Retas vairuotojas nėra išgyvenęs situacijos, kai staiga nebevaldomas automobilis kelyje ima „šokti“ visai ne pagal jo, o pagal plikledžio dūdelę. Slysti ir, atrodo, nesuvokiamu būdu atsidurti pusnyje yra tekę net ir patiems geriausiems vairuotojams. Stresas, kai suvoki, kad automobilis nebevaldomas, sukelia netikėčiausias vairuotojų reakcijas. Vieni bando į visas puses sukioti vairą arba tiesiog jį paleidžia. Kiti puola desperatiškai minkyti greičio arba stabdžio pedalą. Neturint reikiamų įgūdžių, šokis „grojant“ plikledžio dūdelei kelyje dažniausiai baigiasi eismo įvykiu.
Atėjus žiemai, gatvės pasidengia balta danga, ir vairavimas tampa nauju iššūkiu. Tai laikotarpis, kai vairuotojai turėtų prisiminti svarbiausius vairavimo slidžiame kelyje principus ir taisykles. Žiema suteikia puikią galimybę išbandyti savo vairavimo įgūdžius ir išmokti, kaip saugiai keliauti net ekstremaliomis oro sąlygomis. Pirmiausia labai svarbu įsitikinti, ar kelio danga yra slidi.
Plika akimi nematydami ledo arba sniego, galima pamanyti, jog kelias tiesiog šlapias. Siekiant neapsigauti, patartina prieš išvažiuojant į judresnes gatves išbandyti automobilį stabdant. Gausiai sningant, vairuoti sudėtinga tampa dėl to, jog sunku tiksliai identifikuoti eismo sąlygas ir kelio dangos būklę, ypač jei esi nepažįstamoje teritorijoje.
Pasiruošimas žiemai ir tinkamos padangos
Prieš pradedant žiemos sezonui, kuomet tenka vairuoti apsnigtais ar vos matomu ledo sluoksniu padengtais keliais, automobilis turi būti atsakingai paruoštas. Pats svarbiausias namų darbas ruošiantis šaltajam metui - vasarines padangas pakeisti kokybiškomis žieminėmis. Langų plovimo skysčio bakeliai užpildomi net ir labai žemoje temperatūroje neužšąlančiu skysčiu. O jei nutinka taip, kad reikia priverstinai apsilankyti autoservise, tai tampa puikia proga patikrinti bendrą transporto priemonės būklę. Vis dėlto, statistika rodo, kad vairuotojai dažnai pamiršta tinkamai pasiruošti žiemai.
Žieminės padangos veikia kiek kitaip nei vasarinės. Nereikėtų tikėti reklamomis ir manyti, jog su vieno ar kito gamintojo padangomis žiemišku kelią įveiksite net nesistengdami būti atidžiais. Dar vienas svarbus faktorius yra padangų nusidėvėjimas. Kuo jos naujesnės, tuo patikimesnės. Automobilių vairuotojai labai dažnai klysta taupydami naujoms žieminėms padangoms. ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojo Rimvydo Pociaus pagrindinis patarimas prieš sėdant už vairo - atsakingai pasiruošti kelionei. Patikimos žieminės padangos yra vienas esminių faktorių, padedančių užtikrinti, kad ji bus sklandi ir nesibaigs nemaloniu incidentu kelyje.
Dygliuotos padangos - ne panacėja. Paprastai vairuotojai, apavę savo automobilius dygliuotomis padangomis, tikisi, kad jos išlaikys mašiną ant asfalto ir slidžiausiame kelyje. Pasak buvusio lenktynininko, jei padangos yra ne sportinės, o standartinės, su 5 mm ilgio dygliais, jos taip pat gali „nutrūkti“ nuo kelio. „Dygliuotomis padangomis važiuojant per plikledį atrodo neslidu, bet tai apgaulinga. Automobilis su nedygliuotomis padangomis pradeda slysti truputį anksčiau, bet ta riba labai plona“, - įspėja A.Gelžinis.
Kaip elgtis kelyje per plikledį
Nėra kito būdo žiemą vairuoti saugiai, kaip tik judėti lėčiau, tolygiai, vengti staigių manevrų ir išlaikyti pagarbų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Važiuojant slidžiu keliu, distancija tarp automobilių turi būti daugiau kaip du kartus didesnė negu važiuojant sausu keliu. Pavyzdžiui, jei jūs važiuojate 40 km/h greičiu, tai atstumas tarp jūsų ir priešais jus važiuojančio automobilio turėtų būti 80 m. Žiemą pasikeičia padangų sukibimo lygis ir pailgėja stabdymo kelias. Padangų sukibimas žiemos metu su kelio danga yra mažesnis ir mašinai sustoti reikia daugiau laiko.
