Kaip pajusti automobilio gabaritus ir užtikrinti saugumą kelyje

Dažnai tik ką iš vairavimo mokyklos išėję naujokai nerimauja dėl būtinybės iš karto tapti intensyvaus judėjimo dalyviais patyrusių vairuotojų apsuptyje. Šalia nebėra instruktoriaus, galinčio padėti ir koreguoti judėjimą. Vis dėlto derėtų nepamiršti, kad visus vairuojančiuosius vienija bendras tikslas - pasiekti tikslą išvengiant eismo įvykių. Dauguma eismo dalyvių yra adekvatūs, o bendras tikslas didelį kolektyvą glaudina.

Norint užtikrinti saugumą kelyje ir sklandžiai dalyvauti eisme, itin svarbu gerai jausti automobilio gabaritus. Tai gebėjimas suprasti, kur baigiasi ir kur prasideda jūsų transporto priemonė, bei tiksliai įvertinti erdvę aplink ją. Šis įgūdis neatsiranda savaime, jis lavinamas nuolatiniu kartojimu, susikaupimu ir kontroliuojamais pratimais.

Pagrindiniai iššūkiai ir jų sprendimai pradedantiesiems vairuotojams

Štai dešimt dažniausiai pradedantiesiems kelių eismo dalyviams kylančių klausimų, į kuriuos atsako ekspertai:

1. Ar sugebėsiu „įsipaišyti“ į pagrindiniu keliu judančių automobilių srautą?

   Bet kuriam pradedančiajam vairuotojui tenka išvažiuoti į judrų kelią, todėl šis klausimas - vienas pirmųjų. Žinoma, kad pajėgsite - juk net ir pačiame glaudžiausiame sraute pasitaiko laisvų tarpelių arba koks supratingas vairuotojas, pasirengęs sulėtinti tempą. Pagrindinis dalykas - nepamiršti praleisti transportą ne tik iš kairės, bet ir dešinės pusės: gali būti, kad kaip tik tą akimirką kas nors bando jus lenkti važiuodamas dešine juosta. Kartais taip nutinka, kad išvažiuojantysis laukia, jam iš galo įsitaiso kitas vairuotojas ir ima pypsėti. Reaguoti į tokią situaciją reikia paprastai: kadangi važiuoti atgal nebeįmanoma, teks važiuoti į priekį. Kreipti dėmesį į iš galo signalizuojantį automobilį neverta - jis nekelia avarijos pavojaus. Derėtų dėmesį sutelkti į tinkamo atstumo iki artimiausio automobilio pasirinkimą ir išvažiuoti tada, kai bus patogu jums, o ne kam kitam. Nepamirškite, kad tokiomis aplinkybėmis nutikus eismo įvykiui kaltė teks jums, o ne tam vairuotojui, kuris signalizavo. Galima ir atvirkštinė situacija: naujokas juda pagrindiniu keliu, o iš šoninio kelio pažeisdamas taisykles važiuoja automobilis. Jei jo ketinimai pakankamai aiškūs, teks sustoti ir jį praleisti. Juk kelyje teisus ne tas, kuris geriausiai išmano taisykles, o tas, kuris siekia išvengti avarijos. Išsišokėlio vietoje kartais gali atsidurti ir nepatyręs naujokas, kuris ką nors pamiršo ar sumaišė.

2. Vienas iš vairuotojų kelyje elgiasi neaiškiai, agresyviai ar neadekvačiai. Ką man daryti?

   Tokių asmenų iš tiesų derėtų vengti. Jei norite kelyje jaustis komfortiškai, turite tiksliai suprasti, ką daro gretimame automobilyje esantis vairuotojas, kritiniu atveju - užmegzti su juo vizualų kontaktą. Jei nepavyksta to padaryti, geriau palikti išsišokėlį už savęs arba leisti jį į priekį, nes neadekvačius vairuotojus naujokui primygtinai rekomenduojama praleisti.

