Nors šiame straipsnyje pagrindinė tema yra motorolerio padangų nuėmimas, apžvelgsime ir bendresnes temas, susijusias su transporto priemonių priežiūra, kurios gali būti naudingos tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems mechanikams.
Dažniausiai pasitaikantys gedimai ir jų šalinimas
Jeigu Jūsų keturratis ar motociklas blogai vedasi ar visai neužsiveda, nesklandžiai dirba jo variklis tai dažniausiai dar nereiškia, kad yra įvykęs rimtas ir brangiai kainuosiantis variklio gedimas. Praktika rodo, kad didžioji dalis neva variklio darbo problemų kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų, kurie yra nesunkiai pašalinami. Šiame straipsnyje aprašysime dažniausiai pasitaikančius mėgėjiškos klasės motociklų ir keturračių gedimus ir pateiksime patarimų, kaip juos pašalinti. Straipsnis skirtas mėgėjams, kurie jau turi darbo su technika patirties, todėl kai kurios techninės sąvokos ar terminai nebus smulkiau paaiškinti. Įspėjame, kad imantis kai kurių aprašytų remonto darbų, jau reikia turėti tam tikros patirties. Suprantama, kad mes nepriimame atsakomybės už gedimų šalinimo rezultatus ar pasekmes pasinaudojus patarimais aprašytais šiame straipsnyje. Aprašysime principinius nesklandumų šalinimo būdus. Kadangi įvairių motociklų ar keturračių sistemos šiek tiek skiriasi, kiekvieno modelio ir kiekvienos problemos sprendimo būdai gali skirtis, kai kurių mazgų ar elektronikos komponentų vaizdas taip pat. Elektrinėse schemose laidų spalvos skirtinguose modeliuose taip pat gali skirtis.
Sklandų variklio darbą užtikrina elektros, kuro tiekimo, oro padavimo, tepimo, aušinimo sistemos. Jei visdėlto kyla problemos - didesnioji jų dalis būna elektros ir kuro tiekimo sistemose. Toliau šias sistemas vadinsime “elektros” sistema ir “kuro” sistema. Kad būtų lengviau išsiaiškinti gedimų priežastis, trumpai aprašysime, kuro tiekimo ir elektrinės dalies darbą. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose šios dvi sistemos dažniausiai būna išpildytos savarankiškai ir tarpusavyje nesusietos, todėl vienos sistemos būklė kitai įtakos neturi.
Elektros sistema
Kas nutinka “elektros” sistemoje “įjungus" raktelį ir paspaudus “Start” mygtuką? Įtampa iš akumuliatoriaus paduodama į starterio rėlės valdymo ritę. Starterio rėlės valdymo ritė uždaro darbinius rėlės kontaktus, per kuriuos įtampa paduodama į starterį. Starteris pradeda suktis. Mechaninis mazgas vadinamas “starterio sankaba” sugriebia variklio alkūninį veleną ir jį pasuka. Ant variklio veleno yra pritvirtintas generatoriaus rotorius. Jame įmontuotas paprastas magnetas. Magnetas įtaisytas taip, kad stūmokliui būnant aukščiausiame taške jis praeina pro daviklį, kuriame sukuriamas elektrinis signalas. Šis signalas paduodamas į elektroninį uždegimo prietaisą dažnai vadinamą CDI (capacitor discharge ignition). Elektrinis signalas iš CDI paduodamas į aukštos įtampos ritę, iš jos į uždegimo žvakę, kurioje atsiranda kibirkštis. Kibirkštis uždega kurą ir variklis pradeda dirbti. Norint išgauti iš variklio papildomos galios, galima gamyklinį CDI pakeisti lenktyniniu. Jei sujungimo kištukas atitinka - tuomet tiesiog pakeičiame, jei kištukai neatitinka - kaip pakeisti perjungiant laidus parodyta čia.
