Automobilių žibintų vagystės yra aktuali problema, su kuria susiduria ne tik policija ir gyventojai, bet ir transporto priemones draudžiančios įmonės. Nors bendras vagysčių skaičius pastaruoju metu mažėja, draudikai pastebi, kad išmokėtos sumos nukentėjusiems vairuotojams auga. Tai lemia besikeičiantys vagių įpročiai - jie vis dažniau taikosi į brangesnes automobilio dalis, tarp kurių svarbią vietą užima ir priekiniai žibintai, ypač aukštos klasės automobiliuose, tokiuose kaip BMW.
Lietuvos draudikų asociacijos duomenys rodo, kad pernai, lyginant su 2016-aisiais, automobilių detalių vagysčių sumažėjo. Tačiau, nepaisant to, draudikai savo klientams išmokėjo kur kas didesnes sumas. 2016-aisiais išmokėta suma siekė maždaug 3,13 mln. eurų, o pernai ši suma, tikėtina, buvo dar didesnė. Daugiausiai pinigų ir pernai, ir užpernai išmokėta BMW automobilių savininkams. Bene labiausiai, apie 300 tūkst. eurų, padidėjo išmokos BMW, Audi ir Volvo savininkams.
Nagrinėjant vidutinio žalos dydžio lentelę, tampa aišku, kad vidutiniškai daugiausiai pinigų sumokėta BMW savininkams. Vidutinė žala šios markės automobilių vairuotojams 2016-aisiais siekė 1,16 tūkst. eurų, o 2017-aisiais Volkswagen automobilių savininkai vidutiniškai patyrė žalos už 1,5 tūkst. eurų. Tiesa, užpernai vidutiniškai daugiausiai nukentėjo Volkswagen vairuotojai.
Galima pastebėti paradoksą: vagysčių skaičius mažėja, tačiau žalos mastas didėja. Asociacijos vadovas Andrius Romanovskis aiškina, kad taip nutinka dėl besikeičiančių vagių prioritetų - jie vagia brangesnes detales. „Policija pati sako, kad vagysčių skaičius mažėja. Bet, jeigu mažėja vagysčių skaičius, nereiškia, kad žmonės patiria mažesnį nuostolį. Orientuojamasi į brangesnius dalykus: multimedijos, kitos brangesnės detalės...", - teigia jis.
Gamintojai taip pat nesnaudžia ir kuria dizainus, apsunkinančius vagių darbą. Tačiau paklausa formuoja pasiūlą, o nelegali pasiūla dažnai būna patrauklesnė dėl kainos, ypač jei legalios detalės pas oficialius atstovus yra labai brangios. Jei oficialus pardavėjas rinkai pasiūlytų patrauklesnę prekę, ją pirktų daugiau žmonių.
Draudikai, vertindami draudimo įmoką, didelį dėmesį skiria rizikos vertinimui, t. y. tikimybei, kad žala gali atsirasti. Kai kurie automobiliai niekada nesudomins ilgapirščių, todėl vagystė nelaikoma didele rizika. Pavyzdžiui, SAAB automobilio detalių vagystės tikimybė yra beveik lygi nuliui. Kita vertus, yra automobilių, kurie nuolat patenka į vagių "prioritetų" sąrašus.
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m., lyginant su 2016 m., vagysčių iš transporto priemonių sumažėjo 13 proc., o autodalių vagysčių - 18 proc. Policija nuolat atlieka tokių nusikalstamų veikų analizę, siekdama pagerinti jų atskleidimą ir nustatyti priežastis, dėl kurių tokių veikų daugėja. Didelis dėmesys skiriamas prevencijai.
Xenon žibintų veikimo problemos
Automobilių apšvietimas yra labai svarbus saugumui kelyje, todėl sutrikus žibintų veiklai, problemas būtina spręsti nedelsiant. Xenon žibintai, nors ir pažangūs, gali turėti įvairių gedimų. Štai kelios dažniausiai pasitaikančios problemos:
1. Neveikiantis Xenon blokas
Xenon blokas yra viena pagrindinių žibinto dalių, atsakinga už šviesos intensyvumą ir lemputės veikimą. Jis taip pat veikia kaip transformatorius, paverčiantis nuolatinę srovę (DC) iš automobilio akumuliatoriaus į kintamąją (AC), reikalingą xenon lemputėms. Blokas taip pat aptinka, kada lemputės išsijungia, ir jas perkrauna mikrosekundžių greičiu.
