Senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, kurio pasibaigimas sukelia tam tikrus teisinius padarinius. Šis institutas svarbus tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje teisėje, reguliuojant atsakomybės taikymą ir skolų išieškojimą. Svarbu suprasti, kad ne visos skolos gali būti išieškomos neribotą laiką, o tam tikrų terminų praleidimas gali turėti neigiamų pasekmių tiek skolininkams, tiek kreditoriams.
Senaties terminai mokesčių ir kitoms valstybinėms skoloms
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį, valstybei nesumokėtų socialinio draudimo, muito ir kitų mokesčių bei su jais susijusių sumų (dažniausiai - delspinigių) priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.
Advokatas Markas Dobrovolskis patikslina, kad 5 metų senaties terminas taikomas Lietuvos valstybei mokamiems mokesčiams: pridėtinės vertės, akcizams, gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, žemės, privalomojo sveikatos draudimo įmokoms, pelno, valstybinio socialinio draudimo įmokoms, muitams ir kitiems mokesčiams bei su jais susijusioms sumoms, pvz., delspinigiams.
Tačiau svarbu žinoti, kad pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras iki senaties termino pabaigos, jos yra tęsiamos ir užbaigiamos nepaisant to, kad vykdymo metu senaties terminas pasibaigia. Vien dėl mokesčių priverstinio išieškojimo senaties termino pasibaigimo antstolis priverstinio išieškojimo nenutrauks. Jeigu išieškoti mokesčių skolą nepavyks, o priverstinis išieškojimas bus nutrauktas pasibaigus 5 metų terminui, pakartotinai pradėti šio proceso jau nebebus galima.
Kitokia tvarka yra taikoma baudoms pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK). Priverstinai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus negali būti išieškotos pasibaigus priverstinio vykdymo senaties terminui, t. y. praėjus 5 metams.
Už baudžiamąjį nusižengimą paskirta bauda turi būti pradėta išieškoti priverstinai per 2 metus, už nusikaltimą - per 3 metus.
Vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas
Išieškojimo procese svarbus yra ir vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas. Bendrasis pateikimo terminas pagal Civilinio proceso kodeksą nuo 2011 m. spalio 1 d. yra 5 metai (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. buvo taikomas 10 metų pateikimo senaties terminas) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Jeigu išieškotojas nepateikia antstoliui vykdomojo dokumento ir sueina senaties terminas, jis praranda teisę reikalauti skolos grąžinimo priverstine tvarka. Vis dėlto galima kreiptis į teismą prašant šį terminą atstatyti, tačiau būtina nurodyti tikrai svarbias, objektyvias priežastis (liga, darbas užsienyje ar kt.).
CPK 606 straipsnis numato, kad vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo. Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų sprendimai, nustato atitinkami įstatymai.
Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos (pvz., alimentai), vykdomieji dokumentai galioja per visą laikotarpį, kuriam yra priteistos išmokos. Šiam laikotarpiui pasibaigus, nesumokėti alimentai arba jų dalis išieškomi kaip bet kuri kita skola.
CPK 607 straipsnis numato, kad senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti nutrūksta, kai dokumentas pateikiamas vykdyti. Jeigu išieškoma tik dalis skolos, arba dalį skolos geruoju sumoka pats skolininkas ir vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui, senaties terminas taip pat nutrūksta. Naujas senaties terminas dėl likusios skolos dalies pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui.
Beviltiškos skolos
Skola laikoma beviltiška, jeigu mokesčių mokėtojas negali susigrąžinti skolų praėjus ne mažiau kaip 1 metams, arba jeigu skolininkas yra miręs, paskelbtas mirusiu, likviduotas ar bankrutavęs. Tokiu atveju, jei skolininkas neturi nei turto, nei pajamų, išieškojimas nėra galimas, o antstolis grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
Tačiau net ir tokiu atveju, jei nėra praėjęs senaties terminas, kreditorius iš naujo gali kreiptis į antstolį, jei sužino, kad skolininkas įsidarbino arba įgijo turto.
Beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo skola valstybei, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti būtų netikslinga socialiniu, ekonominiu požiūriu. Pavyzdžiui, nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už skolą, arba netikslinga priverstinai išieškoti skolą dėl sunkios asmens ekonominės (socialinės) padėties.
Kokios skolos negali būti „nurašytos“?
Yra skolų kategorijų, kurios pagal bendrą taisyklę negali būti panaikintos, nurašytos ar kitais būdais anuliuotos. Tai skolos telekomunikacijų bendrovėms, komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, bankams ir kitoms kredito įstaigoms, draudimo bendrovėms, fiziniams ar juridiniams asmenims dėl suteiktų paslaugų, parduotų prekių. Taip pat negali būti nurašytos paveldėtos skolos, kurios gali būti išieškotos iš mirusio asmens teisių ir pareigų perėmėjų.
Bankrutavusiam asmeniui tinkamai įgyvendinus kreditorių reikalavimų tenkinimo planą, nuo likusios įsiskolinimo dalies jis atleidžiamas - skola „nurašoma“. Tačiau net ir tokiu atveju ne visi įsipareigojimai gali būti nurašomi. Nenurašomi reikalavimai yra: dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo; lėšų vaikui išlaikyti (alimentų); pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus; įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu.
Paveldimos ir nepaveldimos skolos
Dalis skolų yra paveldimos. Tai skolos už komunalines paslaugas, telekomunikacijų bendrovėms, fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas, vaiko išlaikymo skola (alimentai), skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms, skolos draudimo bendrovėms, jeigu buvo apdraustas paveldimas turtas.
Negalima paveldėti mirusiojo turto, bet nepaveldėti jo įsiskolinimų. Gali pasitaikyti atvejų, kuomet mirusiojo skolų suma bus didesnė už paliekamo turto vertę. Tokiu atveju visas paveldimas turtas atitektų skolų dengimui, o jo neužtekus skoloms pilnai padengti - likusi skolos dalis turėtų būti dengiama įpėdinio lėšomis.
Įpėdiniui apsaugoti savo turtą nuo palikėjo skolų galima, jei jis palikimą priima pagal antstolio sudarytą turto apyrašą - tuomet už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Nepaveldimos yra tik baudos (administracinės ar baudžiamosios bylos), kadangi tai yra asmeninė bausmė. Teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalą (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, kt.) taip pat nepereina teisių perėmėjams, nes yra neatsiejamai susijusi su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Tačiau šia teise išimtiniais atvejais gali būti perimama.
Ieškinio senaties terminai
Senaties terminai baudžiamojoje teisėje
Baudžiamojoje teisėje skiriama apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senatis. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis - tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.
Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų skaičiavimo ir taikymo pagrindus nustato Baudžiamasis kodeksas (2000 m., įsigaliojo 2003 m.). Senaties terminai priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies ir sunkumo:
- 2 metai - baudžiamasis nusižengimas.
- 5 metai - neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.
- 8 metai - apysunkis tyčinis nusikaltimas.
- 10 metų - sunkus nusikaltimas.
- 15 metų - labai sunkus nusikaltimas.
- 20 metų - nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu.
Šie terminai taikomi tik tuo atveju, jei asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Jeigu asmuo pasislėpė, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo sulaikymo dienos arba jo paties atvykimo ir prisipažinimo.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo 25 metai, o susijusio su tyčiniu gyvybės atėmimu - 30 metų, ir senaties eiga nenutrūko.
Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per tam tikrą laiką, priklausomai nuo paskirtos bausmės dydžio (nuo 2 iki 15 metų). Jei nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Nuosprendis negali būti vykdomas, jei po jo įsiteisėjimo praėjo 15 metų (ar 20 metų už sunkius nusikaltimus) ir senaties eiga nenutrūko.
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015 m., įsigaliojo 2017 m.), nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti vykdomas, jei jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mėnesius nuo priėmimo dienos.
Senaties terminų suėjimas yra besąlyginis asmens, padariusio nusikalstamą veiką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Suėjus senaties terminui, prokuroras, teisėjas ar teismas privalo taikyti Baudžiamojo kodekso nuostatas.
tags: #kada #baudai #isigalioja #senaties #terminas