Automatinė pavarų dėžė žymiai palengvina vairavimo procesą, padaro jį daug patogesnį. Šiuo atveju visą dėmesį galima skirti eismo saugumui, kas ypač naudinga sudėtingomis oro arba kelių sąlygomis. Taip pat, šio mechanizmo specifikos dėka išvengiama variklio perkrovos, sukeliamos nepatyrusio vairuotojo veiksmais. Trumpai sustojus, esant kamščiuose arba laukiant šviesoforo signalo daugelis vairuotojų įpratę naudoti neutralų režimą (N) - tai yra rimta klaida. Automatinės pavarų dėžės neutralus (N) režimas nėra tas pats, kas mechaninės pavarų dėžės neutrali pavara. Automatinės transmisijos neutralus režimas (N) yra reikalingas tam, kad ilgam sustojus arba esant karštam orui galima būtų išvengti perkaitimo. Griežtai draudžiama perjunginėti automatinės transmisijos režimus automobilio judėjimo metu. Norint perjungti režimą visų pirma reikia sustabdyti automobilį.
Dauguma automatinių automobilių rodo pavarų padėtis, kurios žymimos P, R, N, D, o kartais ir kitomis, pavyzdžiui, S (sportinė) arba L (žema). Kiekvienas automobilis reikalauja atidiės priežiūros, o juo labiau automobilis su automatine pavarų dėže. Automatinė pavarų dėžė - vis dažnesnis pasirinkimas perkant tiek naują, tiek naudotą automobilį. Tačiau, vargu, ar kiekvienas vairuojantis automobilį su automatine pavarų dėže užtikrintai žino, ko šiukštu negalima daryti tokiame ratuotyje.
Pirmoji automatinė pavarų dėžė (APD) buvo sukurta ir pagaminta JAV. Tad nenuostabu, kad ten apie 90% automobilių yra su APD. Jas mėgsta ir japonai, Tekančios saulės šalyje apie 75% mašinų komplektuojama su APD. Automatinių transmisijų naudojimas sparčiai populiarėja ir Europoje. Automatinė pavarų dėžė palengvina ir supaprastina automobilio valdymą.
Pagrindiniai pavarų dėžės režimai ir jų naudojimas
Dauguma automatinių automobilių rodo pavarų padėtis, kurios žymimos P, R, N, D, o kartais ir kitomis, pavyzdžiui, S (sportinė) arba L (žema).
- "P" (Parking - stovėjimo blokatorius): Įjungiamas pavarų dėžės užraktas, kuris neleidžia automobiliui pajudėti. Pastačius ant lygaus pagrindo automobilį pakanka nustatyti stovėjimo režimą (P), tokiu būdu mechanizmas saugiai blokuojamas. Visada perjunkite pavarą į „P“, kai parkuojatės ir prieš išjungdami variklį. Režimas, kaip supratote, skirtas stovėjimui. Čia veikia transmisinis stabdis. Panašu į tai, kai automobilį su paprasta dėže paliekate „ant pavaros“, kad šis nenuriedėtų. Įsiminkite: perjungti svirtį į „P" padėtį galima tik tada, kai automobilis NEJUDA.
- "R" (Reverse - atbulinė eiga): Naudojama važiuojant atbuline eiga. Užpakalinės pavaros įjungimas. Vėl įsiminkite: perjungti svirtį į „R" padėtį galima tik tada, kai automobilis NEJUDA.
- "N" (Neutral - laisva eiga): Atjungia variklį nuo ratų. Nėra jokio jėgos perdavimo tarp variklio ir galinio tilto. Atleidus stabdį automobilis gali laisvai riedėti (stumiant arba velkant). Naudinga velkant arba trumpam sustojus. Labai retai naudojamas režimas. Ir vėl įsiminkite: modelius su automatine dėže galim buksyruoti tik nedideliais atstumais. Jie apskritai nemėgsta buksyravimo. Todėl geriau išleisti pinigų evakuatoriui, negu paskuilakstyti po servisus su besiožiuojančiu „automatu". Mašiną su priekine pavara kabinti prie evakuatoriaus reikia „snukiu", su užpakaline pavara - galu, su pilna pavara geriau visą pakrauti ant platformos.
