C6
Menu

Kelionės automobiliu: kaip pasiruošti ir saugiai vairuoti?

Atostogos automobiliu - tai puiki galimybė atrasti naujas vietas, mėgautis gamtos vaizdais ir keliauti be apribojimų. Tačiau, kad kelionė būtų ne tik maloni, bet ir saugi, būtina tinkamai pasiruošti. Tai apima automobilio techninės būklės patikrinimą, dokumentų tvarkymą, draudimo pasirūpinimą ir maršruto planavimą.

Ilgesnė kelionė reikalauja didesnio dėmesio automobiliui nei įprastas kasdienis važiavimas. Prieš išvykstant verta apsilankyti servise ir patikrinti stabdžius, padangas, žibintus, tepalus bei aušinimo sistemą. Tvarkingas automobilis užtikrins ne tik saugumą, bet ir leis išvengti nenumatytų problemų pakeliui.

Jei per kelių savaičių atostogas ketinate nuvažiuoti 5 tūkst. ar daugiau kilometrų, toks atstumas jau yra reikšmingas automobiliui. Ruošiantis kelionei, svarbu įvertinti ir atsižvelgti į gamintojo reikalavimus bei atlikti transporto priemonės techninio aptarnavimo darbus. Pasak draudimo bendrovės atstovo, reikėtų pakeisti tepalo ir oro filtrus, variklio alyvą, įvertinti automobilio mazgų būklę bei stabdžių sistemos efektyvumą.

Jeigu planuojate kelionę kalnuotais keliais, esant aukštai oro temperatūrai, įvertinkite, kad tokiomis aplinkybėmis automobilio stabdžių sistema veiks didesnės apkrovos režimu, negu važiuojant Lietuvos keliais. Tas pats laukia ir transporto priemonės aušinimo sistemos. Todėl patikrinkite aušinimo skysčio lygį ir jo kokybę. Pažiūrėkite, ar jame nėra priemaišų, galinčių trukdyti efektyviai aušinti automobilio variklį, esant karštesniems nei įprasta transporto priemonės eksploatavimo orams.

Draudiko teigimu, tokie defektai dažnai nėra matomi, kol transporto priemonė nėra naudojama sudėtingesnėmis nei įprastos eismo sąlygomis. Ruošiantis kelionei svarbu patikrinti ir pakabos būklę bei kitas greitai susidėvinčias dalis, pavyzdžiui, generatoriaus dirželį. Jei jis nutrūksta, tai nėra sudėtingas gedimas, kuris Lietuvoje, tikėtina, nesukeltų didesnių nepatogumų, tačiau esant užsienyje - nėra garantijos, kad šį defektą pavyks pašalinti operatyviai ir tai nesugadins atostogų planų.

A. Gučius pataria patikrinti ir klimato kontrolės sistemą. Pasak jo, reikėtų įvertinti šaldymo reagento kiekį, o jei jis per mažas - papildyti. Jeigu automobilyje nėra atsarginio rato, būtinai vertėtų jį įsidėti. Pažeidimo atveju jis leis išvengti nepatogumų laukiant pagalbos.

Automobilio paruošimas kelionei

Ilgesnė kelionė reikalauja didesnio dėmesio automobiliui nei įprastas kasdienis važiavimas. Prieš išvykstant verta apsilankyti servise ir patikrinti stabdžius, padangas, žibintus, tepalus bei aušinimo sistemą. Tvarkingas automobilis užtikrins ne tik saugumą, bet ir leis išvengti nenumatytų problemų pakeliui.

Būtina apžiūrėti padangas, kad jos neturėtų pažeidimų, o gilus protektorius apsaugotų nuo akvaplaningo stipriai lyjant. Prieš kelionę atlikite nuodugnią automobilio apžiūrą, nes jei gedimą teks taisyti kelionės metu, ne tik sugaišite laiko, bet ir galite nerasti tinkamų dirbtuvių, o atlikti darbai kainuos žymiai brangiau.

