Važiavimas atbuline eiga yra manevras, kuris reikalauja ypatingo atidumo ir tikslumo. Statistika rodo, kad didelė dalis eismo įvykių įvyksta būtent atliekant šį manevrą. Iki 25 proc. automobilių susidūrimų priežasčių būna važiavimas atbuline eiga. Tai didelis procentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad statistinis vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, nuvažiuoja tik šiek tiek daugiau nei 1,5 kilometro per metus. Siekiant sumažinti riziką ir užtikrinti saugumą kelyje, būtina žinoti ir laikytis Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimų, taip pat įsisavinti praktinius patarimus. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su važiavimu atbuline eiga, įskaitant taisykles, patarimus, dažniausiai pasitaikančias klaidas ir teisinius aspektus.
Kada ir kaip važiuoti atbuline eiga?
Važiavimas atbuline eiga leidžiamas tik tada, kai tai yra būtina ir nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Prieš pradedant manevrą, būtina įsitikinti, kad aplink nėra pėsčiųjų, dviratininkų ar kitų transporto priemonių. Taip pat svarbu įvertinti kelio dangos būklę ir galimas kliūtis.
Pagrindiniai reikalavimai:
- Saugumas: Prieš pradedant važiuoti atbuline eiga, įsitikinkite, kad tai saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.
- Greitis: Važiuokite lėtai ir atsargiai, kad galėtumėte laiku reaguoti į bet kokią situaciją.
- Stebėjimas: Nuolat stebėkite aplinką, naudodamiesi veidrodėliais ir atsisukdami, kad pamatytumėte „akląsias zonas“.
- Posūkio signalai: Rodomas posūkio signalą manevruojant į kairę ar dešinę.
- Pirmenybė: Važiuodami atbuline eiga, privalote duoti kelią kitiems eismo dalyviams.
Šis reikalavimas žino ne kiekvienas net ilgametę vairavimo patirtį turintis vairuotojas - posūkių signalai rodomi ne tik atliekant posūkius kai važiuojate į priekį, bet ir judant atbulomis kai manevruojate į kairę ar dešinę (pavyzdžiui - parkuojantis). Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, be to, matomumą riboja automobilio konstrukcijos, todėl patariama vengti važiuoti atbulomis. Važiuojant atbulomis kai kuriems vairuotojams sunku nuspręsti į kurią pusę rodyti posūkį, bet jis turi išlikti toks pat, kaip ir važiuojant į priekį.
Prieš pradėdamas manevrą, vairuotojas turi įsitikinti, kad manevruodamas netrukdys ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atliekant šį manevrą reikia įdėmiai stebėti automobilio aplinką. Tam naudojami veidrodėliai ir dairomasi per abu pečius. Būtina praleisti kitus eismo dalyvius.
Eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Prieš sėsdami į automobilį, apžiūrėkite aplinką, kad įsitikintumėte, jog nėra jokių kliūčių. Jei įmanoma, paprašykite keleivių pagalbos, kad jie galėtų stebėti aplinką ir nurodyti teisingą važiavimo kryptį.
Automobilių stovėjimo aikštelėse stenkitės statyti automobilį atbulomis, kad vėliau būtų galima saugiai išvažiuoti. Važiuojant atbuline eiga vietose, kuriose yra daug žmonių ir kitų automobilių, būkite ypač atsargūs.
Dažniausios klaidos važiuojant atbuline eiga
Vairavimo instruktoriai pastebi, kad dažniausios klaidos, pasitaikančios važiuojant atbuline eiga, yra koncentracijos stoka ir per didelis greitis. Taip pat svarbu nepamiršti apie „akląsias zonas“ ir nepasikliauti vien tik veidrodėliais. Vairuotojas atbuline eiga turėtų važiuoti labai atsargiai ir lėtai, net jei atrodo, kad šalia nėra žmonių ar kliūčių. Ypač reikia stebėti ar aplinkui nėra vaikų, kurie, važiuojant atbuline eiga, gali būti nepastebimi dėl mažo ūgio.
Kitos dažnos klaidos:
- Nepasitikrinama, ar saugu važiuoti atbuline eiga.
- Neduodama kelio kitiems eismo dalyviams.
- Neparodo posūkio signalo manevruojant.
Automobilio vairuotojas stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Norėdamas iš jos išvažiuoti ir važiuoti kita kryptimi, vairuotojas pradėjo važiuoti atbuline eiga, nerodydamas jokio įspėjamojo posūkio signalo. Tuo metu pagrindiniu keliu judėjo kitas automobilis. Automobilis važiavęs atbuline eiga, nepastebėjo pagrindiniu keliu važiuojančios kitos transporto priemonės, neparodė įspėjamojo posūkio signalo ir su ja susidūrė.