Kuro sistema
Kuras iš bako savaiminiu tekėjimu patenka į karbiuratorių. Karbiuratoriuje įtaisyta nedidelė talpa - “plūdės kamera”, kurioje tiesiog plaukioja lengva hermetiška detalė vadinama „ plūde“ (balta detalė paveikslėlio dešinėje). Virš plūdės įtaisyta vožtuvas dažnai vadinamas “adata”, kuri pritekėjus daugiau kuro, yra plūdės pakeliama ir kuro pritekėjimas uždaromas. Taip nuolat automatiškai palaikomas reikiamas kuro lygis. Pasukus akseleratoriaus rankenėlę karbiuratoriuje troso pagalba, pakeliama sklendė kartu su kitu “adatos” tipo vožtuvu. Sklendei su sklendės adata pakilus, oras per oro filtrą, vakumo pagalba, siurbiamas į variklio degimo kamerą. Pakeliui kuras automatiškai, reikiama proporcija, susimaišo su oru ir tampa degiu mišiniu. Priklausomai nuo akseleratoriaus sklendės padėties didesnis ar mažesnis kuro mišinio kiekis patenka į degimo kamerą, kurioje uždegamas kibirkšties pagalba. Kuro sistema dirbant ar nedirbant varikliui yra nuolat pasiruošusi dirbti, jei tik užtikrintas kuro padavimas iš bako į karbiuratorių. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose įtaisyti paprastos konstrukcijos karbiuratoriai. Juose skirtingai nei sudėtinguose karbiuratoriuose nėra papildomų siurblių, elektromagnetinių ir vakuminių vožtuvų kuro mišinio "riebumo" keitimui ir kt. Jei gedimas būna kuro sistemoje, tai praktika rodo, kad dažniausia neužsivedimo, priežastis būna kuro nepatekimas į karbiuratorių. Prieš imdamiesi tikrinti kitas sistemas įsitikinkite ar kuras laisvai patenka į karbiuratorių. Numaukite žarnelę nuo karbiuratoriaus, įstatykite ją į laiką indą ir atsukite kuro bako sklendę, kuras turi tekėti tolygia srovele. Jei ne: 1. Patikrinkite ar nėra perlenktos žarnelės. 2. Pakeiskite kuro filtrą. 3. Išvalykite baką. Jei kuras patikimai paduodamas į karbiuratorių, tai dažniausiai jis ir patenka į degimo kamerą. Dažniau pasitaiko, kad mažos nešvarumų dalelės su kuru patenka į plūdės kameros vožtuvo "adatos" lizdą. Tada kuras iš bako nekontroliuojamai bėga į karbiuratorių. Paprastai dėl to iš karbiuratoriaus į išorę pradeda tekėti kuras, o išsukus žvakę ji būna šlapia. Dėl šios priežasties dažnai "dingsta" kibirkštis. Jei taip nutiko: nuimkite karbiuratorių, išardykite, prapūskite karbiuratoriaus valikliu ir oru adatos lizdą. Pačioje karbiuratoriaus apačioje yra varžtas, o šalia jo išeina žarnelė atviru galu. Šis varžtas skirtas išleisti plūdės kameros apačioje susikaupusius nešvarumus ir drėgmę. Jei įtariate, kad į karbiuratorių pateko drėgmės ar nešvarumų, varžto nereikia išsukinėti pilnai. Atleiskite jį tiek, kol per drenažinę žarnelę pradės bėgti kuras su nešvarumais ir vėl užveržkite. Įprastai šis varžtas turi būti pilnai užveržtas. Norime atkreipti dėmesį, kad negalima naudoti seno kuro. Laikui bėgant iš benzino pasišalina dalis lakiujų medžiagų. Jis blogai maišosi su oru ir dega. Dėl to variklis gali dirbti nesklandžiai ir tai ypač išryškėja esant šaltam orui. Jei kuras patenka į karbiuratorių, o iš jo dėl nešvarumų nepatenka į degimo kamerą, nutinka rečiau. Jei taip nutiko, šiek tiek laiko pasukus starteriu variklį ir išsukus žvakę ji bus visiškai sausa. Jei taip: nuimkite karbiuratorių, išardykite, išpurškite specialiu karbiuratoriaus valikliu ir prapūskite oru.
