Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos.
Naujovės kelių eismo taisyklėse
Pagal nuo sausio 1 d. įsigaliosiančius KET pakeitimus, keičiama specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarka, tikslinama stovėjimo tvarka elektromobilių įkrovimo vietose, nustatomas draudimas stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtose.
Jei greitėjimo juosta važiuojančios transporto priemonės vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (įsilieti į transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turės duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.
Kelio ženklų ir papildomų lentelių reikšmės
Kai kurie kelio ženklai turi papildomų lentelių, kurios suteikia papildomos informacijos. Pavyzdžiui, lentelė gali nurodyti kryptį ir atstumą iki objekto arba pavojingo kelio ruožo pradžios.
Taip pat yra kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti, ir lentelių, kurios nurodo transporto priemonės rūšį, kuriai galioja kelio ženklas.
Stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik motorinėms transporto priemonėms, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, ir jų junginiams su priekabomis.
Yra ženklų, nurodančių, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, įrengta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku.
Kiti ženklai nurodo pagrindinio kelio kryptį sankryžoje.
Pėsčiųjų judėjimas dviračių takais: diskusijos ir pokyčiai
Dabar galiojančių Kelių eismo taisyklių 48.5 papunktyje rašoma, kad pėstiesiems draudžiama eiti dviračių taku. Tačiau 1968 m. Vienoje priimta Kelių eismo konvencija, kurią Lietuva yra ratifikavusi, numato išimtį.
Konvencijoje rašoma, kad „jeigu prie važiuojamosios dalies yra šaligatvis ar pėsčiųjų eismui tinkamas takas, pėstieji naudojasi jais <...>“ ir „jeigu neįmanoma naudotis šaligatviu ar taku arba jeigu jų nėra, pėstieji gali eiti važiuojamąja dalimi; pėstieji gali eiti dviračių taku, jeigu jis yra ir jeigu tai leidžia eismo intensyvumas, tačiau taip, kad netrukdytų dviračių ir mopedų eismui“.
Susisiekimo ministerijos atstovai teigia, kad prieš dešimtmetį tokių atvejų, kai kelyje yra įrengtas dviračių takas, bet nėra įrengtas šaligatvis ar pėsčiųjų takas, pasitaikydavo itin retai. Tačiau pastaraisiais metais populiarėjant dviračių transportui ir plečiantis dviračių takų tinklui, ši išimtis galėtų tapti aktuali.
Susisiekimo ministerija planuoja siūlyti Kelių eismo konvencijoje numatytą galimybę pėstiesiems eiti dviračių taku.
Nuomonės ir argumentai
Lietuvos dviratininkų bendrijos vadovas Eduardas Kriščiūnas teigia, kad tokie pakeitimai yra laukiami ir ypač aktualūs užmiestyje, kur dviratininkų būna daug daugiau nei pėsčiųjų. Jis pabrėžia, kad tokiose vietose, kur žmonių mažai vaikšto, nėra tikslinga įrenginėti atskirą šaligatvį dėl didelių sąnaudų.
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Silvestras Dikčius sutinka, kad užmiestyje pėstieji, eidami dviračių taku, yra geriau nei kelkraščiu. Tačiau jis perspėja, kad mieste toks sprendimas gali sukelti daugiau problemų dėl pėsčiųjų nesuvokimo, kad jie neturėtų eiti dviračių taku, o tai gali lemti konfliktus ir traumas.
S. Dikčius taip pat akcentuoja prastą pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimą miestuose, dėl ko pėstieji natūraliai renkasi jiems patogesnes vietas, net jei tai prieštarauja taisyklėms. Jis ragina investuoti į darnaus judumo gerinimą, kad būtų užtikrintos saugios ir patogios sąlygos visiems eismo dalyviams.