Vairuotojai dažniausiai pažeidžia jiems puikiai žinomas taisykles, kad ir, sakysime, neviršyti greičio. Aš nesakyčiau, kad tai daroma specialiai, aš manyčiau, kad tai yra susiformavusi nuomonė, tokia elgesio schema. Aš būtent taip ir pavadinau vairavimo kultūrą, nes mes vairavimo kultūra kartais vadiname mandagumo apraiškas. Mane praleido, man padėkojo - čia ne vairavimo kultūra, o mandagumas. Dažniausiai konfliktas tarp vairuotojų įvyksta dėl to, kad netinkamai rikiuojasi iš vienos eismo juostos į kitą, tai yra būtent dešinės rankos taisyklė. Vienam atrodo, kad turi būti vienaip, kitam - kitaip. Dar vienas iš tokių atvejų - važiavimas atbulomis. Štai ir laidos kūrėjai gavo skaitytojo laišką, kuriame pastarasis teigia, jog, pradėjęs manevrą atbulomis, jis nebeprivalo praleisti kitų eismo dalyvių, esančių už automobilio. Tai šiuo atveju tas žiūrovas klysta, tokios taisyklės nėra. Galbūt nori, kad taip būtų, bet mes nepainiokime savo noro ir taisyklių supratimo, o visgi pasidomėkime, kaip yra iš tikrųjų. Iš tikrųjų yra taip, kad važiuodami atbuline eiga mes privalome praleisti kitus eismo dalyvius. Kaip aš savo mokiniams sakau, net tarakonus, einančius per parkingą, mes turime praleisti.
Patarimai, kaip saugiai važiuoti atbuline eiga
Geriausias būdas sumažinti susidūrimo, susijusio su važiavimu atbuline eiga, riziką yra paprasčiausiai vengti situacijų, kuriose vairuotojas yra priverstas taip manevruoti. Žinoma, yra situacijų, kai važiavimo atbuline eiga sunku išvengti, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėse - čia svarbu automobilį statyti atbulomis, kad vėliau būtų galima saugiai išvažiuoti. Pavyzdžiui, kiekvienas vairuotojas gali susidurti su kliūtimi kelyje, dėl kurios reikės apsukti automobilį. Nuo gero valdymo taip pat neatsiejamas greitas ir tikslus vairo valdymas, vairuotojui atsižvelgiant į vairuojamos transporto priemonės gabaritus.
Savaime suprantama, jog prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Dėl to būtinos šiokios tokios žinios apie automobilį. Taip pat reikia sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti. Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių. Kėbulas, langai ir langų valytuvai. Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai). Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti). Langai ir veidrodėliai (ar švarūs). Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai). Alyvos lygis. Stabdžių skysčio lygis. Aušinimo skysčio lygis. Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis). Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra). Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms. Prieš įlipant į automobilį pirmiausia reikia žvilgtelėti, ar už automobilio nėra jokių kliūčių, kurios trukdys pajudėti atbuline eiga. Po to reikia eiti lygiagrečiai su automobiliu. Ši taisyklė galioja tiek iš priekio, tiek iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms.
Automobilių stovėjimo aikštelėse to dažnai nepavyksta išvengti, todėl siūlome atvykus automobilį iš karto pasistatyti atbulą, kai esame apžvelgę laisvą automobilio statymui skirtą vietą ir kelionę pradėti visada pajudant į priekį. Tai būtina norint išvengti nelaimingų eismo įvykių, nes įsėdus į automobilį iš karto nepradedame važiuoti, užvedame variklį, įsijungiame radiją ar užsisegame saugos diržus (gyvenvietėse leidžiama neužsisegti saugos diržų važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse) ar atliekame kitą veiksmą, kurio metu mūsų dėmesys nukrypsta nuo galinio vaizdo automobilio veidrodžių. Pradėję važiuoti mes jau nežinome, ar nėra kliūties už mūsų automobilio galo, o juk tai gali būti ir žaidžiantis vaikas daugiabučio kiemo aikštelėje. Jeigu galime naudotis tik išoriniais galinio vaizdo veidrodžiais, prieš važiuojant atbulomis reikėtų šiek tiek pavažiuoti į priekį pilnai susukus vairą į dešinę arba kairę ir taip pamatyti, ar nėra kliūties už mūsų automobilio.
Vairavimas atbuline eiga vienpusio eismo gatvėse yra leidžiamas, tačiau reikia elgtis atsargiai.
Važiavimas atbuline eiga vienpusio eismo gatvėse
Lietuvoje vienpusės gatvės yra įprastos, ypač didžiuosiuose miestuose. Vienpusio eismo kelyje leidžiama važiuoti tiesiai tik ženklais nurodyta kryptimi. Tačiau nedraudžiama važiuoti atbulam. Vienpusio eismo gatvėje apsisukti neleidžiama, nes tai reikštų važiavimą prieš eismo srautą. Automobilių statymo taisyklės priklauso nuo kelio ženklų ir ženklinimo. Miestuose dažnai leidžiama stovėti vienoje arba abiejose vienpusės gatvės pusėse. Vienpusio eismo gatvės yra veiksmingas eismo valdymo būdas, tačiau jose vairuotojai turi atidžiai stebėti ženklus ir laikytis konkrečių taisyklių.
