Greičio viršijimas Lietuvoje išlieka aktuali ir pavojinga problema, turinti rimtų pasekmių eismo saugumui. Nors technologijos tobulėja, vairuotojų požiūris į greičio ribojimus ir saugaus vairavimo svarbą dažnai atsilieka, lemiančius skaudžius eismo įvykius.
Statistika ir vairuotojų įpročiai
Projekto „Mylios be promilių su Švyturys Nealkoholinis“ metu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad greičio viršijimas Lietuvoje vis dar plačiai paplitęs. Net 76 proc. apklaustųjų prisipažino mieste mėgstantys važiuoti greičiau nei galima. Nors dauguma taisykles pažeidžia tik nežymiai, vis dėlto penktadalis greičio mėgėjų mieste vairuoja 10-20 km/h greičiau nei leidžiama, nedidelė dalis - ir daugiau nei 20 km/h. Situacija užmiestyje dar prastesnė - tik 14 proc. vairuotojų teigia niekada nevažiuojantys greičiau nei galima, o 86 proc. apklaustųjų prisipažįsta pažeidžiantys taisykles. Užmiesčio keliais važiuojantys vairuotojai greitį viršija kiek drąsiau - net 47 proc. teigia dažniausiai viršijantys jį 10-20 km/h, 7 proc. - net 20-30 km/h. Panašūs rezultatai buvo fiksuoti ir ankstesniais metais: net 85 proc. bent kartą per mėnesį vairuojančiųjų automobilį mieste tuomet pripažino viršijantys greitį daugiau nei 10 km/h. Iš jų 55 proc. tai teigė darantys retai, 23 proc. - dažnai, o 7 proc. - beveik nuolat.
"Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie saugų vairavimą buvo atliktas šių metų vasario mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Priklausomai nuo amžiaus, didžioji dalis vairuotojų erzinančiose situacijose ima viršyti leistiną greitį arba, priešingai, važiuoja lėčiau nei įprastai, o kai kurie apšaukia kitus eismo dalyvius ar naudoja garsinį signalą. Nemaloniose situacijose atsidūrę vyresni vairuotojai elgiasi priešingai - važiuoja lėčiau nei įprastai, o daugiau nei pusė į erzinančias situacijas apskritai nereaguoja. Vos 14 proc. Tyrimo duomenimis, 35-44 metų vairuotojai užklupus emocijoms yra labiausiai linkę viršyti leistiną greitį. 18-24 ir 25-34 metų grupių vairuotojai dažniau elgiasi neapgalvotai: neapskaičiuoja atstumo iki kliūties ar kitos transporto priemonės, staigiai stabdo, netikėtai persirikiuoja į gretimą eismo juostą dar neįsitikinę, ar ten nėra kitos transporto priemonės. Tokios situacijos gali baigtis eismo įvykiu, kai žala padaroma ne tik automobiliui, bet ir vairuotojui ar net kitiems eismo dalyviams.
Policijos statistika rodo, kad greičio pažeidimai Lietuvoje sudaro apie pusę visų KET pažeidimų ir yra susiję su maždaug puse mirtinų eismo įvykių.
Požiūris į greitį ir jo pasekmės
Buvęs lenktynininkas, vienas žinomiausių vairavimo instruktorių Lietuvoje Artūras Pakėnas sako, kad apklausos duomenys atskleidžia pavojingą tendenciją: nedidelis greičio viršijimas daugeliui atrodo kaip nekaltas įprotis, tačiau būtent tokie įpročiai dažnai lemia skaudžias pasekmes keliuose. Pasak A. Pakėno, apklausos rezultatai parodo ne tik įsisenėjusį požiūrį į greitį, bet ir aiškų poreikį nuosekliai šviesti visuomenę apie saugaus greičio svarbą - ne tik bandant atgrasyti baudomis ar draudimais. „Kodėl vairuotojai vis dar masiškai pažeidinėja taisykles? Vieni mano, kad radarai nefiksuoja nedidelių viršijimų, kiti tiesiog nejaučia atsakomybės. Tačiau esmė yra tokia, kad daugeliui niekas nepaaiškino, kodėl taisyklių laikytis svarbu. Apie eismo kultūrą kalbama labai retai, o kai kalbama - tai dažniausiai pamokslaujant, moralizuojant, kaltinant, bet ne ugdant. Tikras ugdymas - tai nuoseklus, aiškus dėstymas, kodėl taisyklės egzistuoja, kuo jos pagrįstos ir kaip jos susijusios su visų mūsų saugumu“, - sako A. Pakėnas.
