Eismo įvykiai - tai ne tik transporto priemonių susidūrimai, bet ir žmogaus reakcijos išbandymas. Baimė, stresas ir pasimetimas gali padaryti daugiau žalos nei pati avarija. Todėl svarbiausia - išlikti ramiam, įvertinti situaciją, pasirūpinti saugumu ir veikti pagal aiškų planą. Atminkite: Kiekvienas vairuotojas gali atsidurti tokioje situacijoje, tačiau tik nuo jūsų priklauso, ar sugebėsite ją suvaldyti.
Net ir menkiausias susidūrimas gali sukelti šoką, sumišimą bei paniką. Būtent šios pirmosios minutės po avarijos dažniausiai nulemia, ar situacija bus suvaldyta greitai ir be papildomų nuostolių. Patekimas į avariją dažnai sukelia stiprią emocinę reakciją. Tačiau pirmas veiksmas turi būti situacijos įvertinimas be panikos. Reikia įsitikinti, ar jums ir kitiems dalyviams negresia pavojus. Jei kažkas sužeistas, nedelsiant skambinkite 112 ir iškviesti medikus bei policiją. Kartais net rimtos traumos gali iš pradžių neatrodyti pavojingos. Tai lemia adrenalino ir kortizolio poveikis - organizmo reakcija į stresą, kai žmogus tampa „atsparus“ skausmui ir susikoncentruoja į išgyvenimą. Net jei jaučiatės gerai, būtina save patikrinti, o prireikus - kreiptis į medikus.
Kai įvyksta avarija, natūrali reakcija - šokas, pyktis ar pasimetimas. Stresas stipriai veikia sprendimų priėmimą, todėl net paprasti veiksmai - pavyzdžiui, eismo deklaracijos pildymas - tampa iššūkiu. Specialistai rekomenduoja paprastus kvėpavimo pratimus. Toks kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už nusiraminimą ir įtampos mažinimą. Jei stresas itin didelis, gali padėti fizinis prisilietimas - apkabinimas ar rankos paspaudimas.
Jeigu stiprus nerimas ar panikos jausmas nepraeina per kelias valandas ar dienas, verta kreiptis į psichologą.
Kaip elgtis patekus į eismo įvykį?
Avarija šeštadienį įvyko Kauno Savanorių prospekte, apie 19.40 val., prie prekybos centro „Rimi“. Pirminiais duomenimis, greitoji su įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu skubėjo pas ligonį į Kauno rajoną, sankryžoje jos nepraleido automobilis „Opel“ automobilis. Po smūgio greitoji virto ant šono. Į ligoninę buvo išvežti du medicinos darbuotojai iš greitosios automobilio. Vairuotojui įtariamas rankos lūžis. Pasak pačios moters, šią istoriją komanda vadina sėkmės istorija, nes visi liko gyvi.
„Kasdien skubame jūsų gelbėti - tik kartais ir mums nepasiseka“, - jautriai kalba ji ir pasakoja apie įvykusią nelaimę: „Eilinis šeštadienis. Jūs ilsitės po darbo savaitės, o mes, gavę pagalbos šauksmą, skubame pas jus. Viską siekiame atlikti maksimaliai greitai ir profesionaliai. Ir šis kartas buvo vienas iš daugelio, kai skubėjome pas staiga sunegalavusį pacientą, važiuodami dėliojomės komandinius veiksmus, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Savanorių prospektas - į Ramučių gyvenvietę skubam su švyturėliais ir garso sirenomis. Šviesoforai, automobiliai, pasivaikščioti išėję žmonės... Sankryžos, ties jomis pristabdom, dairomės, bet skubam. Vienoje iš sankryžų apsidairome, tuščia, didinam greitį ir staiga matom į mus atvažiuojantį automobilį“, - lemtinga akimirką prisimena komandos vadovė Inga.