Elektros sistemos darbo patikrinimas
Jei nuspaudus starterio mygtuką nėra jokios reakcijos, nepasigirsta joks garsas: 1. Patikrinkite ar sveikas pagrindinis saugiklis. Jis dažniausiai būna maždaug 3-6 cm ilgio plastikinėje dėžutėje, įmontuotoje ant + laido, netoli akumuliatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad kartais saugiklis vizualiai atrodo geras, bet patikrinus prietaisu, paaiškėja jog sugedęs. 2. Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių, patikimai prisukti akumuliatoriaus laidai. Jei taip sujunkite. 3. Voltmetru patikrinkite akumuliatoriaus būklę. Įtampa turi buti ne mažesnė 12,6 V. Pakraukite akumuliatorių, arba pakeiskite kitu. 4. Paimkite storesnį įzoliuotą laidą, prispauskite vieną jo galą pre akumuliatoriaus + , kitą trumpam pre starterio varžto, prie kurio prisisuka starterio + maitinimo laidas. Taip apeinama starterio rėlė (Laido nepriglauskite prie korpuso). Jei starteris pradėjo suktis - sugedusi starterio rėlė. Pakeiskite kita. Jei starteris nepradėjo suktis - sugedęs starteris. Pakeiskite kitu.
Jei nuspaudus starterio mygtuką starteris sukasi, bet keturratis ar motociklas neužsiveda. Išsukite žvakę, įstatykite ją į aukštos įtampos laido antgalį, padėkite ant variklio korpuso taip, kad plieninis žvakės korpusas liestųsi prie variklio korpuso (Nelaikykite žvakės rankoje - aukšta įtampa). Prasukite variklį starteriu. Sukantis varikliui tarp žvakės elektrodų turi blyksėti aiškiai matoma, mėlynos spalvos kibirkštis. Jei ne: 1. Patikrinkite ar tikrai įjungtas avarinio gesinimo mygtukas, kai kuriuose modeliuose yra privaloma nuspausti priekinius ar galinius stabdžius. 2. Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių. 3. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio dažniausiai plastikinė juodos spavos, dėžutė su 5 arba 6 kontaktų jungtimi. CDI būna keletos išpildymų - pažiūrėkite skyriuje "Elektrinė dalis, Komutatoriai, CDI". Nesumaišykite su kitu įtaisu, kuris turi 4, 5 ar 6 kontaktus ir dažniausiai aliuminį korpusą su aušinimo briaunelėmis - tai įtampos reguliatorius. (Čia parodytas kito išpildymo jis paprastai nedaro įtakos kibirkšties buvimui ir jei būna sugedęs, dažniausiai nekraunamas arba užvirinamas akumuliatorius). CDI dažniausiai būna guminiu dirželiu pritvirtintas prie rėmo po apdailomis. 4. Pakeiskite aukštos įtampos ritę. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio įtaisas, iš kurio išeina storas laidas į žvakę. 5. Pakeiskite žvakę.
Jei kibirkštis matosi, tačiau ji silpna, nepastovi, arba šokinėja ne tarp elektrodų, o tarp centrinio elektrodo ir korpuso: 1. Nuvalykite, išdžiovinkite arba pakeiskite žvakę. 2. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI. 3. Atidžiai patikrinkite visas laidų jungtis.
Jei variklis nepriima apsukų, arba kartais dirba normaliai ir staiga pradeda dirbti nesklandžiai. Variklio darbas sudaro įspūdį tarsi būtų problema su kuro padavimu. Dažniausiai visdėlto būna ne karbiuratoriaus problema, o elektroninio uždegimo CDI. Pakeiskite jį kitu. Jei variklis užvedus dirba normaliai, bet užvedimo momentu girdisi tarsi smūgiai, tai gali būti išsikrovęs akumuliatorius, kuris neišgali užvedant pakankamai greitai prasukti veleno, arba tai ženklas, kad sugedo ne variklis, bet starterio sankaba. Jei sugedusi starterio sankaba - tai nuspaudus „start“ mygtuką girdisi, kad starteris sukasi, bet variklio velenas neprasisuka. Starterio sankaba būna sumontuota ant variklio veleno, už generatoriaus rotoriaus. Jai paleisti pakanka nuimti šoninį dangtelį po kuriuo randasi generatoriaus rotorius ir patį rotorių. Nuimti rotoriui yra specialus raktas.