3. Kaip nustatyti saugią distanciją tarp mano ir kitų automobilių?

   Kuo didesnis greitis, tuo didesnė turi būti distancija. Mieste, kur greitis yra ribotas, saugiu laikomas 20 metrų atstumas, už miesto - 40 metrų. Vis tik patyrę vairuotojai atstumą vertina ne metrais, o sekundėmis. Jei prieš jus važiuojantis automobilis pravažiavo pro medį ar stulpą 3-4 sekundėmis anksčiau nei jūs, atstumas yra saugus. Ties šviesoforu pasirinkta distancija yra tinkama, jei matote galinius prieš jus važiuojančio automobilio ratus.

   

4. Ar sugebėsiu aplenkti prieš mane važiuojantį automobilį riboto matomumo sąlygomis?

   Aplenkti turbūt sugebėsite, bet to daryti nederėtų. Lenkti automobilį reikia tik tada, kai kelio atkarpa gerai matoma, nėra nusileidimų ir pakilimų. Dar netoliese neturi būti matomumą bloginančių didelių gabaritų automobilių. Iš pradžių būtina pažiūrėti atgal, ar jūsų kas nors nebando aplenkti, tada į priekį, kad įsitikintumėte, ar kas nesiruošia lenkimo manevrui priešpriešine juosta. Tada derėtų atkreipti dėmesį į prieš jus važiuojančio automobilio posūkių žibintus, įsitikinti, ar automobilio vairuotojas nesirengia atlikti manevro. Lenkiant automobilį derėtų maksimaliai padidinti greitį. Situacija kelyje gali atrodyti itin palanki, bet vos po kelių sekundžių ji gali kardinaliai pasikeisti.

5. Ką reiškia, jei mane ima lenkti dešine juosta ir neleidžia persirikiuoti?

   Jei automobiliai lenkia iš dešinės, matyt, važiuojate kairiausia juosta labai lėtai. Važiuokite greičiau arba persirikiuokite į dešinę juostą.

6. Ką daryti, jei automobilis pateko į juostą, iš kurios sukama, o persirikiuoti nespėju?

   Nepažįstamame, o kartais net ir pažįstamame mieste juostų paskirtį išsiaiškinti laiku ne visada pavyksta sėkmingai. Būna situacijų, kai vairuotojas patenka į posūkio juostą neketindamas sukti. Ką daryti tokiu atveju? Sukti? Kartais tenka elgtis net ir taip.

7. Dažnai sakoma, kad lyjant, esant plikledžiui ar sniegui automobilį suvaldyti kur kas sudėtingiau. Kaip žinoti, ar suvaldysiu automobilį slidžiame ar šlapiame kelyje?

   Staiga pasikeitus oro sąlygoms patartina prieš kelionę išbandyti automobilį saugioje ir ramioje kelio atkarpoje. Patikrinkite, kaip veikia stabdžiai, ar įsijungia žibintai, langų valytuvai, ar didinant greitį automobilis nekrypsta į šonus. Kuo prastesnės oro sąlygos, tuo mažesnis turėtų būti greitis. Ne be reikalo esant plikledžiui automobiliai ne važiuoja, o „velkasi“. Jei oro sąlygų pasikeitimas jus užklupo kelyje, paisykite principo „ramiau judi - toliau nuvažiuoji“. Dar derėtų atlikti kuo mažiau staigių judesių ir viską daryti sklandžiai.

   

8. Kaip tinkamai nusukti į kairę sankryžoje?

   Pagrindinis principas - neverta ratų sukti prieš pajudant, kad netyčia neišpultumėte į priešakinę juostą. Prieš sukdami turite atsidurti kairiausioje juostoje. Sukdami, savaime suprantama, stabtelėkite, tačiau taip elkitės tik prieš posūkį, o jau atlikdami patį manevrą judėkite įprastiniu greičiu. Posūkio žibintą įjunkite iš anksto, tuomet dar kartą įvertinkite situaciją ir tik tada sukite, praleisdami pėsčiuosius ir priešinga kryptimi judančius automobilius.

