Pavarų perjungimo veiksmus būtina tobulai koordinuoti. Tai gerai žinoma tiesa! Tačiau visiems žinomų tiesų tokia jau dalia: jomis neabejojame, tik praktikoje ne visada jų laikomės. Taip ir su pavaromis.
Principas čia toks: to paties automobilio variklio galia, esant vienodiems apsisukimams, yra pastovus dydis, o jo ratų varomoji jėga- kintamas dydis. Jau kalbėjome apie variklio elastingumą ir apie tai, kad kiekviena pavara turi nemažą galimų greičių diapazoną. Bet nevalia tuo elastingumu piktnaudžiauti. Pavarų dėžė yra joms perjungti.
Visada reikia turėti galvoje, kad, ieškant būdų, kaip padidinti variklio galią, kuri padėtų lengviau įveikti sunkius kelio ruožus, buvo rastas kitas sprendimas: kadangi nepavyko sukurti įtaiso, didinančio variklio galią pagal kelio sunkumą, pabandyta didinti ratų varomąją jėgą.
Dar truputį apie apsisukimus, nes ir čia pasitaiko nesusipratimų. Važiuojant bet kuria pavara, variklis teoriškai turi vienodą apsisukimų diapazoną. Tai geriausiai įrodo automobilio pavarų perjungimo diagrama. Mūsų nagrinėjamas variklis turi keturias pavaras, jo apsisukimų viršutinė riba yra 6000 per minutę. Visi pavarų perjungimai čia atliekami 3000-6000 apsisukimų intervale.
Keičiant pavarą, nepakanka tiksliai koordinuoti judesius ir kuo sklandžiausiai atlikti visą operaciją, nepakanka tiksliai žinoti, kada reikia įjungti kitą pavarą: dar nepaprastai svarbu mokėti įsibėgėti automobiliu kiekvieną kartą prieš įjungiant aukštesnę pavarą.
Kaip pradėti važiuoti
Važiuoti pradedame pirmąja pavara, įsukę variklį maždaug ligi 2/3 maksimalaus apsisukimų skaičiaus; jei nėra tachometro, apsisukimų skaičių apytikriai nustatome iš klausos. Sankabą atleidžiame pamažu, bet neperlaikydami, kad jos nesudegintume. Pajudėjimo momentas yra nelengvas. Atleisti sankabą reikia jautriai, kad mašina nešoktelėtų į priekį ir dėl variklio apsisukimų nebuksuotų sankaba. Žinoma, pajudėjimo sklandumas priklauso net tik nuo vairuotojo meno, bet ir nuo automobilio ir sankabos.
Lygumos kelyje leistina automobiliui įsibėgėti iki greičio, maždaug 10% mažesnio už maksimalų pasiekiamą važiuojant šia pavara. Vadinasi, jei spidometro skalėje rodyklėmis pažymėta, kokiu greičiu galima važiuoti įvairiomis pavaromis, ir jei pirmosios pavaros didžiausias greitis yra, pavyzdžiui, 33 km/h, tai įsibėgėję ligi 30 km/h, kad nepervargintume variklio, įjungiame antrą pavarą.
Greitas pavarų perjungimas
Turėdami tą 10% rezervą varikliui apsaugoti, galime perjungti pavarą, neatleisdami akceleratoriaus. Šį būdą verta mokėti. Tačiau to nedarykite, neturėdami pakankamai įgudimo. Sportinėse varžybose toks pavarų perjungimas labai plačiai naudojamas.
Greitas nelenktyninis pavarų perjungimas gali būti toks: važiuojame pirmąja pavara, nuspaudę akceleratorių. Akceleratorių atleisdami, nuspaudžiame sankabą. Spaudžiant sankabos pedalą ir traukiant pavarų perjungimo svertą, tam tikru momentu pirmoji pavara tarsi iššoka; tai svarbu pajusti. Vos tik pavarų perjungimo pasipriešinimas sumažėja, nors sankaba dar iki galo ir nenuminta, svertą perstumiame į antrosios pavaros įjungimo padėtį ir kartu baigiame spausti sankabą. Antrajai pavarai dar neįsijungus, bet jau visai bebaigiant įsijungti, iki galo nuspaudžiame akceleratorių ir staigiai atleidžiame sankabą.
