Korozija - tai ne tik estetinė problema, tai rimta grėsmė automobilio saugumui ir vertei. Lietuvoje, dėl specifinio klimato ir kelių priežiūros ypatumų, automobilių korozija tampa ypač aktuali. Straipsnyje nagrinėjama korozijos samprata, jos priežastys, gamintojų taikomos apsaugos priemonės ir kaip savininkai gali papildomai apsaugoti savo transporto priemones.
Kas Yra Korozija ir Kodėl Ji Neišvengiama?
Korozijos terminas kilęs iš lotyniško žodžio „corrosio“, reiškiančio graužimą, irimą. Kai kalbama apie automobilių koroziją, turimas galvoje procesas, kai metalas, be kurio neįmanomas joks automobilis, sąveikauja su aplinka - deguonimi ir drėgme, ir šio proceso pasėkoje rūdija, arba koroduoja arba irsta. Rūdys yra šio proceso rezultatas. Metalas, o konkrečiau geležis, yra pagrindinė bet kurio automobilio medžiaga ir paprastai ji sudaro iki 90% automobilio svorio. Ten, kur yra geležis, visada vyksta ir jos korozija. Tai yra neišvengiama termodinamiškai. Geležis gamtoje randama stabilioje formoje dažniausiai savo pavidale, t.y. junginiuose su deguonimi. Žmogus, norėdamas panaudoti geležį savo tikslams, panaudodamas didžiulį kiekį energijos, perdirba tas gamtines geležies rūdas, paversdamas geležį iš oksidų formos į gryno metalo, turinčią kristalinę, bet nestabilią formą. Tačiau geležis iš tokios nestabilios formos visada stengiasi grįžti į pirminę savo gamtinę formą - t.y. oksidų formą. Tai jai lengvai pavyksta, nes tokiai grįžtamai reakcijai tereikia dviejų sąlygų - deguonies ir drėgmės. Akivaizdu, kad automobilio kėbulas, dar vis gaminamas iš plieno, neišvengiamai kontaktuoja su ore esančiu deguonimi ir drėgme - to rezultate jį grįžta į įprastą sau oksidų formą, o mes stebime korozijos procesą. Net ir tvirtieji modeliai, kurių kėbulai pagaminti naudojant specialius cinko lydinius, o patys automobiliai nuo konvejerio nuvažiuoja padengti antikoroziniais preparatais, po 3-4 metų tampa gana lengvai pažeidžiami. Net ir brangiausias bei gražiausias automobilis neišvengiamai rūdija jo eksploatacijos metu, nes pilnai išvengti metalo, iš kurio pagamintas bet kurio automobilio kėbulas, aplinkoje esančių deguonies bei drėgmės sąveikos, neįmanoma.
Korozija pažeidžia visus automobilius, tiek naujesnius, tiek senesnius. Skirtingi modeliai gaminami kitaip, tad ir rūdija vieni mažiau, o kiti daugiau. Taigi korozijos pagrindinės atsiradimo priežastys: deguonies koncentracija ore, santykinė oro drėgmė, vibracijos ir gniuždymas. Elektrocheminė - tai tokia korozija yra vadinamas metalų irimo procesas, susiliečiant su skysčiais, elektros srovės laidininkais - elektrolitais. Rūdys atsiranda pačiose silpniausiose automobilio vietose tokiose, kur dažai yra įtrūkę, įbrėžti ar panašiai, bet rūdys atsiranda ten, kur vanduo gali laikytis, suvirintose automobilio vietose, nes kiekvienoje mašinoje yra apie 70 metrų taškinio suvirinimo siūlių, kur dažniausiai korozija ir prasideda.
Kai korozijos proceso rezultatas tampa matomu, dažnai jau būna per vėlu ką nors daryti - automobilis praranda savo prekinę vertę, prekinį vaizdą, o kas svarbiausia - tampa nepakankamai saugus jį toliau eksploatuojant.
Korozijos Poveikis ir Statistika
Šiandien pasaulyje priskaičiuojama virš 450 mln. automobilių. 1975 m. automobilių gamintojai gamybos metu skirdavo apyt. 100 USD apsaugai nuo korozijos vienam automobiliui, kas sudarė apyt. 2% savikainos. 1990 m. atitinkamai jau 500 USD ir tai sudarė 7,8% automobilio savikainos. 1989 m. JAV buvo pagaminta 14,5 mln. automobilių ir išlaidos apsaugai nuo korozijos atitinkamai sudarė 7,3 mlrd. USD. Tuo pat metu yra nustatyta, kad pramoninėse šalyse su išvystyta infrastruktūra, kur žiemos metu kelių priežiūrai naudojamos NaCl druskos bei mišiniai, korozija sumažina automobilio vertę 1-2% kasmet, arba perskaičiavus žalą JAV automobilių parkui ji sudaro 1,8-3,6 mln. USD kasmet.