Supratus, kad atsidūrei ant plikledžio, pirmiausia būtina neskubėti, išlaikyti saugų atstumą tarp automobilių, o nesant didelės būtinybės, atsisakyti lenkimo manevro. Didelis greitis - didelės problemos, sako profesionalai ir pataria bet kokį veiksmą vairu ar pedalais atlikti kuo švelniau. Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks ir tuoj rėšitės į priekyje važiuojančio automobilio galą, galbūt vertėtų bandyti sukti į kelkraštį ir užvažiuoti ant bortelio. Bet kuriuo atveju profesionalai pataria kiek įmanoma nepanikuoti ir pirmiausia nepamiršti vairuoti.
Ekspertas pabrėžia, kad reikia nuolat stebėti tiek oro temperatūrą, tiek ir kelio dangos būklę. Pastebėjus, kad kelio paviršius yra bent šiek tiek drėgnas, o oro temperatūra - vos keliais laipsniais aukščiau nulio, galima įtarti besiformuojantį plikledį. Jei kyla bent menkiausių įtarimų dėl plikledžio arba pamačius, kad kelio danga blizga, patariama sulėtinti greitį. Norint įsitikinti, ar tikrai slidu, reikia švelniai spustelėti stabdžio pedalą. Jei ratai pradeda slysti, vadinasi, kelio danga padengta sniego ar ledo sluoksniu.
R. Pocius perspėja, kad budrumo reikia neprarasti keliaujant tiltais ar viadukais, nes ten ypač didelė plikledžio rizika. Nuo vandens paviršiaus kylanti drėgmė ir rytais pasitaikantys temperatūros skirtumai sudaro idealias sąlygas plikledžio susiformavimui. Be to, arčiau vandens telkinių esančiose vietose temperatūra įprastai būna žemesnė, todėl yra didelė tikimybė susidaryti plikledžiui. Reikia prisiminti, kad ant tiltų dažniausiai negalima barstyti keliams naudojamų efektyvių natrio chlorido druskų, dėl jų konstrukcijų apsaugos nuo neigiamo poveikio.
Lietuvos automobilių kelių direkcija primena, kad žiemą reikėtų važiuoti ne tik lėčiau, bet ir rinktis didesnį atstumą iki priešais važiuojančių automobilių, kad, esant pavojingai situacijai ar slidžiai kelio dangai, užtektų laiko sustabdyti automobilį, stabdymas turėtų būti ne staigus, o lėtesnis ir tolygus. Žiemą saugus atstumas yra tas, kuris nuvažiuojamas per 3 sekundes nuo priekyje esančios transporto priemonės. Jei vairuotojas važiuoja 50 km/val. greičiu, saugus atstumas žiemą turėtų būti apie 40 metrų, t. y. tiek, kiek nuvažiuojama per 3 sekundes.
Laikotarpiu, kai oro temperatūra yra artima nuliui, pavojingiausias reiškinys keliuose yra plikledis. Plika akimi jis ne visada yra matomas, todėl būtina vairuoti atsargiai, rinktis saugų važiavimo greitį, kuris visada yra mažesnis už maksimalų leistiną. Dėl intensyvesnės oro cirkuliacijos tiltų ir viadukų paviršių temperatūra būna gerokai žemesnė, todėl būtent čia susidaro iš pirmo žvilgsnio nepastebimas plonytis ledo sluoksnis, dėl kurio vairuotojai, netinkamai įvertinę oro ir eismo sąlygas, gali sukelti eismo įvykį. Ir sankryžos yra slidžiausi kelio ruožai, nes dėl nuolatinio stabdymo sankryžose susidaro ledukas, todėl, artėjant prie sankryžų, reikėtų pradėti stabdyti bent prieš 50 metrų ar netgi anksčiau.
Spustelėjus šaltukui, pasikeičia vairavimo sąlygos - kelio dangos temperatūra, automobilių padangų sukibimas su kelio danga. Prieš pradedant kelionę žiemos sąlygomis, būtina atkreipti dėmesį į kelio dangos būklę, patikrinti ir patiems įsivertinti, koks yra padangų sukibimas su kelio danga. Tai padaryti nesunku. Tik reikia važiuojant paspausti stabdžius, aišku, įsitikinus, kad tai daryti saugu. Daugiau dėmesio būtina atkreipti į kelio ruožus, padengtus sniego koše, nes būtent juose dažniausiai automobilį sumėto. Šlapio sniego dažniausiai prisikaupia šalikelėse bei kelio viduryje, tarp eismo juostų. Todėl persirikiuoti į kitą eismo juostą reikia labai tolygiai. Nerekomenduojama staigiai kirsti sniego košės ruožo.