Prieš kelionę labai svarbu patikrinti aušinimo sistemos veikimą, kadangi važiuojant spūstyse karštu oru, dideliu greičiu ar kalnuose, žymiai labiau kais variklis. Taip pat reikia patikrinti stabdžių skystį, ir, jei reikia, jo papildyti ar pakeisti; patikrinti vairo sistemos veikimą; jei artėja laikas - pakeisti variklio alyvą ir filtrą. Be to, intensyviame eisme ir važiuojant dideliu greičiu, variklis gali naudoti daugiau alyvos, todėl visada verta turėti papildymą.

Būtina patikrinti, ar automobilyje yra tvarkingas ir pripūstas atsarginis ratas arba remonto rinkinys, pirmosios pagalbos vaistinėlė, gesintuvas, įspėjamasis trikampis bei liemenė su atšvaitais. Kai kuriose šalyse šie daiktai yra privalomi, tad jų neturint gali tekti susimokėti baudą.

Saugumas yra svarbiausias dalykas automobilyje, nes jame praleisime itin daug laiko. Pasirūpinkite ir automobilio remonto instrumentais, kad, esant nedideliam gedimui, jį galima būtų pataisyti kelyje ir tęsti kelionę. Turėkite atsuktuvą keičiamais antgaliais, reples-veržliaraktį, taip pat lipnią tvirtinimo juostą, kuri pravers bent jau laikinai sutaisyti sugedusią išmetimo sistemą, sulūžusį veidrodėlį ar buferį ir nuvažiuoti iki artimiausių dirbtuvių.

Žibintuvėlis yra nepamainomas prietaisas, jei automobilį tenka remontuoti prietemoje ar tamsoje. Žibintuvėlis turi nebijoti drėgmės ir reikia pasirūpinti, kad elementai būtų nauji - verta pasirūpinti papildomu elementų komplektu.

Kelionėje turėkite vilkimo lyną, kuris pravers, jei užklimpsite ar automobilį teks vilkti. Taip pat įsitikinkite, kad turite ir įsukamą vilkimo kilpą.

Prieš kelionę atlikite nuodugnią automobilio apžiūrą, nes jei gedimą teks taisyti kelionės metu, ne tik sugaišite laiko, bet ir galite nerasti tinkamų dirbtuvių, o atlikti darbai kainuos žymiai brangiau. Rimtai, nejuokaukite!

Būtina patikrinti: Langų skystį: Pripilkite pilną bakelį. Jeigu yra galimybė, pasiimkite papildomai. Keliaujant, ypač vasarą, langų skysčio sunaudojama išties nemažai. Vairo stiprintuvo skystį: Patikrinkite, ar jo netrūksta. Stabdžių skystį. Aušinimo sistemos skystį: Jo trūkti taip pat negali.

Atsižvelkite į tai, kada keitėte alyvą ir alyvos filtrą. Įvertinkite, kiek kilometrų planuojate važiuoti. Rekomenduotume net jeigu iki keitimo liko 1000-2000 km, o jūs važiuosite panašų atstumą - vistiek pasikeisti alyvą su filtru. Šviežia alyva ir filtras užtikrins sklandų variklio tepimą vairuojant ilgus atstumus. Būtinai pasikeiskite oro filtrą, kuro filtrą, salono filtrą. Patikrinkite pavarų dėžės alyvą.

Važiuoklės ir stabdžių sistemos patikra yra gyvybiškai svarbi. Būtinai atlikite važiuoklės patikrą. Visi mazgai turi būti pertikrinti, klibančios ar keliančios abejonę detalės pakeistos. Stabdžių sistemos dalys patikrintos, jei reikia pakeisti kaladėles, diskus ir t.t. Važiuoklė ir stabdžių sistema yra vieni pagrindinių dalykų, kurių nepatikrinus į ilgą kelionę leistis draudžiama.

Turite įsitikinti, kad padangos dar tinkamos ilgam atstumui. Kad tolygiai nusidėvėjusios. Ar nėra įtartinų vietų ant padangų, pavyzdžiui, nusidėvėjimo ant vidinės dalies, gal dažnai tenka dapūtinėti ar pan.

