Eismo įvykis, ypač kai jame nukenčia žmonės, kelia didelį stresą ir sukelia daugybę klausimų. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad būtų galima tinkamai reaguoti į situaciją ir išvengti papildomų sunkumų.
Pagrindiniai veiksmai įvykus eismo įvykiui:
- Nedelsiant sustokite ir pažymėkite eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka.
- Pasilikite eismo įvykio vietoje ir apie jį praneškite policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
- Imkitės visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems.
- Informuokite atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, iškvieskite medicinos pagalbą ir policiją.
- Po eismo įvykio nevartokite alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama.
Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, jei eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Eismo įvykio deklaracijos pildymas:
Eismo įvykio deklaracija (EĮD) pildoma atvejais, kai nėra žuvusių ar sužalotų asmenų, eismo įvykio vietoje yra visi žalą turtui patyrę nukentėję asmenys ir su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių bei atsakomybės. Teisės aktai nurodo eismo įvykio dalyvių pareigą pasielgti trejopai: fiksuoti eismo įvykį pildant EĮD arba situaciją nubraižyti ir aprašyti ant švaraus popieriaus lapo, arba kviesti policiją. Neužfiksavus eismo įvykio tinkamai, žala nebus atlygintina.
Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas (pagrindinė klaida, kai šį laukelį pasirašo abu eismo įvykio dalyviai arba nepasirašo nei vienas).
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
Atsakomybė už eismo įvykį, kai sužalojamas žmogus:
Transporto priemonės vairuotojui, kuris sukėlė eismo įvykį, dėl kurio sužalotas žmogus, gali būti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė bei taip pat gali būti taikoma civilinė atsakomybė (pareiga atlyginti žalą).
- Administracinė atsakomybė kyla, kai padarytas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas sukelia nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Pavyzdžiui, vairuotojas automobiliu nepraleidžia pėsčiojo, kai pagal KET turėjo jį praleisti, kliudo ir nežymiai jį sužaloja (pvz., nubrozdinama kūno oda) arba nedavė kelio kitam vairuotojui, kai KET nurodo duoti, ir su juo susidūrė, o vairuotojas nežymiai sužeidžiamas. Už tokį nusižengimą įstatymas numato baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 600 iki 850 eurų. Be to, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 2 metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų (tuo laikotarpiu neleidžiama įgyti teisės vairuoti). Jei tokį nusižengimą padaro neblaivus asmuo, įstatymas numato didesnes baudas ir ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei galimybę skirti transporto priemonės konfiskavimą.
- Baudžiamoji atsakomybė taikoma, kai eismo įvykio metu sužalojamas žmogus sunkiai arba žūsta. Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusio asmens sveikata ar jis žuvo. Tokiais atvejais gresia laisvės atėmimas nuo vienerių iki dešimties metų, priklausomai nuo padarinių sunkumo.
- Civilinė atsakomybė reiškia pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Tai apima turtinę žalą (automobilio remonto išlaidos, pakaitinio automobilio nuoma, transportavimo, saugojimo išlaidos ir kt.) bei neturtinę žalą (moralinę žalą, patirtą dėl sužalojimų, skausmo, išgyvenimų ir kt.).
Kada kaltininkui gali tekti pačiam padengti žalą?
Nors vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas dengia žalą, patirtą dėl vairuotojo kaltės, yra situacijų, kai draudikas gali atsisakyti atlyginti žalą arba vėliau išsireikalauti pinigus iš kaltininko. Tai gali nutikti, jei:
- Eismo įvykis sukeltas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojo.
- Vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos.
- Transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti arba vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo sudaryta privalomojo draudimo sutartis.
- Draudimo sutartis buvo sudaryta suklastojant įvykio datą.
- Ne laiku sumokėtos draudimo įmokos.
- Draudimo sutartyje nebuvo nurodyti visi vairuotojai arba pasikeitus automobilio savininkui, sutartis nebuvo perrašyta.
Tokiais atvejais draudimo bendrovei atlyginus žalą nukentėjusiajam, ji gali išsireikalauti sumokėtus pinigus iš eismo įvykio kaltininko (regreso tvarka).
Teisinės pagalbos svarba
Stresinėje situacijoje ir gerai nežinant savo teisių priimtas sprendimas kai kuriais atvejais gali atnešti daug keblumų ar net papildomų nuostolių. Teisininko konsultacija padeda geriau suprasti, kaip nustatyti turtinę ir neturtinę žalą bei kur kreiptis dėl jos atlyginimo. Kai panašu, kad situacija gali virsti teisiniu ginču, geriau anksčiau nei vėliau kreiptis į draudimo teisininką.
Ką daryti, jei vairuotojas sužalotas ir išgabentas į ligoninę?
Jei eismo įvykio metu sužalojamas eismo įvykio dalyvis, policija registruoja tokį įvykį ir eismo įvykio fiksavimo, protokolavimo veiksmus atlieka policijos pareigūnai. Jei vairuotojas negali pats pasirūpinti sugadintos transporto priemonės pašalinimu, policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo, dėl šių išlaidų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.
Draudimo bendrovės pareigos
Kaltininko draudimo bendrovė privalo įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus automobilio sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas, žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei sugadintas automobilis remontuojamas ne draudimo bendrovės rekomenduotoje remonto įmonėje, nukentėjusysis apie tai turi pranešti draudimo bendrovei. Jei nustatoma, kad sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai netikslingas, žalos dydis nustatomas taikant likutinės vertės metodą.
Taip pat gali būti kompensuojamos pakaitinio automobilio nuomos išlaidos, transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos, nukentėjusio asmens negautos pajamos, sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
