Lietuvoje baudos gali būti skiriamos už įvairius pažeidimus - pradedant kelių eismo taisyklių pažeidimais ir baigiant administracinėmis baudomis už netinkamą elgesį viešose vietose. Tačiau neretai žmonės nežino, kaip pasitikrinti, ar bauda jiems buvo paskirta, ypač jei pranešimas nebuvo gautas tiesiogiai. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip greitai ir patogiai patikrinti, ar esate gavę baudą, ir kaip ją apmokėti.
Kaip sužinoti, ar gavote baudą Lietuvoje?
Yra keli patogūs būdai pasitikrinti, ar jums buvo paskirta bauda:
1. Per „E.policija“ sistemą
Tai oficiali Lietuvos policijos internetinė sistema, kurioje galite patikrinti savo pažeidimus ir paskirtas baudas.
- Prisijunkite prie E.policija.lt.
- Pasirinkite „Administraciniai nusižengimai“ skiltį.
- Prisijunkite per elektroninius valdžios vartus (Smart-ID, mobilusis parašas ar el. bankininkystė).
- Sistemoje matysite, ar esate gavę baudas ir jų mokėjimo statusą.
2. Per „Elektroninius valdžios vartus“ (EPAS)
Tai bendra Lietuvos viešųjų paslaugų sistema, leidžianti peržiūrėti įvairius administracinius įrašus.
- Prisijunkite prie Elektroniniai valdžios vartai.
- Pasirinkite Administracinių baudų peržiūra.
- Prisijungus matysite savo baudų istoriją ir galėsite peržiūrėti detales.
3. Per Registrų centrą
Jeigu bauda susijusi su transporto priemonės pažeidimais, galite pasitikrinti per Registrų centro sistemą.
- Prisijunkite prie Registrų centro savitarnos.
- Įveskite savo transporto priemonės duomenis.
- Matysite visą su jūsų automobiliu susijusią informaciją, įskaitant baudas.
4. Pranešimai el. paštu arba paštu
Jei turite susietą Elektroninę gyventojo paskyrą (EGP), pranešimai apie baudas gali būti siunčiami el. paštu. Baudų pranešimai taip pat siunčiami registruotu paštu į deklaruotą gyvenamąją vietą.
Kokie dažniausi pažeidimai ir kaip skiriamos baudos?
Baudos Lietuvoje skiriamos už įvairius nusižengimus, įskaitant:
- Kelių eismo taisyklių pažeidimai: greičio viršijimas, parkavimo taisyklių nesilaikymas, eismo signalų nepaisymas.
- Viešosios tvarkos pažeidimai: triukšmas viešose vietose, smulkios vagystės.
- Mokestiniai pažeidimai: vėluojant mokėti mokesčius ar pateikti deklaracijas.
- Aplinkosaugos pažeidimai: atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimai.
Kaip sumokėti baudą?
Jei sužinojote apie paskirtą baudą, galite ją sumokėti šiais būdais:
1. Per e. bankininkystę
- Prisijunkite prie savo elektroninės bankininkystės (Swedbank, SEB, Luminor ir kt.).
- Pasirinkite „Mokesčiai ir baudos“ skyrių.
- Įveskite gautą baudos numerį ir sumokėkite reikiamą sumą.
2. Per Lietuvos paštą
- Užpildykite gautą pranešimą apie baudą.
- Mokėjimą atlikite Lietuvos pašte.
3. Savivaldybių kasose
Kai kurios savivaldybės leidžia atlikti mokėjimus tiesiogiai jų kasose.
Kas nutinka, jei nesumokate baudos laiku?
Jeigu bauda nesumokama per nustatytą terminą:
- Pradės skaičiuotis delspinigiai.
- Bauda gali būti perduota antstoliams priverstiniam išiešojimui.
- Gali būti taikomos ribojimo priemonės, tokios kaip teisės vairuoti sustabdymas ar draudimas išvykti iš šalies.
Kaip apskųsti baudą?
Jei manote, kad bauda buvo paskirta neteisingai:
- Per 20 dienų nuo pranešimo gavimo galite pateikti skundą institucijai, kuri paskyrė baudą.
- Skundas gali būti pateiktas per E.policija.lt arba raštu.
- Jei bauda vis tiek lieka galioti, galite kreiptis į teismą.
Perrašyti KET pažeidimą kitam asmeniui
Socialiniuose medijose gyventojams kyla klausimų, kaip galima perrašyti Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą kitam asmeniui, jeigu nusižengęs vairuotojas buvo ne mašinos šeimininkas.