Veiksmas vyko žaibo greičiu. Pasak moters, toliau veiksmas vystėsi žaibo greičiu. Pamatę artėjantį automobilį, greitosios pagalbos specialistai prisimena, kad jie susižvalgė ir garsiai suriko „Dabar kals“: „Tada smūgis, verčiamės ant šono, čiuožiam ir nesuprantame kas vyksta, matai išsigandusį kolegos veidą tarp žyrančių šukių... Emocijos nenusakomos, sustingusios mintys. Mes - ant šono, o sirena vis dar kaukia, kaukia. Girdim balsus - greičiau, dūmai... Kaip pro mediko pusę išlipom, tikrai nepamenam, bet tai įvyko žaibiškai, suveikė savisauga, nuo automobilio šono iki žemės nučiuožėm stogu. Tik mūsų patyrusio vairuotojo dėka, siekiant išvengti smūgio, greitosios medicinos pagalbos automobilis staigiai buvo pasuktas į šoną...“, - išgyvenimais dalijasi moteris. Smūgis teko ne tiesiogiai mediko vietai, o automobilio galui. Vis dėlto šis susidūrimas baigėsi automobilio apvirtimu šonu. Netrukus į nelaimės vietą atvyko policija, ugniagesiai gelbėtojai, medikai.
Praktiniai patarimai po avarijos
Anot draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktoriaus Gyčio Matiuko, patekus į eismo įvykį svarbiausia išlaikyti blaivų protą ir elgtis apgalvotai. „Patekus į tokią situaciją pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Taip pat pasirūpinti, kad transporto priemonė būtų saugiai palikta ant kelio, kad neatsitiktų dar didesnė nelaimė. Antras etapas yra užfiksuoti eismo įvykį“, - aiškina G. Matiukas.
Dažniausiai avarijos dalyviai sutaria dėl aplinkybių ir patys užpildo eismo įvykio deklaraciją. Tačiau jei vienas iš dalyvių nesutinka, tokiu atveju, anot draudikų atstovo, būtina kviesti policiją. „Pareigūnus būtina kviesti, kai sužalojami žmonės arba nesutariama dėl aplinkybių. Tuomet į eismo įvykio vietą atvykusi policija užpildo specialų aktą ir išduoda pažymas avarijos dalyviams. Jei incidento aplinkybės nėra aiškios, policija turi teisę pradėti tyrimą kaltininkui nustatyti ir vėliau informuoti apie gautas išvadas“, - aiškina G. Matiukas.
Žalos nustatymas ir deklaracijos pildymas
Ekspertas akcentuoja, kad dar viena svarbi dalis po avarijos yra žalos nustatymas. Tą iš dalies gali padėti atlikti ir policijos pareigūnai, jei jie buvo iškviesti į įvykio vietą. Tačiau vėliau bet kokiu atveju dėl žalos masto nustatymo dar tenka kreiptis į draudimo bendrovę, servisą ar samdytis nepriklausomus ekspertus.
„Tradiciniais žalos nustatymo metodais vairuotojai naudojasi jau eilę metų. Vis dėlto minėtą procesą apsunkina tai, kad pas specialistus tenka gabenti apgadintą transporto priemonę, o tam kartais prisireikia nuomotis tralą. Tad visas procesas gali užtrukti ilgiau nei norėtumėte“, - teigia G. Matiukas. Vis dėlto šiems įprastiems žalos nustatymo metodams sukurta alternatyva. „Pasinaudojus išmaniajam telefonui skirta sistema „ERGO Smart“ galima užfiksuoti eismo įvykyje patirtus apgadinimus vos per 10 minučių. Nebereikės vykti pas ekspertus ir rodyti savo apgadintos transporto priemonės, taip sugaižtant daug brangaus laiko“, - sako G. Matiukas.
Anot eksperto, po avarijos klientui pakanka paskambinti į draudimo bendrovės ERGO skambučių centrą ir pranešti apie eismo įvykį. Netrukus į išmanųjį telefoną atsiunčiama speciali nuoroda, kurią spustelėjus ekrane pasirodo konkrečios instrukcijos, kaip pateikti prašymą gauti išmoką už patirtą žalą. Procedūroms atlikti nereikalingos jokios papildomos programėlės ar įrenginio nustatymai.