- "D" (Drive - važiavimas pirmyn): Standartinis važiavimo pirmyn režimas. Naudojamos visos pavaros. Tiesiog važiuojam pirmyn. Pavaros perjungiamos automatiškai.
- "S" (Sport): Kai kurios automatinės pavarų dėžės turi sporto, rankinį arba žemos pavaros režimus. "S" Pakilimas. Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 3-ios pavaros. Teisinga naudoti esant vidutiniškiems pakilimams arba nuolydiams.
- "L" (Low - žema pavara) / 1, 2, 3: Kai kurios automatinės pavarų dėžės turi sporto, rankinį arba žemos pavaros režimus. "L" Apkrova. Pavaros jungiamos į aukštesnes tik iki 2-os pavaros. Skaičiai mažėjimo tvarka reiškia atskiras pavaras. Jeigu nustatėte svirtį ties „2", dėžė nepersijungs aukščiau už antrą pavarą. Jeigu ties „1", ne aukščiau už pirmą. Šitie režimai leidžia stabdyti varikliu.
Svarbu! Neviršykite kiekvienai pavarai leistino greičio. Stebėkite brūkšnines žymas ant spidometro. Kitą valdymo rankenos padėtį judinkite tik tada, kai automobilio greitis yra ne didesnis, kaip maksimalus leistinas tos pavaros, į kurią jungiate. Persukę variklį galite jį sugadinti. Kildami į kalną neleiskite sumažėti variklio sūkiams.
Svarbūs vairavimo principai ir patarimai
1. Visada dešine koja valdykite ir akceleratoriaus, ir stabdžio pedalą. Naudojant abi kojas galima netyčia vienu metu paspausti abu pedalus, todėl padidėja nelaimingų atsitikimų ir transmisijos perkaitimo rizika.
2. Visiškai sustokite prieš perjungdami tarp važiavimo ir važiavimo atbuline eiga.
3. Trumpam sustojus šis procesas nesustoja ir turbina (1) yra toliau sukama variklio, dirbančio laisvais sūkiais, o turbina (2) sustoja visiškai, nes mes laikome nuspaudę stabdį ir pavarų dėžės dalies turbina(2) fiziškai negali suktis. Esant tokiai situacijai tepalas kuris pilnai užpildęs visą hidro transformatorių po truputį pradeda kaisti.
4. Jei sustojate ilgesniam laikui (ilgiau nei 30 sekundžių), patartina perjungti N pavarą ir įjungti stovėjimo stabdį. Jei trumpam sustoja perjungsime pavarų dėžę į N padėtį bus atjungta visiškai pavarų dėžė nuo variklio, bus visiškai išjungtos visos pavaros ir hidro transformatoriaus turbina (2) suksis laisviau, nes netures papilmos apkrovos, tai reiškia, kad bus šiek tiek lėčiau kaitinamas tepalas.
5. Venkite staigaus greitėjimo. Dinamiškas akceleratoriaus pedalo spaudinėjimas nėra palankus ilgam automatinės dėžės gyvenimui.
6. Įstrigę purve ar sniege, neperjunkite kelis kartus iš D į R. Jeigu jūsų „automatas“ turi pažemintą pavarą 1,2 arba L, naudokite ją, o ne D funkciją. Jeigu ne, teks pajudėti išsisiūbuojant. Lengvai spaudžiate akceleratorių, lengvai judate pirmyn, laikote mašiną kraštutinėje padėtyje stabdžiais, jungiate atbulinę pavarą, vėl išlaikote automobilį ir taip toliau. Naudojant šį būdą, verta atminti, kad hidrotransformatoriui tokios manipuliacijos ne itin malonios. Todėl šį metodą galima naudoti tik trumpai. Aštrus svylančių frikcijonų kvapas pavarų dėžėje duos žinią, kad laikas ieškoti pagalbos užstumiant automobilį. Neužmirškite išjungti ESP ir su ja susijusios stabilumo kontrolės funkcijos, kuri pusnyje jums nebus pagalbininku.