Pavarų dėžės schema ir perjungimas
Jeigu pavaros yra išdėstytos H raidės pavidalu, kaip dažniausiai ir būna (pirmoji pavara viršuje, antroji- apačioje, trečioji- aukštyn ir į dešinę ir ketvirtoji- vėl žemyn), tada perjungti pavaras iš pirmosios į antrąją lengva, ypač kai pirmoji pavara sinchronizuota. Bet perjungti antrąją pavarą į trečiąją ir atvirkščiai yra sunkiau, nes negalime, tiksliau sakant, neturime, skirstyti šio kelio į dvi ar net tris dalis: aukštyn- dešinėn- aukštyn. Turime pasitreniravę išmokti antrąją pavarą perjungti į trečiąją ir atvirkščiai vienu sklandžiu judesiu: įstrižai dešinėn į viršų, įstrižai kairėn žemyn. Kiekvienas pažįsta savo automobilio pavarų dėžę ir supranta, apie ką kalbu.
Svertu, kuris įtaisytas po vairo ratu, manevruoti sunkiau, nes yra daugiau traukių.
Perjungimas iš antrosios į trečiąją ir iš trečiosios į ketvirtąją
Jei, važiuodami antrąja pavara, norime įjungti trečiąją, pavarų perjungimo svertą turime stumti įstrižai dešinėn į viršų. Tai žinome, bet kaip tai padaryti? Įsidemėkite, kad, perjungdami trečiąją pavarą į ketvirtąją, traukiame svertą ne tiesiai žemyn, bet šiek tiek įstrižai į dešinę, kad truputėlį pajustume toje pusėje pasipriešinimą. Tik turėkime galvoje, jog kai kuriose automobiliuose apačioje dešinėje yra atbulinė pavara.
Apskritai pavarų perjunginėjimui galioja bendra taisyklė: daryti viską labai švelniai. Nei stumti, nei traukti per jėgą.
Važiavimas į kalną ir nuo kalno
Važiuodami į kalną, pavaras perjunginėjame iš esmės taip pat. Kodėl? Po pirmosios pavaros įjungus antrąją, variklio apsisukimai esti dar palyginti maži; o jis privalo turėti pakankamai galios, kad, įjungus antrąją pavarą, iš karto smarkiai imtų traukti mašiną į priekį.
Atvirkščiai yra važiuojant nuo kalno. Tuomet 10% atsarga iki maksimumo padidėja iki 20%, o kartais ir daugiau. Žinoma, tada automobiliu įsibėgėsime greičiau, bet aš nepatarčiau to daryti, nes yra gadinamas variklis. O anskčiau paminėtos atsargos iš tiesų visiškai pakanka. Juk laimėto laiko skirtumas, rezervą panaudojant dviem minėtais būdais, tesudarys net ne dešimtąsias, o tik šimtąsias sekundės dalis.
Važiavimo tipai ir pavarų perjungimas
Yra trejopas važiavimas automobiliu: 1) normalusis, 2) greitasis, 3) lenktyninis. Visa, kas buvo anksčiau pasakyta, ypač apie pavarų perjungimą, tinka greitajam važiavimui. Tų pačių veiksmų lėtesnis atlikimas būdingas normaliajam važiavimui. Lenktyninio važiavimo pagrindas yra žaibiški pavarų perjungimo manevrai tobulai sinchronizuotais judesiais.
Be to, perjungiant pavaras, labai dažnai- ir tai užvis sunkiausia- koja nenuimama nuo akceleratoriaus, droselio vožtuvas būna atvertas iki galo. Tai sunkus manevras, kuriam gerai atlikti reikia ilgų pratybų. Treniruodamiesi perjunginėti pavaras, nenukėlę kojos nuo akceleratoriaus, visada turime būti labai atsargūs. Sankabos išmynimo momentu būna didžiulis pavojus "persukti" variklį, jį visiškai sugadinti.