„Modernizuotas Informatikos ir ryšių departamento Elektroninių paslaugų portalas veikia nuo 2022 m. vasario 1 d. „Asmuo, prisijungęs prie Elektroninių paslaugų portalo, savo asmeninėje paskyroje gali matyti jo padarytų administracinių nusižengimų, kuriuose yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas ar priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, sąrašą bei susiformuoti šių nusižengimų išrašus“, - akcentavo J. Pasak pašnekovės, paskyrus baudą, pažeidėjui jo nurodytais el. „[Jame] galite užpildyti asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, vairuotojo pažymėjimo numerį, išdavimo datą ir išdavusios institucijos pavadinimą. Esant galimybei, pateikite el. pašto adresą. Kaip teigė pašnekovė, jeigu transporto priemonės vairuotojas ne pats vairavo automobilį, jis turi nurodyti konkretų asmenį arba parašęs laišką el. paštu, kuris nurodytas atsiųstame protokole, arba prisijungęs prie savo paskyros minėtame portale. Socialiniuose tinkluose girdėti nuomonių, jog jei baudą savininkas perrašo tikrajam kaltininkui, baudą gauna ir savininkas, ir nusižengęs vairuotojas. J. „Vis dėlto atsitikus tokiam atvejui, reikia per jau minėtą portalą pranešti, kad jūs nesate susijęs su užfiksuotu pažeidimu ir darbuotojas, patikrinęs informaciją, problemą išspręs. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Elektroninių paslaugų portale turi būti teikiama teisinga informacija, nes pasitaiko atvejų, kai nuotraukoje yra užfiksuota, kad transporto priemonę vairuoja savininkas, tačiau bando nurodyti, kad vairuoja kitas asmuo“, - pabrėžė J. Straipsnyje akcentuojama, kad asmenų kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti šiame kodekse nustatytus procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų. „[Taip pat] melagingas ar žinomai neteisingas vertimas administracinio nusižengimo byloje, išskyrus atvejus, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama teisme, vengimas ar atsisakymas duoti liudytojo parodymus administracinio nusižengimo byloje, įrodymų naikinimas ar jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais arba kitokia apgavystė administracinio nusižengimo byloje užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų“, - kalbėjo J.
Baudos už aplinkos teršimą ir netinkamą elgesį
Gyventojai kartais susiduria su neatsakingu kaimynų elgesiu, kuris gali sukelti nepatogumų ir netgi grėsmę aplinkai bei saugumui. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai teršia aplinką, mėtydami šiukšles ar purtydami dulkes per langus.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas pabrėžė, kad iš balkonų, lodžijų ar per atidarytus langus valyti, dulkinti kilimus, grindų dangas, patalynę, drabužius ar kitus daiktus yra draudžiama. Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, užfiksavus tokį elgesį gali būti taikomos nuobaudos. Jiems antrino ir Šiaulių miesto savivaldybės Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Indrė Rinkevičė. Pasak jos, toks elgesys, kaip šiukšlių mėtymas, skysčių pilstymas ar dulkių purtymas per langą, nėra galimas ar toleruotinas. Šiauliuose gyventojams yra draudžiama „mėtyti nuorūkas, popierius, spjaudytis ar kitaip teršti aplinką“. I. Rinkevičė atkreipė dėmesį, kad asmenys tokiais veiksmais ne tik teršia savo pačių gyvenamą aplinką, bet ir formuoja neigiamą nuomonę apie namo gyventojus.
Kada skirs įspėjimą ar baudą?
I. Rinkevičės teigimu, susidūrus su tokiais kaimynais gyventojams yra siūloma situaciją spręsti taikiai pasikalbant su „teršėju“ arba kreiptis į namo pirmininką ar administratorių. Ji pridėjo, kad gyventojai namo susirinkime visada gali pasitvirtinti vidaus tvarkos taisykles, kurių po to visi turi laikytis. „Apie patį teršimo faktą, galima pranešti policijai, kuri, atlikusi tyrimą, gali taikyti administracinę atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus“, - teigė Šiaulių savivaldybės atstovė. Tuo metu G. Grubinskas nurodė, kad matant daromą pažeidimą apie tai reikėtų pranešti savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnams. „Pirmiausia, žinoma, reikėtų su tokiu kaimynu pabendrauti, išsakyti problemą. Jei tai nepadeda - fiksuoti tokį pažeidimą darant vaizdo įrašą bei kreiptis į savivaldybės administraciją“, - komentavo Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai. Pašnekovai paminėjo, kad už tokį elgesį (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą) pirmą kartą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Už pakartotinį tokį elgesį bauda jau didėja iki 140-600 eurų.