Atsižvelgiant į ankstesnį keitimą ir planuojamą kelionės atstumą, turėtumėte, reikalui esant, pasikeisti variklio diržų komplektą, įtempėjus, vandens pompą. Kelyje atsiradus poreikiui keisti diržus ar, pavyzdžiui, vandens pompą, automobilį gali tekti tempti ar kviesti tralą. Užtruksite.

Vienas pagrindinių dalykų, kurį turite atlikti, tai diagnostika. Pajungus automobilį prie kompiuterio jis bus nuskaitytas ir įvertintas. Meistras pamatys, jeigu yra kažkokių esminių nuokrypių, kurie turėtų būti būtinai sutvarkyti prieš leidžiantis į kelią. Atlikite kuro sistemos patikrą. Diagnostiką. Kaip veikia purkštukai, kuro siurblys.

Verta patikrinti automobilio šviesas. Patikrinkite valytuvus. Ar gerai valo, ar nebraižo stiklo. Patikrinkite oro kondicionierių. Ar pakankamai freono.

Tai bemaž pagrindinis sąrašas, į kurį reikėtų atsižvelgti ruošiantis keliauti automobiliu ilgus atstumus.

Dokumentai ir draudimas

Keliaujant po Europą pakanka lietuviško vairuotojo pažymėjimo - jis pripažįstamas visose Europos Sąjungos šalyse. Vis dėlto, būtina atminti, kad kiekviena valstybė turi savų vairavimo niuansų. Skiriasi ne tik greičio ribojimai ar kelio ženklų specifika, bet ir vairuotojų elgesio kultūra, kelių mokesčių sistema. Todėl prieš išvykstant verta pasidomėti taisyklėmis konkrečioje šalyje, kad kelionės metu netektų susidurti su nemaloniomis staigmenomis.

Be vairuotojo pažymėjimo, būtinas ir transporto priemonės registracijos liudijimas. Taip pat svarbu patikrinti, ar jūsų privalomasis draudimas galioja visose kelionės šalyse. Europos ekonominėje erdvėje jis galioja automatiškai, tačiau vykstant už jos ribų gali prireikti žaliosios kortelės. Nuo šių metų daugumoje ES šalių draudimo dokumentai galioja ir elektronine versija (telefone ar kompiuteryje), vis tiek pravartu juos atsispausdinti ir turėti automobilyje.

Pasak draudiko, svarbu patikrinti privalomojo transporto priemonės draudimo galiojimo laiką bei pasirūpinti kelionės draudimu. Atkreipkite dėmesį, ar kasko draudimas galioja šalyse, į kurias planuojate vykti, paskaitykite, ar jame nurodoma apsauga pagalbos kelyje atveju yra pakankama. Turėkite atspausdintą TPVCA draudimo liudijimą. Nepamirškite transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo. Lietuvoje šio dokumento vežiotis nebeprivaloma, tačiau vykstant į užsienį jis - būtinas.

Jo teigimu, važiuojant į Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes vairuotojai privalo turėti tarptautinį transporto priemonės draudimo liudijimą - žaliąją kortelę. Nuo 2020 metų žaliosios kortelės nebereikia atsiimti draudimo bendrovėse. Pasikeitus jos formai ir spalvai, vykstant už Lietuvos sienų pakanka elektroniniu paštu ar interneto savitarnoje gautą žaliąją kortelę atspausdinti ant balto lapo ir turėti kartu su kitais dokumentais.

Kelionė automobiliu visuomet susijusi su rizika, todėl draudimas - vienas svarbiausių pasiruošimo etapų. Privalomasis draudimas užtikrina, kad žala kitiems eismo dalyviams bus atlyginta, tačiau jūsų paties automobilio jis neapsaugo. Todėl prieš keliaujant į užsienį verta įsigyti kasko draudimą. Jis padengs nuostolius jūsų automobilio vagystės, gamtos stichijos ar avarijos atveju, net jeigu įvykį sukeltumėte patys. Dažniausia į kasko draudimą įtraukiama ir pagalba kelyje, galiojanti ir užsienyje - tai gali tapti nepamainoma pagalba nutikus bėdai.