Rolandas Viršilas, „Švyturys-Utenos alus“ vadovas primena, kad greitis vis dar išlieka viena pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. „Deja, daugelis vairuotojų vis dar galvoja, kad šiek tiek viršyti - nieko tokio. Vis dėlto būtent nuo tų „kelių kilometrų“ prasideda nelaimės. Mes esame greitį mėgstanti tauta - mėgstame varžytis, lenktyniauti, būti pirmi. Tačiau problema ta, kad šį norą dažnai išliejame ne ten, kur reikia - ne sporte, o kelyje. Turime suprasti: saugus greitis priklauso ne nuo automobilio galimybių, o nuo žmogaus. Nes vairuoja ne technika - vairuoja žmogus. O jei neaiškiname, kodėl taisyklės svarbios, belieka susidurti su jų pasekmėmis”, - sako R. Viršilas.
Vienas vairuotojas pasakojo apie situaciją, kai priekyje važiavęs vairuotojas prašė nekviesti policijos ir siūlė pinigų, tačiau kitas vairuotojas vis tiek iškvietė pareigūnus. Buvo nustatyta, kad „Opel Vectra“ vairuotojas, kuris staigiai stabdė, įpūtė net 2,94 promilės ir jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Dėl šios situacijos vilnietis nuvarė savo automobilį į auto servisą, tačiau sužinojo, kad draudimas žalos neapmokės, kadangi jam buvo teigta, kad jis yra kaltas dėl auto įvykio.
Technologijos ir žmogaus gebėjimai
A. Pakėnas pastebi, kad daugelis vairuotojų klaidingai pervertina šiuolaikinių automobilių galimybes - technologijos tobulėja, tačiau paties žmogaus gebėjimai išlieka tokie pat arba net silpnėja. Teiginys, kad galime važiuoti greičiau vien todėl, kad automobilis geresnis - yra iliuzija... „Žmonės dažnai sako, kad anksčiau su senais automobiliais važiuodavome 90 km/h, o dabar, turėdami modernius automobilius su visomis saugumo sistemomis, vis tiek turime laikytis tų pačių ribojimų. Taip, automobiliai tapo žymiai saugesni - tačiau pats žmogus iš esmės nepasikeitė. Mūsų reakcijos laikas, dėmesingumas, psichologinė būsena išliko tokia pati arba net suprastėjo. Šiandien žmonės gyvena nuolatiniame strese, pervargę, dažnai kenčia nuo psichologinių problemų. Todėl teiginys, kad dabar galime važiuoti greičiau vien todėl, kad automobilis geresnis - yra iliuzija“, - teigia vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas pastebi, kad vairuotojai Lietuvoje pernelyg pasitiki ir savo gebėjimais - kelyje jie jaučiasi lyg lenktynių trasoje, kurioje, tikėtina, niekada nė nėra buvę. Vis dėlto, jo teigimu, saugiai dideliu greičiu gali važiuoti tik tas, kuris yra specialiai paruoštas: turi žinių, įgūdžių ir praktinės patirties. „Žmogus per 30 akademinių valandų vos išmoksta automobilį aikštelėje pastatyti iš dešimto karto ir jau nori važiuoti 130 km/h ar 160 km/h greičiu. Tai absurdas. Paklauskime savęs: ar kas nors mus mokė vairuoti važiuojant 160 km/h greičiu? Ne - mus mokė važiuoti 50-60 km/h greičiu. Vadinasi, viską, ko nebuvo mokoma vairavimo mokykloje, žmogus „išmoko“ pats. Bet ar tikrai išmoko? Greičiausiai - ne. Štai paklausus mokinių, kam reikalingas ABS, vos vienas ar du sugeba tiksliai atsakyti“, - tvirtina A. Pakėnas. Jo teigimu, šiandien vairuojame saugumo technologijomis gausiai apkaustytus automobilius, tačiau retas turime žinių, kaip jos veikia ir kaip jomis tinkamai naudotis. „Automobilis pats nevažiuoja, jį vairuoja žmogus. Todėl saugus greitis priklauso ne nuo to, ką gali technika, o nuo to, ką gali vairuotojas. Nesvarbu, koks modernus būtų automobilis - jei žmogaus gebėjimai, dėmesys ir reakcija to greičio nebeatlaiko, jis tampa pavojingas“, - sako vairavimo profesionalas.