Kaip įrodyti kaimyno pažeidimus?
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas nurodė, kad pažeidimo faktui nustatyti yra reikalingi įrodymai, o filmuota ar fotografuota medžiaga galėtų būti neginčijamas įrodymas. „Jei nufilmuoti ar nufotografuoti nepavyksta arba nėra galimybės, yra būtini liudytojai, kurie neginčijamai būtų matę pažeidimą ir pažeidėją“, - kalbėjo G. Grubinskas. I. Rinkevičė aiškino, kad, surinkus įrodymus (vaizdo įrašus, kitų kaimynų liudijimus), apie patį teršimo faktą galima pranešti Šiaulių miesto savivaldybei per „Sumanus miestas“ platformą. Ji vardijo, kad ten reikia nurodyti pagrindinę informaciją: pažeidimo adresą (iš kokio buto mėtomi daiktai), įvykio datą ir laiką. Pašnekovai neslėpė, kad skundų dėl tokių kaimynų veiksmų yra gavę, bet jie yra labai reti.
Baudos už daiktų laikymą bendro naudojimo patalpose
Daugiabučių namų gyventojai kartais susiduria su problema, kai kiti gyventojai bendro naudojimo patalpose, tokiose kaip laiptinės ar koridoriai, laiko nereikalingus daiktus. Tai ne tik trukdo praeiti, bet ir gali kelti pavojų gaisro atveju.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas primena, kad bendro naudojimo patalpose draudžiama laikyti ne tik degias medžiagas. Bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose ir avariniuose išėjimuose yra draudžiama laikyti bet kokius kitus daiktus, kurie gali trukdyti žmonių evakavimuisi gaisro atveju bet kuriuo paros metu. A. Gudžiausko aiškinimu, taip yra todėl, kad laiptinė yra pagrindinis ir dažnai vienintelis žmonių evakuacijos kelias iš pastatų. „Už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus gyventojams gali grėsti administracinė nuobauda nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 30 iki 600 eurų. Nuobaudos dydis priklauso nuo nusižengimą sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių“, - nurodė PAGD atstovas. Jis atkreipė dėmesį, kad vien daugiabučiuose namuose pernai kilo 572 gaisrai, o 2023 m. - net 618 gaisrų. Tad labai svarbu, kad laiptine būtų galima pasinaudoti nelaimės atveju.
Už netinkamai laikomus daiktus gali tekti sumokėti visiems
Namų administravimu užsiimančios bendrovės „Civinity namai“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas nurodė, kad dėl laiptinėje laikomų daiktų gyventojai gali kreiptis ir į daugiabučio administratorių. Jeigu yra žinomas konkretus daiktų savininkas, administratorius susisiekia su juo ir informuoja, kad reikia pašalinti bendrojo naudojimo patalpose esančius pašalinius daiktus. Tačiau, jeigu gyventojai iš bendro naudojimo patalpų daiktų nepašalina, administratorius organizuoja šių daiktų išvežimą, už kurį apmokestinami visi tos laiptinės gyventojai. G. Stanišausko teigimu, taip yra todėl, kad administratorius negali nustatyti, kuriam buto savininkui priklauso daiktai. „Jeigu pats daiktų savininkas kreipiasi į mus ir nurodo, kad tai - jo daiktai, tuomet taip, mes galime apmokestinti tik tą butą dėl daiktų pašalinimo. Tačiau taip nutinka retai. Dažniausiai niekas nepripažįsta, kieno yra nenaudojami daiktai, palikti bendro naudojimo patalpose. Įrodyti, kad tai yra būtent kažkurio buto daiktai, mes galimybių neturime, o pasikliauti vien kelių gyventojų žodine informacija negalime“, - komentavo „Civinity namai“ atstovas.
Baudos už laužų deginimą ir atliekų deginimą
Nuo seno žmonės įpratę po žiemos susikaupusius lapus ir šakas sudėti į krūvą ir uždegti. Kai kurie į tokį laužą įmeta netgi senus drabužius, maisto atliekas. Toks elgesys gali sukelti ne tik aplinkos taršą, bet ir didelį pavojų.
