Keičiantis eismo sąlygoms kelyje vairuotojams atsiranda slydimo ir sumėtymo rizika. Kai lyja, vyrauja drėgmė ir pradeda šalti, ima formuotis slidi kelio danga. Dieną temperatūra teigiama, o vakarop, pradėjus kristi oro temperatūrai, gatvės virsta čiuožykla. Užmiesčių, gyvenviečių keliuose, kurie yra rečiau valomi ir barstomi, važiavimas tampa ypač rizikingas.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus, dažniausiai vairuotojai patiria eismo nelaimes išslydę iš posūkio. Mažiau pavojingas atvejis, kai transporto priemonė nuslysta į kelkraštį, o sudėtingesnes pasekmes atnešantis scenarijus, kai automobilis išslysta į priešpriešinę eismo juostą. Greitkeliuose „pagavus“ slidų kelio ruožą, automobilis apsukamas ir išskrieja į priešpriešinę eismo juostą. Miesto gatvėse dažniausi susidūrimai nesilaikant saugaus eismo nuo kitos transporto priemonės ir nespėjant laiku sustoti. Įvažiuojant į posūkį yra išslystama iš važiavimo trajektorijos ir atsitrenkiama į bordiūrą.
Jei nuslystama nuo kelio neatsitrenkiant į kitą objektą, paprastai apgadinamos priekinės automobilio dalys: bamperiai, radiatoriai, slenksčiai, retesniais atvejais - transporto priemonės dugno apsaugos, variklio ar greičių dėžės detalės. Jei slystama į mišką ar krūmynus, tuomet nukenčia automobilio veidrodėliai, durelės, žibintai, variklio gaubtas. Jei automobilis slysdamas atsitrenkia į kitą transporto priemonę ar objektą, automobiliui padaryta žala gali siekti net ir pusę transporto priemonės vertės.
Staigūs judesiai ir manevrai - ypač pavojingi
Jei kelias slidus, reikėtų stengtis atsisakyti nereikalingų manevrų ir vengti staigių judesių, patartina važiuoti stabiliu, pagal eismo sąlygas, saugiu greičiu ir nerizikuoti staigiai sukant, įsibėgėjant ar stabdant. Būtent staigus ir manevringas automobilio būsenos keitimas yra tiesioginis kelias į transporto priemonės slydimą.
Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks, reikėtų kuo švelniau pasukti vairą į važiavimo trajektorijos pusę, stengiantis išlaikyti transporto priemonės sukibimą su kelio danga. Jei ratus staigiai suksite arba stabdysite, slysite gerokai stipriau, todėl to svarbu atsisakyti tokių manevrų.
Esant slidžios miesto gatvėms, ypatingai svarbu iki automobilio priekyje pasilikti didesnį nei įprasta atstumą. Prie sankryžų, ant viadukų ar tiltų kelio danga būna slidesnė, todėl būtent tose vietose patartina lengvai stabdant įvertinti kelio sąlygas ir slydimo riziką.
Važiuojant lėtai tiesiu keliu transporto priemonės nesumėtys, jei nedarysite staigių vairo pasukimų ar kitų manevrų. O jei taip atsitiko, yra tam tikros taisyklės, kurių būtų pravartu laikytis kiekvienam vairuotojui: sukite į priešingą pusę negu slystate, stabdykite itin švelniai ir dozuotai. Kai automobilis yra varomas priekiniais ratais, tuomet patartina spustelėti akseleratorių, jei galiniais - atleisti, kad transporto priemonės galiniai ratai neprarastų sukibimo su kelio danga ir automobilis galėtų grįžti į pradinę padėtį.
Netikslūs vairuotojo veiksmai - kelias į nelaimę
Didelės klaidos prie vairo daromos tuomet, kai važiuojamoji dalis vietomis yra švari, o vietomis - padengta ledu ar šlapiu sniegu. Tokiais atvejais vairuotojai nespėja pajusti skirtumo tarp nevienodos kelio dangos. Svarbu itin budriai stebėti aplinką ir atidžiai vertinti, kaip pavyksta valdyti vairuojamą automobilį. Patartina ne tik transporto priemonę lengvai pastabdyti, bet ir pasukinėti jos vairą, kad būtų galima objektyviai įvertinti vairavimo sąlygas.
Mintyse vairuotojas turi gebėti sukalkuliuoti, per kiek laiko transporto priemonė sustos stabdoma ir per kiek laiko pavyks apvažiuoti kliūtį, jei ji pasitaikys kelyje, esant slidžiai jo dangai. Reiktų gebėti perskaičiuoti laiką savo veiksmams slidžiame kelyje ir turėti laiko rezervą juos atliekant.