9. Ar verta dėmesingiau žvelgti į pėsčiuosius, dviratininkus ir motociklininkus?

   Išvardinti kelių eismo dalyviai pasižymi padidintu mobilumu, tačiau dažnai jie nesuvokia visų automobilio valdymo sudėtingumų. Pėsčiajam arba motociklininkui dažnai į galvą šauna mintis „palakstyti“; be to, derėtų nepamiršti, kad motociklininkas gali judėti dideliu greičiu. Pageidautina, kad tarp jūsų vairuojamo automobilio ir dviratininko būtų išlaikomas ne mažesnis nei vieno metro atstumas. Į pėsčiuosius ir ypač į vaikus taip pat svarbu visada atkreipti dėmesį. Nepamirškite signalu įspėti kitus apie tai, kad artėjate.

   

10. Ką daryti, jei visą naktį teks praleisti prie vairo?

    Dvi pagrindinės grėsmės - tai nuovargis ir prastas matomumas. Į ką svarbu atsižvelgti važiuojat automagistrale naktį? Svarbu laikyti tinkamo greičio, kad stabdymo kelias patektų į žibintų apšviečiamą zoną. Jei kyla įtarimas dėl neaiškaus objekto tamsoje, dėl viso pikto sumažinkite greitį. Pageidautina, kad automobilio salone turėtumėte gyvą pašnekovą, jei tokio nėra, tiks didesniu garsu klausoma radijo stotis. Prieš kelionę nepamirškite išsimiegoti ir nedvejodami atsisakykite sočios vakarienės. Pasireiškus rimtesniems nuovargio ženklams patartina sustoti ir pailsėti. Tokiu atveju gabaritinių žibintų neišjunkite, o sustoti patartina ne tiesiog pakelėje, o nusukus į šalutinį kelią.

Praktiniai patarimai, kaip lavinti automobilio gabaritų pojūtį

Daugelis vairuotojų metų metus vairuoja savo automobilius taip ir neišmokę tiksliai „pajusti“ tikrųjų savo transporto priemonės matmenų. Tai ypač pastebima parkavimo situacijose, kai svarbus kiekvienas centimetras. Pasak vairavimo instruktoriaus Aleksandro Drozdo, turinčio daugiau nei 12 metų profesionalios mokymo patirties, gebėjimas pajusti, kur prasideda ir baigiasi automobilis, neatsiranda natūraliai. Jis lavinamas tik kartojant, susikaupiant ir atliekant kontroliuojamus pratimus.

Pradėkite nuo pagrindinio protinio pratimo. Atsistokite šalia savo transporto priemonės ir įsivaizduokite, kaip ji juda erdvėje. Vizualizuokite priekinę, galinę ir šoninę laisvąsias vietas skirtingų manevrų metu.

Kontroliuojami pratimai lavina tikslumą:

• Pastatykite kelis kūgius arba plastikinius butelius ir lėtai važiuokite tarp jų. Palaipsniui mažinkite atstumą, kad išbandytumėte save.
• Padėkite dėžę, guminį blokelį ar kitą minkštą daiktą ant lygaus paviršiaus. Praktikuokite sustoti tam tikru atstumu nuo objekto. Ši technika dažnai naudojama profesionaliuose vairuotojų mokymuose.
• Lėtai važiuokite link minkšto objekto (pvz., guminio kūgio) ir leiskite ratams lengvai į jį atsitrenkti.
• Važiavimas per kūgių eilę arba pastatytus automobilius slalomo trajektorija žymiai pagerina vairavimo tikslumą, transporto priemonės valdymą ir bendrą pusiausvyrą.