Šiaulių rajono aplinkosaugininkai tvirtina, jog situacija, kai žmonės degina atliekas soduose, yra tipinė Šiaulių regione. Tokių pranešimų aplinkosaugininkai sulaukia kiekvienais metais. Anot Almano Gajausko, žmonės ne tik kad nepaiso reikalavimo nedeginti atliekų, bet dar ir sukrauna laužus miesto teritorijoje, ko daryti negalima, ir nepaiso priešgaisrinių reikalavimų. „Pagrindinė problema yra šakų ir atliekų deginimas soduose. Dažniausiai apie deginimą praneša kaimynai. Pažeidėjai - daugiausiai senyvo amžiaus žmonės. Jie galvoja, kad nieko tokio deginti sodo atliekas ar šakas miesto teritorijoje“, - teigia Šiaulių RAAD direktoriaus pavaduotojas. A. Gajauskas tikina, kad gyventojai labai aktyvūs: nuo pavasario iki vėlyvo rudens gaunami pranešimai apie soduose ar laukuose rūkstančius dūmus. Nors žmonės nuolat informuojami apie galiojančius reikalavimus, reglamentuojančius laužų kūrimą miestuose ir užmiestyje bei galimas deginti medžiagas, pažeidėjų vis dar netrūksta. Aplinkosaugininkas mano, kad gyventojams, ypač pagyvenusiems, trūksta sąmoningumo ir supratimo. „Jei kaimo vietovėj galima deginti šakas, tai soduose negalima. Sąmoningumo stygius. Nes informacijos apstu. Akcentuojame taisykles ir per žiniasklaidos pranešimus, ir susitikimuose su gyventojais. Pastoviai organizuojami reidai, ypač pavasarį, kai iš po žiemos žmonės soduose tvarkosi. Išvažiavimai vykdomi ir dėl įvairių akcijų ir kaip kontroliniai patikrinimai“, - komentuoja pareigūnas.
Laužai gali sukelti gaisrą
Vilniaus rajono agentūros vedėjo Andriaus Masioko teigimu, didžiąją dalį pažeidimų dėl deginamų atliekų pareigūnai fiksuoja reaguodami į pranešimus. Žmonės į aplinkosaugos darbuotojus kreipiasi ne tik telefonu, bet ir elektroniniu paštu, anonimiškai ir prisistatydami. Pareigūnas sako, kad didžiausia problema Vilniaus rajone yra daržininkystės ir kitų atliekų deginimas. A. Masiokas mini ir kitą problemą: žolės deginimą. Anot jo, vis dar išlieka populiaru nenušienautą, nesuartą žolę tiesiog padegti. Be to, vešli žolė degi, todėl netoliese susikūrus laužą, ugnis greitai išpinta po visą teritoriją. Kad tokių atsitikimų būtų išvengta, aplinkosaugininkai vykdo reidus. „Pavasarį yra vykdoma akcija kartu su priešgaisrine tarnyba dėl deginamų pievų. Mes važiuojame į reidus, kurie trunka porą savaičių. Kada vykdomi reidai, padiktuoja pati gamta. Vykdant tokius reidus, dar ir fiksuojamos opiausios bei gaisringiausios vietos. Reidai yra gera prevencinė priemonė: žmonės pamato, kad vykdoma priežiūra ir kitą kartą prieš uždegdami neleistinoje vietoje laužą, pagalvoja, ar verta, nes tarnyba bet kokiu laiku gali pasirodyti“, - pasakoja A. Masiokas. Vilniaus rajono agentūros vedėjas A. Masiokas priduria, kad pažeidėjai fiksuojami ir miškuose. Anot jo, dažnai poilsiautojai susikuria laužą ne tam skirtoje laužavietėje, taip keldami pavojų miško augmenijai ir gyvūnams: nesilaikant priešgaisrinių reikalavimų yra grėsmė, kad laužo ugnis išplis ir uždegs mišką.
