C6
Menu

Kaip elgtis, kai automagistralėje pajuntate nuovargį vairuojant

Nuovargis yra kur kas dažnesnė eismo nelaimių priežastis negu manoma.

Vairuotojo nuovargis yra viena iš pagrindinių sunkių eismo įvykių priežasčių keliuose. Kai vairuotojas pavargsta, jo gebėjimas adekvačiai vertinti situaciją kelyje smarkiai sumažėja. Reakcijos laikas pailgėja, matymo laukas susiaurėja, o dėmesio koncentracija tampa ne tokia intensyvi. Mieguistas vairuotojas gali neteisingai suprasti kitų eismo dalyvių signalus ir atsakyti į juos neadekvačiai.

Nuvargus labai sumažėja automobilio vairavimo meistriškumas, ir vairuotojas pradeda klysti. Nuvargus sumažėja jutimo organų jautrumas, dažniausiai pablogėja regėjimas naktį, raumenų-judinamasis pojūtis ir judesių koordinacija, atliekami nereikalingi judesiai, sumažėja dėmesio intensyvumas ir atsakomųjų judėjimo reakcijų greitis bei tikslumas.

Vairuotojo psichinę veiklą turi stimuliuoti iš išorės gaunama informacija. Yra optimalus informacinės apkrovos dydis.

Būdingas nuovargio požymis yra mieguistumas. Vairuotojo darbe mieguistumas, o kartais ir miegas, yra pats pavojingiausias nuovargio pasireiškimas.

Pavyzdžiui, JAV statistikos duomenimis, 3,3% visų vairuotojų, kurie buvo eismo nelaimių su mirtina baigtimi dalyviai, nelaimės metu miegojo arba buvo nuvargę, o labiausiai perpildytose sankryžose vairuotojai taip pat miegojo arba buvo mieguisti (HHHAT’o duomenimis, kai kuriuose TSRS automobilių keliuose nuo 1,7 iki 2,4% eismo nelaimių įvyko dėl to, kad ilgose tiesiose kelio atkarpose vairuotojai užmigo).

Vairuotojas yra mieguistas ne tik dėl nuovargio, bet ir dėl kitokių priežasčių: eismo monotoniškumo, dėl ilgą laiką atliekamo darbo vienodumo, raumenų tonuso sumažėjimo, aukštos oro temperatūros kabinoje, daug prisivalgius.

Tokioje būklėje pablogėja vairuotojo psichinės funkcijos ir susidaro vadinamoji „slopinimo būklė”, „atbukimas”, „kelio hipnozė”. Vairuojant automobilį, dažnai užmiegama ir atvertomis akimis.

Pavargus vairuotoją apninka apatija, suglebimas, slopinimo būsena. Dėmesį užgožia, mintys, neturinčios nieko bendra su automobilio vairavimu. Lengvai gali susidaryti iliuzinis eismo aplinkybių vaizdas. Slopinimo būsena vairuojant automobilį galima dėl nervinio išsekimo ir nuovargio ilgai važiuojant, dėl varginančio darbo prieš reisą ir nepakankamai pailsėjus.

Daugiau kaip 15proc eismo nelaimių, įvykstančiu tiesiose kelio atkarpose, priežasčių lieka neišaiškintos. Prof. V. Babkovo duomenimis, 25ame vienodo tiesaus kelio ruožo kilometre eismo nelaimių įvyksta du kartus daugia negu 3iame kilometre.

Daug kartu buvo mėginta kovoti su slopinimo būsena, tačiau norimų rezultatų nepasiekta. Kovos su vairuotojų slopinimo būsena tyrimų autoriai rekomenduoja vienodose kelio atkarpose kalbėtis su keleiviais (jeigu tai nesudaro pavojaus eismui), garsiai dainuoti, kramtyti džiovintus vaisius arba rūgščius saldainius. Patartina periodiškai įjungti radijo imtuvą, tačiau reikia vengti monotoniškos ir dėmesį blaškančios muzikos.

Kelių eismo taisyklės (KET) draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui.

Vis dėlto vairuotojai prie vairo pavargę sėda itin dažnai - neišsimiegoję, po sunkios darbo dienos ar be ilgesnio sustojimo važiuodami šimtus kilometrų. Analizuojant 2017-aisiais kelyje „Via Baltica“ įvykusių įskaitinių eismo įvykių aplinkybes, nustatyta, kad dėl vairuotojų nuovargio įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 3 žmonės žuvo ir 6 buvo sužaloti.