Gebėjimas pajusti tikruosius savo transporto priemonės matmenis yra įgūdis, kurį galima lavinti. Kurį iš šių pratimų išbandytumėte pirmiausia?

Papildomi patarimai vairuojant ir prižiūrint automobilį

• Jeigu šoniniai veidrodėliai sureguliuoti neteisingai - jūs negalėsite stebėti dalies kelio.
• Jeigu jūs neseniai gavote vairuotojo pažymėjimą, arba turėjote kitokio dydžio automobilį, jums reikia išmokti jausti jo gabaritus. Atlikite tokį pratimą: padėkite ant asfalto plastikinį butelį be kamščio (arba kitokį nepavojingą daiktą) ir atsargiai užvažiuokite ant jo ratu, kol išgirsite būdingą garsą.
• Jeigu parkuojatės statmenai, siekiant išvengti, kad ratai trintųsi į šaligatvio bordiūrą, pritvirtinkite prie priekinio stiklo apačios lipnios juostos gabalėlį taip, kad jis atitiktų šaligatvio liniją.
• Jeigu priekyje matote balą, reikia sumažinti greitį, bet to daryti negalima, kai automobilis jau vandenyje. Jeigu jūs pernelyg greitai įvažiavote į balą, yra pavojus, kad vanduo pateks į variklio degalų sistemą, ir automobilis sustos. Be to, yra rizika, kad automobilis taps nevaldomas dėl sankabos su keliu praradimo. Važiuodami per didelė balą, nemažinkite greičio staigiai.
• Nežiūrėkite tik į transporto priemones, judančias priekyje. Atkreipkite dėmesį į aukštų automobilių manevrus, tokių, kaip krovininiai automobiliai ir autobusai. Jų vairuotojai geriau mato kelią ir gali žinoti eismo blokavimo priežastį.
• Ne visi vairuotojai žino, kad veidrodėliai turi du režimus, kuriuos galima pasirinkti priklausomai nuo paros laiko.
• Neseniai baigę vairavimo mokyklą žmonės turbūt žino taisyklę, kad parkuojantis reikia naudoti rankinį stabdį. Bet žiemą jis gali tiesiog sušalti.
• Jeigu jūs esate daugiajuostėje važiuojamojoje dalyje arba kelio dalyje, kurioje galima lenkti - įsiminkite vieną taisyklę. Jeigu automobilis, esantis priekyje arba iš šono, stabdo, neskubėkite jo lenkti. Jis galėjo sulėtinti greitį dėl žmogaus, pasirodžiusio kelyje, dėl gyvūno arba kokios nors kitos kliūties.
• Kai esate kelyje, ir jums reikia pasukti į kairę, atrodo visiškai natūralu pasukti ratus į kairę ir laukti momento, kol galima bus važiuoti. Bet tai neteisinga. Kelyje būna įvairių situacijų, ir jeigu kas nors netikėtai atsitrenks į jus iš galo, automobilis neišvengiamai išlėks į priešpriešinę juostą.
• Jeigu automobilio žibintai yra ypač purvini ir blogai šviečia, nuvalykite juos dantų pasta ir minkštu skudurėliu.
• Nusipirkote naują automobilį ar pasiskolinote iš draugo ir atvažiavę į degalinę vis pamirštate, kurioje pusėje yra degalų bakas? Paprastai ant prietaisų skydelio esančio degalų indikatoriaus rodyklė nurodo, kurioje pusėje yra automobilio degalų bakas.
• Erzina lipdukas ant automobilio stiklo? Sudrėkinkite laikraštį šiltu vandeniu ir uždėkite jį ant lipduko 10-čiai minučių.
• Atšilus orams ir artėjant vasarai ypač dažnai automobilis, paliktas saulėje, greitai įkaista ir sėdėti jame tampa tikra kančia. Ne visuose automobiliuose yra oro kondicionierius, o ir jo naudojimas lemia didesnes degalų sąnaudas. Todėl galima tiesiog pradaryti vieną langą vienoje automobilio pusėje ir atsistojus kitoje automobilio pusėje vėdinti automobilio saloną 5-6 kartus atidarant ir uždarant duris.
• Nors žiema dar toli, galime prisiminti atvejus, kai dėl didelio šalčio prišąla automobilio durys ir jas sunku atidaryti. Todėl viena iš išeičių galėtų būti aplink duris papurkšti paprasto aliejaus ir jį švelniai nuvalyti popieriniu rankšluosčiu.
• Prie užšalusių durų nuolat erzinanti problema yra ir užšalusi durų spynelė.
• Esant automobilio stiklų įtrūkimams, šie neretais atvejais „nesustoja“ ir trūkinėja toliau. Norint tai sustabdyti, reikia paprastu nagų laku patepti įtrūkimo vietą ir palikti saulėje išdžiūti.
• Jei jūsų automobilio kėbulas turi smulkių įlenkimų, juos galite pamėginti išlyginti su tualetui skirtomis santechnikų rankinėmis pompomis.
• Jeigu jūsų automobilio signalizacijos pultelis neveikia dėl per didelio atstumo iki automobilio, galite pamėginti jį priglausti prie savo smilkinio ar skruosto.

