C6
Menu

Kas atsako už transporto priemonę Lietuvoje: savininkas, valdytojas ar vairuotojas?

Kiekvienas, sėdantis prie automobilio vairo ar tiesiog jį turintis, susiduria su neišvengiamų pareigų ir atsakomybių tinklu. Transporto priemonės techninė būklė, jos įregistravimas valstybės registruose ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas - tai kertiniai elementai, užtikrinantys ne tik teisėtą dalyvavimą eisme, bet ir visų eismo dalyvių saugumą bei finansinę apsaugą. Tačiau kas konkrečiai atsako už kiekvieną šių sričių? Ar tai visada automobilio savininkas, o gal vairuotojas ar specifinis subjektas kaip VĮ „Regitra“? Atsakymas nėra vienareikšmis ir reikalauja detalesnio nagrinėjimo, pradedant nuo specifinių reikalavimų ir pereinant prie bendrųjų principų.

Transporto Priemonės Techninė Būklė: Privalomoji Techninė Apžiūra ir Kasdienė Priežiūra

Vienas iš esminių automobilio eksploatavimo aspektų yra jo techninė būklė. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, galioja privalomosios techninės apžiūros (TA) reikalavimas. Tai periodinis patikrinimas, kurio metu įgaliotos techninės apžiūros įmonės vertina, ar transporto priemonė atitinka nustatytus saugumo, techninius ir aplinkosaugos reikalavimus.

Kas atsako už TA atlikimą?

Pagrindinė atsakomybė už tai, kad transporto priemonė laiku praeitų privalomąją techninę apžiūrą ir gautų tai patvirtinantį dokumentą (TA lapą), tenka transporto priemonės savininkui arba jos valdytojui. Valdytojas - tai asmuo (fizinis ar juridinis), kuris naudoja transporto priemonę nuosavybės, patikėjimo teise, nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Pavyzdžiui, jei automobilis įsigytas lizingu, už TA dažniausiai atsakingas lizingo gavėjas (naudotojas), nors savininku formaliai lieka lizingo bendrovė. Jei automobilis priklauso įmonei, už TA atlikimą atsako įmonė arba jos paskirtas atsakingas asmuo.

Schema, kaip atliekama transporto priemonės techninė apžiūra

Techninės apžiūros svarba ir pasekmės:

  • Saugumas: TA metu tikrinami gyvybiškai svarbūs automobilio mazgai: stabdžių sistema, vairo mechanizmas, pakaba, apšvietimo prietaisai, padangos. Nustatyti trūkumai turi būti pašalinti, kad automobilis būtų saugus eksploatuoti.
  • Teisėtumas: Važiuoti automobiliu be galiojančios TA yra draudžiama. Policijos pareigūnai, sustabdę tokį automobilį, gali skirti baudą, panaikinti leidimą dalyvauti eisme (anuliuoti TA) ir nuimti valstybinius numerius.
  • Registracija ir Draudimas: Galiojanti TA yra būtina sąlyga norint įregistruoti automobilį ar pratęsti jo registraciją. Taip pat, nors draudimo polisą galima įsigyti be TA, eisme dalyvauti galima tik su galiojančia apžiūra. Įvykus eismo įvykiui, jei automobilis neturėjo galiojančios TA ir tai turėjo įtakos įvykio kilimui, draudimo bendrovė gali pareikšti regreso teisę ir reikalauti iš kaltininko padengti išmokėtą žalą.

Vairuotojo atsakomybė už būklę:

Nors už periodinę TA atsako savininkas/valdytojas, vairuotojas yra tiesiogiai atsakingas už transporto priemonės techninę būklę kiekvienos kelionės metu. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, ar veikia stabdžiai, vairo mechanizmas, šviesos prietaisai, garso signalas, ar tvarkingi valytuvai (lyjant ar sningant), ar padangų būklė atitinka reikalavimus. Jei kelionės metu atsiranda gedimų, dėl kurių toliau važiuoti yra pavojinga ar draudžiama pagal Kelių eismo taisykles (KET), vairuotojas privalo sustoti ir juos pašalinti, o jei tai neįmanoma - imtis visų būtinų atsargumo priemonių ir važiuoti iki artimiausios remonto vietos arba nutraukti kelionę.

Kasdienė priežiūra:

Be privalomosios TA, savininkas/valdytojas taip pat yra atsakingas už bendrą automobilio priežiūrą: reguliarų tepalų keitimą, filtrų keitimą, kitų eksploatacinių skysčių papildymą/keitimą, sezoninį padangų keitimą ir bendrą tvarkingumą. Nors už šių veiksmų neatlikimą tiesioginių baudų nėra (išskyrus netinkamas padangas sezono metu), apleista priežiūra dažnai lemia TA nepraėjimą ar netikėtus gedimus kelyje.

