„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (DŽ) yra svarbiausias lietuvių kalbos norminamasis ir teikiamasis leidinys, gyvuojantis daugiau nei pusę amžiaus. Nuo pat savo ištakų jis buvo kuriamas kaip bendrasis žodynas, skirtas visiems bendrinės kalbos vartotojams, įskaitant tuos, kurie dar tik mokosi kalbos arba ją dėsto.
Šis žodynas aprėpia visas tautos, Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritis. Kūrėjai stengėsi atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiai vartojamą žodyno klodą iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių. Dabartiniame leidime žodyną sudaro per 75 tūkstančius žodžių, o tai kelis kartus viršija kiekvieno atskiro kalbos vartotojo žodyną. Tautos žodyną sudaro visų kalbos vartotojų žodynai - nuo mažiausiųjų iki senolių, nuo neraštingų iki išsilavinusių, nuo vargšų iki turtingųjų, gyvenančių tiek Tėvynėje, tiek užsienyje.
DŽ pateikiami žodžiai daugelį metų yra bendrinės kalbos pavyzdys. Jais remiamasi mokyklose, kituose žodynuose, knygų ir kitų leidinių leidyboje, bažnyčiose ir visame viešajame tautos bei valstybės gyvenime. Svarbu, kad bendroji kalbos teikybos kryptis - saugoti kalbos savitumą, gyvumą ir pastovumą - išlieka nepakitusi.
Istorija ir leidimai
DŽ yra trijų kalbininkų kartų kūrinys. Jo istorija prasidėjo 1954 m., kai buvo išleistas pirmasis leidimas, apimantis apie 45 tūkstančius žodžių. Tuometinę redaktorių kolegiją sudarė J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Korsakas, J. Kruopas (atsak. redaktorius), B. Larinas, A. Lyberis ir K. Žugždys.
1972 m. pasirodė antras, papildytas DŽ leidimas, kuriame jau buvo apie 60 tūkstančių žodžių. Jį redagavo J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus ir K. Žugždys.
Trečiame pataisytame ir papildytame leidime, išleistame 1993 m., žodyną sudarė apie 75 tūkstančius žodžių. Redaktorių kolegijai vadovavo St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), o nariai buvo J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Sližienė, K. Ulvydas ir V. Žugždys.
2000 m. išėjo ketvirtas DŽ leidimas, iš esmės pakartojęs trečiąjį, tačiau pataisytas korektūros klaidas. Redaktorių kolegija liko ta pati.
2002 m. buvo išleista šio leidimo kompaktinė plokštelė, o 2003 m. - elektroninis žodyno variantas, papildytas aiškinamąja svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi, kurią parengė L. Bilkis.
2003 m. pabaigoje pasirodė penktas, iš naujo redaguotas, pataisytas ir papildytas vien elektroninis DŽ leidimas (kompaktinės plokštelės pavidalu). Jame buvo apie 80 tūkstančių žodžių, įskaitant maždaug 3000 Lietuvos ir pasaulio vietovardžių. Jį redagavo ir rengė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas. Šis leidimas buvo skirtas šalies mokykloms.
Po ketverių metų, 2006 m., vartotojus pasiekė šiek tiek pataisytas šeštas (trečias elektroninis) DŽ leidimas, remtas Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jo redaktorių kolegija liko ta pati: St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V. Vitkauskas.
1962 m. Amerikos lietuvių Čikagoje buvo išleistas pirmas leidimas (žodyne pažymėtas kaip antra laida) su uždengtomis tarybinės ideologijos vietomis.
Septintas leidimas
Dabartinis, septintas (penktas knygos pavidalo) DŽ leidimas, yra rengtas iš šešto leidimo plokštelės, tačiau nuo jos gerokai skiriasi. Jame:
- Kaip ir ankstesniuose leidimuose, dariausių darybos tipų išvestiniai žodžiai įprasta tvarka dedami į vieną straipsnį su pamatiniu žodžiu.
- Išmesti pavyzdiniai bendrinei kalbai neteikiami (dedami su pažyma "ntk.").
- Atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių žodžių (su pažyma "psn.").
- Suderinti su dabartine (2012 m.) kirčiavimo sistema.
Visą šio DŽ leidimo tekstą pagal D. Liutkevičienės ir Z. Šimėnaitės parengtas nuostatas tvarkė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre sudaryta grupė: Z. Šimėnaitė (darbų vadovė), A. Gaidienė, A. Gritėnienė, R. Mikelionytė, R. Statkevičiūtė ir J. Urbanavičienė. Kirčiavimo taisykles prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų derino V. Kavaliauskas. Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R. Paulauskaitė.
Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas, Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu, yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms. Juo taip pat naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tikslindamiesi žodžius ar ruošdami mokomąsias užduotis. Mokiniai ir studentai atras daug naudingų dalykų savo kalbai pažinti, ugdyti ir plėtoti, taip pat atlikti įvairias kalbos užduotis.
Žodyne gausu visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, todėl jis pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per pamokas, paskaitas ar pratybas. Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems Lietuvoje ir kitur. Jis išlieka patikimu pagalbininku ir patarėju įvairių visuomenės sluoksnių atstovams: viešosios informacijos priemonių darbuotojams, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos, vertėjams, redaktoriams, dvasininkams, mokslininkams, verslininkams, ūkininkams, politikams, tarnautojams ir kitiems.
Kai kuriuose kontekstuose vartojami specifiniai žodžiai ir frazės, pavyzdžiui: "Kai petriukas dx!", "E petriuk tu zn ka apie tave petriukas man pasakojo?", "Šokti i akis, 'Rautis' ant kitu.", "Ėėė, Petrai! Tempk tačkę čia!", "Užp***i jau su tuo savo jo**nu mėšlu!", "Rock In Peace." (daina, kurią sukūrė hard roko grupė AC/DC), "Ė, seni! Einam AC/DC paklausyt!", "Zoskai seniai R.I.P.", "Einam į kiną šiandien?". Kai kurie žodžiai, kaip "zoskai", yra rusiškos kilmės ir pagyvina lietuvių kalbą. Kiti, kaip "kentas", turi Šiaulietišką versiją ir pakeistą prasmę, vartojami bendrine prasme, pakeisdami tokius žodžius kaip "gezas", "bachurs" ir t.t. Taip pat minima specelus lietuvių liaudies patiekalas, kurį išmano „youtube“ herojus kiesa, ir kuriuo galima įžeisti. Kai kurios frazės, kaip "Visi lėvakai su pydarkėm - kairėn!!!" ar apibūdinimas "Bet kokia mašina, kur labai apvali ir apgailėtino dizaino", rodo specifinį žodyno vartojimą ir interpretacijas.