Daugeliui vairuotojų vis dar atrodo, kad privaloma turėti popierinę autoįvykio deklaraciją, tačiau šiandien užtenka išmaniojo telefono. Deklaracijos sistema leidžia automatiškai nustatyti automobilio savininką pagal valstybinį numerį, nurodyti apgadinimus bei nubraižyti įvykio schemą. Tai ne tik pagreitina procesą, bet ir padeda išvengti dažnų klaidų. Vis dėlto elektroninė deklaracija netinka, jei eismo įvykyje yra sužeistų žmonių, dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės arba bent viena iš jų registruota ne Lietuvoje.
Jei eismo įvykio metu buvo sužeistų žmonių, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Nufotografuokite įvykio vietą. Fotografuokite automobilio pažeidimus, transporto priemonių padėtį, kelio ženklus ir viską, kas gali būti svarbu. Užsirašykite liudininkų kontaktus. Pasikalbėkite su kitu vairuotoju. Nebūkite agresyvūs, nesiginčykite ir nesistenkite primygtinai vietoje išsiaiškinti kaltės, jei kaltininkas su tuo kategoriškai nesutinka. Jei kaltininkas sutinka su atsakomybe, o automobiliai dar eksploatuotini - patraukite juos nuo važiuojamosios dalies.
Jei kaltininkas sutinka prisiimti atsakomybę ir nusprendėte nekviesti policijos, būtina užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Geriausia - visuomet važiotis popierinę deklaracijos formą automobilyje, tačiau jei neturite - dauguma draudimo bendrovių leidžia pildyti elektronines deklaracijas internete.
Psichologinis atsigavimas po avarijos
Stiprus eismo įvykis - tai ne tik finansiniai nuostoliai ar automobilio remonto rūpesčiai. Kur kas dažniau skaudžiausias poveikis tenka žmonių psichologinei būsenai: šokas, kaltės jausmas, nerimas ar net ilgalaikė trauma gali lydėti ir labiausiai patyrusius vairuotojus.
Trauminiai įvykiai, tokie kaip automobilių avarijos, kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai, arba asmuo buvo tokių įvykių liudininkas. Po traumuojančių įvykių visada pasireiškia psichologiniai sunkumai. Žmonėms reikia laiko atsigauti po traumuojančių įvykių ir tai yra normalu. Pirmas dienas ar savaites po trauminio įvykio žmonės dažnai patiria stiprų baimės jausmą, liūdesį, kaltę, pyktį ar sielvartą, jiems kyla sunkumų kasdienėse veiklose. Kai žmonės pradeda suprasti, įsisąmoninti tai, kas jiems nutiko, šie jausmai pradeda silpnėti, kol visai išnyksta arba nebetrukdo kasdienei veiklai.
Po autoįvykio žmonės neretai reaguoja emociškai: pyktis, gynybiškumas, kaltinimai. Tai normalu, nes įvykis sujudina saugumo jausmą. Kaltės jausmas po avarijos gali būti itin stiprus net tada, kai žala nedidelė.
Kai kuriems žmonėms patirtas trauminis įvykis gali sukelti rimtesnių psichinės sveikatos problemų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Tai yra psichinės sveikatos sutrikimas, kuris pasireiškia 1-3 % žmonių, patyrusių ar mačiusių trauminį įvykį. Jei sunkumai po patirto trauminio įvykio užsitęsia daugiau nei keletą mėnesių, galima įtarti potrauminio streso sutrikimą.
Kada kreiptis pagalbos?
Jei po įvykio pastebite, kad mintys nuolat grįžta prie avarijos, atsiranda baimė vairuoti, sustiprėja dirglumas ar sutrinka miegas, tai ženklas, kad kūnas ir psichika vis dar „apdoroja“ stresą. Pastebėjus, kad, praėjus maždaug mėnesiui po įvykio, žmogus vis dar išlieka neadekvačiai dirglus, jei skundžiasi nuolatiniu arba didesniu nei įprasta nerimu, jei jis atsisako socializuotis ir tampa akivaizdžiai atsiribojęs ar užsidaręs, jei skundžiasi miego ar apetito sutrikimais, vadinasi, specialistų pagalba būtina.