Švedijos Korozijos instituto specialistai jau 25 metus tyrinėja serijinių automobilių atsparumą korozijai. Tirdami 18 markių automobilius, jie nustatė bendrus automobilių korozijos dėsningumus, kurių pagrindiniai yra šie: 1) visiškai nerūdijančių automobilių nėra. 2) jau po 3 metų jautriausiose kėbulo vietose neišvengiamai prasideda korozija. 3) kuo ilgesnis eksploatacijos laikas, tuo didesni kėbulo plotai yra pažeidžiami korozijos.
Jei suskaičiuoti korozijos žalą visam Lietuvos automobilių parkui (~1 mln. Automobilių), įvertinant, kad vidutinis automobilio amžius 11~5 metų ir jo rinkos vertė apie 10.000 Lt, gausime įspūdingą 100-200 mlj. Lt sumą. Realiai šis skaičius dar didesnis, nes kuo senesnis automobilis, tuo korozijos greitis didesnis, o ir mūsų vairuotojai, automobilių savininkai neskiria pakankamai dėmesio automobilio priežiūrai, kaip tai yra kitose šalyse.
Gamintojų Taikomos Priemonės Apsaugai Nuo Korozijos
Būtų naivu manyti, kad automobilių gamintojai šių įspūdingų skaičių nežino, o dar naiviau, kad jie nieko nedaro, kad padidinti savo produkcijos atsparumą korozijai, tuo pačiu didinant ilgaamžiškumą bei patikimumą. Reikėtų skirti sekančias priemones, kurių imasi automobilių gamintojai, kad padidintų savo produkcijos atsparumą korozijai:
- Automobilio konstrukciniai sprendimai, mažinant korozijai jautrių vietų skaičių.
- Galvaninių dangų panaudojimas (cinkas ir jo lydiniai).
- Fosfatavimas ir elektrocheminis gruntavimas.
- Daugiasluoksnio dažymo technologijos (iki 10 sluoksnių).
- Spec. hermetikų ir mastikų panaudojimas.
- Gamyklinis antikorozinis padengimas.
- Metalo (juodo) pakeitimas lengvais lydiniais ir plastmasėmis.
Tik kompleksiškas visų šių priemonių naudojimas duoda tikrai neblogų rezultatų. Tų priemonių rezultate tikrai ilgėja įvairių automobilių eksploatacijos laikas bei gamintojų suteikiama antikorozinė garantija. Nežiūrint į visus šiuos tikrai teigiamus poslinkius, visi be išimties automobiliai eksploatacijos metu rūdija. Tiesa, vieni jų daugiau, kiti mažiau, bet visiškai nerūdijančių automobilių nėra ir kaip nustatėme pačioje pradžioje - būti negali.
Kur Prasideda Korozija? Pavojingiausios Zonos
Labai svarbu yra suprasti ir žinoti, kad korozija dažniausiai prasideda sunkiai prieinamose, nematomose kėbulo vietose, kur yra galimybė kauptis nešvarumams bei drėgmei - paprastai tai suvirinimo vietos, arba tokios vietos, kaip uždaros ertmės, susidarančios tarp sparno ir vidinio posparnio. Pavojingiausia yra ta korozija, kuri prasideda sunkiai matomose, taip vadinamose uždarose ertmėse - kaip pavyzdžiui slenksčiuose, durelių vidiniuose paviršiuose, lanžeronuose, statramsčiuose ir pan. Tai automobilių taškinio suvirinimo siūlės, kur dažniausiai prasideda korozija. Būtent šiose vietose korozija yra pavojingiausia bei prasideda sunkiai prieinamose vietose, tokiose kaip slenksčiai, durelių apačia, ratų arkos, automobilio dugno detalės.
Gamintojo Garantija ir Jos Realumas
Gamintojai, kurie maksimaliai panaudoja visas šias įmanomas priemones, suteikia savo automobiliams net iki 10 metų garantiją, kad kėbulas nesurūdys. Tačiau gyvenimas rodo visai ką kita. Švedijos korozijos instituto specialistai jau 10 metų pastoviai tyrinėja kaip korozija veikia serijinius automobilius su gamykline antikorozine apsauga. Jų tyrimų išvados turėtų priversti susimąstyti visų automobilių savininkus. Visiškai nerūdijančių automobilių nėra. Jau po 3 metų eksploatacijos (būtina sąlyga, kad automobilis važinėja ir žiemą, bei eksploatuojamas šalyje, kur žiemą temperatūra yra žemiau 00C).