Jei automobilį sumėtė, reikėtų neatleisti greičio pedalo. Būtina išlaikyti tą patį greitį arba netgi truputį jį padidinti.
Svarbiausi patarimai ekstremalioms situacijoms
Jei automobilis pradėjo slysti, efektyviausias būdas jį sustabdyti - įjungti žemesnę pavarą, nes tai padės jį sulėtinti. Vairuojant naujesnius automobilius viso to išvengti padeda į transporto priemones įmontuotos inovatyvios saugumo sistemos. Visgi jomis visiškai pasikliauti negalima, nes už savo saugumą labiausiai atsakingi yra vairuotojai. Taigi vos iškritus pirmosioms snaigėms, reikėtų pasikartoti saugaus vairavimo taisykles.
Jeigu jaučiate, kad automobilis slysta, reikia tinkamai į tai reaguoti. Pirmiausia, stenkitės nepanikuoti - panika dažnai sukelia staigius judesius, o svarbiausia vairuojant žiemą yra švelnūs ir ramūs judesiai. Žiemą ir esant slidžiai kelio dangai akceleruokite tolygiai ir stabdykite lėtai. Įsibėgėjant, jauskite, kai automobilis įgauna trauką, taip išvengsite ratų prasisukimo ir praslydimo.
Vairuojant slidžiame kelyje, Arnas pataria stabdyti palaipsniui, nes stipriai nuspaudus stabdžio paminą, automobilis gali pradėti slysti. Jeigu jaučiate, kad automobilis jau slysta, nepanikuokite ir stenkitės išlaikyti ramybę. Stebėkite kelią ir švelniai atleiskite akceleratorių. Svarbiausia nesiimti staigių veiksmų, pavyzdžiui, staigaus stabdymo ar stovėjimo stabdžio naudojimo - tai esminės klaidos, galinčios sukelti pavojų.
Vairavimo instruktorius primena, kad stabdant slystantį automobilį su mechanine pavarų dėže, reikėtų nelaikyti išmynus sankabos pedalo. Tokiu būdu tik prailginsite stabdymo kelią, kuris slidžiame kelyje ir taip ilgas. Verčiau išnaudoti galimybę greitai žeminti pavaras, tokiu būdu efektyviau panaudojant stabdymą varikliu ir sutrumpinant savo stabdymo kelią. Tiesa, stabdymą varikliu sunkiau išnaudoti automobiliuose su automatine pavarų dėže. Pavarų dėžės parenkamos pavaros ne visada gali būti palankios stabdymui slidžiame kelyje, o pasirinkti rankinį režimą, jei toks yra, gali neužtekti laiko.
„Jeigu vairuotojas mato, kad laiku sustabdyti nepavyks ir jis gali susidurti su kitu automobiliu, geriausia bandyti nukreipti savo automobilį į mažesnės žalos objektą, pavyzdžiui, tuščią kelio kraštą ar atitvarą. Taip pat, jei yra galimybė, bandykite suvaldyti automobilį taip, kad smūgis būtų nukreipti į šoninę jo dalį, o ne tiesiai į priekinį ar galinį bamperį - tai gali sumažinti smūgio jėgą. Svarbiausia tokioje situacijoje ramiai sumažinti greitį, nepanikuoti“,- pabrėžia instruktorius.