Kai automobilis kelyje ima suktis arba važiuoti skersai, tai - vairuotojo neteisingi veiksmai, nes savaime automobilio sumėtyti negali. Pavyzdžiui, jei apvažiuojant duobelę ar kitą objektą veiksmai prie vairo atliekami ne itin tiksliai, tuomet reagavimas į pirmąjį žingsnį būna dar netikslesnis. Netiksliai arba pavėluotai atliekami vairuotojo veiksmai išprovokuoja vadinamąjį transporto priemonės sumėtymą kelyje.
Esant slidžioms vairavimo sąlygoms, vairuotojai itin budrūs turėtų būti greitkeliuose, nes būtent juose atsitinka masinės eismo nelaimės, tuo tarpu regioniniuose keliuose jos dažniausiai pasižymi skaudesnėmis pasekmėmis. Rizikingiausias scenarijus slidžiame kelyje - išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą. Esant tokioms aplinkybėms, transporto priemonės greitis dvigubinasi, o smūgio stiprumas didėja dešimteriopai. Visais atvejais vairuotojai turėtų stengtis išlikti dešinėje kelio pusėje ir netgi rinktis slydimą nuo kelio savoje eismo pusėje, nes pasekmės bus mažiau skaudžios nei išvažiavimas į priešpriešinį eismą.
Važiuojant ir tiesiame kelyje susidaro keblių bei pavojingų situacijų. Atsiradus netikėtai kliūčiai - pavyzdžiui, išbėgus į kelią vaikui, šuniui, išdygus dviratininkui - esame priversti staiga stabdyti ir keisti kryptį, dėl to automobilis gali suskersuoti. Tai jau ne kas kita, o slydimas - staigus ir netikėtas. Kartais mašina gali imti slysti tiesiame kelyje dėl akceleratoriaus paspaudimo, jei kelias slidus, apledėjęs. Netikėtas slydimas yra dažniausia avarijų priežastis. Tačiau ne mažiau kaip pusę atvejų pats vairuotojas yra kaltas, kad automobilis iš viso ėmė slysti. Pagaliau geras vairuotojas, ar jis kaltas dėl to slydimo, ar ne, vis tiek privalo mokėti mašiną suvaldyti.
Automobilio suskersavimas važiuojant tiesiu keliu yra labai ryškus pavyzdys. Juk automobilio priekiui nukrypus į kairę, visai logiška gelbėtis priekinių ratų pasukimu į dešinę. Tuo momentu, kai automobilis dar nėra grįžęs į tiesią padėtį ir tebežiūri kairėn, jau reikia pradėti sukti vairą į kairę. Iš tiesų, kam gi sukti ratus į kairę, jei visa mašina dar tebėra pasisukusi kairėn? O vis dėlto įsigilinę pamatysime, kad dalykas visiškai aiškus ir logiškai pagrįstas. Automobilio priekiui nuslinkus į kairę ir vairuotojui pasukus vairą dešinėn, mašina ima reaguoti į ratų pasukimą ir tolydžio slenka į dešinę. Prieš pat grįžtant automobiliui į tiesią padėtį, priekiniai ratai turi būti jau ištiesinti. Inercijos jėga vis dar stums mašinos priekį dešinėn. Todėl ratus reikia trupučiuką suktelėti kairėn, kad jie priešintųsi automobilio tendencijai suktis į dešinę.
Vairuotojui tenka elgtis tarsi nelogiškai ne tik suskersavus automobiliui tiesiame kelyje, bet ir visokiausių slydimų metu - vingiuose, posūkiuose, visur, kur jis turi įsikišti, kad automobilis nenukryptų nuo reikiamos ar pageidaujamos važiavimo trajektorijos. Kai kas, važinėdamas slidžia kelio danga, nesiliauja sukinėti vairo. Ar tuo metodu važinėdami suvaldo prasidedantį slydimą, ar beveik atsitiktinai jo išvengia? Važiavimas nuolat kraipant vairą yra veikiau važiavimo būdas, maniera, nei sąmoningas siekimas sukelti visą eilę mašinos slydimų, norint pasitreniruoti. Kitaip sakant, viršijus tam tikrą greitį, būtina taip daryti, nes automobilis be paliovos slidinėja čia į vieną, čia į kitą pusę ir reikia visą laiką sąmoningai valdyti tuos poslydžius.
Kodėl jie būna didesni ir mažesni? Kai norima mokytis ir išmokti suvaldyti paslydimus, reikėtų slidžiame kelyje, pavyzdžiui ant drėgno tašytų akmenų grindinio, važiuojant nedideliu greičiu tiesiai, sukelti slydimą, su juo apsiprasti. Paskui palaipsniui didinti greitį. Važiuojame slidžiu keliu tiesiai. Pasirenkame saugų greitį - tarkime, 40km/h. Stengiamės tą greitį viršyti. Savaime aišku, labai atsargiai. Labai lėtai peržengiame tuos penkiasdešimt. Mašina ima po truputį slankioti į šalis, vinguriuoti, plaukioti. Kai susidorojame su slankiojimu, vėl padidiname greitį.
