Automobilio sankaba yra gyvybiškai svarbus mechanizmas, atsakingas už variklio sukimo momento perdavimą į pavarų dėžę ir toliau į ratus. Ji leidžia sklandžiai pajudėti iš vietos neužgesinant variklio ir saugiai perjungti pavaras. Tačiau, kaip ir bet kuri kita automobilio dalis, sankaba dėvisi ir gali sugesti. Šiame straipsnyje gilinsimės į sankabų tipus, dažniausius gedimus, jų priežastis ir kaip juos atpažinti, bei aptarsime, kada reikalingas remontas ar keitimas.
Kas yra sankaba ir kaip ji veikia?
Automobilio sankaba (hidraulinė ar mechaninė) - tai transmisijos mechanizmas, kuris trumpam atjungia ir vėl sujungia transmisiją su veikiančiu varikliu. Transmisija atjungiama, kai automobilis stabdomas ar kai perjungiamos pavaros. Kad automobilis pradėtų važiuoti, įjungtas variklis turi būti sklandžiai sujungtas su transmisija. Be sankabos sukimo jėga negalėtų būti perduota į varomuosius ratus. Sankaba perduoda sukimo jėgą iš variklio į pavarų dėžę, o ši - į ratus. Be to, automobilio sankaba padeda apsaugoti transmisiją nuo perkrovos, kai perduodamas sukimo momentas yra labai didelis.
Jei trumpai atsakyti į klausimą, kas yra sankaba, tai mechanizmas, kuris sujungia ir atjungia variklį nuo pavarų dėžės. Ji leidžia sklandžiai perjungti pavaras ir pajudėti iš vietos neužgesinant variklio. Sankaba yra tarpinis elementas tarp variklio ir pavarų dėžės. Sankabą dažniausiai sudaro trys dalys: sankabos diskas, diskatorius (prispaudimo mechanizmas) ir išminamas guolis. Kai nuspaudžiate sankabos pedalą, diskas atsiskiria nuo variklio smagračio. Kai pedalą atleidžiate - diskas vėl susijungia ir perduoda sukimo momentą į pavarų dėžę.
Sankabų tipai: paprasta ir plaukiojanti
Kiekvienais metais nauji automobiliai tampa vis pažangesni ir įspūdingesni. Tačiau, su visomis gundančiomis funkcijomis ir žaisliukais kartu auga ir sudėtingumas. Vairuotojai nori tylesnio variklio veikimo, geresnio komforto, aukštesnės klasės. Vienas iš techninių patobulinimų buvo plaukiojanti sankaba. Gatvėse vis dar važinėja gausybė automobilių su paprastomis sankabomis.
Paprasta sankaba
Jeigu pažvelgtume į seno tipo (paprastą) automobilio sankabą, pamatytume, kad jos smagratis yra sudarytas iš vieno metalo gabalo. Jis atlieka savo darbą, bet nesuteikia jokio papildomo komforto.
Plaukiojanti (dviejų masių) sankaba
Pagrindinis skirtumas tarp plaukiojančios ir paprastos sankabos yra smagračio struktūra. Priešingai nei paprastoje sankaboje, plaukiojančioje yra naudojamas iš dviejų dalių sudarytas smagratis. Šios dalys yra sujungtos guoliu ir spyruoklėmis. Daugelis naujesnių automobilių yra komplektuojami su sankaba, kuri savo konstrukcijoje turi plaukiojantį smagratį, arba dar angliškai vadinamą Dual mass flywheel (DMF). Plaukiojantis smagratis komplektuojamas daugelyje naujesnių automobilių, ypatingai dyzeliniuose. Jis buvo sukurtas tam, kad automobiliuose su mechanine pavarų dėže sumažintu vibraciją ir garsus, kurie yra keliami junginėjant pavaras bei sukabinant ratus su varikliu, kai atleidinėjate sankabos pedalą. Kadangi automobilis švelniau junginėja bėgius, sugeria pirminį sukabinimą, jis tausoja tiek variklį, tiek netgi sumažina kuro sąnaudas, o kartu ir padidina komfortą bei važiavimo malonumą.