Papildomas vairuotojų mokymas ir atsakomybė
Dažnai pažeidimus padarę pradedantieji vairuotojai (neturintys 2 metų stažo) nežino apie reikalavimą išklausyti papildomą vairuotojų mokymą. Ir atėjus laikui keisti vairuotojo pažymėjimą sužino, kad turi iš naujo perlaikyti vairavimo egzaminus. Pavyzdžiui, vairuotojas, neturintis 2 metų stažo, vairuodamas automobilį viršijo greitį. Elektroniniu paštu jis gauna pranešimą apie padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Sumoka baudą, tačiau nesikreipia į vairuotojų mokyklą dėl papildomo kurso išklausymo. Jei per metus nebaigėte papildomų vairuotojų mokymų, vadinasi, praradote teisę vairuoti ir pažymėjimas nebus keičiamas į galiojantį 10 metų. Papildomus mokymus išklausyti galima bet kurioje tokius mokymus organizuojančioje vairavimo mokykloje. Mokymų trukmę ir kainas nustato kiekviena vairavimo mokykla individualiai, tačiau dažniausiai mokymai trunka 1-2 darbo dienas.
Papildomo vairuotojų mokymo metu, vairuotojas privalo turėti užpildytą pažeidimo (-ų) aprašą ir ne trumpiau kaip 45 minutes individualiai su mokymo įstaigos psichologu analizuoti padarytą (-us) KET pažeidimą (-us), už kurį (-iuos) buvo taikyta administracinė atsakomybė.
Baudų sistema ir tarptautinė patirtis
Nustatyto greičio viršijimas yra veiksmas, kai vairuotojas viršija nustatytą greičio ribą, taikomą konkrečiam keliui ar eismo sąlygoms. Greičio ribos yra nustatomos siekiant užtikrinti eismo saugumą, atsižvelgiant į kelių infrastruktūrą, eismo intensyvumą ir aplinkos sąlygas.
Lietuvoje už greičio viršijimą taikomos šios sankcijos:
- Greičio viršijimas nuo 11 km/h iki 20 km/val.
- Greičio viršijimas nuo 21 km/h iki 30 km/val.
- Greičio viršijimas nuo 31 km/h iki 40 km/val. - skiriama 120-170 Eur bauda ir 3-6 mėn. teisės vairuoti atėmimas.
- Greičio viršijimas nuo 41 km/h iki 50 km/val. - skiriama 170-230 Eur bauda ir 6-12 mėn. teisės vairuoti atėmimas.
- Viršijus daugiau kaip 50 km/h - 450-550 Eur bauda bei 12-18 mėn. teisės vairuoti atėmimas.
Greičio viršijimo baudos Europoje labai skiriasi tarp šalių. Šveicarija taiko vienas griežčiausių baudų Europoje.
Kai kuriems vairuotojams greitis suteikia jaudulio pojūtį. Greičio viršijimas kelia didelę riziką eismo įvykiams ir užtraukia rimtas pasekmes, įskaitant baudas ir draudimo įmokų padidėjimus.
Diskusijos dėl kaltininko nustatymo eismo įvykiuose, kai vienas automobilis yra pagrindiniu keliu, o kitas - iš šalutinio, dažnai sukasi apie tai, ar pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas turėjo praleisti iš šalutinio kelio jau įvažiavusį automobilį ir leisti jam užbaigti manevrą. Nors Kelių eismo taisyklės numato pirmenybę pagrindiniu keliu važiuojantiems, ginčytinose situacijose svarbu vertinti visas aplinkybes, įskaitant galimą greičio viršijimą ir bendrą saugaus eismo užtikrinimą. Pavyzdžiui, teismų praktika rodo, kad net ir pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas gali būti pripažintas kaltu, jei neatsižvelgia į kitų eismo dalyvių veiksmus ir nesukelia pavojaus eismo saugumui.