Norėdami išsiskirti iš minios, gamintojai nusprendžia į automobilius įdiegti vis keistesnių įrenginių. Peržvelgus įvairių modelių įrangos sąrašus galima drąsiai teigti, kad automobilių kūrėjai fantazijos stoka nesiskundžia. Taigi ką gamintojai galvojo, kai nusprendė įdiegti šiuos keistus įrenginius?
Fiat 500L su kavos aparatu
Pastebima tendencija, kad vairuotojams viena svarbiausių funkcijų automobiliuose tampa... puodelių laikikliai. „Fiat“ žengė dar toliau ir naująjį „500L“ pradėjo siūlyti su mini kavos aparatu. Šis įrenginys sukurtas kartu su italų kavos meistrais iš „Lavazza“ kompanijos. Prie kavos aparato pirkėjas gauna ir puodelius, šaukšto laikiklį bei cukrinę. Toks malonumas papildomai kainuoja 300 JAV dolerių.
Mini Cooper Convertible su „Openometer“ funkcija
Panašu, kad „Mini Cooper“ kabrioletų savininkams reikia papildomo stimulo nuleisti stogą. O kaip kitaip galima būtų paaiškinti „Openometer“ prietaiso paskirtį? Šis apvalus rodmuo, įtaisytas prie prietaisų skydo, skaičiuoja minutes ir valandas, kiek laiko automobilis praleido su nuleistu stogu. „Mini“ apie „Openometer“ kalba taip: „tai yra prietaisas, padedantis jums skaičiuoti laiką, praleistą nuleidus stogą... taip jūs galite mėgautis nuleisto stogo malonumais, išvaduotomis mintimis ir įdegiu“. Po tokių paaiškinimų galima spėti, kad kai kurie BMW-„Mini“ inžinieriai prieš sugalvodami šį prietaisą per daug laiko praleido saulėje.
Bugatti Veyron 16.4 su „Top Speed Key” funkcija
„Bugatti Veyron 16.4” yra vienas išskirtiniausių modelių pasaulyje. Vis dėlto norėdami pasimėgauti maksimaliu šio 1001 AG automobilio 408 km/val. greičiu, reikia turėti ne tik atliekamą milijoną eurų, bet ir specialų raktą, pavadintą ne itin išradingai - „Top Speed Key“ (liet. Didžiausio greičio raktas). Taigi vairuotojas, nusprendęs išbandyti „Veyron“ galimybes, turi įstatyti šį raktą į jam skirtą vietą ir pasukti. Tuomet automobilio važiuoklė ir galinis oro aptakas kiek nusileidžia žemyn, taip pagerindami aerodinamines savybes.
BMW 750i - „Džentelmeno funkcija“
Iš tiesų, ši funkcija turi skambų pavadinimą, tačiau jos paskirtis nėra tokia stulbinanti, kaip būtų galima pagalvoti. „Džentelmeno funkcijos“ paskirtis - informacinio kompiuterio pagalba galima nustatyti, kad vairuotojas savo sėdynės reguliavimo mygtukais galėtų stumdyti ir šalia esančio keleivio sėdynę bei taip suteikti daugiau vietos gale sėdintiems keleiviams. Kam naudinga ši funkcija? Ji pasitarnaus nebent jei dirbate limuzino vairuotoju ir tingite pakelti užpakalį.
Kia Soul su šviečiančiais ir pulsuojančiais garsiakalbiais
Aukštesnio įrangos lygio „Kia Soul“ modeliai turi vieną magišką bruožą - pasigarsinus muziką, priekinėse durelėse įmontuoti garsiakalbiai ima šviesti ir pulsuoti. Tai smagu. Maždaug kokioms penkioms minutėms. Vėliau ši sistema tiesiog pradeda nervinti tarsi vietoje nenustygstantis keleivis ant galinės sėdynės. Be to, šie magiški garsiakalbiai nepasirodė esantys labai patikimi - defektų turėjusi jų sistema buvo viena iš priežasčių, kodėl prieš kurį laiką „Kia“ teko atšaukti „Soul“ automobilius.