Jei kruopščiai patikrinus visas sistemas variklis visdėlto neužsiveda ar dirba nesklandžiai, reikia pamatuoti variklio kompresiją. Daugelio naujų keturtakčių nedidelių kubatūrų motociklų ar keturračių kompresija būna 9 kg/cm2 ar daugiau. Jei kompresija neįprastai sumažėjusi pirmiausia reikia patikrinti vožtuvų tarpelius. Dažniausiai gamyklinis įsiurbimo vožtuvo tarpelis būna 0,12-0,15 mm, išmetimo vožtuvo 0,15-0,2 mm. Jei ir šie parametrai yra normos ribose, greičiausiai yra susidėvėjęs variklio stūmoklis su žiedais arba ir cilindras - juos reikia keisti. Paprastai apie tai byloja mėlynos spalvos dūmai, nuolat arba dažnai išmetami iš duslintuvo. Mūsų patarimas - keiskite variklio tepalus eksploatavimo instrukcijose nurodytais intervalais ir paskutiniais patarimais Jums naudotis nereiks ilgai. Jei variklį eksploatuojate ekstremaliai, keiskite tepalus ir dažniau. Taip pat palaikykite švarų oro filtrą. Atkreipkite dėmesį, kad apie stūmoklio susidėvėjimą byloja būtent mėlynos ar šviesiai mėlynos spalvos dūmai. Šią spalvą suteikia degantis tepalas, kurio jau stūmoklio žiedai nebenuvalo nuo cilindro sienelių. Jei išmetami juodos spalvos dūmai, tai reiškia, kad išmetama dalis nesudegusio kuro. Tai gali būti dėl užsinešusio oro filtro, pridarytos oro sklendės, blogai veikiančios žvakės ar karbiuratoriaus užsiteršimo. Kad gedimas yra pačiame variklyje paprastai byloja: mėlyni dūmai iš duslintuvo, neįprastai padidėja tepalo sunaudojimas, atsiranda nebūdingi triukšmai dirbant varikliui, arba patikrinus visas sistemas variklis vis vien neužsiveda.
Kaip nuimti motorolerio padangas
Jei norite sutaupyti kelis litus, būtų protinga pačiam pasikeisti padangas, su sąlyga, kad turite tinkamą įrangą. Pirmasis etapas - kaip galima greičiau išleisti iš padangos orą. Paskui galite dėti padangą ant ratų montavimo staklių ir iš abiejų pusių atskirti padangą nuo ratlankio. Kad nuimtumėte padangą nuo ratlankio, naudokite 3 montiruotes, o ratlankius apsaugokite 3 ratlankių apsaugomis. Uždėkite ratlankio apsaugą, paskui montiruotės pagalba išimkite padangą. Dar kartą sutepkite ratlankį ir montuojamą padangą. Paskutinis žingsnis - užtvirtinti padangą ant ratlankio, pučiant į ją oro, kol pasigirs du "spragtelėjimai".
Padangos numontavimas nuo ratlankio nėra itin sudėtingas procesas, tačiau jis reikalauja kruopštumo ir tinkamo pasiruošimo. Dažniausiai to prireikia keičiant padangas, tikrinant jų būklę ar atliekant remontą. Kaip numontuoti padangą? Pirmiausia reikia visiškai išleisti orą iš padangos, tada atskirti jos bortą nuo ratlankio, sumažinti trintį patepant kraštą ir, galiausiai, naudojant specialius įrankius, nuimti abu padangos kraštus. Svarbiausia dirbti atsargiai, nenaudoti per didelės jėgos vienoje vietoje ir nuolat kontroliuoti procesą, kad išvengtumėte pažeidimų.
Prieš pradedant bet kokius darbus, būtina visiškai išleisti orą iš padangos. Tai daroma atsukant vožtuvo šerdį specialiu įrankiu arba atsargiai nuspaudžiant vožtuvą. Svarbu įsitikinti, kad oras pasišalino pilnai. Kitu atveju padanga liks įtempta ir stipriai prispausta prie ratlankio, todėl ją atskirti bus gerokai sunkiau. Rekomenduojama palaukti kelias akimirkas ir dar kartą patikrinti, ar slėgis tikrai lygus nuliui.