Mokslinis požiūris į automobilio parkavimą

Beveik kiekviename naujesniame automobilyje galima rasti vienokią ar kitokią parkavimosi sistemą. Kadangi jų yra ne kelios, gali kilti daug klausimų, jei automobilyje norima ją pakeisti. Tai yra labai individualus dalykas. Turite atsižvelgti, koks automobilis yra vairuojamas, kas jam labiausiai tiktų. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kas jums atrodytų patogiausia. Galbūt jums reikalingas vaizdas, kad galėtumėte tinkamai prisiparkuoti, o galbūt atvirkščiai - kad nereikėtų žiūrėti į ekraną, jums patogiau kai yra girdimas garsas. Tad vieno teisingo atsakymo nėra. Reikia vadovautis tuo, kas tinka tik jums. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad patyrusiems vairuotojams ši sistema yra nereikalinga, juk jie jau žino savo automobilio gabaritus, daugmaž žino kokiu tarpu reikia sustoti ties esančia kliūtimi. Tačiau net ir patyrusiems vairuotojams šis dalykas yra reikalingas, nes ypač ten, kur yra mažai vietos, tokiuose kaip daugiabučių namų aikštelėse, kur neretai automobiliai priparkuoti ar pastatyti netvarkingai, tokia sistema gali iš esmės pagelbėti. Na, o ką jau bekalbėti apie pradedančiuosius vairuotojus. Tokia sistema jiems yra privaloma. Su parkavimosi sistema, jie jausis žymiai drąsiau, greičiau prisparkuos reikiamoje vietoje ir greičiau pradės jausti automobilio gabaritus. Kai kurias sistemas galima susimontuoti ir patiems, bet aišku, pirmiausia reikėtų pasidomėti, kaip jos yra montuojamos, galbūt internete pasižiūrėti praktinius patarimus kaip viskas vyksta. Be to reikia nepamiršti, kad jei tokią sistemą montuosite patys, reiks papildomų įrankių. Ir verta nepamiršti, kad jei neturite pakankamai žinių ir įgūdžių kyla grėsmė, kad galite pažeisti pačią parkavimo sistemą ir tam tikras automobilio dalis.