Ne mažiau svarbus ir kelionių draudimas. Kiekvienas šeimos narys turėtų būti apsaugotas nuo netikėtų išlaidų dėl sveikatos sutrikimų, nelaimingų atsitikimų ar bagažo praradimo. Draudimas padengia gydymo išlaidas, gali organizuoti transportavimą į Lietuvą. Tokia apsauga užtikrina ramybę ir leidžia keliauti be nuolatinio nerimo.

Maršruto planavimas ir saugus vairavimas

Iš anksto suplanuotas maršrutas palengvina kelionę. Pasižymėkite, kur bus degalinės, poilsio aikštelės, kempingai ar nakvynės vietos. Pasitikrinkite, kokios kelių rinkliavos galioja skirtingose šalyse - kai kur būtina įsigyti vinjetes, kitur mokami atskiri kelio ruožai ar tiltai.

Jis rekomenduoja iš anksto pasidomėti, kokie kelių mokesčiai taikomi šalyse, į kurias planuojate vykti, ir kur juos galima sumokėti. Dalyje Europos valstybių važiavimas keliais yra mokamas. Vienose valstybėse yra įrengti specialūs kelio postai, kuriuose vairuotojai sumoka kelio mokestį. Kitur yra ant priekinio automobilio klijuojamų lipdukų sistema. Norintieji išvengti kelių mokesčio, gali pasirinkti prastesnės kokybės kelius, važiuoti tolimesniu maršrutu, tačiau pamatyti daugiau vietinių miestelių.

Pasak A. Gučiaus, planuojant kelionę svarbu pasirūpinti ir tinkamu maršrutu. Kelionę planuoti reikėtų taip, kad pasirinktas nuvažiuoti atstumas neverstų nei skubėti, nei stipriai pervargti vairuojant. Planuodami atsižvelkite ne tik į numatytą nuvažiuoti atstumą, tačiau įvertinkite ir esamą kelių būklę, vykstančius jų remontus. Pasitelkus „Google“ ir kitus žemėlapius, tai nėra sudėtinga. Juose galite pasiskaičiuoti laiką, kurį sugaišite, važiuojant tarp pasirinktų taškų. Įterpkite ir laiką, kurio reikės planuotiems ar neplanuotiems sustojimams bei poilsiui. Venkite kelionių tamsiu paros metu nežinomais keliais.

Vairavimo ypatumai ilgoje kelionėje: Daugelis žmonių yra produktyviausi ryte (nuo 8 val. ryto iki pusiaudienio) ir ankstyvą vakarą (nuo 16 iki 19 val.). Susikaupimas mažėja anksti popietę (nuo 14 iki 16 val.) ir ypač po vidurnakčio. Todėl ilgą kelionę rekomenduojame pradėti kuo anksčiau ryte ir apie 14 val. padaryti ilgą pertrauką. Mūsų patarimas: pirmąją pertraukėlę padarykite praėjus daugiausiai trims ar keturioms kelionės valandoms. Pakvėpuokite kuo daugiau gryno oro. Jūsų produktyvumas itin sumažėja nuo 14 iki 16 val. Todėl, kai vairuojate šiuo paros metu, planuokite ilsėtis kas 30 min. Nevalgykite sunkaus maisto.

Atostogų ar savaitgalio kelionių situacija dažniausiai tokia: pilnas automobilis keleivių, o bagažinė - krovinių. Dažnai dar ir ant stogo pūpso bagažinė. Toks pasunkėjęs automobilis viską daro prasčiau: ir stabdo, ir suka į posūkį. Todėl nėra vieno aiškaus skaičiaus, kuris nusakytų, koks greitis saugus. Bet akivaizdu, kad kai kuriais atvejais jis bus mažesnis už maksimalų leistiną.

Jei automobilio galinėje dalyje sukrauta labai daug svorio, jo priekinių ratų sukibimas bus prastesnis. Juk ir padidėjusios degalų sąnaudos parodo, kad pakrautą automobilį veikia visai kitokios fizikinės jėgos. Ir kuo greitis didesnis, sąnaudos ima kilti vos ne geometrine progresija.