Pavyzdžiui, įsibėgėjame trečiąja pavara iki pusės maksimalaus greičio. Didžiausias greitis ta pavara, sakykime, lygus 90km/h; mes įsibėgėjame iki 45km/h ir, neatleisdami akceleratoriaus, stengiamės greitai nuspausti ir atleisti sankabos pedalą, tuo pačiu metu įjungdami aukštesnę, ketvirtąją, pavarą. 45km/h greitis trečiąja pavara atitinka maždaug pusę apsisukimų, maksimaliai leistinų mūsų varikliui. Antroji pusė šiuo atveju sudarys garantiją, kuri pradedančiajam turi užtikrinti, kad jis savo manevru nesugadins variklio. Man tuos įgūdžius išsiugdyti padėjo tik varginančios treniruotės. Dabar šį veiksmą atlieku taip greitai, kad variklis, besisukantis 7000 apsisukimų per sekundę, pavarų perjungimo momentu įgauna tik 200 apsisukimų viršaus.
Aplenkimas ir saugumas
Kaldėdamas apie aplenkimą, turiu galvoje keblią ir net pavojingą situaciją. Pavyzdžiui, kai trečiąja pavara lenkiame autobusą, o jo vairuotojas piktybiškai padidina greitį. Iš priekio dideliu greičiu atvažiuoja kitas automobilis. Tokioje situacijoje vairuotojas, kad išsigelbėtų, paprastai dar "paspaudžia", varikliui jau sukantis maksimaliu dažniu, ir, nors šia trečiąja pavara leidžiama važiuoti tik 80km/h greičiu, šiek tiek viršija net šimtą. Dažniausiai mašina tą šimtinę išlaiko, tačiau vairuotojas, viršydamas trečiosios pavaros greičio ribą, negerai daro. Juo labiau, kad šitai jam neapsimoka. Žinoma, norint gerai mokėti šį manevrą, reikia jį daug kartų ir labai tiksliai treniruoti, šlifuoti. Čia pateikiau jį kaip pavyzdį, jog kartais ir normaliai važiuojant, saugumo sumetimais, prireikia griebtis greitojo ir net lenktyninio važiavimo elementų. Tačiau sunkių manevrų galima išmokti tik pratybomis!
Variklio galia ir apsisukimai
Žinokite, kad dirbančio didžiausiais apsukimais variklio galia visuomet būna šiek tiek mažesnė už maksimalią. Didžiausia jo galia yra tada, kai apsisukimų skaičius yra kokiais 6-7% mažesnis už leistinąjį.
Ne vienas pasigiria: mano mašina antrąją pavara traukia iki 80km/h, nors instrukcijoje parašyta- tik 60. Toks važiavimas yra automobilio žalojimas. Reikia pasidomėti, ar tiksliai rodo spidometras. Dažniausiai spidometrai rodo didesnį greitį už tikrąjį. Kartais jie būna labai netikslūs.
Štai kodėl spidometrą reikia patikrinti. Kaip? Važiuojame plentu, šalia kurio yra kilometrų stulpai, vienodu spidometro rodomu greičiu. Sekundometru fiksuodami laiką, per kurį įveikiame 1km, nustatome tikrąjį greitį. Pastaba: kiekvieną nusistatyto atstumo važiavimą tam tikru greičiu reikėtų, kad būtų tiksliau, pakartoti dusyk ir apskaičiuoti vidurkį. Jei pedantas dėl vieno vidurkio važiuos tris ar keturis kartus- juo geriau. Galima duoti spidometrą sureguliuoti specialistui (specializuotai dirbtuvei), bet sureguliuotąjį vis tiek pravartu patikrinti ir kelyje aprašytuoju metodu.
