Darbo santykių pasaulyje dažnai kyla klausimų, susijusių su išskaitymais iš darbuotojų atlyginimo. Nors kai kurie darbdaviai linkę taikyti nuobaudas ir išskaitas ne visada teisėtai, svarbu suprasti, kokios yra darbdavio teisės ir pareigos, ir kokiais atvejais išskaitos iš darbo užmokesčio yra pagrįstos.
Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Advokatų kontoros „Marger“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, 67 proc. Lietuvos žmonių mano, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daroma tuomet, kai darbuotojas padaro žalos. Pusė gyventojų laikosi nuomonės, kad išskaita gali būti atliekama tokiais atvejais, kai dėl skaičiavimo klaidų buvo padaryta darbo užmokesčio permoka.
Tačiau svarbu suprasti, kad ne visais atvejais darbdavys turi teisę daryti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio. Valstybinė darbo inspekcija vardijo, kad išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos siekiant grąžinti perduotas ir darbuotojo nepanaudotas pagal paskirtį darbdavio pinigų sumas, grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų, arba atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.
Teisininkas Artūras Tukleris pastebėjo, kad darbdaviai dažnai daro išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, o tokių išskaitų priežastys būna įvairios. „Pavyzdžiui, išieškoti žalą, kurią darbuotojas padarė darbdaviui, susigrąžinti darbuotojui išmokėtas ir ne pagal paskirti panaudotas tam tikras sumas, ir kitais įstatyme numatytais atvejais. Tačiau neretai išskaitos atliekamos ir kitais, t.y. ne įstatyme numatytais, atvejais, pavyzdžiui, siekiant išieškoti darbdavio išlaidas, patirtas darbuotojo mokymams“, - komentavo teisininkas.
Anot jo, tam, kad išskaita iš darbuotojo darbo užmokesčio būtų atlikta teisėtai, būtina laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų. „Darbo kodekse numatyta, kad išskaita iš darbuotojo atlyginimo gali būti daroma tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodekse nustatytas sąrašas atvejų, kada darbdavys gali nuspręsti daryti išskaitas: grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva“, - vardijo A. Tukleris.
Kada darbdavys turi teisę daryti išskaitas iš algų?
Darbo kodekse nustatyti atvejai, kada darbdavys gali daryti išskaitas iš darbuotojo atlyginimo:
- Grąžinti perduotas ir darbuotojo nepanaudotas pagal paskirtį darbdavio pinigų sumas.
- Grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų.
- Atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.
- Išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
Taip pat svarbu žinoti, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl:
- Turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo).
- Medžiagų pereikvojimo.
- Baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės.
- Išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų.
- Netinkamo materialinių vertybių saugojimo.
- Netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos.
- To, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti.
- Kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.
Darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje.
Būtini įrodymai ir terminai
Teisininkas tvirtina, kad bet kada sugalvojęs darbdavys negali daryti išskaitų iš darbuotojo atlyginimo. Jis turi pagrįsti ir įrodyti, kad išskaitoms yra pagrindas. „Pavyzdžiui, tuo atveju, kai atliekama išskaita dėl darbuotojo padarytos žalos būtina įrodyti, ar tinkamai apskaičiuotas ir nustatytas išskaičiuotinos žalos dydis, ar egzistuoja tai patvirtinantys įrodymai ir t.t. Nurodymas atlikti išskaitą gali būti priimamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie išskaitos pagrindą. Kai atliekama išskaita atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, toks darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos“, - komentavo A. Tukleris.
Jei darbuotojo darbdaviui padarytos žalos dydis viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį arba yra praleisti išskaitos terminai, darbdavys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sužinojimo apie savo teisių pažeidimą dienos su reikalavimu dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Išskaitų dydžiai
Anot teisininko, išskaitos iš darbo užmokesčio turi atitikti įstatyme nustatytus dydžius. „Įstatymas numato, kad iš darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesio algos, išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimalios mėnesio algos dydį, išskaitoma 50 procentų. Kai atliekama išskaita atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui, tokios išskaitos bendras dydis negali viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ši taisyklė reiškia ne tai, kad gali būti daroma viena išskaita visoje 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumoje, o tai, kad periodinių išskaitų suma neturėtų viršyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio“, - skaičiavo A. Tukleris.