Ant stogo vairuotojai kartais klaidingai susideda labai sunkius daiktus. Visuomet reikia pasiskaityti aerodinaminės bagažinės ar stogo skersinių instrukcijas ir neviršyti nurodytos normos. Tačiau akivaidu: reikia daryti viską, kad masės centras būtų kuo žemiau, tada automobilis bus valdomas lengviau.

Be to, netinkamai pritvirtintas krovinys gali kelti pavojų ir kitiems eismo dalyviams. Ne kartą yra pasitaikę atvejų, kai greitkelyje atsipalaiduoja dalis netinkamai pritvirtinto krovinio. Siūlyčiau kiek įmanoma daugiau daiktų dėti į bagažinę, o ne kur nors salone, nes taip gerokai saugiau. Ir tai labiau susiję ne su svorio paskirstymu, o su saugumu. Sedanų bagažinės yra visiškai izoliuotos, o važiuojant hečbekais ar universalais būtina naudoti tinklelius ar kitas tvirtinimo priemones, užtikrinančias krovinio stabilumą. Stipriau pastabdžius toks daiktas gali ne tik kad iškulti stiklą. Yra buvę atvejų, kai net ir nedidelis daiktas su didele jėga atskrenda vairuotojui į galvą...

Kiekvienas daiktas automobilyje turi turėti savo vietą. Ir galvoti, kad „man taip nebus, kaip nutiko kitam“ būtų didelė klaida.

Padangų slėgis: ant kiekvieno automobilio statramsčio ar degalų bako bakelio galima rasti lipduką su skaičiais. Ten nurodyta, koks turi būti slėgis pakrovus automobilį, o koks rekomenduojamas, kai juo važiuoja tik vairuotojas.

Vaikiškos kėdutės turi ISOFIX tvirtinimus. Klausimų dėl to lyg ir neturėtų kilti. Tačiau nepakenktų kiekvieną kartą įsitikinti, ar vaikas prisegtas taip, kad stabdant nesusižeistų. Kalbant apie suaugusius, kurie saugos diržus kartais užsimeta bet kaip, reikia priminti, kad moderniuose automobiliuose saugos diržų aukštį galima reguliuoti. O jeigu to nepakanka, galima pakelti ar nuleisti sėdynę. Net ir atrama galvai juk sukurta ne dėl grožio - ją taip pat reikia priderinti prie savo ūgio, kad galinio smūgio atveju būtų kuo labiau sumažinta žala sveikatai dėl atatrankos.

Važiuojant žvyrkeliu automobilis „plaukioja“? Tai ženklas, kad sukibimas prastas arba automobilio pakaba nespėja sugerti duobių. Mažinkite greitį. Juk nesuvaldę automobilio greitai galite atsidurti griovyje.

Siauras asfaltuotas keliukas su žvyro kelkraščiais. Jei jis vingiuotas, tai savaime reikia važiuoti lėčiau. Be to, susitikus iš priekio atvažiuojantį automobilį, juk reikės saugiai prasilenkti. Tokiu atveju abu vairuotojai turėtų elgtis džentelmeniškai ir leisti vieną ratą šalikele. Čia labai svarbu suvokti, kad abiejų pusių sukibimas bus skirtingas. Todėl nuo kelio nuvažiavus per dideliu greičiu automobilį gali sumėtyti, jį po to gali tekti „gaudyti“. O jei transporto priemonė dar ir pakrauta, galimybių stabilizuoti „vingiuojantį“ automobilį labai sumažėja.

Toks skirtingas sukibimas gali pridaryti bėdų, jei kažką darysi staigiai. Stabdysi, manevruosi vairu. Todėl greitį iki tinkamo saugaus reikia susimažinti tiesiu vairu ir kol dar visi keturi automobilio ratai ant asfalto, kad vėliau nereikėtų improvizuoti.