Sukimo momentas ir variklio galia priklauso nuo alkūninio veleno apsisukimų per minutę skaičiaus. Šie duomenys paprastai esti labai tikslūs. Žinoma, ne visi to paties tipo varikliai yra visai vienodi. Kai kurie nukrypsta nuo teorinio modelio duomenų. Tie nukrypimai paprastai būna nedideli. Kas kita spidometrai: didžiulė jų dauguma nepasižymi tikslumu. Nemažai automobilių gamintojų dėl reklamos, kad mašinos savininkas būtų patenkintas ir vairuodamas smagiai jaustųsi, pro pirštus žiūri į spidometrų "forsavimą". Tačiau gamyklos pateiktieji duomenys visada atitinka tikrąjį variklio apsisukimų skaičių ir greitį.
Kiekvienas toks viršijimas verčia variklio alkūninį veleną suktis per dideliais apsisukimais. Vadinasi, sunkiau tenka dirbti vožtuvams ir jų spyruoklėms, kur kas greičiau susidėvi skirstymo velenėlis ir visi variklio elementai. O tai jau grynas nuostolis, nes, dirbdamas per dideliais apsisukimais, variklis ne tik genda, bet atitinkamai praranda galios.
Šiaip dauguma automobilių gamintojų, o tie, kurie gamina populiarias, kasdieniniam vartojimui skirtas mašinas, beveik visi labai rūpinasi, kad jų produkcija būtų patikima ir patvari. Automobilio širdis- jo variklis, kuriuo paprastai ypač domisi vyriškosios lyties pirkėjai. Praktiškai kiekvieną serijinės gamybos automobilio variklį galima gerokai paforsuoti. Variklio forsavimu vadinu jo galios ir sukimo momento padidinimą. O tai daugiausiai priklauso nuo variklio alkūninio veleno apsisukimų skaičiaus padidinimo. Savo ruožtu tada ima didesniu greičiu judėti stūmokliai, vožtuvai ir t.t.
Nuo to meto, kai buvo sukonstruotas pirmasis vidaus degimo variklis, padaryta didžiulė pažanga. Iš to paties darbinio tūrio (arba variklio litražo) mūsų dienomis išgaunama keliolika kartų didesnė galia. Vidaus degimo varikliai tobulėja ir toliau. Ypač didelę pažangą šioje srityje yra padarę japonai. Bet kuo labiau norima "išsunkti" variklį, kad kuo didesnę galią duotų vienas litras cilindrų tūrio, tuo geresnės, ir, žinoma, brangesnės turi būti medžiagos, iš kurių gaminamas variklis. Padaugėja ir karbiuratorių, vožtuvų, pasidaro sudėtingesnė uždegimo sistema ir kiti įrengimai. O kur dar konstrukcijos pakeitimai, kurie gerokai pabrangina labai našių variklių gamybą.
Atskiros variklio grandys labai priklauso viena nuo kitos. Gerai žinome, kad grandinės atsparumą lemia ne stipriausioji, bet silpniausioji grandis. Tas pats pasakytina ir apie variklius. Tik šiuo atveju gamintojas privalo rasti aukso vidurį. Apskritai kalbant, variklis yra jau ir konstruojamas taip, kad automobilis, kuriam jis skirtas, neviršytų nustatytos to gaminio kainos ribos. Be to, jis būtinai turi veikti be gedimų ne mažiau kaip 1500 valandų.
Svarbu ir variklio elastingumas, kuris yra tuo didesnis, kuo nuožulnesnis sukimo momento grafikas. Tačiau tai sunku suderinti su galia. Varikliai, kurių galia, skaičiuojant vienam litrui darbinio tūrio, yra didelė, nebūtinai labai elastingi, ir jiems reikia daugiapakopės pavarų dėžės. Pavyzdžiui, japoniški lenktyniniai motociklai turi 8 pavaras. Didelę galią ir atitinkamai didelį sukimo momentą toks variklis turi labai siaurame apsisukimų skaičiaus diapazone, todėl tenka perjunginėti pavaras.