Degimo metu teršiama aplinka
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pabrėžia, kad bet koks degimas daro didelę įtaką aplinkai. „Visų pirma, degimo metu išsiskiria anglies, azoto oksidai. Taip pat kietosios dalelės ir kiti pavojingi junginiai. Patekęs į atmosferą anglies dioksidas turi įtakos šiltnamio efektui, kuris daro įtaką klimato kaitai. Aišku, didėja ir oro tarša. Ypač tai pastebima ne vėjuotą dieną, kai teršalų koncentracija ore gali ženkliai padidėti. Tuo tarpu vėjuotą dieną teršalai greičiau išsisklaido“, - akcentuoja specialistas. Ne ką mažesnė tarša į aplinką patenka ir deginant atliekas: teršalai patenka ant sode ir aplink jį esančių augalų. „Visų pirma, deginti daržininkystės atliekas blogai dėl to, kad jas puikiai galima panaudoti komposto gamybai, tai yra trąšoms. Sudeginus šias medžiagas iššvaistoma energija ir tuo pat metu teršiama atmosfera. Deginant atliekas, netgi tik lapus, į aplinką patenka daug kietųjų dalelių, o jei deginamos ir kitos priemaišos - poveikis kur kas didesnis. Ne per kaminą, o ant žemės sudegintų atliekų teršalai toli nesklinda, išsilaiko toje pačioje vietovėje, patenka ant tų pačių gyventojų auginamų vaisių, daržovių, kitų augalų“, - pasakoja S. Vasarevičius. Be to, kolektyviniuose soduose ar nuosavų namų kiemuose kūrenant laužą dažnai nepaisoma priešgaisrinių reikalavimų, todėl ugniai išplitus užsidegti gali ir netoliese esantys namai.
Ragina kurti kuo mažiau laužų
Aplinkos ministerija pasisako prieš bet kokį bereikalingą deginimą. „Tačiau, bet kuriuo atveju, žmonėms išliks iš amžių glūdumos paveldėtas vidinis noras būnant gamtoje bent retsykiais susikurti laužą“, - komentuoja specialistas. E. Leonavičius primena, kad iškylų, švenčių, stovyklų ir panašių renginių metu laužuose ir maisto gaminimo įrenginiuose, pavyzdžiui, griliuose, šašlykinėse, ugniakuruose, rūkyklose leidžiama deginti tik medieną ir medžio anglį. „Ši nuostata teisės aktuose atsirado ne dėl to, kad žmonės laikomi neišmanėliais, o tam, kad prisidengiant mėsos kepimu nebūtų deginamos bet kokios šiukšlės. Laužus leidžiama kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais (pavyzdžiui, tai draudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar Žemės ir miško naudojimo sąlygos)“, - aiškina E. Leonavičius. Tačiau gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus sniegui iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškritus sniegui) draudžiama miškuose naudotis atvira ugnimi - kurti laužus, deginti šiukšles, mėtyti degtukus, nuorūkas, kitus daiktus, kurie gali miške sukelti gaisrą. Šis reikalavimas galioja miške ir 50 metrų iki miško ribos. Tiesa, yra ir išimtis. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos specialiais ženklais. Taigi, ne oficialiose poilsiavietėse laužų deginti negalima.
Siūlo kompostuoti
Pagal Aplinkos apsaugos reikalavimus deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, tokių laužų negalima deginti miesto teritorijoje ir gyvenvietėse. „Aplinkos ministerija laikėsi ir tebesilaiko nuostatos, kad medienos liekanas (šaknis, kelmus, šakas, žievę, skiedras ar nuopjovas, seną neužterštą cheminėmis medžiagomis medieną) pirmiausia reikėtų ne sudeginti, o ieškoti joms kitokio panaudojimo: gaminti mulčių, kompostuoti, kažką meistrauti. Savivaldybės turėtų sudaryti gyventojams alternatyvią galimybę atsisveikinti su žaliosiomis ir medienos liekanomis, organizuodamos optimalų jų surinkimo tinklą, naudojant jas komposto ar biokuro gamybai, panašiai, kaip jau tapo įprasta atsisveikinti su kalėdinėmis eglutėmis“, - sako E. Leonavičius. Taip pat reikia žinoti, kad draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau nei 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ugniagesiai 3562 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose (2015 m. - 5283 kartus), iš jų - degančios žolės ir ražienų 2179 kartus (2015 m. - 3361). Gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė 35 proc. visų gaisrų. Šis skaičius sumažėjo, tačiau dėl degančios žolės kilo net 535 didesni gaisrai. Dėl pernykštės žolės deginimo kilo beveik 100 miško gaisrų, užsidegė durpynas, kurių gesinimas reikalauja labai daug pastangų ir materialinių išteklių. Baudos už ne pagal taisykles kūrenamus laužus nemažos: taikoma administracinė atsakomybė, pagal kurią numatomos baudos nuo 30 iki 1200 eurų, priklausomai nuo padaryto nusižengimo. Laužų deginimas daro žalą ne tik orui, tačiau prisideda ir prie klimato kaitos. Be to, reikia žinoti ir tai, kad neleistinoje vietoje ar nepaisant saugumo reikalavimų sukrautas laužas gali sukelti katastrofą: išplitusi ugnis sudegins viską aplink. Todėl svarbu laikytis visų reikalavimų, kad poilsis gamtoje netaptų nelaime.