Reikėtų atsiminti, kad gamintojas kalba apie garantiją, kad nebus kiauryminės kėbulo korozijos. Manoma, kad mažai ką iš pirkėjų tokia garantija patenkina - ar lauksime, kol sparnas pradės kiaurai šviesti, ar kol gabalas slenksčio iškris. Gamintojas, kaip taisyklė, turi galvoje, kad automobilis bus eksploatuojamas idealiomis sąlygomis. Deja, konkrečios bet kurio automobilio eksploatacijos sąlygos labai skiriasi nuo tų, kuriose savo automobilį norėtų matyti gamintojas.
Kada reikia pasirūpinti automobilio papildoma antikorozine apsauga - klausiame dr. K. Mikučionį. Kuo anksčiau, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis,- sako K. Taip Švedijoje, jei į antikorozinę stotį atvažiuoja naujas (iki 4 mėn.) automobilis, tai firminėje DINITROL stotyje padengus jį pagal individualią tam modeliui technologiją, suteikiama 12 metų garantija, jei automobilis 1-ių metų - jau tik 8 metų, jei 2 metų - 3 metai. Be to, yra būtina nurodytų laiku, bet ne rečiau kaip 1 kartą per du metus, atvykti į specialią apžiūrą, kur kruopščiai apžiūrėjus nustatoma, ar tam automobiliui nereikia papildomų „vaistų“ porcijos. Kuo senesnis automobilis, tuo sudėtingesnė jo padengimo technologija bei tuo trumpesnė garantija.
Lietuviškos Sąlygos ir Papildoma Apsauga
Eksploatacijos sąlygų požiūriu Lietuva patenka į didelio korozinio aktyvumo zoną - tai pajūrio klimatas su dažnais temperatūros svyravimais - žiemos metu apie 00C, tai padidintas ir pastovus drėgnumas (virš 50%), tai gana stipriai užterštas oras (ypač CO2 ir H2S dujomis (gamybos išmetamos dujos), tai besaikis kelio druskų (NaCl ir jų mišinių bei tirpalų naudojimas) kelių priežiūrai žiemos metu, tai nepakankamai lygūs keliai, važiuojant keliais dėl vibracijos ira gamykliniai hermetikai, tai neprižiūrimi purvini keliai, kurie važiuojant abrazyvai veikia gamyklines, dugno dangas, tai nepakankama automobilių priežiūra, žemas autochemijos panaudojimo lygis. Visi šie subjektyvūs išoriniai faktoriai neišvengiamai didina korozijos greitį. Jei išsivysčiusiose vakarų šalyse vidutinis pilno korozijos greitis sudaro 10-60 mkm per metus pramoninio miesto atmosferoje, tai mūsų specifinėmis sąlygomis jis 1,3-1,6 karto didesnis ir artimas 1 mm per metus.
Dėl šių priežasčių nederėtų aklai pasitikėti gamintojo duodama garantija kėbului, o įvertinant aukščiau išvardintus subjektyvius faktorius, spartinančius koroziją, reikėtų žinoti, kad yra papildomos apsaugos nuo korozijos priemonės. Tokių priemonių savalaikis ir kokybiškas panaudojimas ne tik prailgina kėbulo tarnavimo laiką, bet ir padeda išsaugoti automobilio prekinę išvaizdą bei vertę.
Kelių barstymas druska ir apsauga nuo rūdžių – savaitės patarimas
Papildomos Antikorozinės Apsaugos Technologijos
Kiekvienam modeliui egzistuoja individuali technologinė schema, kurioje parodytos visos vietos, kurias reikia padengti, kuo padengti ir kaip prie tų vietų prieiti. Turi būti naudojama speciali profesionali purškimo įranga - aukšto slėgio beorio purškimo (iki 250 atm.) siurbliai, specialūs antgaliai, užtikrinantys kokybišką, tolygų medžiagų paskleidimą. Turi būti naudojamos profesionalios, patikimos, atestuotos, suderinamos su gamyklinėmis medžiagomis antikorozinės medžiagos. Nėra universalios medžiagos - uždaroms ertmėms reikia vienos, dugnui kitos, kurių eksploatacinės savybės skirtingos. Padengimo technologija turi būti standartizuota, atliekama griežtai laikantis eiliškumo, operacijų būtinumo ir panašiai.