7. Trumpalaikis „neutralios“ pavaros perjungimas slidžiame kelyje - veiksmingas ginklas prieš automobilio „užnešimą“, o šis veiksmas, priešingai nei susiformavusi nuomonė, negali išvesti automatinės pavarų dėžės iš rikiuotės. Trumpas, bet akcentuotas neutralaus režimo įjungimas stabilizuoja automobilį ir „užnešimas“ dingsta. Tą patį rekomenduojama atlikti įveikiant mažus posūkius, esančius nuokalnėje. Tokiomis sąlygomis automobilis gali neklausyti stabdžių ir tęsti slydimą nepageidaujama kryptimi. Transmisijos perjungimas į neutralią padėtį kuriam laikui leidžia išlyginti ratų sukimąsi ir stabilizuoja automobilį. Jeigu vis dėlto automobilį „užnešė“ svarbu nepamiršti, kad akceleratorių reikia tuoj pat atleisti, o vairą pasukti į užnešimo pusę ir grąžinti į pradinę padėtį.
8. Griežtai draudžiama perjunginėti automatinės transmisijos režimus automobilio judėjimo metu. Norint perjungti režimą visų pirmą reikia sustabdyti automobilį.
9. Jūs niekada neturėtumėte pasirinkti „Neutralaus“ režimo, kai riedate nuo kalno.
10. Kiekvieną kartą, kai norite pakeisti automatinės pavarų dėžės režimą iš važiavimo pirmyn į važiavimą atgal, įsitikinkite, kad visiškai sustojote.
11. Dalis vairuotojų turi blogą įprotį iš pradžių sukelti apsukas ir tik tada perjungti pavarų dėžės svirtį į „Drive“ režimą.
12. Kiekvieną kartą sustojus (pavyzdžiui, sankryžoje) visiškai nėra priežasties perjungti pavarų dėžę į „Neutralų“ režimą - tai nėra veiksminga nei ekonomiškumo, nei technikos tausojimo požiūriu.
13. Jūs niekada neturėtumėte perjungti pavarų dėžės į „Parkavimo“ režimą, kol automobilis visiškai nesustojo. Kai kurie nauji automobiliai jums net neleis to padaryti judant.
Išvada: Perjunginėti automatinę dėžę iš D į N trumpai sustojus nerekomenduojama, nes kaip tik šio perjungimo momentu netinkamai sureguliuoti variklio sūkiai gali padaryti didelę žalą jūsų automobiliui.
Priežiūra ir techninė apžiūra
Pavarų dėžės skystį reikėtų keisti kas 60 000-80 000 km, nebent gamintojas nurodo kitaip. Apskritai kas 60 000-80 000 km, nebent automobilio naudojimo instrukcijoje nurodyta kitaip. Alyvos lygį automatinėje pavarų dėžėje tikrinkite reguliariai, kartu tikrindami alyvą variklyje. Alyvos lygį tikrinkite veikiant varikliui, nuspaudę stovėjimo stabdžio paminą, o valdymo svirtį nustatę į padėtį „P“. Automobilis turi stovėti lygioje vietoje. Palaikykite pedantišką švarą! Matuoklės valymui naudokite švarią, bepluoštę šluostę (geriausiai odą). Alyvą pilkite į matuoklės ertmę tik per tankų sietelį. Alyvos lygis pavarų dėžėje keičiasi priklausomai nuo temperatūros. Šie duomenys reikalingi keičiant alyvą, nes ji dažniausiai pilama tokios temperatūros. Negalima viršyti maksimalaus alyvos lygio. Alyvos lygis turi būti matuojamas visiškai sukišant matuoklę su atlenktu užraktu.
Vienas svarbiausių klausimų, padėsiančių užtikrinti ilgalaikį automatinių transmisijų naudojimą, yra reguliari jų priežiūra. Pavarų dėžės alyvą keiskite kas 30-60 tūkst. km. Išimtis - naujas automobilis. Tada galite sau leisti pirmą kartą pakeisti alyvą, nuvažiavę 100 tūkst. Alyvos keitimą paveskite specializuotam servisui, kuris tinkamai parinks medžiagą. Alyva turi būti visiškai priderinta prie automatinės pavarų dėžės tipo ir atitikti gamintojo nustatytus reikalavimus. Be to, naudojantis specializuoto serviso paslaugomis, yra didesnė tikimybė, kad alyva bus pakeista dinaminiu, o ne gravitaciniu (kai nuleidžiama esama alyva) būdu. Dinaminis leidžia atsikratyti visa sunaudota alyva ir išvalyti sistemą specializuotomis priemonėmis. Gera alyva ir jos keitimas dinaminiu būdu tikrai nėra pigūs.
