Alkuninio veleno skriemulys, dar žinomas kaip skriemulys arba škyvas, yra gyvybiškai svarbi automobilio variklio dalis, atsakinga už energijos perdavimą į įvairius pagalbinius agregatus ir vibracijų slopinimą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime alkūninio veleno skriemulio funkciją, galimus gedimus, diagnostikos metodus ir keitimo procedūras, pateikdami praktinius patarimus ir rekomendacijas.
Alkuninio veleno skriemulio funkcija
Pagrindinė vidaus degimo variklio užduotis - generuoti sukimo momentą, kuris per pavarų sistemą perduodamas ratams. Tačiau variklis taip pat turi tiekti pavarą papildomiems įrenginiams, atliekantiems įvairias svarbias funkcijas. Dėl iš variklio perduodamos pavaros akumuliatorius įkraunamas per generatorių, hidraulinis stiprintuvas palengvina vairavimą, o oro kondicionieriaus kompresorius užtikrina vėsumą. Šiuos komponentus varo guminis daugiabriaunis juostinis diržas, kuriam pavarą perduoda variklio alkūninis velenas. Diržas nejuda tiesiai ant veleno - jo riedėjimo paviršių sudaro skriemulys.
Anksčiau šio tipo skriemuliai buvo gaminami tik iš metalo, tačiau šiais laikais įprasti tapo skriemuliai su sukamųjų virpesių slopintuvu. Tai leidžia slopinti nepageidaujamas vibracijas, lydinčias dideliu greičiu besisukantį alkūninį veleną. Tokie skriemuliai iš esmės susideda iš trijų elementų: išorinio metalinio žiedo su grioveliais, kurie veikia kaip daugiabriaunio diržo riedėjimo paviršius, centrinės metalinės stebulės ir tarp jų esančio slopinimo elemento, pagaminto iš gumos arba elastomerinio junginio.
Yra du pagrindiniai skriemulių tipai: atviri, su kiaurymėmis, dažniausiai naudojami benzininiuose varikliuose, ir uždari, be kiaurymių, paprastai naudojami dyzeliniuose varikliuose. Dėl savo funkcijos ir veikimo specifiškumo skriemuliai klasifikuojami kaip eksploatacinės dalys, kurios laikui bėgant susidėvi ir turi būti keičiamos.
Galimi alkūninio veleno skriemulio gedimai ir jų požymiai
Jautriausias skriemulio elementas - sukamųjų virpesių slopintuvas, kuris laikui bėgant trūnija, praranda lankstumą ir savo savybes, galiausiai trupa ir sutrūkinėja, nebegalėdamas atlikti savo funkcijos. Metaliniai elementai taip pat gali būti pažeisti dėl mechaninių pažeidimų, netinkamo surinkimo ar korozijos. Taip pat gali atsilaisvinti varžtai ir tvirtinimo elementai, todėl skriemulys gali nukristi nuo alkūninio veleno. Dėl to labai nepatartina eksploatuoti automobilio su pažeistu ar susidėvėjusiu skriemuliu.
Požymiai, rodantys alkūninio veleno skriemulio gedimą, dažnai nebūna specifiniai ir gali rodyti kitų komponentų gedimus. Tačiau įtartini požymiai, kurie turėtų sužadinti budrumą, yra:
- Keistas triukšmas (pvz., cypimas), sklindantis iš po variklio gaubto.
- Vairo ir net automobilio kėbulo vibracija.
- Banguojančios variklio apsukos, kai variklis veikia tuščiąja eiga.
- Netolygus variklio veikimas.
- Pastebimas galios sumažėjimas.
- Padidėjusios degalų sąnaudos.
- Akumuliatoriaus įkrovimo problemos važiavimo metu.
- Vairo stiprintuvo veikimo praradimas arba neveikiantis oro kondicionierius.
Skriemulys gali būti kaltininkas kiekvienu iš šių atvejų, todėl verta jį patikrinti kas kelias dešimtis tūkstančių kilometrų ir, jei reikia, neatidėlioti keitimo.
Alkuninio veleno skriemulio keitimo procedūra ir svarbūs patarimai
Alkuninio veleno skriemulio keitimas reikalauja tam tikrų mechaninių įgūdžių ir tinkamų įrankių. Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą mechaniką. Toliau pateikiamas bendras keitimo procedūros aprašymas ir svarbūs patarimai:
Reikalingi įrankiai ir medžiagos:
- Naujas alkūninio veleno skriemulys (tinkamas jūsų automobiliui).
- Raktų rinkinys (įvairių dydžių galvutės).
- Torx raktų rinkinys.
- Veržliaraktis (gali prireikti ilgo).
- Skriemulio fiksavimo įrankis (specifinis jūsų automobiliui).
- Sukimo momento raktas.
- Apsauginiai akiniai ir pirštinės.
- Domkratas ir atramos.
- Blokavimo kaladėlės.
- Valiklis.
- Serviso vadovas (rekomenduojama).
Saugos priemonės:
- Atjunkite akumuliatorių.
