Automobilio dugno apsauga nuo korozijos yra svarbi investicija, galinti žymiai prailginti transporto priemonės tarnavimo laiką ir padėti išvengti brangių remonto darbų ateityje. Nors nauji automobiliai iš gamyklos dažniausiai turi tam tikrą apsaugą, ji ne visada yra pakankama, ypač atšiauriomis klimato sąlygomis.
Korozija yra neišvengiama metalo savybė, todėl svarbu imtis prevencinių priemonių, kad būtų sulėtintas šis procesas. Lietuvos klimatas, dažni temperatūrų svyravimai ir žiemą keliuose naudojamos druskos daro didelę įtaką transporto priemonių kėbului, ko pasekoje atsiranda rūdys. Rūdys ne tik gadina automobilio konstrukciją, bet ir mažina jo išorinį patrauklumą bei gali sukelti pavojų eismo saugumui.
Antikorozinės dangos svarba
Antikorozinis padengimas - tai speciali automobilio kėbulo ir dugno apsauga, padedanti išvengti rūdžių susidarymo. Jis gali būti atliekamas naudojant įvairias chemines medžiagas, tokias kaip vaško pagrindo danga ar specialūs antikoroziniai aliejai. Dėl didelės drėgmės ir druska barstomų kelių žiemą Lietuvoje dažnai rudija automobiliai. Kelio akmenukai, purvas ir smėlis gali pažeisti automobilio dugną, sukeldami įbrėžimus, per kuriuos ilgainiui prasiskverbia drėgmė.
Korozija laikoma viena pagrindinių automobilio susidėvėjimo priežasčių. Rūdys dažnai pažeidžia svarbias automobilio dalis, pvz., slenksčius, ratų arkas ir dugną. Automobiliai, turintys gerą antikorozinę apsaugą, išlaiko savo vertę ilgiau.
Antikorozinės dangos tipai ir sudėtis
Rinkoje yra apstu antikorozinių priemonių, kurios skirstomos į dvi pagrindines grupes - bitumines mastikas ir vaškines sintetines dervas. Kiekvieną preparatą gamintojas papildo savais „priedais“ - cinku, bronza, polimerais, kaučiuku. Atvirų kėbulo dalių apdorojimui naudojamos stingstančios mastikos, uždaroms ertmėms - „neišdžiūvantys“ preparatai.
Bitumines medžiagas įprasta papildyti tam tikru metalu: cinku, bronza ar pan. Taipogi naudojamos medžiagos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis - parafinas arba plastikas. Į daugelio preparatų sudėtį yra įtraukiamos vandenį išstumiančios medžiagos. Jos būtinos apdorojant uždaresnes vietas, kurias būtų sunku išdžiovinti.
Antikorozinės dangos paruošimas ir dengimas
Antikorozinės dangos efektyvumą lemia tai, ar teisingai buvo paruoštas paviršius, ir tai, ar purškiant buvo laikomasi technologinių reikalavimų. Būtent todėl savarankiškas bandymas apsaugoti automobilį, dažniausiai, baigiasi tuščiai išnaudotu laiku ir papildomomis išlaidomis.
Siekiant, jog antikorozinė danga tvirčiau laikytųsi, reikėtų kruopščiai išplauti visą purvą, išdžiovinti, apdoroti suplanuotus automobilio paviršius. Tuomet, kai darbus stabdo dekoratyviniai elementai, jie turėtų būti nuimami, kad būtų lengviau pasiekti reikiamą paviršių. Besiruošiant antikoroziniam automobilio padengimui, reikėtų turėti omeny, jog jis nė kiek neveikia dažų, bet išdžiūvusios dangos būna sudėtinga pašalinti, tad prieš pradedant darbus vertėtų pasistengti pridengti vietas, kurias būtų rizikuojama ištepti, ir ištraukti kilimėlius, atsarginį ratą.
Automobilio dugno plovimas ir druskų šalinimas yra būtinas. Ant kelių barstoma druska yra efektyvus būdas sniegui ir ledui tirpdinti, tačiau ji neabejotinai kenkia automobiliams, ypač metalinėms konstrukcijos dalims. Druska daro didelę įtaką korozijos atsiradimui ir plitimui, todėl norint to išvengti, ją reikia pašalinti. Šalinant druskas, deja, bet nepakaks automobilį nuplauti tik vandeniu ir šampūnu. Net ir profesionalūs plovimui skirti produktai nėra pajėgūs tinkamai pašalinti druskas.