Pasireiškus PTSS yra reikalinga specializuota, į traumą nukreipta psichologinė pagalba. Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai darbui su asmenimis, patyrusiais traumas, - nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) ir trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP).
Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (EMDR) leidžia žmonėms palengvinti simptomus ir emocinius sunkumus, kurie yra trauminių gyvenimo patirčių rezultatas. Asmenims padedama suaktyvinti jų natūralų gebėjimą apdoroti ir įveikti nepalankias patirtis bei psichologines traumas. Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (BEPP) sukurta padėti žmonėms susidurti su savo trauminėmis patirtimis ir jas apdoroti. Ši terapija leidžia įveikti potrauminio streso sutrikimo simptomus prisimenant trauminį įvykį ir apdorojant stiprias emocijas, kurias jis sukelia.
Kiti pagalbos būdai
Būkite dėmesingi kūnui, judėkite: Trauma sustingdo siela ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, spa, gyvūnų glostymas, kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai.
Atlikite „įsižeminimo“ pratimą: Jei neapleidžia nerimas ar kitos sunkios emocinės būsenos, sugrįžkite prie kūno pojūčių, atlikite „įsižeminimo“ pratimą - jauskite žemę po kojomis, kad ir ką darytumėte. Nesvarbu, sėdite ar gulite, jaukite pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsnį ir pastebėkite, kaip žemė jus laiko. Tai labai paprasta, bet veiksminga praktika.
Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų.
Bendraukite: Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirties būseną, neužsidarykite, kalbėkite. Pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai. Nelikite vienas. Taip pat rekomenduojama susisiekti su panašią patirtį praėjusiais žmonėmis, lankyti savitarpio pagalbos grupę.
Melskitės, medituokite: Meditacija, maldos, kitos dvasinės praktikos teikia nusiraminimą ir stabilumą.
Ieškokite vaizdinio: Vartykite tapybos ar foto albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus - ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
Kaip suvaldyti stresą, nuraminti nerimą ir sustabdyti paniką?
Draudimo įtaka psichologinei būsenai po autoįvykio
Draudimas psichologiškai padeda tuo, kad sumažina „blogiausio scenarijaus“ svorį: net jei įvykis įvyko, žmogus žino, jog egzistuoja mechanizmas, kuris padės suvaldyti žalą ir išlaidas.
Kaip Draudimas Padeda?
- Sumažina finansinę naštą: Psichologinis diskomfortas po eismo įvykio neretai kyla ne dėl pačio fakto, kad automobilis apgadintas, o dėl galimų pasekmių: „kiek kainuos?“, „ar galėsiu važiuoti į darbą?“, „ar neįklimpsiu į skolas?“.
- Perkelia konfliktą į procedūrinį lygmenį: Po susidūrimo žmonės neretai reaguoja emociškai: pyktis, gynybiškumas, kaltinimai. Tačiau draudimo procesas padeda konfliktą perkelti iš asmeninio lygmens į procedūrinį: faktai, dokumentai, sutarties sąlygos, žalos vertinimas.
- Suteikia saugumo jausmą: Kai automobilis yra kasdienybės stuburas (darbas, vaikai, sveikatos vizitai, senstantys tėvai), remonto ar prastovos klausimas tampa nepatogumu, kuris greitai virsta stresu.
- Pagalba kelyje: Kartu su privalomuoju draudimu vis dažniau siūlomas pagalbos kelyje draudimas, apimantis netikėtus atvejus kelionėje (pvz., kai automobilis sugenda, pasibaigia degalai ar neužsiveda).
Jei norite, kad draudimas padėtų psichologiškai, pagrindinė taisyklė paprasta: rinkitės ne tik pagal kainą, bet ir pagal tai, kaip greitai ir aiškiai jums bus suteikta pagalba, kai ji bus labiausiai reikalinga. Todėl verta iš anksto „susipažinti“ su savo sutartimi: kur pranešti, per kiek laiko, kokius dokumentus pateikti, kaip vyksta žalos vertinimas.