Fiat 500 su kvapų dispenseriu
Šis itališkas mažylis siūlomas su įdomiu aksesuaru - kvapų dispenseriu. Įtaisytas tarp priekinių sėdynių jis gali būti juodos arba baltos spalvos. Galimi trys skirtingi aromatai: citrininis, „nakties esencija“ ir „šviežio oro kvapas“. Be to, kad jūsų keleivius gali pradėti kamuoti čiaudulys, šis įrenginys turi dar vieną trūkumą - dvigubas puodelių laikiklis paverčiamas viengubu. Beje, analogišką kvapų dispenserį gali rinktis ir „Renault Latitude“ pirkėjai.
Keisčiausi vairai automobilių istorijoje
Automobilio salone pats reikalingiausias įtaisas yra vairas. Juk tai yra komponentas, kurį vairuotojas visada liečia ir juo daugiausiai naudojasi, todėl būtina, kad baranka būtų patogi. Tačiau taip negalvoja dizaineriai, kurie modeliavo vairus, apie kuriuos kalbėsime šiame straipsnyje.
Konceptinis Maserati Boomerang
Konceptinis „Maserati Boomerang“ pasirodė 1971 metais ir atrodė pritrenkiančiai - pleišto formos kėbulas buvo paskutinis mados šauksmas, stiklo intarai sutinkami duryse ir ant stogo. Žodžiu, dizaineris Giorgetto Giugiaro padirbėjo iš peties. Tačiau įdomiausias koncepcijos elementas yra vairas, kurio viduryje buvo visas prietaisų skydelis. Beje, „Boomerang“ buvo legalus keliuose, o vienintelis egzempliorius iškeliavo į privataus kolekcionieriaus garažą.
Subaru XT
Dažniausiai dizaineriams neleidžiama persistengti, kuriant serijinio automobilio vairą, stengiamasi išlaikyti simetriją ir ergonomiją. Tačiau japonai 1985 metais „Subaru XT“ modelyje leido dizaineriams išprotėti - ko pasekoje automobilis turėjo bumerango formos centrinę vairo dalį. Nors vairas neatrodė įspūdingai, jis puikiai derėjo su futuristiškai atrodančiu salonu.
Nissan Nails
2001 metais „Nissan“ išleido konceptą „Nails“, kuris turėjo ypatingą vairą. Dizaineriai nelaužė galvų ir sumodeliavo guma aptrauktą vairą, kuris labiau panašus nuodingo grybo kepurę, nei į prietaisą, valdantį automobilį.
Citroen Osmose
Jeigu jau kalbame apie neįprasčiausius dizainerių kūrinius, mes net ir labai norėdami neapsieisime be „Citroen“? O gi niekaip. Todėl pakalbėsime apie 2000 metais pasirodžiusią koncepciją „Citroen Osmose“, kuri mus nukelia į tolimą ateitį, kurioje nėra blogio, o visi dalinasi turimais ištekliais. Nors koncepte vairas tebuvo išdažytas, jo sumanytojai manė, kad ateityje jis galėtų virsti į didelį, besisukiojantį ekraną, kuriame būtų pateikiami svarbiausi duomenys.
Lancia Medusa
Italijos automobilių gamintojas „Lancia“ taip pat garsėja išprotėjusiais dizaineriais. Vienas pavyzdžių 1980 metais pasirodęs „Lancia Medusa“ konceptas. Dizaineriai ant vairo nusprendė sukrauti viską ką įmanoma - laikrodį, posūkių indikatorių, šviesų, klimato kontrolės valdymą. Kitais aspektais „Medusa“ buvo gan tradicinis automobilis, turėjęs hečbeko kėbulą, penkias duris ir ypač mažą, vos Cx 0,263 aerodiniminį pasipriešinimą.
Lancia Orca
Po poros metų pasirodė dar vienas italų konceptas pavadinimu „Orca“. Tai taip pat buvo penkių durų hečbekas, turėjęs dar mažesnį Cx 0,245 aerodiniminį pasipriešinimą, tačiau italai toliau liko apsėsti mygtukų manijos. Nors jų ir pamažėjo, tačiau išliko tikra gausybė.
Pontiac Pursuit Concept
„Pontiac Pursuit Concept“ - tai amerikiečių bandymas žvilgtelėti į ateitį. 1987 metais pasirodęs konceptas atrodo išties puikiai, o vairas labiau primena kompiuteriniams žaidimams pritaikytą vairalazdę. Bėje, jis nėra tiesiogiai surištas su ratais jokiu mechaniniu sujungimu - visą darbą atlieka elektronika.