Transporto Priemonės Registracija: Formalumai ir Atsakomybė

Automobilio registracija yra jo įtraukimas į valstybinį transporto priemonių registrą, suteikiant jam unikalų valstybinį numerį ir išduodant registracijos liudijimą. Šį procesą Lietuvoje administruoja valstybės įmonė „Regitra“.

Kas atsako už registraciją?

Atsakomybė už transporto priemonės įregistravimą, perregistravimą (pasikeitus savininkui) ar išregistravimą tenka transporto priemonės savininkui. Būtent savininkas turi kreiptis į „Regitrą“ ir pateikti reikiamus dokumentus bei sumokėti nustatytus mokesčius.

VĮ „Regitra“ logotipas ir pastato nuotrauka

Registracijos procesai ir reikalavimai:

  • Pirminė registracija: Atliekama naujiems arba iš užsienio įvežtiems automobiliams. Reikalingi įsigijimo dokumentai, tapatybės dokumentas, galiojantis privalomasis draudimas ir, įvežtiems automobiliams, dažniausiai privalomoji techninė apžiūra bei atitikties įvertinimas.
  • Savininko keitimas (perregistravimas): Perkant ar parduodant automobilį Lietuvoje, tiek pardavėjas, tiek pirkėjas turi deklaruoti savininko pasikeitimą per „Regitros“ sistemą. Naujasis savininkas per nustatytą terminą (paprastai 15 dienų nuo deklaravimo) privalo įregistruoti automobilį savo vardu. Tam reikalinga pirkimo-pardavimo sutartis (arba SDK kodas), galiojantis draudimas ir TA. Jei bent vienas iš šių elementų negalioja, registracija negalima.
  • Išregistravimas: Atliekamas pardavus automobilį į užsienį, jį nurašius (utilizavus) arba pasibaigus laikinajai registracijai.

„Regitros“ vaidmuo:

Svarbu suprasti, kad „Regitra“ yra registruojanti institucija, o ne priežiūros organas techninės būklės ar draudimo galiojimo prasme (išskyrus patikrinimą registracijos metu). „Regitra“ tikrina pateiktų dokumentų formalų atitikimą reikalavimams (ar yra galiojanti TA, ar yra draudimas), bet nevertina pačios automobilio būklės ar draudimo sutarties sąlygų. Ji taip pat vykdo vairuotojų egzaminavimą ir išduoda vairuotojo pažymėjimus.

Vairuotojo pareigos susijusios su registracija:

Vairuotojas privalo su savimi turėti ir pareikalavus pareigūnams pateikti galiojantį transporto priemonės registracijos liudijimą. Vairuoti neįregistruotą ar išregistruotą transporto priemonę yra draudžiama.

Privalomasis Draudimas (TPVCAPD): Finansinė Apsauga Kelyje

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas (TPVCAPD) yra privalomas visiems Lietuvos Respublikoje registruotiems ir eisme dalyvaujantiems automobiliams. Jo esmė - atlyginti žalą, kurią apdraustos transporto priemonės vairuotojas eismo įvykio metu padaro trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.

Kas atsako už draudimą?

Įstatymas (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas) numato, kad pareiga sudaryti draudimo sutartį tenka transporto priemonės valdytojui. Vėlgi, tai nebūtinai yra tas pats asmuo kaip savininkas. Praktikoje dažniausiai draudimą sudaro savininkas, lizingo gavėjas, nuomininkas ar panaudos gavėjas, arba įmonė, jei automobilis priklauso juridiniam asmeniui. Svarbu tai, kad valdytojas yra atsakingas už tai, kad transporto priemonė, kuria leidžiama naudotis kitiems asmenims (pvz., šeimos nariams, darbuotojams), būtų apdrausta privalomuoju draudimu.

Draudimo galiojimas ir patikra:

  • Draudimo sutartis paprastai sudaroma metams, tačiau galimi ir trumpesni terminai.
  • Draudimo galiojimą galima bet kada pasitikrinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (VLTPDAB) interneto svetainėje, įvedus automobilio valstybinį numerį.
  • Galiojantis draudimo polisas (arba duomenys apie jį elektroninėje sistemoje) yra būtinas norint praeiti TA ir registruoti automobilį.