Slidžiu keliu, pavyzdžiui ledu, važiuodama 40km/h greičiu, kiekviena mašina ima blaškytis, vinguriuoti. Jaunas vairuotojas ima tučtuojau koreguoti jos kryptį vairu, griebtis apsauginių veiksmų. Griebiasi, nes bijo. Bijo, kad slydimas nepasidarytų per didelis, bijo, nes tuomet jau mašinos nebeišvairuotų ir ištiktų avarija. Kitaip sakant, prastesnis vairuotojas greičiau pasiekia baimės barjerą. Įgudusiam vairuotojui, gerai valdančiam vairą, praktika, patirtis ir jomis grįstas tikrumas baimės barjerą nukelia kur kas toliau. Jo vairuojamas automobilis gali truputį suskersuoti; į tai patyręs vairuotojas ne nereaguos, bent jau nereaguos sąmoningai, ir automobilis vėl ims važiuoti tiesiai. Šiuos dalykus lemia ne tiek techniniai, kiek emociniai momentai.
Pradedantiesiems vairuotojams, neturintiems patirties važiuojant slidžiomis sąlygomis, esant stipriam plikledžiui dažnai saugiau automobilį apskritai palikti namuose. Elektroninės pagalbos sistemos, tokios kaip ESP ar ABS, gali labai padėti, tačiau jos nepanaikina fizikos dėsnių. Svarbiausia prisiminti, kad slydimas - tai situacija, kuri gali nutikti bet kam. Pirmosios sekundės yra lemiamos.
Automobilio pastatymas ir apsisukimas
Svarbiausi patarimai vairuojant slidžiame kelyje
- Venkite staigių manevrų: Staigus stabdymas, akseleravimas ar vairo pasukimas gali lengvai sukelti automobilio slydimą. Važiuokite švelniai ir prognozuojamai.
- Didinkite saugų atstumą: Žiemą stabdymo kelias pailgėja, todėl svarbu laikytis didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio nei įprastai.
- Prisitaikykite greitį prie sąlygų: Važiuokite lėčiau nei leidžiama, jei kelio danga yra slidži, apledėjusi ar padengta sniegu. Saugus greitis yra tas, prie kurio galite pilnai kontroliuoti automobilį.
- Būkite atidūs ir stebėkite aplinką: Atkreipkite dėmesį į kelio dangos pasikeitimus (pvz., blizgesį, sniegą, ledą), kitų transporto priemonių elgesį ir galimas kliūtis.
- Žinokite, kaip reaguoti į slydimą: Jei automobilis pradeda slysti, svarbiausia nepanikuoti. Švelniai atleiskite akseleratorių ir pasukite vairą į tą pusę, į kurią slysta automobilio galas. Venkite staigių vairo judesių ar stabdymo.
- Naudokite tinkamas padangas: Žieminės padangos yra būtinos saugiam važiavimui šaltuoju metų laiku. Įsitikinkite, kad jos geros būklės ir tinkamai pripūstos.
- Patikrinkite automobilio techninę būklę: Prieš kelionę įsitikinkite, kad stabdžių sistema, vairo mechanizmas, apšvietimo priemonės ir padangos veikia tinkamai.
- Venkite vairavimo pavargus: Pavargęs vairuotojas reaguoja lėčiau ir daro daugiau klaidų. Jei jaučiatės pavargę, sustokite ir pailsėkite.
Nors modernios saugos sistemos, tokios kaip ABS, ESP ir ASC, gali padėti išvengti nelaimių, jos nėra panacėja. Svarbiausia - saugus ir atsakingas vairuotojo elgesys.
Draudimo bendrovės duomenimis, daugiausiai nuostolių patiria vairuotojai, kurių transporto priemonė slidžiame kelyje apvirsta ant šono ar net ant stogo. Tokių eismo nelaimių metu nukenčia ne tik automobiliai, bet ir juose buvę žmonės. Tuomet draudimo išmoka žmonėms bei automobilių remontui siekia ir kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Lietuvos vairuotojų gebėjimai važiuoti slidžia kelio danga dažnai vertinami kaip prasti. Didelė dalis vairuotojų per daug pasitiki savo įgūdžiais ir automobilio techninėmis charakteristikomis, ypač elektroninėmis pagalbinėmis sistemomis. Šios sistemos yra tik pagalbinės ir gali padėti tik tada, kai vairuotojas moka tinkamai važiuoti slidžia kelio danga.
Svarbiausia prisiminti, kad kelias skirtas ne mums vieniems. Kiti eismo dalyviai taip pat gali daryti klaidas, todėl būtina išlaikyti budrumą ir vengti situacijų, kurios galėtų sukelti pavojų ne tik jums, bet ir kitiems.
tags: #kasa #gali #automobilio #sonynio #slidimo #priezastymi