Tinkamos pertraukos ir poilsis

Ilga kelionė reikalauja ne tik techninio ir praktinio pasiruošimo, bet ir psichologinio. Ilgai vairuojant, ypač vienam, vairuotojui gali kilti nuovargio ir streso. Tam reikia pasirūpinti ne tik automobilio technine būkle, bet ir tinkamu savo psichologiniu nusiteikimu. Ilga kelionė gali būti stresuojanti, ypač jei keliaujate į nežinomą vietą arba sąlygos kelyje nėra idealios. Norint išvengti streso, svarbu reguliariai atsipalaiduoti ir pasirūpinti savo emocine būsena.

Kelių valandų sėdėjimas vairuotojo kėdėje gali sukelti nugaros skausmus ir diskomfortą. Prieš pradedant kelionę, sureguliuokite vairuotojo kėdę taip, kad ji būtų kuo patogesnė. Tai padės išvengti nereikalingo nuovargio ir skausmo. Jei kelionė trunka ilgai, darykite pertraukėles, kad išsitiestumėte, pajudėtumėte ir išvengtumėte įsitempimo.

Kaip jau minėta, svarbu kas kelias valandas daryti pertraukas. Daugeliui vairuotojų rekomenduojama sustoti kas 2-3 valandas, kad išeitumėte iš automobilio, pajudėtumėte, atliktumėte tempimo pratimus ir tiesiog atsipalaiduotumėte. Jei jaučiate, kad pradeda slėgti nuovargis, jokiu būdu nesistenkite vairuoti toliau. Stabdykite automobilį saugioje vietoje ir ilsėkitės. Galite padaryti trumpą miegą, išgerti vandens, atsigaivinti ir vėl tęsti kelionę, kai pajusite, kad esate pasiruošę. Vairavimas nuovargio būsenoje yra itin pavojingas ir gali sukelti rimtų nelaimių.

Pagalbos dažniausiai prašo kaimyninėse šalyse. „Gjensidige“ duomenimis, pernai gegužės-rugsėjo mėnesiais eismo nelaimės užsienyje sudarė 5 proc. visų įvykių. Daugiausia įvykių vairuotojai patyrė kaimyninėse šalyse - Lenkijoje (27 proc.) ir Latvijoje (13 proc.), dar dešimtadalis - Vokietijoje. Pasak techninės pagalbos įmonės „REDGO Lithuania“ vadovo Igno Krasausko, daugiausia iškvietimų iš svečiose šalyse keliaujančių Lietuvos vairuotojų sulaukiama Latvijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Įmonės duomenimis, dviejose pastarosiose valstybėse registruojami Lietuvos vairuotojų iškvietimai sudaro apie 70 proc. visų pagalbos kelyje iškvietimų užsienio valstybėse. I. Krasausko teigimu, daugiau nei 80 proc. pagalbos kelyje atvejų yra reikalinga automobilio transportavimo paslauga. Jos dažniausiai prireikia dėl transporto priemonės variklio gedimo arba dėl eismo įvykio. Kitą dalį iškvietimų sudaro vietoje suteikiama pagalba. Vairuotojai dažniausiai kreipiasi dėl padangų pažeidimų, pamestų ar salone užtrenktų automobilio raktų, išsikovusio akumuliatoriaus.

Jis atkreipia dėmesį, kad leidžiantis į kelionę automobiliu svarbu ne tik nuodugniai patikrinti transporto priemonės techninę būklę, bet ir pasitikrint, ar draudimo sutartyje numatytos techninės pagalbos kelyje paslaugos. Išvykstant į užsienį automobiliu, reikėtų susipažinti, kokios pagalbos kelyje paslaugos jums priklauso ir kokiu telefono numeriu reikėtų kviesti pagalbą užsienio šalyje. Jei iššūkių, užklupusių kelyje, nepavyksta įveikti, vertėtų vadovautis šaltu protu ir kviesti pagalbą kelyje. Ją visais atvejais stengiamės suteikti kaip įmanoma greičiau - priklausomai nuo įvykio vietos, paros laiko, oro sąlygų pagalba vidutiniškai atvyksta per 1,5-2 valandas.