Psichologė Kristina Piročkinienė sako, kad yra pastebėta, jog žmonės linkę nepagrįstai optimistiškai vertinti savo nepažeidžiamumą. Socialinėje psichologijoje toks reiškinys vadinamas „nerealistiniu optimizmu“ - susikuriama iliuzija, jog esame atsparūs nelaimėms, ir todėl nesiimame reikiamų atsargumo priemonių. „Paprastastai tariant, žmonės linkę apie save galvoti, jog tokie neigiami įvykiai kaip avarijos, sveikatos sutrikimai, mirtis jiems nenutiks. Prie to dar prisideda kontrolės iliuzija - įsivaizdavimas, kad galima kontroliuoti situaciją, nepaisant jos realaus rizikingumo. Pavyzdžiui, „nemiegojau 2 paras ir galiu dar vairuoti“ - nepaisoma, kad reakcija sulėtėja, regėjimas suprastėja, didėja mieguistumas ir atsiranda galimybė tiesiog „atsijungti“ už vairo“, - teigia K. Piročkinienė.

Šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė LRT.lt teigia, kad kuo toliau, tuo labiau nuovargis tampa vis didesne problema - pastaruoju metu esą daugelis pacientų juo skundžiasi, ypač žiemą ir pavasarį, kai šviesos lauke dar nepakankamai, vyrauja darganoti orai. „Teko skaityti britų mokslininkų straipsnių apie nuovargį ir sukeliamus padarinius kelyje. Jie paminėjo, kad tampa pavargusių vairuotojų tauta. Nuo 25 iki 60 proc. eismo įvykių sukeliama dėl nuovargio ar sutrikusio režimo, lėtinių ar ūmių ligų, pavyzdžiui, karščiavimo, kvėpavimo sutrikimų. Tikrinant vairuotojų sveikatą žiūrima, ar žmogus neturi obstrukcinės miego apnėjos. Ir lietuviai tampa nuvargusių vairuotojų tauta, nuovargiu skundžiasi daugelis“, - tikina šeimos gydytoja.

Viena iš dažniausių sunkių eismo įvykių priežasčių kelyje yra vairuotojų nuovargis ir išsiblaškymas. Turime nepamiršti, kad poilsis yra būtinas ne tik dėl jūsų pačių, bet ir dėl kitų eismo dalyvių saugumo.

Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio, todėl būtina įvertinti biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Mokslininkų surinktais duomenimis, daugiau nei pusė profesionalių vairuotojų, važiuojančių didelius atstumus, bent kartą yra užmigę prie vairo.

Daugelis vairuotojų klaidingai mano, kad gali ilgai važiuoti be pertraukų, tačiau galiausiai praranda automobilio kontrolę.

Vairavimo laikas: 9 valandos. Pertraukos: Po 4,5 valandų vairavimo - 45 minutės pertrauka. Ši 45 min. Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 val. Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 val., bet trumpesnis nei 11 val. poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 val.

Pagal Kelių eismo taisykles, sunkvežimių vairuotojai neturėtų vairuoti ilgiau nei 9 valandas per vieną pamainą. Po kiekvienų 4,5 valandos vairavimo jiems privaloma pailsėti bent 45 minutes.

Ekspertai pabrėžia, kad įstatymai nustato maksimalias ribas, tačiau nuovargis gali atsirasti ir po valandos ar dviejų vairavimo. Visada atsižvelkite į savo būklę ir sustokite pailsėti, jei jaučiatės pavargę.

Jei vairuojant pradedamas jausti mieguistumas, geriausia sustoti kelkraštyje ir bent 15 minučių pamiegoti. Tačiau kartais pamiegojimo nepakanka arba nėra galimybių to padaryti.

Bene pats radikaliausias būdas, galintis kiek pakenkti kelionės maršrutui, tačiau apsaugoti vairuotoją ir keleivius yra pats miegas. Jeigu pajautėte, kad „lūžtate“ prie vairo, tuoj pat sukite į artimiausią degalinę ar stovėjimo aikštelę ir bent pusvalandį nusnauskite.

Vairuotojas miega automobilyje stovėjimo aikštelėje

Ką daryti, kai pajuntate nuovargį?

Visų pirma, pasak gydytojos, išties svarbiausia gerai išsimiegoti. „Jei leisitės į ilgą kelionę, tikrai reikia kuo geriau pailsėti. Dabar daugelyje automobilių yra įdiegti asistentai, pranešantys apie vairuotojo nuovargį, siūlantys pailsėti. Tai padeda vairuotojams. Labai svarbu atkreipti dėmesį į mikromiegą - tai labai rimtas signalas, kad reikėtų sustoti ir imtis priemonių. Mikromiegas pasireiškia tuo, kad jūs nuvažiuojate kokį nors atstumą, tačiau jo neatsimenate, nesuprantate, kaip jis dingo, ką pravažiavote. Būkite atidūs tuomet, kai suprasite, kad jūsų neblaško nei kalbos, nei muzika“, - LRT.lt kalbėjo gydytoja.

