Spidometras - tai matavimo prietaisas, skirtas transporto priemonės greičiui nustatyti. Anglų kalboje jis vadinamas „speedometer“, kuris susideda iš žodžių „speed“ (greitis) ir „meter“ (matas). Šiuolaikiniai automobiliai nebūtų įsivaizduojami be šio prietaiso, tačiau jo istorija ir veikimo principai yra kur kas sudėtingesni, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pagal matavimo principą ir konstrukciją, spidometrai skirstomi į kelis tipus: induktyvieji, chronometriniai, išcentriniai, vibraciniai, elektroniniai ir globalios pozicionavimo sistemos (GPS) spidometrai. Kiekvienas iš jų turi savitą veikimo mechanizmą.
Veikimo principai
Induktyviojo spidometro veikimo esmė - pastovių magnetų sistema, kuri sukasi kartu su mechanizmo velenu. Ši sistema sukelia sukūrines sroves ir sukimo momentą antrame diske. Šis diskas yra sujungtas su greičio rodykle, kuri ir parodo automobilio greitį.
Chronometrinio spidometro konstrukcijos pagrindą sudaro atstumo matavimo prietaiso ir laikrodinio mechanizmo derinys. Tai reiškia, kad jis veikia panašiai kaip laikrodis, bet matuoja ne laiką, o automobilio nuvažiuotą atstumą ir iš jo apskaičiuoja greitį.
Išcentrinio spidometro mechanizme rodyklė yra sujungta su svirtimi. Ši svirtis atsilenkia veikiama išcentrinės jėgos, kurios dydis priklauso nuo mechanizmo velenėlio sukimosi greičio. Kuo greičiau sukasi velenėlis, tuo didesnė išcentrinė jėga ir tuo didesnis rodomas greitis.
Elektroninio spidometro veikimui naudojami optiniai, magnetiniai arba mechaniniai jutikliai. Šie jutikliai siunčia signalus į elektroninę schemą, kuri valdo greičio indikatorių. Šio tipo spidometrai yra tikslesni ir leidžia lengviau integruoti papildomas funkcijas.
Optimizmas ir psichologija spidometruose
Nors dauguma vairuotojų naudoja spidometrą tik informacijos gavimui, gamintojai dažnai įdeda ir tam tikrą psichologinį aspektą. Pavyzdžiui, „Bugatti Chiron“ maksimalus greitis siekia 420 km/val. su elektroniniu ribotuvu, o be jo - apie 463 km/val. Tačiau paskutinis skaičius jo spidometre yra apvalus 500 km/val. Tai daroma ne tik todėl, kad 500 atrodo estetiškiau nei 420 ar 450, bet ir kaip nuolatinis priminimas vairuotojui apie automobilio galią.
Kur kas keisčiau tai, kad įprasti kasdieniški automobiliai taip pat dažnai turi „optimizmo“ kupinus spidometrus. Didieji automobilių gamintojai siūlo ištisas modelių gamas, tačiau taupydami gamybos kaštus, jie naudoja tuos pačius prietaisus ne vienam modeliui. Taip nutinka, kad tie patys spidometrai, galintys rodyti 220 km/val., naudojami ir dyzelinėse miesto mašinose, ir greituose sportiniuose automobiliuose. Nors automobilis negali pasiekti tokio greičio, rodyklė gali būti pakelta kompiuteriu.
Paskutinis spidometro skaičius turi ir psichologinę reikšmę. Jis tarsi apgauna vairuotojus, priversdamas juos geriau galvoti apie savo automobilį. Visi sąmoningai suvokia, kad toks greitis nėra pasiekiamas, tačiau pasąmoningai automobilis su 250 km/val. spidometru atrodo greitesnis nei tas, kurio spidometras rodo tik 150 km/val., net jei jų maksimalus greitis yra vienodas.
Be to, optimistiški spidometrai, nutolę nuo įprasto vairavimo režimo, kuria ir saugumo įspūdį. Važiavimas maksimaliu greičiu sukelia stresą, todėl to reikėtų vengti. Jei didžiausia spidometro reikšmė būtų tik 150 km/val., važiuojant automagistrale 130 km/val. jaustumėtės labiau įsitempę, nes rodyklė būtų labai arti pabaigos.
Spidometro restauravimas ir ateitis
Kartais senesnių automobilių savininkai susiduria su spidometro gedimais ir imasi jo restauravimo. Vienas iš tokių atvejų - JAWA motociklo spidometro remontas. Tikslas - „nunulinti“ (atstatyti į nulį) ir sutvarkyti veikiantį prietaisą. Nors nauji spidometrai yra prieinami, jie dažnai neturi autentiškų detalių, tokių kaip chromuotas lankelis ar užrašas „Chechoslovakia“.
Restauravimo procesas reikalauja kruopštumo. Norint atidaryti spidometro vidurius, reikia atlenkti chromuotą lankelį. Tai daroma atsuktuvu, palaipsniui atlenkiant užvalcuotą kraštą, stengiantis nepažeisti detalių. Atlenkus lankelį, nusiima jis su gumomis ir stiklu, o tada išimami ir patys viduriai.
Dažnai gedimai būna mechaniniai. Pavyzdžiui, iššokusi ašelė gali sukelti nukritusius skaičiukus, o varantysis skriemuliukas, prasisukęs ant ašelės, gali nebeatlikti savo funkcijos. Vairuotojai tokiu atveju gali bandyti taisyti su klijais ar kitomis priemonėmis, fiksuoti detales lipnia juosta.
Surenkant mechanizmą, svarbu atkreipti dėmesį į detalių išdėstymą ir spyruoklės uždėjimą ties žyma „0“ ant ciferblato ramybės būsenoje. Po surinkimo ir sutepimo, svarbu patestuoti mechanizmo veikimą. Maloniai nustebina, kai greičio rodyklė kyla ir laikosi stabiliai, skirtingai nei kitų motociklų, kur ji gali šokinėti ar kristi.
Unlocking the Mystery: How Automobile Speedometers Work Explained!
Ateityje dauguma automobilių gamintojų pereis prie visiškai skaitmeninių spidometrų, o rodyklės po truputį nueis į praeitį. Bus įdomu stebėti, kaip vizualiai bus pateikiamas greitis. Paprastas skaičius vairuotojus informuoja, tačiau jis neturi tokios emocijos ar poveikio kaip kylanti spidometro rodyklė.
Pateikiame lentelę su skirtingų tipų spidometrų pagrindinėmis charakteristikomis:
| Spidometro tipas | Veikimo principas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Induktyvusis | Magnetų sistema sukelia sukūrines sroves ir sukimo momentą | Paprasta konstrukcija | Gali būti mažiau tikslus |
| Chronometrinis | Atstumo matavimo prietaiso ir laikrodinio mechanizmo derinys | Tikslus atstumo matavimas | Sudėtingesnė konstrukcija |
| Išcentrinis | Veikia dėl išcentrinės jėgos | Paprastas mechanizmas | Gali svyruoti rodmenys |
| Elektroninis | Jutikliai siunčia signalus į elektroninę schemą | Didelis tikslumas, lengva integruoti papildomas funkcijas | Brangesnis, priklauso nuo elektronikos |
| GPS | Naudoja palydovinius signalus greičiui nustatyti | Didelis tikslumas nepriklausomai nuo transporto priemonės mechanizmų | Reikalingas geras palydovų priėmimas, gali būti brangus |
tags: #kaip #atrodo #spidometras