Plaukiojantis smagratis, priešingai nei paprastas, kuris padarytas iš vientiso metalo lydinio, yra sudarytas iš dviejų dalių: pirminės ir antrinės dalies. Jo viduje, priklausomai nuo gamintojo ir jo konstrukcijos, yra tam tikra amortizavimo sistema ir guolis, kuris sankabos sukabinimo metu absorbuoja garsą, vibraciją ir leidžia automobiliui švelniau perjunginėti bėgius, sumažindamas vibraciją ir skleidžiamą garsą.
Dažniausiai šios sankabos naudojamos dyzeliniuose varikliuose, kur įprastai bėgiai yra mėtomi didžiausio sukimo momento metu, o kai variklis dirba maksimalia galia, reikia labai švelniai atleisti sankabą, kad nejausti trūkčiojimo, ir važiavimas būtų komfortabilus. Tokiomis sąlygomis paprastos sankabos gebėjimas slopinti vibracijas ir užtikrinti komfortą nepakankamas.
Dažniausi sankabos gedimai ir jų priežastys
Sankabos gedimai paprastai susiję su sankabos disku (sudyla) ir išminamuoju guoliu (išsausėja). Kai sugenda guolis, numynus automobilio sankabą pasigirsta metalo džeržesys ir skardus garsas, kuris, laikui bėgant, garsėja. Tokį gedimą nebūna sunku diagnozuoti.
Kai automobiliu kylate į kalną, spaudžiate akceleratoriaus pedalą ir matote, kaip kyla variklio apsukos, bet automobilis greičiau nevažiuoja ir greitis nedidėja - tai yra sankabos praslydimo požymis. Automobilis pradeda buksuoti, kai per maža pedalo laisvoji eiga, sudilę diskų antdėklai arba nusilpusios spaudžiamosios spyruoklės. Tokiu atveju, automobilis juda pamažu, nors akceleratoriaus pedalas būna nuspaustas iki galo, variklio apsukos būna pakilę. Juntamas svilėsių kvapas (kurį skleidžia kaįstantis sankabos diskas). Šį sutrikimą ypač lengva pastebėti važiuojant į įkalnę.
1 pav., matome sankabos praslydimo pasekmes. Taip nutiko todėl, kad buvo susidėvėjęs sankabos diskas ir vairuotojas į tai nekreipė dėmesio. Stengėsi važiuoti tol kol automobilis važiavo. Šiuo metu tai labai dažnai pasitaikantis sankabos gedimas, kuomet pasigirsta bildesiai iš pavarų dėžės. Dažnas vairuotojas išgirdęs bildesius sklindančius iš variklio skyriaus neretai išsigąsta. Pirmiausiai, dėl neaiškaus bildėjimo iš variklio skyriaus ir remonto kainos. 2. Šį gedimą būtina šalinti kaip galima greičiau nes sekantis etapas yra sugadinta jūsų automobilio automatinė arba mechaninė greičių dėžė. Pažeidžiamas dėžės pirminio veleno guolis sugadinamas velenas.
Neįprasti garsai užvedant variklį, važiuojant arba išjungiant variklį dažniausiai susiję su galimo dviejų masių smagračio (DMF) gedimu. Variklio užvedimo metu triukšmas (pvz. Starteris nepasiekia transporto priemonės gamintojo nurodytų (>300 aps/min) apsukų. Dėl mažo sukimosi greičio atsiranda didelės vibracijos dvimasio smagračio (DMF) srityje.