Kai taip nutinka, N. Vaicekauskienė vairuotojams siūlo sustoti, išlipti iš mašinos, pasivaikščioti, padaryti mankštą, giliai pakvėpuoti. „Reikėtų padaryti keletą pratimų, tada pailsėti, vėl padaryti pratimų. Būtina atpalaiduoti pečių juostą - kai mes vairuojame, ši vieta būna įsitempusi. Bandydamas nugalėti nuovargį žmogus automatiškai įsitempia, tuo pačiu įsitempia ir pečių juosta, viršutinė nugaros dalis. Taigi ir pratimai turėtų būti su tuo susiję - reikėtų pasukti pečius, kaklą. Būtina gerti kuo daugiau skysčių. Kas geriau - kava ar vanduo? Nebus taip, kad išgersite kavos ir ilgam išliksite budrus. Kava duoda greitą rezultatą, pakelia pulsą, spaudimą, bet jos efektas - trumpalaikis. O vandens reikėtų gerti nuolat“, - pataria šeimos gydytoja.

Su savimi, anot N. Vaicekauskienės, reikėtų vežtis ir angliavandenių - šokolado, saldainių. „Svarbu nepersivalgyti, nes atsiras mieguistumas - žinote tą jausmą, kai norisi prigulti po sočių pietų. Svarbu pavalgyti tiek, kad nebūtumėte per daug alkani arba persivalgę“, - tęsia gydytoja.

Ji pataria tinkamai susireguliuoti sėdynę - vairuoti esą turi būti patogu: „Nereikėtų išvažiuoti į kelią patogiai neįsitaisius. Reikia susireguliuoti galvos atramą, jei reikia - galite pasirūpinti pagalvėlėmis, kurios pravers ilgo važiavimo metu, raumenys nebus įsitempę.“

Specialistė sako, kad jei vairuotojai jaučia nuolatinį nuovargį, turėtų atlikti tyrimus ir išsiaiškinti, ar organizmui netrūksta kokių nors medžiagų.

Vairuotojas daro mankštą šalia automobilio

Laikinos priemonės kovojant su nuovargiu

Apie tai, kaip kovodavo su miegu lenktynių metu, papasakojo ir į Lietuvą iš Dakaro sugrįžę lenktynininkai bei automobilių mechanikai. Štai Vaidoto Žalos komandos techniko Egidijaus Janavičiaus sunkių akių neatmerkdavo nei kava, nei energiniai gėrimai, nei visu garsu klausoma muzika: „Vienintelis dalykas, kuris padeda, bet nelabai gražiai ir estetiškai atrodo, yra saulėgrąžos.“

Daugkartinė Lietuvos ir Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionė ir prizininkė Ernesta Globytė portalui LRT.lt sakė, kad pasiruošimas ilgoms ir varginančioms lenktynėms vyksta visą laiką: „Yra specialūs ištvermės pratimai, pavyzdžiui, dviračio mynimas pirtyje - taip pripranti prie karščio ir nuovargio. Be abejo, labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių. Nuovargis atsiranda organizmui dehidratuojant. Lenktynių metu reikia nuolat gerti skysčius, į vandenį pilami specialūs papildai, kad organizmas atgautų visas prarastas mineralines medžiagas.“

Daugybę pergalių Lietuvos ir užsienio trasose iškovojęs „Eneos 1006 km“ lenktynių nugalėtojas Ignas Gelžinis teigia iš patirties galintis pasakyti, kad pavargus išauga klaidų dažnis. „Tos klaidos nebūtinai kritinės, tai - mikroklaidos, kurioms susidėjus gali pademonstruoti prastą rezultatą. Kokios tos klaidos? Nepastebi kokios nors svarbios detalės, „įmeti“ ne tą bėgį, „pramiegi“ stabdymą, nepataikai į posūkį arba pataikai netaikliai“, - vardija I. Gelžinis.

LRT.lt kalbinti lenktynininkai sako, kad geriausias dalykas keliaujant ir suėmus miegui - sustoti truputį pasnausti. „Pasirodžius pirmiesiems nuovargio požymiams, o tai yra žiovulys, apsunkę akių vokai, dažnas noras mirksėti, prisimerkti, galų gale, tokios akimirkos, kai neatsimeni kelių sekundžių savo nuvažiuoto kelio, - tokiu atveju, manau, vienintelis veiksmingas būdas yra tiesiog sustoti ir pasnausti bent 15 minučių. Žinoma, viskas priklauso nuo organizmo, kiek žmogui reikia poilsio, bet kartais tos 15 minučių trumpo pasnaudimo tave gali išgelbėti nuo didelės nelaimės. Tuo metu kiti būdai, pavyzdžiui, saldainių valgymas, saulėgrąžų gliaudymas, dainavimas ar kt., manau, yra trumpalaikis organizmo apgavimas, kad neimtų miegas, bet tavo koncentracija ir dėmesys vis tiek nebe toks, koks būtų kokybiškai pailsėjus. Taigi šių būdų griebtis geriau kritiniu atveju, kai jums būtinai reikia pasiekti kažkokį tašką. Tada galima trumpai pasivaikščioti gryname ore, atlikti keletą mankštos pratimų, kurie suaktyvintų kraujotaką ir nors kažkiek sugrįžtų koncentracija“, - pataria E. Globytė.