Gamykloje per bandymą kiekvieno variklio galia yra pakeliama iki tam tikros ribos, o paskui vėl sumažinama, pavyzdžiui, nuo pasiektų 60AG iki 40-45AG, ir šios galios variklis išleidžiamas į rinką. Aišku, dėl to susidaro tam tikra variklio tolerancija, vadinasi, jeigu vietoj leistinų 60km/h važiuosime antrąja pavara 70km/h greičiu, dar nieko baisaus, neskaitant galios sumažėjimo neįvyks. Iš tiesų nuo kalno su tuo varikliu, jei tik jis nesubyrės, galime važiuoti antrąja pavara ir devyniasdešimt kilometrų greičiu.
Šia proga keletas žodžių dėl santrumpos AG. Šitaip yra žymimi vienetai, kuriais apibūdinama variklio galia. Vietoj arklio galia vartojama ir arklio jėga. Iš tiesų ji- ne jėga ir net ne jėgos vienetas, o darbo, atlikto per tiksliai nustatytą laiko tarpą, matas. Taigi galingumo matas. Viena arklio galia lygi 75 kilogrammetrams per 1 sekundę.
Bendra išvada tokia: tiek per maži, tiek ir per dideli variklio apsisukimai, palyginus su gamyklos instrukcijoje nurodytais, yra žalingi.
Važiavimas slidžiu keliu
Pajudėjimo iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Vadinasi, pradedame važiuoti mažesniais variklio apsisukimais ir labai švelniai atleidžiame sankabą. Labai slidžios dangos kelyje visa tai turime atlikti dar švelniau. Ir gerai įsidemėkite, ko tokiu atveju daryti nevalai, būtent: labai slidžios dangos kelyje nevalia, atitinkamai nepaspaudus droselio valdymo pedalo, staiga atleisti sankabą. Teko daug kartų matyti, kai nuo slidžios dangos kelio automobilis, rodos, dėl nesuprantamų prežasčių išlėkė į šalikelę.
Pavarų perjungimas automatinėje pavarų dėžėje
Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, norint įjungti neutralią padėtį (N) būtina paspausti stabdžių pedalą prieš perkeliant perjungimo svirtį 1 per vieną įrantą aukštyn arba žemyn.
warningPrieš išlipdami iš automobilio patikrinkite, ar prietaisų skydelyje įjungta įspėjamoji lemputė P. Automobilis gali pajudėti.
Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, jūsų pėdai esant ant stabdžių pedalo, perkelkite perjungimo svirtį 1 per dvi įrantas žemyn, kad įjungtumėte padėtį D (pirmyn). Pavaros bus perjungiamos automatiškai, tinkamu metu, esant tinkamiausiems variklio sūkiams, kadangi automatinė sistema atsižvelgia į automobilio apkrovimą, kelio tipą ir pasirinktą vairavimo stilių.
Pastaba: varikliui veikiant, automobiliui važiuojant nuo 0 iki 8 km/h greičiu ir esant įjungtai N arba R padėčiai, būtina spausti stabdžių pedalą, norint įjungti D padėtį.
Kaip važiuoti kuo taupiau: Važiuodami pavarų svirtį laikykite padėtyje D, akceleratoriaus pedalą stenkitės spausti lengvai, kad būtų automatiškai pasirenkamas žemesnis variklio režimas.
Greitinimas ir lenkimas: Stipriai ir greitai paspauskite akceleratoriaus pedalą (peršokdami pasipriešinimo tašką). Be to, norint lenkti, bet kada galima įjungti žemesnę pavarą, paspaudžiant kairiąją svirtelę.
Automobiliui stovint ir veikiant varikliui, perjunkite selektoriaus svirtį 1 dviem įrantomis aukštyn, kad įjungtumėte R (atbulinės eigos) padėtį. Jei stabdžių pedalas nenuspaustas, pasigirsta garso signalas, prietaisų skydelyje rodoma R padėtis mirksi maždaug penkias sekundes ir maždaug penkias sekundes rodomas pranešimas „Spauskite stabdžio pedalą“.