Pasak A. Gučiaus, planuojant kelionę svarbu pasirūpinti ir tinkamu maršrutu. „Kelionę planuoti reikėtų taip, kad pasirinktas nuvažiuoti atstumas neverstų nei skubėti, nei stipriai pervargti vairuojant. Planuodami atsižvelkite ne tik į numatytą nuvažiuoti atstumą, tačiau įvertinkite ir esamą kelių būklę, vykstančius jų remontus. Pasitelkus „Google“ ir kitus žemėlapius, tai nėra sudėtinga. Juose galite pasiskaičiuoti laiką, kurį sugaišite, važiuojant tarp pasirinktų taškų. Įterpkite ir laiką, kurio reikės planuotiems ar neplanuotiems sustojimams bei poilsiui. Venkite kelionių tamsiu paros metu nežinomais keliais.“

Tinkamos pertraukos: Kaip jau minėta, svarbu kas kelias valandas daryti pertraukas. Daugeliui vairuotojų rekomenduojama sustoti kas 2-3 valandas, kad išeitumėte iš automobilio, pajudėtumėte, atliktumėte tempimo pratimus ir tiesiog atsipalaiduotumėte. Jei jaučiate, kad pradeda slėgti nuovargis, jokiu būdu nesistenkite vairuoti toliau. Stabdykite automobilį saugioje vietoje ir ilsėkitės. Galite padaryti trumpą miegą, išgerti vandens, atsigaivinti ir vėl tęsti kelionę, kai pajusite, kad esate pasiruošę. Vairavimas nuovargio būsenoje yra itin pavojingas ir gali sukelti rimtų nelaimių.

Daiktų pakavimas ir pasiruošimas

Kiekviena kelionė prasideda nuo idėjų, kurios pavirsta konkrečiu planu, o kai planai jau sudėlioti, belieka tik susidėti daiktus. Šioje stadijoje visada kyla klausimas, kaip subalansuoti daiktų kiekį tarp komforto ir ribotos erdvės. Internete galima rasti begalę patarimų, video ir nuotraukų, kaip ir ką pasiimti, bet kiekvienas keliauja savaip ir kiekvienam reikalingas skirtingas komforto lygis.

Patarimai daiktų pakavimui: Pasidomėkite šalimi, į kurią vykstama, jos klimatu, galbūt specialiomis sąlygomis. Nepamirškite ir tų šalių, kurias kirsite iki savo kelionės tikslo. Žinokite savo komforto ribas. Tik palapinės ir miegmaišio neužteks, jei norėsite patogiai atsisėsti ar išgerti kavos ryte prie staliuko. Įvertinkite savo automobilio talpą bei galimybes. Prieš įsigydami naują daiktą, skirtą kelionėms, pagalvokite, kur jį apgyvendinsite kelionės metu. Jei abejojate daikto praktiškumu - nepirkite. Pirkite geresnės kokybės ir mažiau vietos užimančius daiktus (pvz., 3 Husky miegmaišiai pagal tūrį yra lygūs vienam noname miegmaišiui). Pirkite įrangą, atitinkančią jūsų kelionių tipą, pavyzdžiui, jei keliaujate automobiliu, jums tikrai nereikia alpinistinės kalnų palapinės.

Suklasifikuokite daiktus pagal jų funkcijas, pavyzdžiui: Dokumentai, pinigai, žemėlapiai, tame tarpe ir sveikatos kortelės, išduodamos VLK (galioja 2 metus) ir privalomos Europoje, jei norite gauti nemokamą medicininę pagalbą. Kempingo reikmenys. Rūbai (karštai dienai, šaltai, kalnams, paplūdimiui). Foto, video įrankiai, power bankai, pakrovėjai. Medicina. Asmeniniai daiktai (pvz., žaislai, kosmetika, rankšluosčiai, higienos priemonės).

Pradėkite nuo didžiausių daiktų. Dėdami pagalvokite, kada jo gali prireikti (pvz., gėlo, švaraus vandens bakelio nenukiškite giliai, nes kelionės metu galbūt norėsite nusiplauti pakelėje pirktus vaisius ar tiesiog nusiplauti rankas), bei jo svarbą (pavyzdžiui, gesintuvas, vaistinėlė turi būti lengvai ir greitai pasiekiami).