Automatinė pavarų dėžė - kaprizingas sutvėrimas. Neteisingai eksploatuojant ji mėgsta gesti, o automobilio savininkui gedimai gali kainuoti nemažus pinigus. Todėl nepamirškite reguliariai atlikti techninę pavarų dėžės patikrą. Savaime suprantama ir tai, kad važiuojant negalima įjungti režimų P ir R. Šiuos režimus galima įjungti tik visiškai automobiliui sustojus. Pavarų dėžė taip pat gali perkaisti, jeigu nuspręsite pažiūrėti, kas bus nuspaudus stabdžio ir greičio pedalus vienu metu.
Automobilio vilkimas ir transportavimas
Daugelis automobilių su automatine pavarų dėže gamintojų nerekomenduoja / griežtai draudžia vilkti tokius automobilius arba nustato griežtus vilkimo greičio, atstumo ir režimų apribojimus. Geriausias variantas yra automobilio pervežimas naudojant vilkiką, kitaip automatinė pavarų dėžė greičiau suges. Be žalos pavarų dėžei automobilį galima vilkti nustūmus pavarų dėžės svirtį į padėtį „N“. Vilkimo greitis turi būti ne didesnis kaip 50 km/h, o atstumas ne didesnis kaip 120 km. Transportuojant automobilį geriausia naudoti specialų autotransporterį arba priekabą.
Jeigu jūsų automobilį su automatine pavarų dėže reikia tempti, verta prisiminti apie taisyklę 50x50: tempti galima ne didesniu nei 50 km/val. greičiu ir ne didesnį nei 50 km atstumą. Pavarų dėžė turi būti perjungta į N (neutrali) padėtį , o tempiant didesnį atstumą vežimėliu reikia atjungti transmisiją, o tai yra sudėtinga. Kai kuriems automobiliams su automatine transmisija tempimas yra apskritai uždraustas, apie tai informuoja automobilio eksploatavimo instrukcija.
Dažniausios klaidos ir mitai
Daugelis vairuotojų problemų su „automatu“ galima išspręsti supratus paprastą tiesą: elektronika niekada negalės įspėti, ko jūs užsinorėsite iš jos kitą sekundę. Tad galvokite iš anksto ir laiku „įspėkite“ automobilio „smegenis“ apie savo ketinimus (perjungimas į sportinį režimą, pažemintos pavaros perjungimas ir t.t.), tuomet jūs ir jūsų automobilis sudarys sėkmingą kūrybinį tandemą.
Pagrindinė „automato“ problema yra ta, kad vairuotojas blogiau jaučia, kai ratai ima prasisukti. Tai įvyksta dėl praslystančio hidrotransformatoriaus kaltės (kuris, tiesa, padeda jums sklandžiai pajudėti iš vietos netgi slidžiame kelyje). Pavaros perjungiamos priklausomai nuo ratų sukimosi greičio (kurie neaišku kada pradėjo prasisukti), ir jūs galite pražiopsoti tą akimirką, kada reikėjo įsikišti į automobilio „smegenų“ darbą.
Senuose automobiliuose, kuriuose nėra apsukų ribotuvo, naudojantis pažeminta pavara, reikia sekti tachometro rodmenis, kad neperkaistų variklis. Šiuolaikinės pavarų dėžės neleidžia jums perjungti, pavyzdžiui, iš ketvirtos į antrą pavarą, esant 110 km/val. greičiui. Reikia prisiminti, kad stabdymas varikliu aktualus tik esant pakankamai erdvei kelyje, tokio stabdymo efektyvumas važiuojant su automatine dėže keliais kartais mažesnis nei su mechanine. Dėl to kaltas praslystantis hidrotransformatorius.
Kokia jūsų patirtis su automobiliais su automatine pavarų dėže? Ar pirmenybę teikiate automatinei, ar mechaninei pavarų dėžei?