Nors durelių įbrėžimas ar įlenkimas stovėjimo aikštelėje nėra laikomas eismo įvykiu (nesant transporto priemonių judėjimui), tačiau klausimo problematiškumas akivaizdus, mat su įvairiaspalvėmis kitų automobilių paliktomis žymėmis ant savo keturračio palydovo kėbulo, tikėtina, susidūrę esate ir patys.
Didelis ažiotažas dėl šio klausimo kilo 2018-aisiais, kai dėl Latvijoje nutikusio įvykio Europos Teisingumo Teismas (ETT) išaiškino, jog eismo įvykiu galima laikyti ir tokį atvejį, kai jame dalyvauja dvi stovinčios transporto priemonės. J.Stacevičiaus nuotr.
Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Monika Guliakaitė tuomet pažymėjo, jog dabartinis Lietuvos teisinis reguliavimas nesutampa su ESTT išaiškinimu minėtoje byloje. Pagal Lietuvos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Esant situacijai, kai automobilis apgadinamas transporto priemonėms stovint vietoje, šiuo metu draudikai atsisako išmokėti draudimo išmoką pagal transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomąjį draudimą, nes žala atsirado ne eismo įvykio metu. Vis dėlto, vadovaujantis ESTT išaiškinimu byloje, tokia išmoka asmeniui priklauso.
KASKO draudimas - apsauga nuo netikėtų išlaidų
KASKO (CASCO) draudimas - tai savanoriškas transporto priemonės draudimas, skirtas apdrausti tavo automobilio žaloms. Skirtingai nei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD), kuris atlygina žalą kitiems eismo dalyviams, kasko draudimas atlygina tavo automobilio nuostolius - net jei pats esi pats kaltas.
Kasko draudimas gali apimti šias rizikas:
- Eismo įvykiai, avarija (įskaitant ir kaltininko atvejus),
- Vagystė arba bandymas pavogti,
- Vandalizmas, tyčinis sugadinimas,
- Gamtos reiškiniai (lietus, kruša gaisras, medžių virtimas),
- Susidūrimas su gyvūnais,
- Kiti nenumatyti įvykiai, dėl kurių automobilis buvo apgadintas ar sunaikintas.
Puiku, jei automobilio šeimininkas apsidraudęs KASKO draudimu - tuomet šiam sukti galvos ieškant kaltininkų ar meistrų nereikės. V.Skaraičio nuotr.
Ką svarbu žinoti apie KASKO draudimą?
Ne visi automobiliai gali būti apdrausti KASKO draudimu. Dauguma draudikų taiko tam tikrus apribojimus, pavyzdžiui, amžiaus ribojimus (dažnai senesni nei 10-15 metų automobiliai nėra draudžiami), taip pat apribojimus pagal markę, modelį, modifikaciją (tam tikrų modelių draudikai neapsiima drausti arba nustato specialius papildomus reikalavimus). Taip pat gali būti apribojimų pagal paskirtį (pavežėjai, mokymas vairuoti, nuoma ir pan.) bei kilmę (automobiliai, atvežti iš JAV rinkos).
Franšizė - tai dalis žalos, kurią prisiima pats draudėjas. Svarbu pasverti, kokia rizika priimtina tavo atveju.
Kasko draudimas nėra automobilio remonto ar priežiūros garantija. Jis nedengia:
- Natūralaus susidėvėjimo ar mechaninių gedimų (pvz., variklio, greičių dėžės, stabdžių);
- Elektros ar elektronikos defektų, kurie įvyko ne dėl įvykio;
- Netinkamos eksploatacijos padarinių;
- Ankstesnių defektų, jei jie nebuvo sutvarkyti;
- Situacijų, kai automobilis buvo paliktas neužrakintas ar be apsaugos.
Taip pat draudimo bendrovė gali nemokėti išmokos ar ją mažinti, jei transporto priemonė buvo techniškai netvarkinga, ją vairavo neblaivus ar apsvaigęs asmuo, vairuotojas neturėjo teisės vairuoti tokio tipo transporto priemonę ir kitais atvejais. Todėl būtina atidžiai perskaityti transporto draudimo taisykles ir jų laikytis.
Kiek kainuoja smulkių pažeidimų remontas?
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, vien per 2019 metus stovėjimo aikštelėse apgadintų automobilių skaičius siekė 400 atvejų, o bendra atlyginta žala - per 100 tūkst. eurų. Tai reiškia, jog vidutiniškai kiekvienas atvejis įmonei atsiėjo apie 250 eurų.