Pastaba: varikliui veikiant, automobiliui važiuojant nuo 0 iki 8 km/h greičiu ir esant įjungtai N arba D padėčiai, būtina spausti stabdžių pedalą, norint įjungti R padėtį.
Važiavimas režimu B: Šis režimas suteikia galimybę važiuoti dinamiškesniu regeneraciniu režimu. Atleidus akceleratorių, automobilis lėtinimui naudoja regeneracinį stabdymą. Kai kuriuose automobiliuose pavaras galite perjungti naudodami pavarų perjungimo svirteles 3 ir 4, kai pavarų svirtis yra nustatyta į D padėtį.
- 3: įjunkite žemesnę pavarą (˗).
- 4: įjunkite aukštesnę pavarą (+).
P, N ir R padėčių prieiga naudojant svirteles negalima.
Perėjimas prie mechaninio režimo: Jei važiuojama pasirinkus padėtį D, galima pereiti prie mechaninio vairavimo režimo naudojant ant vairo esančią svirtelę 3 arba 4. Vairavimo režimas D ir įjungta pavara rodomi prietaisų skydelyje.
Pastaba: pavarų dėžė automatiškai grįžta į automatinį režimą D, jei įjungta pavara nebėra optimali automobilio veiksmingumui arba nebuvo imtasi veiksmų naudojant svirtelę per tam tikrą laikotarpį.
Pastovus rankinis režimas: įjungiamas palaikius nuspaustą bet kurią iš svirtelių. Kai kuriuose automobiliuose automatinis režimas vėl įjungiamas palaikant nuspaudus dešiniąją svirtelę arba pastumiant vienu palietimu valdomą svirtį 1 per vieną arba dvi įrantas žemyn.
- Norėdami įjungti žemesnę pavarą, paspauskite kairiąją svirtelę;
- Norėdami įjungti aukštesnę pavarą, paspauskite dešiniąją svirtelę.
Pastaba: indikatoriai + ir ˗ nurodo vairuotojui perjungti aukštesnę arba žemesnę pavarą.
Ypatingos aplinkybės ir atvejai
Tam tikromis važiavimo sąlygomis (pvz., dėl variklio apsaugos, elektroninės stabilumo kontrolės sistemos (ESC) suveikimo ir t. t.) automatinė sistema gali automatiškai perjungti pavarą. Lygiai taip pat, norint išvengti netinkamų veiksmų, automatinė sistema gali atmesti pavaros pakeitimą: šiuo atveju pavaros laipsnio numeris perspėdamas mirksi kelias sekundes.
Jei kelias arba oro sąlygos (stati įkalnė arba nuokalnė, gilus sniegas, smėlis ar purvas) netinka automatiniam režimui naudoti. Automobiliuose su pavarų perjungimo svirtelėmis, patariama svirtelėmis perjungti į mechaninį režimą. Tai apsaugos automatinę pavarų dėžę nuo dažno pavarų keitimo važiuojant į įkalnę ir leis stabdyti variklį važiuojant ilga nuokalne.
Šaltu oru užveskite variklį ir palaukite kelias sekundes prieš išjungdami padėtį P arba N ir perjungdami svirtį į padėtį D arba R, kad išvengtumėte jo užgesimo.
Automobilio sustabdymas: Padėtis P įjungiama automatiškai kartu su elektroniniu stovėjimo stabdžiu (jei yra automobilyje), kai:
- variklis sustabdytas;
- vairuotojo saugos diržas atsegamas ir automobilis sustabdomas;
- ir vairuotojo durys atidarytos ir automobilis sustabdytas.
P rodoma prietaisų skydelyje.
