. Janavičius pasakoja, kad, jei eismo įvykio metu būna nukentėjusių, vienas iš ugniagesių psichologiškai juos palaiko. „Ugniagesiai rengiami, kaip bendrauti su nukentėjusiaisiais, kokiomis temomis, mokinama, kaip raminti žmogų. Bendravimas atrodo tokia maža smulkmena, bet avarijos metu tai aukso vertės darbas, nes nukentėjusysis jaučia, kad juo rūpinamasi, jis nėra pamirštas. Ugniagesiai mokinami iš kelių sakinių suprasti, kokia tema kalbėti. Vienam tinka pasakyti, kad tuoj nukirpsim stogą ar duris ir jį išlaisvinsime, ir viskas bus gerai. Tačiau kitas būna labai įsimylėjęs automobilį, todėl jam taip geriau nesakyti, tuomet su juo kalbama kitomis temomis“, - pasakoja D. Janavičius.
URBONAITĖ: ANALIZĖ - LRT ĮSTATYMAS | GIRSKIENĖS VYŠNIA | NEMUNO AUŠRA BE DOTACIJOS - KIEK SKAUDĖS?
Ką daryti pastebėjus avariją?
Pastebėjus eismo įvykį, blaiviai mąstyti sudėtinga, todėl žmonės imasi neapgalvotų veiksmų, pavyzdžiui, stengiasi kuo greičiau ištraukti nukentėjusiuosius iš automobilio, pastebi gelbėtojai. Visų pirma, pasak jų, pamačius eismo įvykį, žmonėms reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti tikslią įvykio vietą, nukentėjusiųjų bei automobilių skaičių, jų tipą.
Kaip teigia Praktinio parengimo skyriaus viršininkas D. Janavičius, jei automobilis dega ar skęsta, reikia skubėti gelbėti žmogų, nes, jei bus laukiama tarnybų, žmogaus gyvybės išgelbėti gali nepavykti. „Kartais žmogus nori padėti, tačiau jo atliekami veiksmai gali nukentėjusiajam sukelti dar daugiau bėdų. Pirmas veiksmas turėtų būti - pranešti bendruoju pagalbos telefonu ir, jei tik būtina neatidėliotina pagalba, imtis tuo metu galimų priemonių, kad būtų išgelbėta žmogaus gyvybė. Jei automobilis nedega, nėra galimybės jam apvirsti ar nuskęsti, reikėtų suteikti medicininę pagalbą, bet ne traukti žmogų iš automobilio. Dažnai eismo įvykių metu būna atviri kaulų lūžiai, kuriuos eilinis vairuotojas gali pastebėti dėl stiprių kraujavimų. Tuomet kraujavimo stabdymas turėtų būti vienas pirmųjų veiksmų“, - pataria D. Janavičius.
Praktinio parengimo skyriaus viršininkas pastebi, kad dažnai vairuotojai pamiršta, kaip gesinti degančius automobilius. „Didžiausia klaida, kiek yra tekę pastebėti, kad žmogus pavojų visuomet vertina akimis. Kilus gaisrui liepsna gali būti 1 metro aukščio, ir dažnai žmonės gesina ją, nors reikėtų gesinimą nukreipti į degančias medžiagas po kapotu. Jei gaisras kilo po kapotu, jokiu būdu nereikėtų iš karto atidaryti kapoto, nes papildomas deguonies padavimas į degimo zoną stipriai suintensyvina degimą. Turi būti pradaroma po truputį, 2-3 kartus papurškiama gesintuvu, ir tik iš trečio ar ketvirto karto reikėtų mėginti visiškai atidaryti kapotą“, - aiškina D. Janavičius. Pasak jo, 10-12 minučių - laikas, per kurį visiškai išsivysto automobilio gaisras, ir išgelbėti jame esančių žmonių yra mažai galimybių.