Edsel Corsair
1958 metais pasirodęs „Edsel Corsair“ buvo vienas nesėkmingiausių kada nors gamintų amerikietiškų automobilių. Mašinos išvaizda buvo atgrasi, o salone laukė dar vienas siurprizas - vairas, viduryje turintis automatinės greičių dėžės perjungimo mygtukus. Tai buvo naujovė, kuri galiausiai pasirodė visiškai nepraktiška. Markės gyvavimas pasibaigė vos po poros metų egzistavimo.
Ford Interceptor
„Ford Interceptor“ buvo konceptinis modelis, pasirodęs 2007 metais. Nors automobilis ir nepasirodė gamyboje, tačiau tai buvo „Ford“ atsakas į „Chrysler 300C“ modelį. Įdomu tai, kad dizaineriai stengėsi akcentuoti stačiakampio formą, kas lėmė jog „Inteceptor“ vairas tapo visai ne apvalus.
BMW Z22
„BMW“ mėgsta eksperimentuoti savo koncepciniuose modeliuose. Tai ne visada būna sėkminga, o to pavyzdys „Z22“ hečbekas, pasirodęs 2001 metais. Automobilis turėjo priekinius varančiuosius ratus, beraktę, nuo piršto antspaudo veikiančią užvedimo sistemą ir labai keistą vairą, ant kurio buvo begalė mygtukų. Įdomus vairas nepadėjo šiam konceptui susilaukti visuomenės pripažinimo.
Spyker C8
Pabaigai, vienas nuostabiausių mūsų kada nors matytų vairų, kuris stovi „Spyker C8“ superautomobilyje, pasirodžiusiame 2000 metais. Visas automobilio salonas yra išklotas rankomis apdirbtomis medžiagomis, o vairui skirta ypač daug dėmesio. Kiekviena smulkmena šį komponentą daro tikru meno kūriniu.
Vaizdo registratorių funkcijos ir jų nauda
Neretai sugrįžus prie savo automobilio, tenka nemaloniai nustebti. Kai kada žvilgsnį patraukia įlenktos durelės, nubraukti dažai, o kai kada ir rimtesnis apgadinimas. Kodėl taip nutiko? Kur dingo šie vaizdo įrašai? Ar tai reiškia, kad registratoriai įrašinėja ne viską?
Kondensatoriai ir baterijos
Kondensatoriai. Jie paprastai vertinami dėl ypatingai ilgo tarnavimo laiko ir itin spartaus įkrovimo. Jis trunka vos iki 10 sekundžių! Visgi, vaizdo registratoriai, kuriuose yra įmontuotas kondensatorius, negali pasigirti ilgu veikimo laiku nutrūkus išorinio elektros šaltinio energijos tiekimui. Jie išsikrauna kone akimirksniu. Baterija. Įmontuotą vidinę bateriją turintys vaizdo registratoriai yra pasirenkami dažniau dėl objektyvių priežasčių: tokiu būdu galima užtikrinti, kad net ir nutrūkus maitinimo šaltinio energijos tiekimui, vaizdo registratorius galės tęsti vaizdo fiksavimą. Akivaizdu, kad norintys geriau apsaugoti savo transporto priemonę vairuotojai renkasi tokius automobilių vaizdo registratorius, kuriuose yra įmontuota baterija.
Judėsio ir smūgio davikliai
Tokiu būdu, nutrūkus maitinimo šaltinio energijai, vaizdą fiksuojanti priemonė išsijungia, tačiau jame esantys įmontuoti judesio ir / ar smūgio davikliai, automatiškai įsijungia ir pradeda vaizdo fiksavimą. Judesio daviklis. Juos turi bene visi šių metų geriausieji registratoriai. Judesio daviklius turintys įrašymo įrenginiai vaizdo įrašinėjimą pradeda tuomet, kai savo kadre užfiksuoja vienokį ar kitokį judesį. Pavyzdžiui, judesio jutiklis reaguoja į pro šalį einančius žmones ar pravažiuojančius automobilius ir kaskart įsijungia fiksuoti tai, kas vyksta objektyvo aprėpiamame lauke. Smūgio daviklis. Ši funkcijos veikimo principas toks pat kaip ir judesio daviklio, tačiau šiuo atveju vaizdo registratorius vaizdo fiksavimą pradeda tuomet, kai fiksuojamas smūgis. Tokią funkciją turintys vaizdo registratoriai yra rimtas privalumas tiems, kurie nuolat parkuoja savo automobilį perpildytose automobilių stovėjimo aikštelėse. Visgi, reikia įvertinti tai, kad palikus automobilį stovėjimo aikštelėje ilgesnį laiką, baterija nuo dažno judesio fiksavimo, nuolatinio įsijungimo ir išsijungimo, gali greitai išsikrauti.