Infografika apie privalomojo draudimo svarbą ir veikimo principus

Pasekmės neturint draudimo:

  • Baudos: Vairavimas be privalomojo draudimo užtraukia administracinę atsakomybę - baudą.
  • Žalos atlyginimas: Jei neapdrausto automobilio vairuotojas sukelia eismo įvykį, jis privalės pats atlyginti visą nukentėjusiems padarytą žalą. Draudikų biuras tokiu atveju išmoka žalą nukentėjusiems, tačiau vėliau visą sumą regreso tvarka išsireikalauja iš kaltininko.
  • Registracijos problemos: Negalima įregistruoti ar perregistruoti automobilio be galiojančio draudimo.

Vairuotojo atsakomybė:

Nors pareiga sudaryti draudimo sutartį tenka valdytojui, vairuotojas privalo prieš pradėdamas važiuoti įsitikinti, kad transporto priemonė yra apdrausta galiojančiu privalomuoju draudimu. Vairuotojas privalo turėti draudimo polisą (arba žinoti, kad duomenys yra sistemoje) ir jį pateikti pareigūnams pareikalavus. Jei vairuotojas sėda prie vairo žinodamas, kad automobilis neapdraustas, jis taip pat rizikuoja gauti baudą ir, sukėlęs eismo įvykį, tapti solidariai atsakingu už žalos atlyginimą kartu su valdytoju.

KASKO draudimas:

Svarbu atskirti privalomąjį draudimą nuo neprivalomojo (KASKO). KASKO draudimas dengia žalą pačiam apdraustam automobiliui (dėl avarijos, vagystės, stichinių nelaimių, vandalizmo ir kt.), nepriklausomai nuo vairuotojo kaltės. Už KASKO draudimo sudarymą ir sąlygas atsako pats automobilio savininkas ar valdytojas, tai yra savanoriškas pasirinkimas, nors dažnai reikalaujamas lizingo bendrovių.

Atsakomybių Susikirtimas ir Bendroji Sistema

Išnagrinėjus atskiras sritis, matyti, kad atsakomybė už automobilio būklę, registraciją ir draudimą yra pasiskirstyta tarp kelių subjektų, tačiau dažniausiai ji gula ant savininko ir/arba valdytojo pečių. Šios trys sritys yra glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, kurios tikslas - užtikrinti saugų ir tvarkingą eismą.

Pagrindiniai atsakomybės principai:

  • Savininkas/Valdytojas: Yra pagrindinis subjektas, atsakingas už ilgalaikę transporto priemonės atitiktį teisės aktų reikalavimams: užtikrinti, kad transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga ir laiku praeitų privalomąją techninę apžiūrą; užtikrinti, kad transporto priemonė būtų apdrausta galiojančiu privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; tinkamai ir laiku atlikti transporto priemonės registracijos veiksmus („Regitroje“).
  • Vairuotojas: Yra atsakingas už konkretų transporto priemonės naudojimą eisme: prieš kiekvieną kelionę įsitikinti minimalia būtina technine tvarka (stabdžiai, vairas, šviesos ir kt.); laikytis Kelių eismo taisyklių; turėti su savimi ir pareikalavus pateikti galiojančius dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, TA dokumentą, draudimo polisą (arba užtikrinti duomenų buvimą sistemoje); nevairuoti transporto priemonės, jei žino, kad ji netvarkinga, neapdrausta ar neįregistruota.
  • Institucijos („Regitra“, Techninės apžiūros įmonės, Draudimo bendrovės, Policija): Kiekviena veikia savo kompetencijos ribose: „Regitra“ administruoja registracijos procesą ir vairuotojų egzaminavimą; Techninės apžiūros įmonės atlieka techninę patikrą pagal nustatytus reikalavimus; Draudimo bendrovės teikia draudimo paslaugas ir atlygina žalą pagal sutartis ir įstatymus; Policija prižiūri eismo tvarką, kontroliuoja vairuotojus ir transporto priemones, skiria nuobaudas už pažeidimus.

Schema, iliustruojanti atsakomybių pasiskirstymą tarp savininko, valdytojo ir vairuotojo

Sistemos loginė grandinė:

Norint legaliai dalyvauti eisme, automobilis privalo turėti galiojančią TA ir draudimą. Tik turint šiuos du elementus, galima automobilį įregistruoti (ar perregistruoti) „Regitroje“. Tik įregistruotas, techniškai tvarkingas ir apdraustas automobilis gali teisėtai važinėti keliais. Vairuotojas, sėsdamas prie tokio automobilio vairo, privalo turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą ir laikytis KET.