Veiksmai po eismo įvykio
Nors nei vienas vairuotojas nenori pakliūti į eismo įvykį, sėkmė kartais ima ir nusisuka. Visgi dalis automobilių savininkų dažnai nežino, ką daryti įvykus avarijai, kaip išsiaiškinti kaltininką ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Net ir patekus į nedidelį eismo įvykį, kai kurie žmonės puola į paniką ir nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Pirmiausia, reikėtų nusiraminti ir įsitikinti, ar vairuotojas ir keleiviai nėra sužeisti ir gali judėti. Šoko būsenoje gali būti sunku orientuotis ir įvertinti, ar žmonės patyrė kokių nors sužalojimų. Jei jaučiamas didelis skausmas ar žmogus negali pajudėti, reikėtų nedelsiant skambinti pagalbos numeriu ir žmogaus nejudinti iki atvyks medikai.
Visuomet prieš išlipant iš automobilio svarbu įsitikinti, kad tai padaryti yra saugu. Įsitikinus, kad nukentėjusių nėra, būtina įspėti kitus eismo dalyvius apie kliūtį kelyje ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Gabija Gertienė, vairuotojams sukurtos programėlės „carOne“ verslo operacijų direktorė, atkreipia dėmesį, kad avarijos dalyviai turėtų pasirūpinti ir savo saugumu - vilkėti ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais. Jei įmanoma, patariama įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją.
Pasirūpinus eismo įvykio dalyvių saugumu, galima pradėti aiškintis avarijos aplinkybes. Čia svarbiausia neskubėti ir nepasiduoti kitos pusės spaudimui prisiimti kaltę. Pirmiausia, reikėtų telefonu užfiksuoti eismo įvykio vietą ir automobilių apgadinimus iš visų pusių, kad būtų matomas bendras vaizdas.
Prieš didžiąsias metų šventes, miestuose suintensyvėjus eismui, keliuose padaugėja pagal iš anksto apgalvotas schemas veikiančių ir tyčines avarijas sukeliančių asmenų. Aiškinantis įvykio aplinkybes, sukčiai savo aukai daro spaudimą ir bando įtikinti prisiimti atsakomybę už eismo įvykio sukėlimą. Pajutus, kad kitas vairuotojas ragina greičiau prisiimti kaltę ar reikalauja pinigų už automobilio apgadinimus, patariama kviesti policijos pareigūnus ir aplinkybes aiškintis su jais.
Norint sumažinti riziką patekti į tokias situacijas, reikėtų kelyje laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai ypač galioja šaltuoju metų laiku, kai kelio danga būna padengta sniegu ar ledu. „Tokius vairuotojus galima atpažinti pagal jų veiksmus sukeliant eismo įvykį. Galima įžvelgti, kad vairuotojas tyčiniais veiksmais siekia susidūrimo, nesistengia stabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo, staigiai stabdo be jokios priežasties priešais iš paskos važiuojantį automobilį ir pan. Po eismo įvykio tokie vairuotojai gali siūlyti nepildyti eismo įvykio deklaracijos, o atsiskaityti grynais pinigais, sakydami, kad užpildžius deklaracijas kaltininkui ateityje gerokai pabrangs draudimas. Taip pat gali būti mėginama įtikinti, kad padaryti didesni apgadinimai, nurodant su konkrečiu įvykiu nesusijusius sugadinimus atsiradusius anksčiau.
Siekiant, kad patirta žala būtų atlyginta kuo greičiau, svarbu tiksliai ir aiškiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojai neretai praleidžia tuos laukelius, kuriuose turi būti nurodoma avarijos dalyvių kontaktinė informacija. Dėl patirto streso toks pasirinkimas gali būti netgi patogesnis, nes vairuotojas gali užpildyti visą informaciją nepraleisdamas nė vieno žingsnio. Tokią paslaugą siūlo ne viena draudimo bendrovė, o tiesioginę nuorodą į elektroninę eismo įvykio deklaraciją taip pat galima rasti ir vairuotojams sukurtoje programėlėje „carOne“. Prieš pradedant pildyti duomenis, čia vairuotojams pateikiami patarimai, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui ir pasirūpinti savo saugumu. „Streso būsenoje žmonėms sunkiau įvertinti situaciją, apgalvoti visas galimas rizikas ir tinkamai užpildyti informaciją deklaracijoje. Dėl to vėliau užtrunka eismo įvykio nagrinėjimas ir žalos atlyginimas. Pildydami elektroninę eismo įvykio deklaraciją būsite garantuoti, kad visi reikiami laukai bus užpildyti ir nieko nepraleisite“, - sako „carOne“ ekspertė G.
