Automobilio gedimas kelyje visuomet įvyksta mažiausiai tinkamu momentu. Nors automobilių gedimų gali būti įvairių, tačiau retkarčiais jų negalima pašalinti stovint šalikelėje. Natūralu, jog norint automobilį nugabenti į nuosavą garažą, specializuotas dirbtuves ar tiesiog į saugesnę vietą, vairuotojai turi pasirinkti vieną iš dviejų scenarijų: kviesti autovežį arba bičiulį, kuris galėtų automobilį partempti.
Autovežis yra saugiausias būdas, bet tuo pačiu ir brangiausias būdas gabenti automobilį, todėl daugelis vairuotojų, norėdami sutaupyti, į pagalbą pasitelkia bičiulį bei lanksčią vilktį. Nors iš pirmo žvilgsnio šis veiksmas yra ganėtinai paprastas, tačiau daugelis vairuotojų užmiršta laikytis tam tikrų taisyklių, kurios užtikrintų jų pačių ir kitų eismo dalyvių saugumą.
Vis tik nusprendus pagelbėti į bėdą patekusiam automobiliui ir nutempti jį virve, draudikų atstovo teigimu, reikėtų važiuoti labai atsargiai, neskubėti, tolygiai greitėti ir taip pat stabdyti, jei įmanoma, vengti staigių manevrų, įsitikinti, kad į kiekvieną veiksmą tempiamo automobilio vairuotojas spės sureaguoti.
Svarbiausi Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai ir reikalavimai
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo kelios svarbiausios Kelių eismo taisyklių (KET) naujovės, numatančios didesnį maksimalų leistiną greitį pradedantiems vairuotojams („klevo lapams“), draudžiančios pėstiesiems perėjose naudotis mobiliojo ryšio telefonais, fiksuojančios rekomendacijas, kaip lenkti dviratininkus. Portalas 15min.lt atkreipia dėmesį į dar vieną naujovę, susijusią su transporto priemonių vilkimu.
Daugelyje šalių numatyta, kad tokių automobilių avarinis tempimas yra draudžiamas (beveik visose Vakarų Europos šalyse yra draudžiama sugedusį automobilį tempti ar vilkti užmiesčio keliuose). Tačiau galima jį nugabenti į dirbtuves ar aikštelę uždėjus transporto priemonės priekinę arba galinę ašį ant specialaus įtaiso. Taigi greičio apribojimai nuo šiol galios tik velkant transporto priemonę įprastu būdu - be spec. įtaisų.
Greičio apribojimai ir vilkties tipai
Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. greičiu, o velkant lanksčia vilktimi - ne didesniu kaip 50 km/val. Kaip reikalauja KET, lanksčios vilkties ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, ji turi būti pažymėta ryškaspalvėmis vėliavėlėmis (skydeliais) arba turi būti ryškios spalvos ir ne siauresnė kaip 50 mm. Standi vilktis neturi būti ilgesnė kaip 4 m.
Jeigu avarinio šviesos signalizacijos nėra arba ji neveikia, velkamosios transporto priemonės gale turi būti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Rizika ir saugumo priemonės
Draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas sako, kad viena iš besikeičiančių vairuotojų įpročių priežasčių - vis labiau populiarėjantis pagalbos kelyje draudimas, prireikus suteikiantis automobilio transportavimo specialiai tam skirtu transportu paslaugą.
„Pasinaudojančių pagalbos kelyje ir sugedusio automobilio transportavimo paslaugomis kiekvienais metais vis daugėja. Šiemet visoje Lietuvoje mūsų siūlomos pagalbos kelyje vairuotojams prireikė jau daugiau nei tūkstantį kartų. Tai yra 66 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Tokios rūšies draudimas kainuoja pakankamai nebrangiai, jį galima įsigyti kartu su kasko ar privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Ištikus bėdai kelyje naudoti senamadišką tempimo virve būdą yra paprasčiausiai nepatogu, trunka ilgiau, o taip pat yra ganėtinai rizikinga“, - sako R. Bieliauskas.
Susidūrimų pasitaiko dažnai
Anot draudimo eksperto, rizika, kad virve tempiamas automobilis susidurs su tempiančiuoju yra didelė, o taip dažniausiai nutinka, kai tokiu būdu transportuojamas automobilis su išjungtu ar visai neveikiančiu varikliu.
„Neužvedus automobilio variklio neveikia jo vairo ir stabdžių stiprintuvai bei kitos elektroninės sistemos, todėl automobilis tampa mažiau manevringas, jį tampa sudėtingiau vairuoti. Be to, ne taip efektyviai veikia ir jo stabdžiai, todėl pailgėja stabdymo kelias. Nesant degimo, dėl neveikiančios kondicionavimo sistemos šaltuoju metu gali aprasoti automobilio langai, todėl gali gerokai suprastėti matomumas. Prie vairavimo tokiomis aplinkybėmis vairuotojai paprastai nėra pripratę, todėl tempiant transporto priemones pasitaiko susidūrimų, kuriuose nukenčia ir į pagalbą atskubėjusių pažįstamų automobiliai, ir niekuo dėti pašaliniai eismo dalyviai, ir automobiliai, kuriuos teko tempti“, - sako R. Bieliauskas.