- Užblokuokite ratus.
- Automobilį kelkite ir paremkite saugiai.
- Visada dėvėkite apsauginius akinius ir pirštines.
- Dirbkite gerai vėdinamoje vietoje.
Žingsnis po žingsnio instrukcija:
- Paruošimas: Atjunkite akumuliatorių, užblokuokite ratus, pakelkite automobilio priekinę dalį ir saugiai paremkite atramomis. Nuimkite apatinę variklio apsaugą (jei yra).
- Diržo nuėmimas: Atsipalaiduokite diržo įtempiklį ir nuimkite diržą nuo skriemulio.
- Skriemulio varžto atsukimas: Užfiksuokite alkūninį veleną skriemulio fiksavimo įrankiu. Atsukite skriemulio varžtą. Tai gali būti sunkiausias etapas, todėl gali prireikti ilgo svirties arba specialių įrankių.
- Skriemulio nuėmimas: Nuimkite seną skriemulį nuo alkūninio veleno. Patikrinkite alkūninio veleno galo būklę.
- Naujo skriemulio montavimas: Uždėkite naują skriemulį ant alkūninio veleno. Priveržkite skriemulio varžtą iki gamintojo nurodyto sukimo momento, naudodami sukimo momento raktą.
- Diržo uždėjimas: Uždėkite diržą atgal ant skriemulio ir tinkamai įtempkite.
- Baigiamieji darbai: Uždėkite apatinę variklio apsaugą, nuleiskite automobilį, prijunkite akumuliatorių. Užveskite variklį ir patikrinkite, ar nėra neįprastų garsų ar vibracijos.
Svarbūs patarimai:
- Naudokite tinkamus įrankius ir laikykitės gamintojo nurodymų.
- Įsigykite kokybišką skriemulį iš patikimų gamintojų, pavyzdžiui, „Corteco“.
- Keičiant skriemulį, rekomenduojama pakeisti ir diržą.
- Patikrinkite kitus komponentus, tokius kaip diržo įtempiklis ar guoliai.
- Jei nesate tikri dėl savo gebėjimų, kreipkitės į kvalifikuotą mechaniką.
Renkantis naują skriemulį, labai svarbu rinktis aukštos kokybės dalis iš gerai žinomų gamintojų. Pavyzdžiui, „Corteco“ siūlo platų alkūninio veleno skriemulių asortimentą, pagamintą pagal originalios įrangos specifikacijas ir dažnai su papildomais patobulinimais, atitinkančiais modernių variklių reikalavimus, įskaitant variklius su „Start-Stop“ sistemomis.
Alkūninio veleno balansavimas | Rigos variklio kapitalinis pt. 4
Alkuninio veleno remontas
Alkuninio veleno remontas apima kelis etapus, siekiant atkurti jo funkciją ir išvengti tolesnės žalos. Pirmasis žingsnis yra pagrindinės žalos priežasties nustatymas. Nustačius problemą, alkūninis velenas šlifuojamas specializuota įranga, kad būtų pašalintas susidėvėjimas ar pažeidimai. Vėliau naudojama superfinišavimo mašina, kad paviršius būtų idealiai lygus, o galiausiai atliekamas poliravimas. Jei gedimas susijęs su karščiu, gali prireikti terminio apdorojimo (atkaitinimo). Jei alkūninis velenas sulenktas, gali prireikti ištiesinimo.
Remonto sėkmė priklauso nuo pažeidimo masto, įtrūkimų gylio ir specialios įrangos bei profesinės kompetencijos prieinamumo. Vizuali apžiūra ir Magnaflux testavimas padeda įvertinti įtrūkimus. Jei alkūniniame velene yra gilių įtrūkimų, didelis susidėvėjimas ar deformacija, kurių negalima pataisyti, greičiausiai jį reikės pakeisti. Taisant alkūninį veleną, svarbu jį apžiūrėti ir kruopščiai išbandyti, kad būtų galima rasti įtrūkimų ar defektų. Dažniausias šio patikrinimo būdas yra magnetinių dalelių bandymas (Magnaflux).
| Etapas | Aprašymas |
|---|---|
| 1. Žalos nustatymas | Įvertinamas gedimo mastas ir randamos sugedusios dalys. |
| 2. Šlifavimas | Specializuota įranga pašalina susidėvėjimą ar pažeidimus. |
| 3. Superfinišavimas | Užtikrinamas idealiai lygus paviršius. |
| 4. Poliravimas | Atkuriamas tinkamas paviršiaus apdailos lygis. |
| 5. Terminis apdorojimas (esant reikalui) | Atkaitinimas siekiant atkurti kietumą. |
| 6. Ištiesinimas (esant reikalui) | Atkuriama alkūninio veleno geometrija. |
Alkuninio veleno taisymui reikalingi tinkami įrankiai, užtikrinantys tikslumą ir greitį, pavyzdžiui, alkūninio veleno fiksavimo įrankis ir specialūs įrankiai harmoniniam balansui nuimti.