Gyvenimas po traumos: kaip susikurti naują tikslą
Psichologas psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis įsitikinęs: skaudžios tikrovės priėmimas po nelaimingo įvykio priklauso nuo žmogaus nusiteikimo. Žmonės, patyrę traumas, arba pasirenka kelią susikurti naują gyvenimą įgydami naujų įgūdžių ir įpročių, arba nusirita į psichologinę bedugnę.
Kaip Atsitiesti Po Nelaimės?
- Priimkite skaudžią tikrovę: Nors sveikas protas suvokia, kad paprastai tokiomis temomis nejuokaujama ir vargu ar galima apsirikti pranešant tokią skaudžią žinią, pirmiausia stengiamasi išsiaiškinti, ar tai - tiesa. Protas mėgina neigti.
- Susitaikykite su įvykusia trauma: Galiausiai ateina pripažinimo ir susitaikymo su įvykusia trauma etapas.
- Kurkite naujus tikslus: Svarbu atskirti tikslus nuo fantazijos. Tikslas numato kelią jo link - kokių įgūdžių ar įpročių jam pasiekti derėtų įgyti.
- Būkite tuo, kuo norite būti: Psichologas G.Navaitis pataria mintyse pabūti kelias minutes tuo, kuo norite būti.
Nors dauguma eismo įvykių yra smulkūs, net ir menkiausias susidūrimas gali sukelti šoką, sumišimą bei paniką. Tinkami veiksmai padės ne tik apsaugoti save, bet ir sumažinti nuostolius bei greičiau sutvarkyti automobilį.
Ką reikėtų daryti, kai jūsų automobilis patiria eismo įvykį?
- Po eismo įvykio svarbiausia užtikrinti visų dalyvių saugumą.
- Jei kas nors sužeistas, nedelsiant skambinkite greitosios pagalbos tarnyboms.
- Ar visuomet reikia kviesti policiją? Tai priklauso nuo aplinkybių. Jei žala nedidelė ir abi pusės sutinka dėl avarijos kaltininko, policijos gali neprireikti.
- Eismo įvykio deklaracija yra vienas iš svarbiausių dokumentų po avarijos. Tai yra oficialus įrašas apie įvykį, todėl jį reikia užpildyti tiksliai ir aiškiai. Svarbu surinkti visus reikalingus duomenis: automobilio valstybinį numerį, draudimo polisą, vairuotojo kontaktinę informaciją ir išsamiai aprašyti avarijos aplinkybes. Tai apima informaciją apie stabdymą, greitį, naudojamus signalus ir kt.
- Kai visi dokumentai užpildyti ir situacija stabilizuota, reikia įvertinti jūsų automobilio apgadinimus.
- Ar reikia kreiptis į draudimo bendrovę? Pirmas žingsnis - rasti patikimą servisą, kuris atliktų žalos vertinimą. Nors draudimo kompanijos dažnai rekomenduoja savo partnerius, jūs turite teisę pasirinkti savo servisą.
- Po eismo įvykio draudimo bendrovės dažnai siūlo servisus, kurie yra jų partneriai. Tai gali būti patogus sprendimas, nes dažnai šie servisai dirba efektyviai ir už jus sutvarko visus draudimo formalumus.
- Kai jau nuspręsite, kur atlikti remontą, prasideda pats taisymo procesas. Jo trukmė priklauso nuo avarijos masto. Mažos kosmetinės žalos gali būti sutvarkytos per kelias dienas, tuo tarpu rimtesni gedimai gali užtrukti ilgiau. Nuo kėbulo taisymo iki elektronikos remonto - viskas priklauso nuo to, kiek pažeidimų patyrė jūsų automobilis.
Eismo įvykiai - tai nemaloni, tačiau viso gyvenimo fone, dažniausiai neišvengiama vairavimo dalis. Nesvarbu ar tai smulkus įbrėžimas, ar įvyko didelė avarija, kiekvienas vairuotojas turi žinoti, kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje. Teisingi veiksmai gali padėti išvengti papildomų problemų, sutaupyti laiko bei apsaugoti tiek save, tiek kitus eismo dalyvius.