Dažniausi sankabos veikimo sutrikimai:
- Sankabos praslydimas
- Sankabos trūkčiojimas
- Sankabos neatsijungimas
- Sankabos keliamas triukšmas
- Neadekvatus automobilio pagreitis, didėjant variklio apsukoms
- Sunkus sankabos pedalo išmynimas
- Neįprasta ir nepakankama automobilio reakcija į bandymą greitai pajudėti iš vietos
Dažniausios vairuotojų daromos klaidos
Dažnai vairuotojai daro klaidas, kurios pagreitina sankabos dėvėjimąsi:
- Staigus sankabos pedalo atleidimas
- Ne visiškas sankabos pedalo išmynimas keičiant pavaras
- Pajudėjimas per aukšta pavara arba pavarų keitimas esant per didelėms apsukoms
- Važiavimo greičio reguliavimas sankabos praslydimu
- Kojos laikymas ant sankabos pedalo važiuojant
- Stabdymas sankaba (varikliu), įjungiant žemesnę pavarą
- Transporto priemonės perkrovos, vilkimas
- Chiptuning, t. y. variklio galios padidinimas, nepakeičiant sankabos į tokią, kuri atitiktų naujus automobilio variklio parametrus
Kaip patikrinti sankabą?
Ne visada reikia diagnostikos kompiuterio ar keltuvo. Kai kuriais atvejais atsakymą į klausimą, kaip patikrinti sankabą, galite rasti per 10 minučių. Svarbiausia - stebėti, kaip automobilis reaguoja.
"Trečios pavaros" testas
Sustokite saugioje vietoje, įjunkite trečią pavarą ir bandykite pajudėti iš vietos. Sveika sankaba turėtų leisti varikliui užgesti arba stipriai „užspringti“. Jei automobilis pajuda be didesnio vargo, tikėtina, kad sankabos diskas slysta. Tai vienas aiškiausių slydimo požymių.
Apsukų ir greičio santykis
Važiuodami aukštesne pavara staigiai spauskite akseleratorių. Jei apsukos kyla, bet greitis nedidėja proporcingai, tai gali reikšti sankabos slydimą.
Degėsių kvapas
Jei po staigesnio pajudėjimo ar važiavimo įkalnėn jaučiate degėsių kvapą - tai gali būti perkaitusi sankaba. Perkaitimas pagreitina dėvėjimąsi ir ilgainiui gali reikšti, kad artėja sankabos keitimas.
Užveskite automobilį ir paklausykite, ar iš priekinės automobilio dalies nesklinda pašaliniai garsai.
Kaip nuorinti sankabą?
Minkštas pedalas dar nereiškia, kad sankabos diskas į pabaigą. Kartais problema slypi ne mechanikoje, o hidraulinėje sistemoje. Jei į sistemą patenka oro, jis suspaudžia. Dėl to pedalas tampa minkštas, „guminis“, o pavaros gali jungtis sunkiau. Oro gali atsirasti, jei buvo atliktas sankabos remontas, keistas cilindras ar žarnelė, nutekėjo hidraulinis skystis. Tokiu atveju nuorinimas pašalina oro burbuliukus ir atstato slėgį. Procesas primena stabdžių nuorinimą: vienas žmogus spaudžia pedalą, kitas atidaro ir uždaro nuorinimo vožtuvą, kol iš sistemos išeina oras. Svarbu naudoti tinkamą skystį ir stebėti, kad bakelyje jo nepritrūktų. Jei į sistemą vėl pateks oro, viską teks kartoti. Tačiau jei pedalas ir po nuorinimo lieka minkštas, problema gali būti pagrindiniame arba darbiniame cilindre. Jei neturite patirties arba automobilis turi sudėtingesnę sistemą, saugiau kreiptis į profesionalus.
Sankabos remontas ar sankabos keitimas - kada tai būtina?
Sankaba beveik niekada „nemiršta“ per vieną dieną. Ji dėvisi palaipsniui. Iš pradžių - vos juntamas slydimas. Vėliau - apsukų šuoliai. Galiausiai - pavaros jungiasi sunkiai arba automobilis ima trūkčioti.
