Lietuvoje vis dar įprasta situacija, kai gyventojai patys ardo senus automobilius ir vėliau susiduria su sunkumais, kaip tinkamai atsikratyti vertės neturinčiomis transporto priemonių dalimis. Daugiausia žalos aplinkai susidaro dėl nelegalios automobilių ardymo veiklos ir pakelėse, pamiškėse bei kitose nuošalesnėse vietose nugulančių atliekų. Už tokių atliekų pridavimą jų tvarkytojams tenka sumokėti.
Pagal teisės aktus eksploatuoti netinkamą transporto priemonę (ENTP) gali ardyti tik asmenys, kurie turi taršos leidimą ir tokių atliekų tvarkymo licenciją. „Galvosūkio, kaip atsikratyti tokiomis atliekomis nebūtų, jeigu ENTP ir jų dalys patektų pas licencijuotus atliekų tvarkytojus arba pristatytos transporto priemonių gamintojų ir importuotojų įsteigtas ENTP priėmimo vietas.
Nelegalaus automobilių ardymo pasekmės
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Kėdainių rajone vykdydami iš anksto suplanuotus reidus nustatė du nelegaliai ardomų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atvejus. Pirmaisianu atveju, privataus namo kieme aplinkosaugininkai pastebėjo sustatytus automobilius. Savininkas paaiškino, kad vykdo individualią veiklą, užsiima automobilių ir jų dalių pardavimu, tačiau paaiškėjo, kad neturi nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo ENTP ardymui. Antruoju atveju, prie senų fermų pastebėtos sukrautos automobilių krūvos. Patikrinimo metu pastebėta, kad teritorijoje ant grunto vienas ant kito buvo sukrauti automobiliai. Įmonė taip pat neturėjo taršos leidimo.
Už nelegalų automobilių ardymą, aplinkosauginių taisyklių nesilaikymą ar sąvartyno kaupimą, taikomos nemažos baudos. Toks elgesys užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo 600 iki 1150 eurų.
Aplinkosauginiai reikalavimai ardant automobilius
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintos „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės“. Įmonės, užsiimančios eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) tvarkymo arba ardymo veikla privalo atitikti specialius reikalavimus ir turėti TIPK leidimą bei pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją.
Pagal ENTP tvarkymo taisykles, ENTP surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse, produkcijos pramonės perdirbimo įmonėse), sandėliavimo paskirties pastatuose, kitos (fermų, ūkio) paskirties pastatuose. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo ir laikymo (įskaitant laikiną laikymą) zona, turi būti padengta nelaidžia danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardančiajam poveikiui, ir turi turėti nutekėjusių skysčių surinkimo įrenginius bei priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą nuo naftos produktų ir kitų teršalų patekimo. Jei ENTP laikomos lauke, tuomet turi būti įrengta paviršinių nuotekų tvarkymo sistema.
Taip pat privaloma turėti oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.
Automobilių dalių panaudojimas ir atliekų rūšiavimas
Senų automobilių ardymo metu susidaro rinkoje vertės neturinčios atliekos kaip padangos, plastikas, guma, stiklas, salono apdailos medžiagos, sėdynės, kilimėliai ar alyva. Daugelyje šiuolaikinių transporto priemonių gali būti nuo trečdalio iki maždaug 50 proc. įvairaus plastiko. Iš plastiko gaminami automobilių bamperiai, degalų bakai, žibintai, plastiko detalių apstu automobilio salone. Automobilių gamintojai renkasi plastiką dėl jų atsparumo ir ilgaamžiškumo, be to, plastikas yra kur kas lengvesnis nei metalas ir dėl to sumažina transporto priemonės svorį bei degalų sąnaudas.
Tačiau toli gražu ne visos automobilinės atliekos turi vertę. Šiuo metu parduoti atliekų tvarkymo rinkoje galima tik metalo, akumuliatorių, kai kurių rūšių katalizatorių ir menką dalį plastiko atliekų. Už didžiosios dalies automobilinio plastiko, stiklo, visų skysčių, padangų, filtrų ir pan. tikrai neuždirbsi.
Automobilio naikinimo procesas yra griežtai teisiškai reglamentuotas. Visų pirma privalu seną automobilį nukenksminti pašalinant iš jo pavojingas dalis (akumuliatorius, dujinę įrangą, amortizatorius, filtrus, oro pagalves, alyvą, aušinimo, stabdžių ir pan. skysčius). Tik nukenksmintas automobilis gali būti toliau ardomas. Paprastai tolimesniam ardymui naudojami du būdai: automobilis susmulkinamas naudojant specialią įrangą arba ardomas rankiniu būdu. Tačiau abiem atvejais yra privaloma atskirti pakartotiniam naudojimui tinkamas automobilio dalis, o susidariusias atliekas išrūšiuoti atskiriant metalą, plastiką, stiklą, padangas, gumą, tekstilę ir pan.
Gyventojų indėlis kovojant su nelegaliu automobilių ardymu
Su nelegaliu automobilių ardymu kovoja ir patys gyventojai. Aplinkos apsaugos departamentų atstovai vardija atvejus, kuomet neteisėta veikla užsiimantys asmenys buvo sučiupti reaguojant į žmonių pranešimus. Gyventojai skambina ir praneša apie galimai neteisėtai ardomus automobilius. Kovojant su aplinkos tarša labai svarbus gyventojų indėlis. Įtarus, kad kaimynas nelegaliai savo kieme ardo automobilius, kaupia metalo laužą ar užsiima kita nelegalia veikla, tuoj pat reikia pranešti aplinkosaugininkams.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal šiuo metu VĮ „Regitra“ galiojančią tvarką, išregistruoti gyventojų naikinimui atiduotus automobilius privalo atliekų tvarkytojai, kurie teisėtai užsiima automobilių naikinimu.
Norint ardyti automobilius, būtina turėti taršos leidimą. Jeigu ketinama užsiimti automobilių ardymu ar kita veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, būtina gauti leidimą. Dėl jų kreiptis į teritorijos, kurioje bus vykdoma veikla, Aplinkos apsaugos departamentą.
tags: #kaip #ardyti #automobili