Kai iš padangos jau išleistas oras, metas atskirti jos bortą nuo ratlankio krašto. Paprastai tam naudojami specialūs įrankiai arba padangų montavimo svertai, kuriais atsargiai spaudžiamas padangos kraštas. Jei neturite specialios įrangos, galima naudoti rankinį spaudimą, tačiau svarbu viską daryti atsargiai, kad nepažeistumėte ratlankio. Jei padanga „nepasiduoda“, geriausia pabandyti spausti skirtingose vietose aplink visą ratą, o ne ten pat, tokiu būdu po truputį ją atlaisvinant. Svarbiausia - dirbti tolygiai ir neskubėti, nes staigūs ar per stiprūs judesiai gali pažeisti tiek padangą, tiek ratlankį.
Atskyrus padangos bortą, rekomenduojama patepti jos kraštą specialia montavimo pasta arba muilo tirpalu. Tai padeda sumažinti trintį tarp padangos ir ratlankio, todėl tolesni veiksmai tampa paprastesni. Tepimo priemonė leidžia padangai lengviau slysti, todėl taip pat sumažėja rizika pažeisti ją arba ratlankį. Tepimą geriausia atlikti tolygiai per visą padangos kraštą, ypač tose vietose, kur planuojama pradėti nuėmimo procesą.
Pirmojo padangos krašto nuėmimas yra vienas svarbiausių etapų. Paprastai tam naudojami padangų montavimo svertai, kuriais padangos kraštas atsargiai užkeliamas virš ratlankio. Rekomenduojama pradėti nuo vienos vietos, o tuomet po truputį judėti aplink ratą. Svarbu nebandyti visko padaryti vienu judesiu, kad nepažeistumėte nei padangos, nei ratlankio. Įrankius kiškite atsargiai ir venkite pernelyg didelio spaudimo toje pačioje vietoje. Kai dalis krašto jau perkelta per ratlankį, likusi dalis paprastai nusiima lengviau.
Nuėmus vieną kraštą, kitas paprastai nuimamas lengviau. Pirmiausia padangą reikia pakreipti taip, kad likęs kraštas būtų paprasčiau pasiekiamas. Tuomet, naudojant svertus, atsargiai jį iškelkite iš ratlankio. Kadangi viena padangos pusė jau laisva, ji tampa lankstesnė, todėl visas procesas vyksta greičiau. Vis dėlto svarbu neskubėti, kad nepažeistumėte padangos ar ratlankio.
Nuėmus padangą, būtinai įvertinkite tiek jos, tiek ratlankio būklę. Rekomenduojama apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų, deformacijų, korozijos ar kitų pažeidimų, kurie gali turėti įtakos sandarumui ir saugumui. Be to, nepamirškite patikrinti vidinės padangos pusės - kartais defektai būna nematomi iš išorės.
Padangų priežiūra ir saugumas
Motociklų keliuose jau pastebimai mažiau nei vasarą, bet dviračių ir paspirtukų srautai dar nesumažėję. Anot ekspertų, važiavimo sąlygos dviratėms transporto priemonėms jau dabar pavojingos. Vairavimo mokyklos „Draiveris“ vairavimo instruktorius Kęstutis Jurevičius atkreipia dėmesį, kad dviračių transporto priemonių sukibimas su kelio danga - daug mažesnis nei automobilių, padangos siauresnės, taigi tokias transporto priemones valdyti sunkiau. „Dabar tas metas, kai kelio danga dažnai būna šalta ir šlapia, prikritę daug lapų, kurie sušlapę būna ypač slidūs. Didelį pavojų kelia ir vadinamas juodas ledas - kelias plonyčiu ledo sluoksniu gali pasidengti staiga atšalus orams, ypač pavojinga ant tiltų ir viadukų“, - perspėja specialistas.
Rudenį ir pavasarį, kintant orų sąlygoms, automobiliams keisti padangas - savaime suprantama procedūra. Tačiau dviratėms transporto priemonėms sezoniniai padangų komplektai - retas reiškinys. Patyręs dviratininkas, dviračių parduotuvių „Velloccino“ vadovas Gediminas Mukas sako, kad žieminių padangų dviračiams paklausa maža, nes labai nedaug žiemą dviračiu važinėjančių entuziastų.