Viena iš dažniausių problemų - senstant lemputei, ji išsijungia dažniau, o tai gali sukelti xenon bloko perkaitimą ir automatinį jo išsijungimą. Jei jūsų žibintai pradeda mirkčioti, keisti spalvas, mirguliuoti ar pritemti, tikėtina, kad sugedo xenon blokas.
Kaip aptikti xenon bloko gedimą?
- Apžiūrėkite, ar žibinte nesikaupia drėgmė, ar blokas nebuvo paveiktas vandens ar kitų skysčių.
- Patikrinkite, ar nėra apsvilimo žymių ar išsipūtusio korpuso.
- Naudokite multimetrą: jei rodmuo bus 1, blokas neveikia; kitoks rodmuo reiškia, kad blokas veikia.
- Paprastas būdas - sukeisti xenon blokus tarp dešiniojo ir kairiojo žibinto ir stebėti, ar situacija pasikeitė.
2. Xenon lemputės perdegimas
Jei xenon žibintai staiga nustojo veikti, tikėtina, kad perdegė lemputė. Mirksėjimas ar spragsėjimo garsai dažnai signalizuoja apie lemputės gedimą.
Kaip aptikti problemą?
- Šviesos mirksėjimas yra vienas pagrindinių blogos lemputės požymių.
- Gera lemputė veikia nuolat, o bloga gali nustoti šviesti po kelių valandų darbo arba sumirksėjusi staiga užgesti.
- Kai xenon lemputė yra jau senstelėjusi, ji gali pradėti skleisti rusvą arba rausvą šviesą.
Rekomenduojamas gamintojas - OSRAM.
3. Neveikiantis lemputės uždegėjas
Retais atvejais problema gali slypėti lemputės uždegėjuje, ypač jei lemputės tipas reikalauja atskiro uždegėjo. Šį variantą reikėtų tikrinti po lemputės ir bloko patikrinimo.
Jei nedega tik vienas žibintas, galima pabandyti įdėti veikiančios pusės uždegėją į neveikiančią ir stebėti rezultatą. Jei niekas nepadeda, gali būti problema su žibinto laidais - galbūt kur nors sistemoje yra nutrūkusių laidų, dėl kurių nepasiekiama reikalinga srovė.
4. Silpnas apšvietimas
Jei kelias naktį apšviečiamas silpnai, net ir turint xenon sistemą, viena iš pagrindinių priežasčių gali būti sudegę xenon žibinto reflektoriai. Tokiu atveju reikalinga žibintų restauracija, kad apšvietimas vėl taptų tinkamas.
Problem with xenon
Adaptyvūs žibintai, žinomi kaip prisitaikantys žibintai arba prisitaikančios tolimosios šviesos (ADB), apšviečia kelią taip pat ryškiai, kaip tradicinės tolimosios šviesos. Tačiau vietoj paprasto perjungimo tarp dviejų padėčių, adaptyvių žibintų sistema naudoja jutiklius ir specialius šviesos blokus, kurie gali keisti šviesos formą, ryškumą ir kryptį. Tai pasiekiama naudojant sklendžių sistemą, blokuojančią dalį šviesos srauto, arba matricos tipo šviesos bloką, sudarytą iš kelių šviesos šaltinių.
Prisitaikantys žibintai padeda išvengti įprastų automatinių tolimųjų šviesų sistemų trūkumų. Pavyzdžiui, priemiesčio zonoje su gatvių žibintais, jos gali susipainioti ir netinkamu metu persijungti į kitą režimą, o tai gali erzinti ir bloginti matomumą. Adaptyvūs išmanūs žibintai skaito kelią ir aplinką, apšviesdami ten, kur reikia, keisdami šviesų ryškumą ir formą pagal esamą situaciją.
Saugumo prasme, šios sistemos gali padėti ir prastomis oro sąlygomis, pavyzdžiui, miglotą ar lietingą naktį. Nors jos nėra stebukladarės, jos gali tiksliau apšviesti kelią ir mažiau atspindėti į rūką. Kai kurios sistemos gali netgi pasitelkti rūko žibintus, pagerindamos matomumą žemiau ir į šonus.
Svarbu paminėti, kad adaptyvūs žibintai neakina kitų eismo dalyvių. Kadangi jie neleidžia ryškiai šviesti į kitus vairuotojus ir pėsčiuosius, tai padeda jiems geriau matyti kelią. Jei iš priekio artėja transporto priemonė, dalis šviesos yra užblokuojama arba išjungiama, kad neakintų kito vairuotojo, o likusi kelio dalis išlieka ryškiai apšviesta.