Menko įbrėžimo remonto kaina gali siekti ir 300 eurų. Vienų durelių spalvinio koregavimo darbai automobilio savininkui gali kainuoti apie 120 eurų (be PVM). Tuo metu jei durelės dar ir įlenktos, šių atnaujinimas papildomai kainuos 20-100 eurų, priklausomai nuo deformacijos lygio.
Draudimo bendrovės „If“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė pažymėjo, jog nors kalbama apie smulkius pažeidimus, remonto išlaidos neretai atsieina brangiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, kadangi, pavyzdžiui, norint sutvarkyti įlenkimą tenka tiesinti ir dažyti visą automobilio detalę, o kartais ją keisti nauja. Vidutinė „If“ draudimo išmoka tokiais atvejais siekia 380 eurų.
Kaip elgtis, jei automobilis apgadinamas stovėjimo aikštelėje?
„Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Petriko teigimu, jei pakliūvate į panašią situaciją, rekomendacija konkreti - kvieskite policiją. Atsidūrus kitoje barikadų pusėje, bendrovės atstovo pasiūlymas toks pat, mat neretai kaltininkas nepranešdamas apie įvykį rizikuoja būti apkaltintas pasišalinimu iš įvykio vietos.
„Tokios situacijos, kai prie automobilio atėjęs asmuo randa lapelį su kaltininko kontaktais dažniausiai baigiasi pildoma deklaracija ir žalos atlyginimu, bet ką daryti nukentėjusiajam, jei kaltininkas neatsiliepia, nesutinka su padarytų sugadinimų apimtimis ir pan.? Tokiu atveju, teks kviesti policiją ir santykius aiškintis teisiniu keliu“, - pasakojo pašnekovas.
G. Petrikui antrina ir „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė, pabrėždama, jog jei manote, kad išsiaiškinti nepavyks, derėtų kviesti policiją arba pasitelkti stovėjimo aikštelėse veikiančias vaizdo kameras.
Kasko draudimo įtaka kitų metų įmokoms
Jei kaltininkas nėra nustatytas ir nukentėjusiajam išmokėta KASKO draudimo išmoka, tai turi reikšmės jo drausmingumo istorijai. Tuo metu nustačius kaltininką, nukentėjusiajam žalą atlygina kaltininko draudikas pagal privalomojo vairuotojo draudimo sutartį ir tai neturi įtakos jo drausmingumo istorijai bei kitų metų įmokai.
Tolimesnė draudimo istorija po aikštelėje patirto įvykio vertinama remiantis trimis kriterijais: vairuotojo drausmingumu, automobilio parametrų vertinimu ir rinkos tendencijomis. Pastarasis kriterijus remiasi į vis brangesnes automobiliuose montuojamas detales, tad tikėtina, jog jei buvote patekę į įvykį, kitąmet pastaroji nelaimė atsilieps ir draudžiantis.
„Dauguma naujesnių automobilių galiniuose bamperiuose jau turi vaizdo kamerą, taigi „bakstelėjus“ į tokį automobilį reikia remontuoti ne tik pastarąjį, bet ir keisti jame įmontuotą įrangą. Taip pat reikia nepamiršti besikeičiančio teisinio reglamentavimo, kuriuo stipriai padidinti draudikų atsakomybės limitai už asmens neturtinę žalą, o tai taip pat turi įtakos galutinei draudimo kainai“, - dėstė vyras.
Lietuvoje stinga pagarbos svetimam turtui
Vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kastytis Povilaitis įsitikinęs, jog mes galėtume mokytis iš Vokietijos, kurioje yra griežtai reglamentuoti įstatymai. „Viena iš pirmųjų pamokų, kurią vokiečiai akcentavo - jokiu būdu negalima paliesti kito automobilio atidarant dureles, mat žalos atveju, remiantis įstatymu, šalyje numatyta 100 eurų bauda. Todėl dažnas vokietis, atidarinėdamas dureles įsitikina, ar jomis netrinktelės šalia stovinčios transporto priemonės“, - sakė K. Povilaitis.
Ne ką mažiau svarbus ir turto saugojimo kultūros aspektas. Vairavimo eksperto teigimu, gaila, tačiau Lietuvoje nėra susiformavusi pagarba svetimam turtui. Netyčinių nubraižymų išvengti nepadeda ir prekybos centruose ar centrinėse miesto gatvėse esančios pernelyg siauros parkavimosi vietos. Būtent todėl neretai prabangių automobilių vairuotojai nevengia statyti šių per dvi parkavimosi vietas.
„Naujo automobilio įsigijimas - rizikingas sprendimas. Vienas kitas įbrėžimas tikėtinas, o kaltininko dažniausiai atsekti nepavyksta. Belieka numoti ranka ir judėti toliau“, - ironizavo K. Povilaitis.