Dygliuotos padangos netinka mieste
Padangos dviračiams, motociklams ir mopedams gaminamos pagal transporto priemonių modelį ir paskirtį. Dviračių ekspertas G.Mukas paaiškina, kad dviračių gamintojai pritaiko padangas pagal dviračio klasę ir gruntą. „Įprastai baziniame dviračio komplekte montuojamos vasarinės padangos skirtos asfaltui, žvyro dangai, akmenuotoms vietovėms, purvui, šlapiai arba sausai dangai. Žieminių padangų dviračiams asortimentas daug mažesnis: gaminamos paprastos žieminės ir dygliuotos padangos. Tokios padangos - minkštesnės gumos, taip gerinamas sukibimas su kelio danga“, - sako G.Mukas.
Vis dėlto dygliuotos padangos, pasak dviračių eksperto, įprastiems keliams netinka: važiuojant ant plytelių ir trinkelių dygliuotomis padangomis ratai labai slysta, dygliai blogina rato sukibimą. „Dygliuotos padangos skirtos važiuoti ledu, stipriai suspaustu sniegu. Važiuojant šlapiomis, apšalusiomis plytelėmis, grindiniu ar asfaltu dygliuotos padangos gali būti net pavojingos: dygliai negali sukibti su slidžiu paviršiumi, taigi dviratis gali tapti nevaldomas. Puriu sniegu dygliuotomis padangomis taip pat labai sunku važiuoti - tokios padangos savaime sunkios, o dar gausiai aplimpa sniegu - tampa sunku pajudėti iš vietos“, - paaiškina G.Mukas.
Motociklams šaltiems orams skirta padangų kategorija „M+S“ („Mood and Snow“), tačiau, K.Jurevičiaus teigimu, lietuvišką žiemą net ir tokiomis padangomis važinėti labai pavojinga. Vairavimo instruktorius atkreipia dėmesį, kad motociklu važiuojama dviem ratais, sukibimas su kelio danga daug silpnesnis. „Vienas kolega bandė žiemą važiuoti su tam skirtomis padangomis motociklu: nuvažiavo iki pirmos žiedinės sankryžos, kur posūkyje griuvo. Žieminės padangos motociklams naudojamos vairuotojų, kurie vyksta į tolimas keliones, pavyzdžiui - į kalnus, kai kelyje netikėtai gali užklupti sniegas“, - sako K.Jurevičius.
Motociklams gaminamos dygliuotos padangos, pasak specialisto, skirtos važiuoti bekele, ne gatvėmis. „Dygliuotos padangos gatvėje - blogas derinys, važiuojant asfaltu dygliai mažina sukibimą, transporto priemonę valdyti sunkiau, ratai slysta, stipriai pailgėja stabdymo kelias. Ant ledo tokios padangos padėtų, bet ant asfalto ir apsnigtos dangos saugiau važiuoti su padangomis be dyglių“, - sako vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius.
Svarbiausia - padangų kokybė
Anot specialistų, kad kelionės būtų saugios ir kelyje transporto priemonė būtų lengviau valdoma, svarbiausia - gera padangų kokybė. Nusidėvėjusios, „plikos“ padangos ant įvairios dangos bus slidesnės, transporto priemonė - sunkiau valdoma. Ar padangos dar nenusidėvėjusios, parodo padangos protektoriaus gylis. „Motociklo padangų minimalus protektoriaus gylis - 0,8 milimetro, bet tai yra labai mažai. Rekomenduoju padangas keisti, jei protektoriaus gylis pasiekia jau milimetrą. Mechaniškai pažeidus motociklo padangas rekomenduojama keisti, nebandyti klijuoti. Svarbus ir padangos amžius: bėgant laikui padanga kietėja, taigi blogėja sukibimas su kelio danga. Rekomenduojama nenaudoti padangų, kurioms daugiau nei ketveri metai“, - pataria K.Jurevičius.
Pasak G.Muko, susidėvėjusi padanga ne tik blogiau sukimba su danga, bet ir lengviau praduriama. „Jei dviračiu važinėjama intensyviai nuo pavasario iki rudens, jau būtų metas padangas pasikeisti. Dalis padangų turi specialią žymą, parodančią, ar padanga jau susidėvėjusi, bet pravažinėjus sezoną paprasčiausia patikrinti padangų kokybę dviračių servise. Įprastai naujos padangos tinkamos nuvažiuoti apie 3-4 tūkst. kilometrų. Po to jas reikėtų keisti“, - sako dviračių žinovas.