Komplikacijos ir niuansai:

  • Savininko ir valdytojo atskyrimas: Situacijose, kai savininkas ir valdytojas yra skirtingi asmenys (pvz., nuoma, panauda, įmonės automobilis), svarbu aiškiai sutartyse apibrėžti, kas atsakingas už TA ir draudimą. Tačiau net jei sutartis numato atsakomybę valdytojui, tam tikrais atvejais (pvz., neapdraustos transporto priemonės sukelta žala) atsakomybė gali tekti ir savininkui, jei jis leido naudotis transporto priemone žinodamas apie pažeidimą.
  • Pirkimas-pardavimas: Ypač svarbus momentas yra automobilio pirkimas-pardavimas. Pardavėjas privalo deklaruoti pardavimą, o pirkėjas - laiku įregistruoti automobilį savo vardu. Per šį tarpą automobilis dažnai būna su senojo savininko registracija, bet jau valdomas naujojo. Jei per šį laiką baigiasi TA ar draudimas, atsakomybė už jų pratęsimą jau tenka naujajam valdytojui (pirkėjui), nors formaliai jis dar nėra savininkas registre.

Platesnis Požiūris: Kodėl Ši Sistema Egzistuoja?

Visa ši atsakomybių ir reikalavimų sistema sukurta ne tam, kad apsunkintų vairuotojų ir savininkų gyvenimą. Jos pagrindiniai tikslai yra kur kas svarbesni:

  • Eismo saugumas: Privalomoji techninė apžiūra padeda užtikrinti, kad keliais nevažinėtų techniškai netvarkingos, pavojų keliančios transporto priemonės. Tai mažina eismo įvykių riziką dėl techninių gedimų.
  • Finansinė apsauga: Privalomasis draudimas garantuoja, kad eismo įvykyje nukentėję asmenys gaus kompensaciją už patirtą žalą, net jei kaltininkas neturi pakankamai lėšų jai atlyginti. Tai apsaugo tiek nukentėjusiuosius, tiek pačius kaltininkus nuo potencialiai milžiniškų finansinių įsipareigojimų.
  • Teisėtumas ir tvarka: Registracijos sistema leidžia identifikuoti transporto priemones ir jų savininkus, kas yra būtina tiek eismo priežiūrai, tiek nusikaltimų tyrimui, tiek mokesčių administravimui.
  • Aplinkosauga: Techninės apžiūros metu tikrinamas ir išmetamųjų dujų kiekis, taip prisidedant prie oro taršos mažinimo.

Supratimas, kas konkrečiai atsako už automobilio techninę būklę, registraciją ir draudimą, yra ne tik teisinė būtinybė, bet ir atsakingo požiūrio į save bei kitus eismo dalyvius išraiška. Laiku atlikta techninė apžiūra, galiojantis draudimo polisas ir tvarkingi registracijos dokumentai - tai ne našta, o kertiniai elementai, leidžiantys mėgautis vairavimo laisve saugiai ir užtikrintai, žinant, kad laikomasi nustatytos tvarkos ir yra pasirūpinta galimų netikėtumų pasekmėmis.

Atsakomybės pasiskirstymas tarp savininko, valdytojo ir vairuotojo reikalauja atidumo, ypač nestandartinėse situacijose. Aiškus savo pareigų suvokimas ir jų vykdymas padeda išvengti ne tik teisinių problemų ir finansinių nuostolių, bet ir prisideda prie bendros saugesnės aplinkos Lietuvos keliuose kūrimo.

Policijos pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Šiltuoju metų laiku rekomenduojama eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis. Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis. Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriuje, savaeigėje mašinoje turi būti avarinio sustojimo ženklas ir tiek gesintuvų ir pirmosios pagalbos rinkinių, kiek nustato techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai.

Transporto priemonės savininkas turi žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančia transporto priemone. Administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui pareikalavus, transporto priemonės savininkas turi nurodyti visus žinomus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi šiam savininkui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas, nepateikę nurodytų duomenų, atsako už savo pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Už įstatymo nustatytų reikalavimų nevykdymą gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimto eurų. Kita vertus, asmuo gali teikti prašymą dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo jeigu yra įsitikinęs, kad tuo metu, kai buvo padarytas administracinis nusižengimas, jis transporto priemonės nevairavo.

Lentelė su administracinėmis baudomis už transporto priemonės savininko pareigų nevykdymą

Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Perleidžiant nuosavybės teisę, motorinė transporto priemonė ir (ar) priekaba privalo turėti galiojantį unikalų motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos deklaravimo kodą.

Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau - lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

Schematinis pavaizdavimas, kaip nustatoma atsakomybė už transporto priemonės naudojimą

Savivaldžio automobilio valdytojas privalo užtikrinti saugų savivaldžio automobilio dalyvavimą viešajame eisme.

Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį. Tačiau naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko normų, reglamentavusių visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą buvo ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai. Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai: darbuotojas žalą padarė tyčia; žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių; žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas. Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes.

tags: #kas #atsako #uz #transporto #priemone