Kartais problema slypi ne pačiame diske. Gali būti susidėvėjęs išminamasis guolis, pažeistas cilindras ar hidraulinė dalis. Tokiais atvejais galimas dalinis sankabos remontas - keičiamos atskiros detalės, o ne visas komplektas. Tačiau prireikus sankabos remonto, rekomenduojama keisti visas tris transmisijos dalis (sankabos diską, diskatorių ir išminamąjį guolį). Šios dalys dirba visos kartu, todėl ir dėvisi kartu. Pakeitus vieną iš dalių, tikėtina, kad greitu metu teks keisti ir kitą dalį.
Jei diskas slysta, automobilis praranda trauką, jaučiamas degėsių kvapas ar vibracija - dažniausiai reikalingas pilnas sankabos keitimas. Vidutinė tarnavimo trukmė - apie 150-250 tūkst. kilometrų. Tačiau jei dažnai važiuojate mieste, laikote koją ant pedalo ar velkate priekabą, nusidėvėjimas gali pasireikšti anksčiau. Ignoruoti slydimo požymius pavojinga - laikui bėgant galite sugadinti ir smagratį, o tai jau žymiai brangesnis remontas.
Kaina priklauso nuo automobilio modelio, tačiau dažniausiai sankabos keitimas kainuoja daugiau nei paprastas remontas dėl darbo sudėtingumo - reikia išimti pavarų dėžę. Todėl svarbu laiku įvertinti situaciją. Ankstyva diagnostika gali padėti išvengti papildomų išlaidų.
Sankaba, kaip tai veikia?
Plaukiojančio smagračio keitimas į vientisą
Kadangi poreikis didelis ir daugeliui automobilių, kurių amžius yra apie 10 metų (tokių kaip Toyota Corolla ar Toyota Avensis, Peugeot ar Citroen), reikia pasikeisti plaukiojančius smagračius, yra sukurti pakaitiniai komplektai, kurie leidžia, išėmus plaukiojantį smagratį, diskatorių ir sankabos diską su išmynimo guoliu, keisti į vientisą smagratį kartu su sankaba ir diskatoriumi.
Mūsų servisas gali pasiūlyti plaukiojančio smagračio keitimą į vientisą smagratį, kartu keičiant tiek sankabos diską, tiek diskatorių, kartu ir sankabos išminamąjį guolį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visiems automobiliams yra prieinami pakaitiniai sankabos komplektai su vienos masės smagračiu. Tokiu atveju mes nerekomenduojame montuoti jokių pakaitalų ar daryti pritaikymų.
Vientiso smagračio ir plaukiojančio smagračio diskatorius, sankabos diskas ir išminamasis guolis yra skirtingi todėl panaudoti esamų nepavyks. Tokio modifikavimo rezultatas - sutaupyti pingai ir prarastas važiavimo komfortas, padidėjusios variklio ir transmisijos momentinės apkrovos. Tačiau jei nekeliami ypatingi reikalavimai komfortui, pakaitinė sankaba tarnaus ilgai, o jos remontas ateityje per daug netuštins piniginės.
Ar galima pratęsti sankabos eksploatavimo laiką?
Jei netinkamai naudojama sankaba, automobilis gali pradėti rimtai gesti arba visai sustoti. Sankabos ilgaamžiškumas priklauso nuo tinkamo jos parinkimo, naudojimo pagal paskirtį ir rekomenduojamo vairuotojo važiavimo būdo. Tinkamas jos parinkimas, naudojimas pagal paskirtį ir rekomenduojamas vairuotojo važiavimo būdas turi didelę įtaką jos eksploatavimo trukmei.
Yra keletas triukų ir niuansų, kuriuos žinodami vairuotojai, kurių automobiliai turi plaukiojančius smagračius, gali prailginti jų tarnavimo laiką. Vengti laikyti sankabą ilgai nuspausta šiose situacijose: riedant nuo kalno ar stovint prie šviesoforo.