Norint išblaškyti miegus, patariama įsijungti radijo stotį ar pradėti klausytis neįprastos sau muzikos. Suaktyvinti smegenis ir neleisti užmigti gali padėti gryno oro įleidimas į automobilio saloną.

Jei yra su kuo, kalbėkitės. Jeigu važiuojate vienas, netylėkite ir nesitikėkite, kad jus pažadins garsi muzika. Jeigu yra su kuo, kalbėkitės.

Žmogus valgo saulėgrąžas ir vairuoja

Prevencinės priemonės

Kad keliauti būtų saugu:

  • Į kelią leiskitės tik gerai pailsėję - išsimiegoję 7-9 val.
  • Prieš leisdamiesi į kelionę, iš anksto suplanuokite, kur sustosite pailsėti.
  • Geriausia važiuoti ne vienam - kad kiti keleiviai padėtų jums neužmigti prie vairo.
  • Kas dvi valandas sustokite pailsėti 15-kai minučių.
  • Venkite vairavimo tuomet, kai yra jūsų miego metas.
  • Venkite ilgesnio nei 10 val. vairavimo per dieną.

Skirkite laiko tinkamai sureguliuoti sėdynę:

  • Iš pirmo žvilgsnio mažos detalės, pavyzdžiui, netinkamas sėdynės aukštis ar atstumas, gali greitai sukelti raumenų įtampą ir nuovargį.
  • Atlošas turėtų būti 100-110 laipsnių kampu, o klubai - viename lygyje su keliais.

Patikrinkite pedalų atstumą:

  • Spaudžiant pedalą, nugara neturėtų atsitraukti nuo atlošo.

Sureguliuokite vairą:

  • Vairas turėtų būti bent 25-30 cm atstumu nuo kūno. Tinkamą atstumą nustatyti galite atsiremdami mentėmis į atlošą, ištiesdami rankas ant vairo viršaus - riešai turi patogiai pasiekti viršų.

Atkreipkite dėmesį į galvos padėtį:

  • Galvos atrama turi būti tiesiai ties galvos viduriu.

Darykite reguliarias pertraukas:

  • Kaip ir dirbant biure, kūnui po ilgo sėdėjimo reikia pajudėti.

Trumpa pertrauka ir keli natūralūs judesiai gali pagelbėti. „Judėjimas po ilgo sėdėjimo yra būtinas - tai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerina kraujotaką. Kartais net paprasti, kasdieniai judesiai - pavyzdžiui, bandymas pasiekti gėrimą iš viršutinės šaldytuvo lentynos - leidžia šiek tiek išsitiesti, išjudinti nugarą, pečius, rankas. Net trumpa pertrauka ir keli natūralūs judesiai gali pagelbėti“, - teigia M. Točelis.

„Jei jaučiamas nuovargis ar raumenų įtampa, silpnėja koncentracija ir didėja eismo įvykių rizika“, - pastebi A. Vaitkus.

Prieš kiekvieną važiavimą, likus maždaug 30 minučių, visuomet atliekame apšilimo ir reakcijos sužadinimo pratimus - tai padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošti startui“, - sako E. Globytė. Jis pabrėžia, kad ir po važiavimo kūnas dažnai būna įsitempęs - ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Tokiais atvejais labiausiai padeda trumpas pogulis bei masažas įsitempusioms vietoms. „Jei turiu daugiau laiko, darau ir tempimo pratimus, ypač pečių juostos ir klubų“, - atskleidžia E. Globytė.

Žemėlapis su pažymėtomis poilsio aikštelėmis magistralėje

Jei rizikuojate užmigti už vairo, geriau pavėluoti į paskirties vietą nei sukelti avariją.

Magistralinių kelių monotonija migdo. Net jeigu kartais ir tenka manevruoti, padėties tai iš esmės nekeičia. Kovoti su užplaukiančiu mieguistumu galima sustojant kas 150 km bent dešimčiai minučių ir prasimankštinant. Aišku, jeigu vilkikų vairuotojams tokius stabtelėjimus leidžia tachometras. Tokių trumpų mankštų metu smegenys gaus daugiau deguonies.

tags: #kaip #elgsites #pajute #nuovargi #vaziuodami #automagistraleje