Papildomas ir savalaikis antikorozinis padengimas atitolina korozijos pradžią, o savalaikiai pakartotini daliniai padengimai, gali prailginti automobilio tarnavimo laiką dvigubai. Antikorozinį padengimą reikia rekomenduoti ir jau eksploatuojamas automobiliui - tai taip pat prailgina jo tarnavimo laiką, atitolinant korozijos pradžią. Tokiems automobiliams taikoma kiek modifikuota technologija.
Kėbulas - brangiausia automobilio dalis. Jis apsprendžia ne tik automobilio išorinį grožį, bet žymia dalimi ir ilgaamžiškumą bei patikimumą. Kadangi jo gamyboje kol kas plačiausiai vis dar naudojamas metalas, tai net ir gražiausio ir tobuliausių formų kėbulo pavojingiausias priešas - korozija. Be abejonės, kiekvienas automobilių pramonės gigantas skiria šiai problemai deramą dėmesį. Automobilių pramonėje apsaugos nuo korozijos srityje paprastai naudojamos šios priemonės: įvairūs konstrukcijų pakeitimai, paliekant kuo mažiau "uždarų ertmių" sunkiai prieinamų ir apsaugomų vietų, kuriose paprastai prasideda korozija; įvairūs hermetikai ir užpildai, suvirinimo siūlių ir "kišenių" užpildymui; visų metalinių paviršių elektrocheminis gruntavimas; daugiasluoksnio dažymo-gruntavimo technologijos; metalinių paviršių galvanizavimas, naudojant ne tik įprastą cinką, bet ir labiau korozijai atsparius jo lydinius; uždarų ertmių paviršių padengimas specialiomis antikorozinėmis medžiagomis; dugno ir jo elementų apsauga nuo korozijos, naudojant antikorozines medžiagas bei mechanines priemones; metalinių detalių pakeitimas nemetalinėmis.
Kada Ir Kaip Atlikti Antikorozinį Padengimą?
Didelio skirtumo nėra, tik rudenį ir žiemą daugiau laiko bei įvairių sąnaudų išeikvojama džiovinimui po plovimo aukšto slėgio vandens srove. Visiems automobilių savininkams, kurie rūpinasi savo automobiliais, kviečiame į antikorozinius centrus, kad atliktumėte komplektinį technišką aptarnavimą. Pirmiausia automobilį kruopščiai nuplauname su specialiais plovikliais, kurie ne tik puikiai nuplauna visus paviršius, bet ir juose esantys specialūs priedai apsaugo lako paviršių. Plaunama ne tik išorė, bet taip pat kruopščiai išplaunamas automobilio dugnas, ratų arkos, taip pat po variklio dangčiu esantis plotas.
Jei antikorozinį padengimą atlieka specialistai, nėra jokio skirtumo, kada tai daryti - žiemą, rudenį ar vasarą. Jei antikorozinį padengimą atlieka specialistai, nėra jokio skirtumo, kada tai daryti - žiemą, rudenį ar vasarą. Kokybiškai atlikti antikoroziniai darbai iš tiesų ilgam apsaugo automobilį nuo rūdžių susidarymo ir plitimo.
Ar Verta Investuoti Į Antikorozinį Padengimą?
Lietuvoje vyraujantis klimatas - drėgni rudenys, snieguotos žiemos ir gausus kelių barstymas druska - sukuria puikias sąlygas automobilių korozijai. Seniau, kai vieninteliais automobiliais mūsų keliuose buvo Rusijoje gaminami VAZ, Moskvich ir GAZ, kiekvienas įsigijęs automobilį pirmiausiai ieškodavo kur jį "nusmaluoti" - taip supaprastintai buvo vadinama procedūra, kai automobilio dugnas buvo padengiamas į smalą panašiais produktais. Tais laikais visi žinojo, kad jei "Žigulio" neapsaugai nuo korozijos, tai jis surūdys jau per 2-3 metus.
Net ir seno automobilio vertė padidėja maždaug 1000 Lt, jei jis yra dengtas antikorozine danga, tuo tarpu jį apsaugoti kainuoja apie 300-400 Lt. Gobšus moka du kartus, kaip sako patarlė. Pagailėsi pinigų automobilio apsaugai nuo korozijos, prarasi žymiai daugiau, kai reikės remontuoti ar parduoti surūdijusį.
Pasirūpinus automobilio ilgaamžiškumu ir apsauga nuo rūdžių, svarbu pasirūpinti ir gera jo estetine išvaizda.