Net jei kaltininkas prisiima atsakomybę, tačiau bent vienas iš jo turimų dokumentų (automobilio techninė apžiūra, draudimo polisas ar vairuotojo pažymėjimas) nebegalioja - reikia kreiptis į policijos pareigūnus. Taip pat svarbu kviesti pareigūnus, jei kyla įtarimas, kad avariją sukėlęs asmuo yra apsvaigęs. Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad laiku nepasikeitus vasarinių padangų į žiemines ir sukėlus eismo įvykį, jis bus laikomas nedraudiminiu ir vairuotojas žalą kitam asmeniui turės atlyginti iš savo kišenės.
Pareigūnus taip pat reikėtų kviesti jei žuvo ar buvo sužeistas žmogus bei padarius žalos valstybės arba privačiam turtui: nuvertus stulpą, sulaužius tvorą ar apgadinus namo fasadą. „Taip pat apie eismo įvykį policijai reikia pranešti, jei eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykių aplinkybių ir nepildo eismo įvykio deklaracijos (ar kitais būdais nefiksuoja eismo įvykio) arba jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra ir su nukentėjusiu neįmanoma susisiekti ir pranešti jam apie sugadintą turtą. Be to, policija turėtų būti informuojama tais atvejais, kai vienas iš vairuotojų atsisako pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, vairuotojas įtariama yra neblaivus ar apsvaigęs, neturintis teisės vairuoti ar transporto priemonė yra be valstybinio numerio ženklų“, - pabrėžė V. Grašys.
Patirtis lenktynėse padeda suvokti, kad kelyje visgi važiuoji ne vienas - reikia stebėti ir kitus eismo dalyvius, žiūrėti ir bandyti numatyti, ką jie gali daryti, kokie jų veiksmai, o tada reaguoti į situaciją. „Taip pat tai suteikia geresnį greičio suvokimą - ne visada sustoti gali taip greitai, kaip nori, ne visada įmanoma greitai sureaguoti. Bendras situacijos vertinimas yra tai, ko išmoksta lenktynininkai - ne tik pagal tai, kaip gerai ar blogai jie patys vairuoja, bet ir stebint kitus“, - kalba jis.
Kalbant apie automobilio virtimo atveju, būtina rankas laikyti sukryžiavus prie krūtinės. Kadangi verčiantis gali veikti nemaža sunkio jėga, rankas laikant prie savęs mažėja galimybė, kad jos bus sužeistos arba sužeis kitą keleivį. Taip pat priminė, kad saugus greitis ir saugaus atstumo laikymasis padės išvengti galimų nelaimių.
Eismo įvykis - stresas ne tik psichologiškai, bet ir praktiškai. Net ir nedidelė avarija gali sukelti daug klausimų: ką daryti su automobiliu, kiek kainuos remontas, ar verta taisyti, ar geriau parduoti? Šiame straipsnyje - aiškūs atsakymai ir veiksmai, ką daryti iškart po įvykio, kokias turite galimybes su pažeistu automobiliu ir kada verta kreiptis į supirkėjus.
Pirmi žingsniai po avarijos
- Saugumas pirmoje vietoje. Jei niekas nesužeistas, pasirūpinkite, kad automobilis netrukdytų eismui. Įjunkite avarinius žibintus, pastatykite avarinį ženklą.