Nuo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali būti išskaitoma daugiau nei 20 procentų, o tais atvejais, kai išieškojimas vykdomas pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau nei 30 procentų.
Ką daryti, jei darbdavys neteisėtai daro išskaitas?
Jeigu darbuotojas mano, kad darbdavio padaryta išskaita yra nepagrįsta ar ji neatitinka Darbo kodekse numatytos tvarkos (procedūros, terminų), tokiu atveju darbuotojas gali per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, su prašymu kreiptis į darbo ginčų komisiją. Kreipiantis į darbo ginčų komisiją galima būtų reikalauti priteisti iš darbdavio tiek neteisėtai išskaičiuotą darbo užmokesčio ar kitų išmokų sumą, tiek ir netesybas.
Labai dažnas klausimas - ar galima daryti išskaitas už sugadintą inventorių ar kitą darbdavio turtą. Bendra taisyklė yra tokia, kad išskaitos atliekamos ne ginčo tvarka. Tai reiškia, kad nereikia specialių sąlygų išskaitymui. Užtenka darbdavio iniciatyvos. Tačiau, jei darbuotojas nesutinka su padaryta žala ar jos dydžiu, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją.
Svarbu paminėti, kad darbuotojui nereikia mokėti už įrankių nusidėvėjimą. Taip pat negalima išieškoti sumų, kurios asmeniui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų.
Nurodymas padaryti išskaitą turėtų būti įforminamas raštu. Taip pat, neretai pamirštama, kad apie nurodymą atlikti išskaitą, darbdavys turėtų informuoti darbuotoją raštu arba kitais būdais.
Piniginės baudos darbuotojams - nelegalios
Daugelis darbdavių, susidūrę su darbuotojų darbo drausmės pažeidimais, linkę skirti pinigines baudas. Tačiau svarbu žinoti, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą, piniginė bauda nėra numatyta kaip drausminės nuobaudos rūšis. Tai reiškia, kad darbdavys už darbo drausmės pažeidimą negali skirti piniginės baudos.
Už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas iš darbo (LR Darbo kodekso 237 straipsnis). Skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.
Prieš skiriant drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo.
Taigi, jei darbdavys skyrė Jums piniginę baudą už darbo drausmės pažeidimą (pvz., pravaikštą), tokie jo veiksmai yra neteisėti. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisėtai išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies susigrąžinimo.
Tačiau, jei įmonė patiria nuostolius dėl to, kad darbuotojas neišeina į darbą, pvz., neįvykdo tam tikrų normų, dėl ko užsakovas mažina paslaugų kainą, įmonė turi teisę pareikalauti darbuotojo atlyginti patirtą žalą, t.y. kompensuoti tą baudą. Tačiau darbuotojo kaltė turi būti įrodyta ir pagrįsta.
Vairuotojo atveju, kai jis necenzūriniais žodžiais išvadino spec.drabužius, dėl ko buvo nukreiptas į kitą sandėlį ir įmonei buvo išrašyta 300 eurų bauda, darbdavys turi teisę reikalauti iš darbuotojo žalos atlyginimo, remiantis DK 253 straipsniu ir turint jo pasirašytą materialinės atsakomybės sutartį.
Ūkvedžio atveju, apibraižius automobilį ir ketinant išeiti iš darbo, direktorius nori daryti išskaitą. Norint tai padaryti, reikalingas žmogaus paaiškinimas ir, jei pareiginėse nėra nurodyta, kad jis privalo vairuoti tą auto, gali būti sudėtinga atlikti išskaitą.
Įmonėje patikrinus higieną ir radus daug pažeidimų, bus administracinė bauda. Jei bauda bus rašoma direktoriaus vardu, įmonė gali apmokėti šią baudą.
Apibendrinant, nors darbdaviai turi tam tikras teises daryti išskaitas iš darbuotojų atlyginimo, jos yra griežtai reglamentuotos įstatymais. Svarbu atskirti teisėtus išskaitymus nuo nepagrįstų baudų, ir žinoti, kur kreiptis, jei manote, kad Jūsų teisės yra pažeidžiamos.
tags: #kaip #atskaiciuoti #uz #baudas #darbuotojui