Geresnis sukibimas - sumažinus oro slėgį
Žieminės padangos gaminamos iš minkštesnės gumos, taip gerinant sukibimą su danga. Tačiau kitas efektyvus būdas dviratėms transporto priemonėms šaltuoju metų laiku padidinti sukibimą su danga - sumažinti oro slėgį padangose. Pasak specialistų, atšalus orams oro slėgį reikėtų pasirinkti maždaug 10 proc. mažesnį, nei rekomenduoja padangų gamintojas.
Vairavimo instruktorius K.Jurevičius rekomenduoja motociklų padangose slėgį sumažinti 10-20 procentų. „Važiuojantys bekele slėgį sumažina ir ketvirtadaliu, kartais net perpus. Sumažinus slėgį padidėja padangos plotas, kuris liečiasi su kelio danga, taip gerinamas sukibimas“, - paaiškina specialistas. D.Mukas perspėja, kad dviračių padangų slėgio nereikėtų sumažinti per daug: „Dviračio padangų slėgis šaltuoju sezonu turėtų būti apie 10 proc. mažesnis, o jei slėgis bus per mažas - rizikuojama sulaužyti ratlankį“.
Anot K.Jurevičiaus, padangų kokybė ir slėgis svarbus ir elektrinių paspirtukų vairuotojams: „Orams atšalus svarbus padangų minkštumas, o jei padangos universalios, nekeičiamos, šaltuoju metu tų pačių padangų guma bus kietesnė nei vasarą, taigi sukibimas su danga bus blogesnis.
Galinės padangos būklės patikra
Galinio rato padanga eksploatacijos metu dyla ir tai yra natūralus procesas. Todėl jos būklę būtina kontroliuoti kuo dažniau. Tai galima padaryti savarankiškai arba pasinaudoti kvalifikuoto specialisto pagalba. Per daug arba netolygiai susidėvėjęs protektorius taip pat besąlygiškai reikalauja padangos keitimo. Tačiau, tai ne vienintelės ydos, kurios gali priversti keisti galinę padangą. Visų pirma reikia įtvirtinti motociklą aptarnavimo vietoje. Dėl galinio sparno formos, kai kurių motociklų konstrukcijos reikalaus didesnio atstumo tarp padangos ir pagrindo kad ratas būtų išimtas apačion. Galinio rato padangos keitimo procedūra priklauso nuo svirties konstrukcijos. Ji atrodo kiek kitaip esant vienpusėms svirtims nei dvipusėms. Dažniau yra sutinkamos dvipusės svirtys, kuriose rato demontavimo procedūra apima galinės ašies pašalinimą standartinių įrankių pagalba. Demontavus galinį ratą reikia pakeisti padangą. Ši operacija turi būti vykdoma specialių staklių pagalba ir ją turi atlikti kvalifikuotas personalas. Naujos padangos montavimo metu būtina atkreipti dėmesį į tinkamą jos sumontavimą. Šiuo metu daugumoje motociklų yra naudojamos kryptinės padangos, ant kurių rodyklėmis yra pažymėta sukimosi kryptis. Po naujos galinės padangos sumontavimo rato balansavimas yra privalomas. Šis veiksmas yra atliekamas tvirtinant įrenginio nurodytoje vietoje balansavimo staklių kompiuterio nurodytos masės svarelius. Motocikluose su ratais su stipinais svareliai gali būti tvirtinami ant stipinų prie pat ratlankio. Kai ratas jau yra tinkamai subalansuotas jis turi būti sumontuotas motocikle. Visi varžtai tvirtinantys ratą ir jo ašį turi būti priveržti dinamometriniu raktu gamintojo rekomenduojamu momentu. Atlikus šias operacijas kelis kartus nuspausti galinio rato stabdžio svirtį tam, kad stabdžių trinkelės užimtų tinkamą padėtį.
Kada padangą remontuoti, o kada keisti?