Anot jo, jei automobilis su automatine pavarų dėže, tai kyla didelė rizika, kad ji gali būti sugadinta tempiant transporto priemonę.
Būtinas ypatingas atidumas
Draudikų atstovas primena, kad, pagal Lietuvoje galiojančias kelių eismo taisykles, susidūrus tempiamam ir tempiančiam automobiliams kaltininku pripažįstamas pastarojo vairuotojas.
„Be viso to, tempiant kitą automobilį galima sugadinti ir savąjį. Niekuomet nereikėtų tempti didesnių ir sunkesnių transporto priemonių už savąją. Tempiant didelį svorį automobilio variklis, pavarų dėžė patiria dideles apkrovas, todėl jiems gali būti rimtai pakenkta“, - pasakoja R. Bieliauskas.
Vis tik jeigu kitos išeities nėra, kvieskite draugą, kolegą, giminaitį - bet ką, kurio automobilis yra sunkesnis už sugedusį. Tai tik įrodo, kad tokios žinios labai reikalingos, kai kito būdo transportuoti automobilį nėra.
Tinkamos priemonės ir komunikacija
Jeigu jūs su savimi nesivežiojate buksyravimo lyno su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė. Jeigu virvės galuose nėra kilpų, ją galima rišti, tačiau tai yra nerekomenduojama. O jeigu virvė visgi turi kilpas, tačiau neturi kablio užsegimui, galima ją perkišti per automobilio kilpą ir tarp jų įstatyti tvirtą medžiagą, pavyzdžiui, mechaniko raktą. Jeigu jūsų automobilio kilpa yra įsukama, o tokios neturite, tai bene visais atvejais bus padėtis be išeities. Kabinti virvę kitose vietose bus nesaugu ir greičiausiai pasibaigs transporto priemonės apgadinimu.
„Tempimui reikėtų pasirinkti ir tinkamą virvę, kuri būtų ne per trumpa ir ne per plona, pakankamai tvirta, kad atlaikytų didelį transporto priemonės svorį. Virvės ilgis turėtų siekti nuo 4 iki 6 metrų, o plotis - ne siauresnė kaip 50 mm. Be to, ji turėtų būti pažymėta ryškaspalvėmis vėliavėlėmis arba pati būti ryškios spalvos“, - sako.
Velkamas automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją. Tai klaida kitiems vairuotojams. Važiuojantys iš priekio automobiliai, gali nesuprasti ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus. Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis automobilį, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius. Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų.
Kada tempti negalima?
Tempti automobilį galima tikrai ne visada. Automobilio su automatine pavarų dėže tempti taip pat negalima, tačiau toks automobilis gali būti tempiantysis. Automobilis gali sugesti kiekvienam iš mūsų ir tai visai nepriklauso nuo jo markės ar metų.
„Jeigu automobilis su automatine pavarų dėže, tai kyla didelė rizika, kad ji gali būti sugadinta tempiant transporto priemonę. Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva. Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti. Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka. Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį“, - aiškina ekspertas.
Pagal KET yra draudžiama: tempti automobilį su sugedusia vairo arba stabdžių sistema; tempti lanksčiąja vilktimi, kai automobilio stabdžių sistemos veikla yra priklausoma nuo variklio, o šis yra išjungtas; tempti daugiau nei vieną automobilį (išskyrus tam skirtą transporto priemonę). Greitkelyje tempti automobilį su priekaba taip pat yra draudžiama - vienintelė išimtis yra tempimas iki artimiausio išvažiavimo specialia transporto priemone.
Patarimai, kaip vairuoti su priekaba | Kaip vilkti
Bendros rekomendacijos ir taisyklės
Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją.
Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia.
Automobiliai gali būti tempiami dviem būdais - standžia ir lanksčia vilktimi. Antroji yra naudojama kur kas dažniau, jai reikalingas 6 metrų lynas (atstumas tarp automobilių turi būti 4-6 m).
Lynu tempiamas automobilis privalo turėti dvi veikiančias stabdžių sistemas, o jungtis turi būti pažymėta ryškaspalvėmis vėliavėlėmis arba ryškios spalvos ir ne siauresnė nei 55 mm, nurodoma Kelių eismo taisyklėse (KET).
Tempiant standžia jungtimi reikalinga bent viena veikianti stabdžių sistema, o atstumas tarp dviejų automobilių negali viršyti 3 metrų.
Abiem atvejais esant bet kuriam paros metui turi būti įjungti avariniai žibintai. Jeigu avarinės šviesos signalizacija yra sugedusi, velkamosios transporto priemonės gale turi būti pritvirtintas avarinio sustojimo ženklas.
Automobilius paruošus tempimui, būtina pareguliuoti šoninių veidrodėlių padėtį, kad matytume, kas vyksta už tempiamo automobilio.
Važiuoti reikia iš lėto ir švelniai, neatliekant staigių pagreitėjimų, o vairuojant svarbu nepamiršti, kad tempiamo automobilio galas (ypač esant standžiai jungčiai) gali atsidurti už kelio ribų.
„Kai tempiate automobilį, rekomenduojame kruopščiai susiplanuoti savo maršrutą, siekiant išvengti sudėtingų posūkių. Taip pat reikia atsiminti, jog apsisukimas tokioje situacijoje yra neįmanomas“, - pataria „Renault" vairavimo mokyklos instruktoriai.