Išnaudokite visas kerteles smulkiems daiktams. (Pvz., miegmaišiai puikiai telpa po priekinėmis sėdynėmis). Automobiliuose yra daug dėtuvių, į kurias galima sudėti nemažai smulkmenų.

Pagalvokite apie keleivių saugumą. Pritvirtinkite daiktus bei atskirkite saloną tam skirtu tinkleliu (caravan tipo automobiliuose), kad esant ekstremaliai situacijai skriejantys daiktai nesužalotų keleivių. Atminkite, kad vagišius taip ir vilioja automobiliai su atviromis bagažinėmis ar atvirai paliktais brangiais daiktais.

Daiktus pagal funkcijas galite supakuoti į dėžes (pavyzdžiui, virtuvės ir maisto gaminimo įranga). Taip bus lengviau surasti reikalingus daiktus.

Kempingo įranga: Palapinė: Turėkite daugiau kuoliukų, daugelyje vietų tenka naudoti siaurus, skirtus kalnams. Miegmaišiai: Rinkitės vasarinės temperatūros. Gagos plunksnų ir panašiai tikrai neprireiks, jei keliaujate šiltuoju laikotarpiu bei nelipate į kelių kilometrų aukščius. Čiužiniai: Nepamirškite kojinės pompos bei elektrinio kompresoriaus. Elektros prailgintojas: Bent 15 metrų. Gerai būtų turėti perėjimus iš kemperiams skirtų šakučių, nes ne visur būna įprastinės rozetės. Stovyklavimo kėdės. Sudedamas stalas. Prožektoriai: Keli maži bei vienas palapinėje su stovyklavimo funkcija. Sodo žibintai, naudojantys saulės energiją. Pagalvėlės. Kirvis. Virvė: Turėkite bent 20 metrų turistinės virvės. Pasidžiaugti rūbams, rankšluosčiams bei tentui. Tentas: Nepamainomas daiktas, jei lyja lietus ar tvieskia tiesioginė saulė. Su virvės pagalba visada turėsite savo nuosavą pavėsinę. Taip pat praverčia apsaugai nuo vėjo. Tinklas nuo uodų.

Medicina: Automobilinės vaistinėlės tikrai nepakaks. Turėkite atskirą, kurioje turėtų būti pleistrai, bintai (sterilūs ir ne), vaistai nuo karščiavimo ir skausmo (ibumetin), vaistai nuo viduriavimo, virškinimo sutrikimų bei, žinoma, angliukas, odos dezinfektantas, vaistai nuo alergijos (net jei nealergiški Lietuvoje esantiems augalams ar gyviams), vaistai nuo slogos. Jei turite sveikatos sutrikimų ir jums būtini specialūs vaistai. Taip pat būtinai turėkite apsauginį kremą nuo saulės (SPF 30 - 50, jei keliaujate pietinėse šalyse) ir priemones nuo uodų ir kitų gyvių. Tais kitais gyviais pasidomėti pravartu prieš važiuojant, kad žinotumėt, ką daryti nutvilkius medūzai ar gavus skorpiono kirtį.

Virtuvės įranga: Kelioninė viryklė. Kempingo indai: Lėkštės (geriausia, jei susideda viena į kitą), puodai (idealu, jei tą patį galime naudoti kaip keptuvę ir puodą), puodeliai (termo), stalo įrankiai, pjaustymo lentutė ir pats svarbiausias įrankis ne tik maisto ruošo...

Svetur - kiti reikalavimai dokumentams. A. Gučius pataria patikrinti ir klimato kontrolės sistemą. Pasak jo, reikėtų įvertinti šaldymo reagento kiekį, o jei jis per mažas - papildyti. Jeigu automobilyje nėra atsarginio rato, būtinai vertėtų jį įsidėti. Pažeidimo atveju jis leis išvengti nepatogumų laukiant pagalbos.

Automobilio techninės apžiūros sąrašas

Essential Road Trip Checklist - 5 Things to Know Before You Drive

tags: #keliones #su #automobiliu #kiek #valandu #vairuoti