Automobilio padangos paprastai dėvisi po truputį, todėl svarbu laiku atpažinti momentą, kada jų keitimas tampa būtinas. Vienas pagrindinių kriterijų - protektoriaus gylis. Kai jis pasiekia minimalią ribą arba yra arti jos, padangos jau nesugeba užtikrinti pakankamo sukibimo, ypač važiuojant šlapiu keliu. Padangas taip pat reikia keisti tada, kai atsiranda matomų pažeidimų, tokių kaip įtrūkimai, iškilimai, deformacijos ar pjūviai. Šie defektai silpnina padangos struktūrą ir gali sukelti pavojų važiuojant didesniu greičiu. Ne mažiau svarbus ir padangų amžius - net jeigu jos atrodo tinkamos naudoti, laikui bėgant guma kietėja, praranda elastingumą bei blogiau sukimba su kelio danga. Ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į vairavimo pojūčius. Jei pastebite ilgesnį stabdymo kelią, prastesnį sukibimą su danga ar dažnesnį slydimą, tai gali būti ženklas, kad padangos jau neatlieka savo funkcijos taip, kaip turėtų. Naujos padangos automobiliams užtikrina geresnį sukibimą su kelio danga, trumpesnį stabdymo kelią ir stabilesnį transporto priemonės valdymą įvairiomis oro sąlygomis. Be to, jos padeda sumažinti akvaplaningo riziką, dėvisi tolygiau ir leidžia jaustis saugiau.
Ne kiekvieną pažeistą padangą reikia iš karto pakeisti nauja - tam tikrais atvejais ją galima saugiai suremontuoti. Padangą dažniausiai galima remontuoti tuomet, kai pradūrimas yra protektoriaus zonoje, t. y. centrinėje padangos dalyje, kuri liečiasi su kelio danga. Tokie pažeidimai paprastai atsiranda dėl įstrigusių vinių ar varžtų ir neretai gali būti sutvarkomi naudojant specialias priemones. Remontas taip pat galimas tada, kai padanga nebuvo ilgai eksploatuojama su per mažu slėgiu. Jei su nuleista padanga buvo važiuota per ilgai, jos vidinė konstrukcija greičiausiai yra pažeista, net jeigu iš išorės to nesimato. Kartais vienintele galima išeitimi belieka padangos keitimas. Dažniausiai tai padaryti būtina tuomet, kai pažeidimas yra šoninėje sienelėje. Ši padangos dalis patiria dideles apkrovas, todėl jos remontas laikomas nesaugiu. Keitimas taip pat gali būti neišvengiamas, jeigu padanga yra stipriai pažeista, plyšusi ar deformuota. Kitas svarbus kriterijus - protektoriaus nusidėvėjimas.
Atsarginis ratas yra laikinas sprendimas. Po laikino sprendimo nevažiuokite ilgai. Net jei pavyko uždėti atsarginį ratą, problemos tai galutinai neišsprendžia. Ne visais atvejais nuleistą padangą saugu keisti savarankiškai. Nors teoriškai tai nėra itin sudėtingas darbas, realybėje daug kas priklauso nuo vietos, oro, turimų įrankių ir patirties. Taigi svarbu įvertinti situaciją ir suprasti, kada geriau nerizikuoti bei kreiptis į specialistus. Sustojimo vieta nesaugi. Neturite reikiamų įrankių ar atsarginio rato. Padanga stipriai pažeista. Neturite patirties arba nesate tikri, kaip pakeisti padangą. Prastos oro ar matomumo sąlygos. Sugedo kelios padangos vienu metu. Jūsų fizinės galimybės ribotos.
Renkantis naujas padangas svarbu atsižvelgti į jų kokybę, sezoniškumą ir eksploatavimo sąlygas. „2ir2“ internetinėje parduotuvėje rasite platų skirtingų gamintojų ir tipų pasirinkimą. Rekomenduojama atsižvelgti į tinkamą padangų dydį, protektoriaus raštą, sukibimo su šlapia danga rodiklius bei triukšmo lygį.
Paspirtukas 911: Kaip pakeisti motociklo ar paspirtuko padangą RANKOMIS! (išsamus vadovas!)
tags: #kaip #motoroleriui #nuimti #padangas