Nors padėtis P yra automatiškai įjungiama sustabdžius variklį, kai kuriose situacijose (pvz., naudojantis kai kuriomis automobilių plovyklomis) gali prireikti įjungti padėtį N:
- varikliui veikiant paspauskite mygtuką P, perjunkite selektoriaus svirtį 1 per vieną įrantą aukštyn arba žemyn, tada išjunkite variklį.
- varikliui esant išjungtam ir degimui įjungtam, perjunkite pavarų svirtį 1 per vieną įrantą aukštyn arba žemyn.
Kitą kartą užvedus variklį, padėtis P įjungiama automatiškai anksčiau aprašytais atvejais.
tip: Pavarų svirtį į padėtį P galima įjungti tik transporto priemonei stovint.
tip: Įkalnėje, kad automobilis nejudėtų, nukelkite koją nuo akceleratoriaus.
Gali perkaisti automatinė pavarų dėžė.
warning: Saugumo sumetimais niekada neišjunkite degimo, kol automobilis dar nevisiškai sustojęs.
Techninė priežiūra ir veikimo sutrikimai
Žr. automobilio priežiūros vadovą arba kreipkitės į patvirtintą prekybos atstovą, kad patikrintumėte, ar automatinei pavarų dėžei reikalingi planinės techninės priežiūros darbai. Jeigu jie nereikalingi, papildyti alyvos nereikia.
Jei važiuojant prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Tikrinti aut. pav. d.“, tai rodo gedimą. Kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą.
Važiavimo metu, jei pranešimas „Pavarų dėžė perkaitusi“ arba „Dėžės vėsinimas: laikinas sust.“ parodomas prietaisų skydelyje, kuo greičiau sustabdykite automobilį, kad pavarų dėžė galėtų atvėsti, ir laukite, kol pranešimas išnyks.
Važiavimo metu, jei pranešimas „Gali sugesti pavarų dėžė“ parodomas prietaisų skydelyje, variklio galia tyčia sumažinama, kad būtų daroma teigiama įtaka pavarų dėžei. Kuo greičiau kreipkitės į įgaliotąjį gamintojo atstovą.
Automobilio su automatine pavarų dėže gedimo šalinimas: Vilkimas: techninė pagalba.
warning: Jei manevruojant sutrenkiamas automobilio pagrindas (pvz., susidūrus su stulpu, pakelto šaligatvio sienele ar kokiu kitu gatvės statiniu), automobilis gali būti apgadintas (pvz., gali įvykti ašies deformacija ir pan.). Kad išvengtumėte avarijos, patikrinkite automobilį pas markės gamintojo atstovą.
Variklio arba elektronikos gedimo atveju (sugedus baterijai), kai paveikiamas automatinės pavarų dėžės veikimas, užtikrinkite, kad automobilis būtų tinkamai imobilizuotas. Jei prietaisų skydelyje pasirodo pranešimas „Automatinės pavarų dėžės P triktis“, P padėties įjungti negalima.
Kaip veikia automatinė pavarų dėžė: ZF 8HP
Dažniausios klaidos vairuojant su mechanine pavarų dėže
Yra keletas klaidų, kurias dažnai daro vairuotojai, vairuodami automobilį su mechanine greičių dėže. Norint vairuoti automobilį su mechanine greičių dėže efektyviai ir saugiai, svarbu vengti šių klaidų.
Važiuodami automobiliu, kartais vairuotojai laiko ranką ant pavarų perjungimo svirties. Tai gali būti patogu, tačiau nerekomenduojama. Be to, tai gali sukelti vibraciją ir greičiau padaryti įtaką pavarų perjungimo mechanizmui.
Vairuojant automobilį su mechanine greičių dėže, svarbu teisingai naudoti sankabos pedalą. Sankabos pedalą reikia spausti tik tuo metu, kai jungiame pavarą, o po to jį iškart atleisti. Tačiau tai yra žalinga sankabai, nes įspaustas sankabos pedalas ir išminamasis guolis dirba be reikalo, dėl ko jie greičiau dyla. Net jei važiuojant tenka dažnai perjunginėti pavaras, nevertėtų koja nuolat liesti sankabos pedalo. Laikant koją ant sankabos pedalo, jos diskai gali būti ne pilnai susilietę, o bet koks tarpelis šiame sudėtingame mazge reiškia nereikalingą trintį ir trumpėjantį eksploatacijos laikotarpį.