Į šį klausimą, deja, bet reikia atsakyti neigiamai - registratoriai nefiksuoja vaizdo visą laiką nenutrūkstamai. Vis dėlto, tokios vaizdo registratorių funkcijos kaip judesio ir smūgio jutikliai leidžia užfiksuoti automobilio savininkui svarbią informaciją.
Išmanūs automobiliai - ateities infrastruktūra
Jų stovėjimo aikštelėms ir garažams reikia žemės, kurios miestuose trūksta. O apmaudžiausia, kad, tyrimai rodo, jog vidutinis automobilis apie 95 proc. laiko praleidžia stovėdamas. O kas, jei automobilis būtų ne tik porą tonų sveriantis plieno, stiklo, plastiko ir gumos monstras, reikalaujantis sau vietos? Kas, jei jie taptų galingomis duomenų platformomis, veikiančiomis kartu, kad surinktų ir skleistų informaciją, taip gerindami miesto gyventojų saugumą ir patogumą? Kas, jei automobiliai taptų augančios, susijusių ir galios iš debesų kompiuterijos besisemiančių objektų sistemos - daiktų interneto (IoT) - dalimi?
Tai idėja, kurią į gatves ir stovėjimo aikšteles siekia įdiegti IBM tyrėjas Robertas Šortenas ir jo vadovaujama susietų automobilių projektą vystanti komanda. „Visame pasaulyje jau dabar pilna automobilių, tiesiog prigrūstų įvairių jutiklių ir skaičiavimo įrangos, - sakė R.Šortenas. - Kai automobiliai priparkuoti, paprasčiau nustatyti tikslią jų buvimo vietą nei jiems judant ir jie turi energijos šaltinius. Taigi, stovintys automobiliai gali tapti svarbia infrastruktūros dalimi ir patenkinti miesto gyventojų poreikius“.
Neišnaudotos automobilių galimybės
Kaip tai galėtų veikti realiame pasaulyje? Pavyzdžiui, dujų nuotėkiai yra itin pavojingi žmonėms ir gali sukelti didžiulių nuostolių. O jei gatvės būtų nusėtos sensoriais, kurie galėtų ne tik fiksuoti nuotėkį, bet kartu ir rastų tikslią jo vietą? Jei kiekviename automobilyje būtų įdiegti dujų jutikliai, jūs faktiškai jau turėtumėte tokią sistemą. Ir tai tik vienas iš keturių sujungtų automobilių sistemos pritaikymo būdų, kuriuos IBM tyrėjai šiuo metu testuoja Airijos sostinėje Dubline.
Kuo toliau, tuo dažniau automobilių galia yra matuojama ne tik po variklio gaubtu slypinčiomis arklio jėgomis. Šiandieniniai automobiliai iš salonų išrieda pilni kamerų, judėjimo sensorių ir kitų duomenis renkančių įrenginių. Paskaičiuota, kad iki 2020 metų 9 iš 10 naujų automobilių turės interneto ryšį. Kodėl visi šie pajėgumai turėtų būti nenaudojami vien todėl, kad variklis tuo metu yra išjungtas?
„Mes taip pat tiriame, kaip priparkuotų automobilių jutikliai galėtų papildyti namų apsaugos sistemas, - sakė R.Šortenas. - Juk jei automobilyje yra įrengti judėjimo jutikliai, jie galėtų būti įjungti nakčiai, kad stebėtų judėjimą rajone. Arba jei kuriame nors name įsijungia signalizacija, automobilio kamera galėtų automatiškai įsijungti ir pradėti įrašinėti vaizdą“.