Dar 2003 metais mokslininkė Rebecca Hoyle iš Surrey universiteto Didžiojoje Britanijoje sukūrė matematinę "idealaus parkavimo" formulę. Mašiną pastatyti prie šaligatvio bortelio važiuojant atgal nėra sudėtinga. Radę tinkamo dydžio vietą prie šaligatvio, pravažiuokite ją ir sustokite greta pirmosios mašinos taip, kad jūsų ir šio automobilio galiniai bamperiai būtų vienoje eilėje. Pasitikrinę, ar iš gale netikėtai nepriartėjo atsitiktinis automobilis, įjunkite atbulinę pavarą ir, ėmę palengva judėti, iki galo susukite vairą kelkraščio pusėn. Sustokite, kai gretimo automobilio galinis bamperis bus ties jūsų automobilio viduriu. Tiesa, lengviau orientuotis pagal kitą objektą - gale stovinčią mašiną. Iki galo susukite vairą priešingon - važiuojamosios dalies - pusėn, ir tada vėl važiuokite atbuline eiga. Pasak V. Peleckio, šiame etape svarbiausias uždavinys - stebėti, kad priekinis jūsų automobilio sparnas nekliudytų priekyje stovinčios mašinos. "Esminis dalykas - turėti orientyrus. Tai - priekyje stovinčio automobilio kampas, gale stovintis automobilis ir kelkraštis", - aiškina V. Peleckis. Jei viską atlikote tinkamai, jūsų automobilis, nekliudęs kitų, turi stovėti ten, kur ir taikėte. Tiesa, nepamirškite nuo abiejų - priekyje ir gale stovinčių - mašinų palikti vienodus tarpus. Taip lengviau išvažiuoti bus ir jums, ir šių automobilių vairuotojams. Jei važiuodami atgal galiniu ratu atsiremsite į kelkraščio bortelį, nieko baisaus - tiesiog pakartokite procesą iš pradžių, tik, priklausomai nuo situacijos, vairą sukite daugiau arba mažiau. Turėkite omenyje, kad jei tam tikrą etapą pradėjote per vėlai, rizikuojate atsiremti į gale stovintį automobilį. Jei per anksti - į kelkraštį arba priekyje stovinčios mašinos kampą. V. Peleckio teigimu, svarbu jausti ir savo automobilio gabaritus, ir daugmaž tiksliai įvertinti erdvę, kurioje jūs norite pastatyti mašiną. Pastaroji turi būti jūsų automobilio ilgio plius 80-100 cm. Svarbiausias dalykas čia - praktika. "Palikti mašiną taip, kad ji netrukdytų kitiems eismo dalyviams, nėra sunku. Įgudus toks manevras trunka vos keliasdešimt ar net keliolika sekundžių. Tereikia savigarbos ir pagarbos kitiems - dalykų, kurių pastaruoju metu gatvėse trūksta labiausiai", - teigia V. Peleckis. Sudėtinga R. Hoyle lygtis leidžia vairuotojui iš anksto sužinoti, ar jo mėginimas taisyklingai pastatyti automobilį vertas pastangų. Tiesa, juokaujama, kad formulės apskaičiavimas gali užimti tiek daug laiko, kad laisvos vietos gali ir nelikti. Mokslininkė priėjo prie išvados, kad būtinos sąlygos automobiliui taisyklingai paraleliai pastatyti yra teisinga starto pozicija, esamos vietos dydis ir taisyklingas automobilio valdymas esamoje įsukimo erdvėje. Erdvė, į kurią norite pastatyti savo automobilį, turi būti lygi šio automobilio pločio, plačiausio dvigubo vidinio posūkio rato spindulio ir atstumo tarp ašių bei nuotolio nuo atstumo tarp ašių vidurio iki automobilio galo sumai. Remiantis formule, ši erdvė neturi būti mažesnė nei 150 proc. Manevro metu vairas priešinga nei kelkraštis kryptimi turi būti sukamas tuo metu, kai atstumo tarp ašių vidurys tampa lygiagretus priekinio automobilio bamperiui.

tags: #kaip #pajusti #automobilio #gabaritus

• Vaistinėlės komplektacijos reikalavimai
• Pasekmės įjungus per žemą pavarą
• Apie "Žaliasis Žibintas: Pirmoji Kova"
• Išsamiau apie Peugeot Bipper
• Tradicijos, susijusios su vairuotojų šventėmis