Tai skamba gana keistai, tačiau yra vairuotojų, kurie tai daro. Paprastai tai pasitaiko pradedantiesiems vairuotojams arba tiems, kurie vairavo automobilį su automatine pavarų dėže. Jie perjungia pavaras nespausdami sankabos pedalo. Pavaras perjungiant be sankabos, pavarų dėžė patiria didžiulę apkrovą, o dažnai kartojant šį „pratimą“, jis tiesiog nepavyksta. Tai dažnai atsitinka, jei svyruoklė yra laisva ir pavarų svirtyje yra didelis laisvumas. Važiuojant ketvirta pavara automobilio ratai sukasi daug greičiau, nei leidžia maksimalus apsisukimų skaičius, kai įjungiama pirmoji pavara. Neteisingai perjunginėjant pavaras, sugenda svarbūs mašinos komponentai.
Kita dažna vairuotojų daroma klaida yra stovėjimas su įjungta pavara. Tai reiškia, kad tuo metu yra nuspausta sankaba ir dažnai paliekama įjungta pirma pavara. Geriausia yra sustojus įjungti laisvą pavarą ir stovėti tik nuspaudus stabdžio pedalą. Šiuo veiksmu daroma žala suprantama daugumai vairuotojų, tačiau vis dar yra tokių, kurie nevengia taip elgtis. Racionalesnis sprendimas tokiu atveju yra laikyti nuspaustą stabdžių pedalą. Jei sustojote stačioje įkalnėje, o gale įsitaisė kitas automobilis, geriau pasinaudoti stovėjimo stabdžiu.
Jei įjungęs šeštą pavarą važiuojate 70 km/val. greičiu, ne pati geriausia mintis yra spausti akceleratorių iki dugno. Tokiais atvejais patartina nepatingėti ir įjungti žemesnę pavarą. Esant poreikiui galite jungti į antrą pavarą, o vėliau aukštindami - kai kurias praleisti.
Geriausia praktika stovint su mechanine greičių dėže yra jungti laisvą (neutralią) pavarą ir nuspausti stabdžio pedalą. Stovint su įjungta pavara (pvz., pirma arba bet kuria kita pavara), kartu būna nuspausta ir sankaba, tai sukelia papildomą apkrovą sankabos sistemai. Stovint su laisva pavara ir nuspaudus stabdžio pedalą, automobilis bus stabilus ir saugus.
Stovint trumpai (pvz., prie šviesoforo): palikite svirtį padėtyje „D“ arba „N“, bet laikykite stabdžio pedalą nuspaustą (arba įjunkite „Auto Hold“ (tai funkcija, kuri sustabdžius automobilį išlaiko jį toje pačioje vietoje), jei yra).
Stovint ilgesnį laiką (pvz., automobilių aikštelėje ar kieme): Įjunkite „P“ režimą - tai užrakina transmisiją ir neleidžia automobiliui riedėti. Naudokite rankinį stabdį (mechaninį arba elektrinį) - ypač stovint nuolydyje ar ant kalvos. Tai apsaugo pavarų dėžę nuo įtampos. Tada atleiskite stabdžio pedalą. Svarbu: pirmiausia įjunkite rankinį stabdį, tik tada „P“ režimą - tai sumažina apkrovą transmisijos fiksatoriui. Jei sustojimas trumpas - nereikia jungti „P“, bet jei sustojote ilgesniam laikui ar išlipate iš automobilio, naudokite tiek „P“, tiek rankinį stabdį. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas automobilio modelis gali turėti šiek tiek skirtingą automatinės greičių dėžės valdymo būdą.
tags: #kaip #teisingai #perjungineti #pavaras