- Iškviesti policiją, jei: įvykio metu yra nukentėjusių; nepavyksta susitarti dėl kaltės; sugadinta trečiųjų asmenų nuosavybė.
- Užfiksuokite įvykį: fotografuokite automobilių padėtį, pažeidimus, stabdžių žymes, kelio ženklus.
- Pildykite eismo įvykio deklaraciją. Jei tai nedidelė avarija ir abi pusės sutinka dėl kaltės, policijos kviesti nebūtina - pakaks tinkamai užpildytos deklaracijos.
Įvertinkite automobilio būklę
Po įvykio automobilis gali būti:
- Eksploatuojamas (važiuojantis) - su nežymiais pažeidimais.
- Neeksploatuojamas, bet tinkamas remontui.
- Draudikų laikomas „ekonomine žala“, kai remontas kainuotų daugiau nei likutinė vertė.
- Visiška autolaužo būsena.
Draudimo bendrovė dažnai pasiūlys išmoką arba padės organizuoti automobilio pardavimą kaip likutinės vertės turtą. Tačiau tai nereiškia, kad jūs negalite patys pasirinkti kam parduoti.
Ar verta taisyti, ar geriau parduoti?
Šis sprendimas priklauso nuo kelių veiksnių:
| Klausimas | Jei TAIP | Jei NE |
|---|---|---|
| Ar automobilis naujas? | Gal verta taisyti | Svarstykite pardavimą |
| Ar pažeidimai nežymūs? | Galima remontuoti | Pardavimas pigiau |
| Ar turite kasko draudimą? | Draudimas padengs | Gali būti nuostolinga |
| Ar remontas brangesnis už vertę? | Neapsimoka taisyti | Parduok supirkėjui |
Jeigu nežinote tikslios vertės - kreipkitės į automobilių supirkimo įmones. Pvz., gelda.lt pateikia pasiūlymą per 10 minučių. Dažnai tai padeda apsispręsti.
Parduoti ar ardyti?
Auto supirkėjai perka:
- Po avarijos likusius automobilius, net jei jie nevažiuoja.
- Automobilius be techninės apžiūros ar draudimo.
- Transportą su rimtais kėbulo ar važiuoklės pažeidimais.
Svarbu: supirkėjai dažnai siūlo nemokamą transportavimą ir greitą atsiskaitymą grynaisiais arba pavedimu. Ardyti patiems? Tik jei turite žinių, laiko ir erdvės - kitu atveju tai užtrunka, o kai kurios detalės gali likti neparduotos.
Ar supirkėjai saugus pasirinkimas?
Daug žmonių abejoja, ar verta kreiptis į supirkėjus. Štai ką reikia žinoti:
- ✅ Galite gauti pasiūlymą iš kelių įmonių ir palyginti kainas
- ✅ Rimtos įmonės pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį
- ✅ Išregistravimas VĮ „Regitra“ įtraukiamas į paslaugą
- ✅ Nereikia investuoti laiko į remontą ar skelbimų rašymą
Svarbu rinktis patikimą supirkėją - pvz., gelda.lt veikia visoje Lietuvoje, siūlo sąžiningas kainas ir greitą aptarnavimą.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Ar galiu parduoti automobilį po avarijos be techninės apžiūros? Taip. Supirkėjams techninė apžiūra nebūtina - jie vertina tik automobilio būklę.
- Kiek galiu gauti už pažeistą automobilį? Priklauso nuo markės, modelio, metų ir pažeidimų masto. Gauti pasiūlymą galite per 10 min.
- Ar reikia vežti automobilį supirkėjui? Ne. Dauguma supirkėjų atvažiuoja patys ir atsiskaito vietoje.
Išvada: Po eismo įvykio sprendimų daug - tačiau svarbiausia išlikti racionaliam. Jei automobilis stipriai pažeistas, parduoti jį supirkėjui gali būti greičiausias, saugiausias ir finansiškai naudingiausias sprendimas.
tags: #ka #daryti #auto #lenktynese