Kaip elgtis kelyje A.Gelžinis atkreipia dėmesį, kad pirmą kartą ant plikledžio užvažiavusiam vairuotojui gali būti išties sunku susiorientuoti ir suvaldyti automobilį. Svarbiausia, jo teigimu, elgtis atsargiai. Siekiant atsargumo reikėtų paisyti šešių taisyklių. Patikrinti kelio dangą. Dažnai neaišku, ar kelias yra padengtas plikledžiu. Plikledį galima atpažinti iš tamsių plotų ant kelio ir vairo rato, kuris ima ypač lengvai sukiotis. Kilus abejonei, sužinoti, ar kelio danga yra slidi, galima švelniai spustelėjus stabdžio pedalą ar pasukus vairą. Vairuoti švelniai. Esant slidžiai kelio dangai, negalima nei staigiai stabdyti, nei staigiai sukti. Važiuojant ledu nepadeda nei geriausios padangos, nei įgūdžiai. Iš tiesų kelias retai būna visiškai padengtas ledu. Paprastai yra matomos provėžos ar sausi plotai, jų ir reikia laikytis. Stebėti kitus eismo dalyvius. Įsitikinus, kad kelią iš tiesų dengia plikledis, reikia švelniai sumažinti greitį iki tokio, kuris atrodo saugus, net jei pro šalį kiti lekia daug greičiau. Patyręs sportininkas pabrėžia, kad svarbu matyti toli į priekį ir nežiūrėti tik sau po ratais. Reikia stebėti kelią, matyti, ką daro kiti - gal kur nors netoliese yra šalutinis kelias, iš kurio gali staigiai išlįsti automobilis. Nors formaliai ir nebūtumėte atsakingas už kito žmogaus klaidą, bet situacijos stebėjimas padeda ir pačiam jaustis ramiau. Tai itin svarbu vairuojant mieste, nes pėstieji dažnai nesuvokia, kaip sunku sustoti ant slidaus kelio, ir žengia į gatvę net nestabtelėdami, lyg būtų vasara.
Kai automobilis slysta. Pašnekovo manymu, geras vairuotojas automobilį turi suvaldyti, kol šis dar nepradėjo slysti. Jei mašina tampa nevaldoma, teorinių žinių nebeužteks. Galima sakyti, kad reikia švelniai akceleruoti, jei mašina varoma priekiniais ratais, bet tai turi būti daroma automatiškai. Atsidūręs ekstremalioje situacijoje žmogus nebegalvoja, ką po ko daryti. Kaip patį paprasčiausią veiksmą jis siūlo švelniai atleisti akceleratorių, nes, kad ir kas nutiktų, atleidus greičio pedalą automobilio priekiniai ratai geriau sukimba su keliu, todėl jį tampa lengviau pasukti.
Jei automobilis naujas ar bent apynaujis, žiemą vairuotojui labai padeda įvairios stabilumą palaikančios sistemos. Jos padaro didžiąją dalį darbo, todėl A.Gelžinis siūlo nenuvertinti elektroninės pagalbos.
Rizika - galiniais ratais varomiems automobiliams
Galiniais ratais varomi automobiliai dėl savo svorio pasiskirstymo yra linkę slysti galu, ypač tada, kai greitėjama ar atliekami staigūs manevrai. Todėl dažnai sakoma, kad tokie automobiliai yra pavojingiausi slidžiame kelyje. Jei vairuojate automobilį, kuris varomas galiniais ratais, reikėtų vengti staigaus stabdymo ir pagreitėjimo. Jei slystate, švelniai sukite vairą į slydimo kryptį, laikykitės saugaus greičio, staigiai negreitėkite. Neišjunkite traukos kontrolės sistemos, kadangi tokiuose automobiliuose galiniai ratai yra atsakingi ne tik už trauką, bet ir už sukibimą su danga.
„Kitaip nei varomi galiniais ratais, priekiniais ratais varomi automobiliai pasižymi geresniu sukibimu su danga, tačiau yra linkę slysti tiesiai. Todėl reikėtų ypač atsargiai elgtis posūkiuose, o pradėjus slysti, atleisti akceleratorių ir nedaryti staigių judesių. Vairuojant visais ratais varomą automobilį, didžiausią pavojų kelyje gali sukelti per didelis vairuotojo pasitikėjimas automobilio sukibimu su keliu. Būtent tai gali lemti per didelį greitį ar staigius posūkius, pamirštant, kad slidžiame kelyje stabdymo kelias išlieka ilgesnis nei įprastai.“
Kurių ratų sukibimas geresnis? Vairuotojai dažnai ginčijasi, kurie automobiliai stabilesni: varomi priekine ašimi ar galine. Tačiau ir vienu ir kitu atveju pirmiausiai reikėtų galvoti apie fiziką: kaip pagerinti tos ašies sukibimą, kuri nori slysti ir išvengti nemalonių. Iš principo abu automobiliai elgiasi vienodai - pagal fizikos dėsnius. Kas vyksta, jei staigiai akceleruojate? Automobilio priekis šiek tiek kyla į viršų, taigi masės centras pasislenka atgal ir smarkiau prispaudžia galinius ratus. O jei atleidžiate akceleratorių ir stabdote? Teisingai, masės centras pasislenka į priekį ir labiau prispaudžia priekinius ratus. Kaip šiomis žiniomis naudotis praktikoje. Tarkime, važiuojate slidžiu keliu nesvarbu kokiais ratais varomu automobiliu. Ką darysite prieš posūkį? Dar vis važiuodami tiesiai atleisite akceleratorių ir pristabdysite vis dar tiesiais ratais. Jų sukibimas tą akimirką pagerės, o galinių - pablogės. Todėl, protingai sukant vairą (ne per staigiai ir ne per daug), automobilis turėtų būti klusnus. Kas nutiks jei į slidų posūkį įvažiuosite per greitai? Tai bus didelė klaida. Nes, greičiausiai, ir staigiai stabdysite, ir stipriai suksite vairą, tokiu būdu sukeldami priekinės ašies slydimą.