Suras vietą parkavimui ir šunį
Kito priparkuoti automobiliai taip pat galėtų padėti jums rasti parkavimo vietą sau. Ir ne bet kokią - jutiklius turintys ir tarpusavyje informacija besidalijantis automobiliai parinktų jūsų automobiliui ir jūsų poreikiams tinkamiausią laisvą stovėjimo vietą. „Kaip automobiliai nėra vienodi, taip ir visos parkavimo vietos yra skirtingos, - aiškina IBM tyrėjas. - Vienos jų tinka dideliems automobiliams, į kitas tilps tik mažiukai. Kai kurios jų labiau tiks specialių poreikių turintiems žmonėms bus arčiau parduotuvės arba, pavyzdžiui, poliklinikos“.
Taigi šalikelėje priparkuoti automobiliai galės ne tik nustatyti aplink juos esančių laisvų parkavimo vietų skaičių, bet ir įvertins jas. O sujungti automobiliai juk galėtų rasti ne tik, kur pastatyti automobilį, bet ir dingusį šunį ar kokį daiktą. Jei prie jūsų augintinio antkaklio, kai šis dingo iš namų, būtų pritvirtintas energijos nereikalaujantis radijo bangų įtaisas, automobiliuose įrengti jutikliai padėtų atsekti jį rajone.
Svarbiausia, kad dauguma dalykų, kurie erzina kalbant apie mieste priparkuotus automobilius - jų dydis, jų buvimas visur - yra jų išskirtinumas, kurį galima išnaudoti gyventojų gerovei. „Pagrindinis automobilių privalumas lyginant juos, pavyzdžiui su išmaniaisiais telefonais, yra jų dydis. Automobilyje galima sumontuoti kur kas didesnius įrenginius, - sako IBM tyrėjas R.Šortenas. - Su jais galima nuveikti kur kas daugiau nei su mobiliaisiais telefonais“.
Automobiliai turi savus, nuo tiekimo grandinės nepriklausomus energijos šaltinius, tad jutikliai juose veikti gali nepriklausomai nuo aplinkybių. Jų tiek daug, kad net jei kurio vieno jutikliai nesuveiks, tai nebebus svarbu. Be to, automobilius vairuotojai keičia kas 8-9 metus, todėl juose įdiegtos technologijos niekada neatsiliks nuo laikmečio. Todėl sujungtų „išmanių“ automobilių sistemos būtų ypač naudingos mažiau turtingoms šalims, kurios neturi pakankamai lėšų įgyvendinti didžiulius miesto infrastruktūros projektus.
Sudomino Vilnių
„Skaičiuojama, kad Vilniuje yra apie 300 tūkst. automobilių. Jei ateityje bent dalis jų galėtų atlikti ir visą miestą apimančios daviklių sistemos funkciją, miestui tai suteiktų daug naudingų duomenų, kuriuos galėtume panaudoti vilniečių labui. Viena vertus tokia sistema leistų miestiečiams spręsti tam tikras problemas, pavyzdžiui parkavimosi, kita vertus - išanalizavus šiuos duomenis galėtume priimti geriausius sprendimus planuodami miesto plėtrą“, - apie tokios sistemos privalumus miestui sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
„Išmanieji šiuolaikiniai miestai pirmiausia susiję su milžiniškais duomenų kiekiais. Automobilių panaudojimas jiems rinkti - idėja ties kuria dirba IBM tyrėjai Airijoje - tai būdas be didelių papildomų išlaidų gauti informaciją realiu laiku. Miestiečių saugumo jausmas ir laiku bei išsamiai jiems pateikiama informacija yra kertiniai laimingo miesto elementai. Informaciją fiksuojantys ir ją besidalijantys automobiliai, manau, jau netolimoje ateityje taps neatsiejama didžiųjų miestų informacijos greitkelio dalimi“, - mano IBM atstovas viešajam sektoriui Lietuvoje Gytis Nemanis.
Automobilių yra visur, tereikia tinkamai išnaudoti jų galimybes ir akis erzinančią miesto peizažo detalę padaryti vertinga infrastruktūros dalimi.
tags: #keisciausi #irenginiai #automobilyje