Dažniausi pažeidimai vienpusio eismo gatvėse:
- Važiavimas atbuline eiga ten, kur tai draudžiama.
- Važiavimas atbuline eiga, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams.
- Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
Teisiniai aspektai ir pasekmės
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų. Už tai numatytos baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Automatinės pavarų dėžės ypatumai
Šiuolaikiniuose automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis įdiegtos saugos funkcijos, skirtos apsaugoti pavarų dėžę nuo galimų pažeidimų dėl neteisingo pavarų perjungimo. Tačiau vairuotojai turėtų vengti staigių ir neapgalvotų pavarų perjungimų, ypač stresinėse situacijose.
Vairavimo mokymosi programėlės
Šiuolaikinės technologijos siūlo įvairias programėles, skirtas padėti mokytis vairuoti. Jos gali būti naudingos ruošiantis teorijos egzaminui, lavinant parkavimo įgūdžius ar ugdant pavojų suvokimą. Tačiau svarbu suprasti, kad programėlės turėtų būti laikomos pagalbine priemone, o ne tradicinio mokymo vairavimo mokykloje pakaitalu. Renkantis programėlę, atkreipkite dėmesį į jos atitiktį Lietuvos KET ir „Regitros“ reikalavimams, kūrėjo patikimumą, funkcionalumą ir turinį.
“Regitros” pratimas mieste. Parkavimas lygiagrečiai galu.
Praktiniai patarimai laikant vairavimo egzaminą
Laikant praktikos egzaminą VĮ „Regitra“, svarbu atkreipti dėmesį į tokius pratimus kaip apsisukimas 3 taškų, T formos sankryža atbuline eiga ir automobilio pastatymas į laikiną stovėjimo vietą. Laikant praktikos egzaminą VĮ „Regitra“, to irgi nereikėtų užmiršti, nes KET neišskiria judėjimo krypties kada rodyti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalą, važiuojant į priekį ar atgal.
Važiuojant į priekį reikia tam tikru momentu pasukti vairą. Važiavimo trajektorija turi būti sklandi ir tiksli. Likus nedideliam atstumui iki šaligatvio, ištiesinamas vairas. Kai automobilis atsiduria lygiagrečiai su šaligatviu, sustojama. Važiavimo greitis turi būti tolygus ir nedidelis.
Sustokite pakankamu atstumu iki vietos, kurioje statysite automobilį. Pradėjus judėti į priekį reikia tam tikru momentu pasukti vairą.
Sustokite pakankamu atstumu iki transporto priemonės, už kurios statysite automobilį. Sustojus automobilio ratai turi būti tiesūs. Automobilio galas turi daugmaž sutapti su kelkraštyje stovinčios transporto priemonės galu. Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą ir vėl grąžinkite jį į pradinę padėtį. Tuo metu, kai automobilio priekis yra labiausiai išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį, negaiškite laiko, kad netrukdytumėte artėjančioms transporto priemonėms.
Kai manevras atliekamas atbuline eiga, galima rinktis tik dešinėje esančią stovėjimo vietą. Negalima automobilio statyti labai arti dvi stovėjimo vietas vieną nuo kitos skiriančios linijos ar ant jos. Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos, reikia sustoti. Pradėjus judėti tinkamu momentu sklandžiai pasukti vairą, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto.
Likus mažiausiai dviem stovėjimo vietoms iki nusižiūrėtos vietos reikia sustoti. Iš šios pozicijos pavažiuoti į priekį iki tos vietos, iš kurios bus atliekamas manevras. Važiuodami atbuline eiga tinkamu momentu pasukite vairą taip, kad į stovėjimo vietą būtų galima įvažiuoti iš pirmo karto. Automobiliui sustojus jo ratai turi būti tiesūs.
Važiuojant dideliu greičiu, staigiai pasukite vairą į kairę. Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į dešinę ir ištiesinkite ratus. Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto.
Įjunkite atbulinę pavarą ir važiuodami pasukite vairą į dešinę. Prieš pat ratams paliečiant šaligatvį pasukite vairą į kairę ir ištiesinkite ratus. Ratai gali nežymiai prisiliesti šaligatvio krašto.
Važiuodami sukite į kairę. Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio.
Važiuojama tik važiuojamąja kelio dalimi. Atliekant šį manevrą, tenka padaryti kelis judesius. Manevro metu atbulinė pavara turi būti įjungiama tik vieną kartą.
Važiuoti pradedama dešiniame kelio krašte. Sustokite tinkamu atstumu iki dešinio kelkraščio. Pavažiuokite kelis metrus tiesiai. Jei reikia, įvažiuokite į dešinėje esančią stovėjimo vietą ar kitą laisvą kelio dalį. Staigiai pasukite vairą į kairę. Greitis turi būti mažas, bet nekintantis. Baigiant suktis puslankiu, ištiesinkite ratus, kad liktumėte savo kelio dalyje. Padidinkite greitį iki įprasto transporto priemonių srauto greičio.