Kaip teisingai naudotis ABS ir kitomis sistemomis
Paradoksas, bet tikrai nedaugelis vairuotojų išnaudoja ne visą ABS potencialą. Nes stabdžių traškesys ir virpantis pedalas keistai veikia psichologiją - daugelis linkę koją atleisti, „kad pedalas netraškėtų“. Tačiau slidžiame kelyje reikėtų elgtis visiškai priešingai, pataria Rokas Baciuška. „Kuo stipriau norite stabdyti, tuo labiau reikia spirti į pedalą. Kartais net iš visų jėgų, jei situacija ekstremali. Tuomet automobilio kompiuteris supras, kad reikalai rimti ir stabdymas bus maksimalus - praktiškai visi šiuolaikiniai automobiliai turi avarinio stabdymo sistemą (EBD), kuri atpažįsta staigų stabdžių pedalo paspaudimą kaip „panišką“ stabdymą ir stabdžių sistema ima veikti maksimaliu galingumu. Be to, naudodamiesi ABS, galite drąsiai bandyti apvažiuoti staiga išdygusią kliūtį. Paprasčiau tariant, įvykus ekstremaliai situacijai staigiai trenkite per stabdžių pedalą ir vairuokite“, - aiškino lenktynininkas Rokas Baciuška.
Vairavimo ekspertai sako, kad tikėtina, jog su simuliatoriais padirbėję vairuotojai vėliau realioje kritinėje situacijoje mažiau panikuos ir greičiau suvaldys automobilį. Lenktynininkas Tauras Tunyla laidoje „Keliai. Mašinos. Žmonės“ pademonstravo važiavimą plikledžiu naudodamasis simuliatoriumi.
Vairavimo simuliatorius
Jei automobilis naujas ar bent apynaujis, žiemą vairuotojui labai padeda įvairios stabilumą palaikančios sistemos. Jos padaro didžiąją dalį darbo, todėl A.Gelžinis siūlo nenuvertinti elektroninės pagalbos.
Kelių eismo taisyklių 127 punkte rašoma: Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pavyzdžiui, dažnai užmiesčio keliuose pamatę kelio ženklą, leidžiantį važiuoti 90 km/val. Žiemą labai dažnai leidžiamas greitis nesutampa su saugiu greičiu.
Dauguma automobilių rodo oro temperatūrą, tačiau tai nereiškia, kad tokia pati yra ir asfalto temperatūra. Nors prietaisų skydelyje rodoma temperatūra gali būti +1, po šaltos nakties asfaltas tuo metu gali būti atšalęs iki trijų laipsnių žemiau nulio. „Kiekvieną kartą išvažiavus iš kiemo į gatvę vertėtų kelis kartus spustelėti stabdžio pedalą ir patikrinti, ar kelio danga nėra slidi. Itin atsargiai vairuoti reikėtų keliais, kurių neprapučia vėjas ir neapšviečia saulė - jų danga visuomet būna slidesnė. Pavyzdžiui, tarp miškų einantis kelias apledėja dvigubai greičiau nei gaunantis saulės spindulių“, - aiškina A. Gelžinis. Viadukai ir įkalnės apledėja pirmiausia - kelio dangos temperatūra ant viadukų ir įkalnių visuomet būna maždaug dviem laipsniais žemesnė. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra yra nulis laipsnių, ant viaduko dangos ji bus -2 laipsniai. Protingas vairuotojas kartkartėmis turėtų švelniai spustelėdamas stabdžio pedalą patikrinti kelio dangos slidumą. Žinoma, prieš tai reikia įsitikinti, kad iš paskos niekas nevažiuoja.