Automobiliai turi daugybę įvairių ertmių, į kurias druska patenka kartu su drėgme, sniegu ar kitais nešvarumais. Ilgainiui, tokiose vietose susikaupusi druska skatina ir spartina korozijos atsiradimą bei plitimą, todėl norint to išvengti, rekomenduojama tokias vietas reguliariai plauti specialiomis druskas šalinančiomis priemonėmis.
Kada reikėtų pakartoti antikorozinio padengimo procedūrą?
Jei papildomas padengimas atliekamas laiku bei kokybiškomis medžiagomis, pagal griežtai reglamentuotą technologiją, automobilių tarnavimo laiką galima prailginti iki 2 kartų. Tam būtina nurodytu laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų „vaistų“ porcijos.
Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija. Taip pat svarbu žinoti, kad dengiant automobilį, ant kurio kėbulo jau matosi korozijos pėdsakai, po padengimo jie nepradings ir automobilis nepasidarys mažiau surūdijęs. Bet tinkamai parinkus medžiagas bei technologiją galima labai stipriai pristabdyti jau prasidėjusį korozijos procesą, tuo prailginant automobilio tarnavimo laiką.
Antikorozinės dangos vientisumą reikėtų stengtis išlaikyti kuo ilgiau. Jei pažeidžiamas vientisumas, atsiveria kelias korozijai. Pavyzdžiui, antikorozine medžiaga Dinitrol padengtas visas kėbulas kuo puikiausiai išsilaikys apie penkis metus.
Ar apsimoka investuoti į antikorozinį padengimą?
Kėbulas - brangiausia automobilio dalis. Jis apsprendžia ne tik automobilio išorinį grožį, bet žymia dalimi ir ilgaamžiškumą bei patikimumą. Kadangi jo gamyboje kol kas plačiausiai vis dar naudojamas metalas, tai net ir gražiausio ir tobuliausių formų kėbulo pavojingiausias priešas - korozija.
Automobilio antikorozinis padengimas - tai investicija, kuri gali žymiai prailginti transporto priemonės tarnavimo laiką ir padeda išvengti brangių remonto darbų ateityje. Automobilis ne tik ilgiau patikimai tarnaus, bet ir išsaugos didesnę pardavimo kainą.
Vidutinė automobilio dugno konservacijos kaina svyruoja nuo 100 iki 300 eurų, priklausomai nuo naudojamų medžiagų ir automobilio dydžio. Automobilio dugno apsauga nėra prabanga, o būtinybė, ypač jei gyvenate regione su druskingais keliais.
Nors naujiems automobiliams papildoma antikorozinė danga nėra būtina, tačiau esant akivaizdiems pažeidimams ar tiesiog norint „papildomos apsaugos“, darbai turi būti atliekami kokybiškai, laikantis technologijų. T.Mažeikai yra tekę matyti atvejų, kai, purškiant antikorozinę dangą, būdavo užkemšamas drenažas. Tokiu atveju uždarose detalių ertmėse kaupiasi vanduo, prasideda korozija ir automobilis yra iš vidaus.
Automobilių korozijos atsparumas kasmet gerinamas, bet specialistai ant bet kurio iš jų jau po 3 metų randa korozijos pėdsakų. Iš pradžių tai sunkiai matomi pradai, bet jie vystosi greitai nestabdomi ir bet koks delsimas tik padidina Jūsų, kaip savininko, nuostolius ateityje.
Švedijos korozijos instituto specialistai paskaičiavo, kad vidutiniškai per žiemos periodą, kada kėbulo korozijos greitis didžiausias, automobilio vertė dėl korozijos žalingo poveikio sumažėja 1-2%. Taip kad tikrai taupus automobilio savininkas geriau išleis pinigus savo automobilio apsaugai nuo korozijos, nei pasyviai stebės, kaip kasmet jo automobilio vertė krenta.
Didelio skirtumo nėra, kokiu metų laiku atlikti antikorozinį padengimą, tik rudenį ir žiemą daugiau laiko bei įvairių sąnaudų išeikvojama džiovinimui po plovimo aukšto slėgio vandens srove.
Gamintojo garantijos nuo korozijos
Gamintojo garantija kėbului priklauso dar ir nuo to, kokioje šalyje parduoti skirtas automobilis. Dažniausiai, Skandinavijos šalių rinkai skirti automobiliai specialiai papildomai paruošiami, didinant jų atsparumą korozijai. Todėl suprantama, kad jei Lietuvos dileriai gauna pardavimui automobilius per gamintojų atstovus Skandinavijoje, tai tokie automobiliai tikrai turės ilgesnę garantiją nuo korozijos, kuri bus pagrįsta geresniu gamykliniu paruošimu.
Pirmiausiai, tai tokia 12 metų garantija turi labai daug papildomų sąlygų, kurios labai sunkiai įgyvendinamos, jei iš viso galima kalbėti apie jų įgyvendinimą. Antra, tai 12 metų (arba 3, arba 6) garantija nuo korozijos užtikrina, kad per tą laikotarpį įvykdant daugelį kitų sąlygų, ant kėbulo nebus kiauryminės korozijos - kitaip tariant, kėbule nebus skylių. Vargu, ar tai paguodžianti garantija. Juolab, kad kaip jau minėjome specialistai tvirtina, kad jau po 3 metų korozijos pėdsakų randama ant visų automobilių. Trečia, net ir ši mažai paguodžianti garantija įsigalioja tik pasibaigus 1 metų bendrai garantijai.
Na, o išnagrinėjus 1 metų garantijos sąlygas tampa aišku, kad tikėtis gamintojo žadamos kompensacijos už išlaidas, susijusias su kėbulo remontu, dėl jo korozijos yra nerealu. Mat garantiniuose įsipareigojimuose 1 metams (kitiems modeliams 2 ar 3) būtina konkrečiai parašyti, kad ši garantija nutrunka, jei gedimas ar pažeidimas atsiranda dėl savininko kaltės, jei automobilis buvo eksploatuojamas nenormaliomis sąlygomis, jei pažeidimai sukelti pašalinių išorinių faktorių (pavyzdžiui, atmosferos kritulių, kelio smėlio bei žvyro, cheminių medžiagų, augalinės ar gyvulinės kilmės medžiagų poveikio dažytiems ir kitiems paviršiams, taip pažeidimai, atsiradę dėl krušos, potvynio, liūčių ir panašiai).
Visiškai aišku, kad įvykdyti visus šios absurdiškus garantijos galiojimo reikalavimus normaliai eksploatuojant realų automobilį neįmanoma - nepakišite gi jo po skėčiu prasidėjus krušai ir neparneši per žvyruotą kelio ruožą. Todėl bet kurio automobilio savininkas turėtų gerai įsisąmoninti - tik jis asmeniškai atsako, kaip ilgai tas automobilis jam tarnaus ir jei jis suinteresuotas, kad tas laikas būtų kuo ilgesnis, bei automobilis kuo ilgiau išsaugotų savo vertę, būtų saugus, gražiai atrodytų - papildomas antikorozinis padengimas yra viena iš būtinų priemonių tai užtikrinti.
Net ir turint 12 metų garantiją nuo prarūdijimo, kaip, pavyzdžiui, "Renault Laguna II" modeliams pradėta taikyti nuo 2001 m., ir net dabar į servisą patenka egzemplioriai, kurių gamyklinė antikorozinė danga puikiai išsilaikiusi, matosi išorinis dažymas vis dar gamyklinis ir be korozijos židinių. Tą patį galima pasakyti ir apie nuo 2002 m. pradėtus gaminti "Volvo XC 90".
Jeigu automobilis eksploatuojamas tvarkingai ir nėra patekęs į avariją, gamyklinė antikorozinė danga laikosi labai ilgai. Kai kėbulai remontuojami oficialiuose servisuose, priklausomai nuo situacijos, jie yra gruntuojami, dažomi, lakuojami. Esant poreikiui, antikorozinė danga purškiama ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, tad papildomo apdorojimo nebereikia. Jeigu automobilis tvarkomas „garažiukuose“, situacija gali būti neprognozuojama, todėl tokiu atveju atskirai užpurškiama antikorozinė danga gal ir praverstų. Visgi reikia atminti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus. Viską lemia sąlygos, kuriomis transporto priemonė eksploatuojama ir savininko požiūris.
tags: #kaip #padenkti #automobiliaus #dugna