C6
Menu

Kelių mokestis Lietuvoje: naujovės ir ateities planai

Valstybinė Lietuvos kelių bendrovė „Via Lietuva“ ruošiasi įvesti elektroninę kelių mokesčių skaičiavimo sistemą, vadinamąjį etolingą, kuri pakeis dabartinę vinječių sistemą. Nuo kitų metų sausio bus pradėta diegti ši sistema, o vaizdo registratoriai keliuose fiksuos kiekvieną pravažiuojančią mašiną, prisidedant prie kelių rinkliavų skaičiavimo.

Valdantieji žada, kad naujus kelių mokesčius vyriausybė paskelbs rudenį, tačiau jie galios tik komerciniams automobiliams. „Šita vyriausybė tikrai netaikys lengviems automobiliams kelių mokesčio, neapmokestins vairuotojų, sistema bus taikoma tik sunkiasvorėms transporto priemonėms“, - teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Kaip veiks etolingas?

Etolingo sistema bus socialiai teisinga, nes mokestis bus skaičiuojamas už nuvažiuotą atstumą. „Kuo daugiau nuvažiuoji, tuo daugiau sumoki. Jei važiuoji mažiau - moki mažiau. Teršėjas moka, kas labiausiai gadina, laužo kelius, daugiausiai teršia ir sumokės daugiausiai už kelius“, - aiškino ministras.

Komercinių automobilių savininkai turės užsiregistruoti specialioje internetinėje platformoje ir internetu gaus sąskaitas už kiekvieną kilometrą, nuvažiuotą mokamais keliais. Skaičiuojant kilometro kainą bus atsižvelgiama į automobilio masę, ašių skaičių ir taršos klasę. Numatyta galimybė taikyti didesnes nuolaidas mažiau taršiems automobiliams, pavyzdžiui, elektriniams ar vandeniliu varomiems.

Nors konkretūs tarifai dar nėra galutinai patvirtinti, Seimo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas užsiminė, kad „vinjetė kainuoja 16 €, o kiek kainuos km 10-15 ct ar 5 ar 3 ct, teks palaukti“. „Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas patikslino, kad „numatyti paskaičiavimai pagal automobilio masę, ašių skaičių, taršos klasę, visa eilė komponentų, dedamųjų, kurie sudaro kilometro kainą konkrečiam automobiliui“.

Schema kaip veiks etolingo sistema

Mokamų kelių tinklo plėtra

Nuo 2025 m. liepos 1 d. plečiamas mokamų kelių tinklas krovininiam ir komerciniam transportui. Į kelių naudotojo mokesčiu (vinjete) apmokestinamų valstybinės reikšmės kelių tinklą papildomai įtrauktas 21 krašto kelių ruožas. Iki šiol komercinio transporto priemonės mokėjo kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis - 1 700 km.

Lengvųjų automobilių vairuotojams mokesčio mokėti nereikės. Ši plėtra padės kurti tvarų kelių finansavimo modelį, leis geriau prižiūrėti kelius, ilgainiui ne tik juos gerinti, bet ir plėsti tinklą. Pastebėta, kad krovininis transportas, siekdamas išvengti kelių naudotojo mokesčio, kartais renkasi neapmokestintus krašto ar rajoninius kelius, net jei tai pailgina maršrutą. Mokamų kelių tinklo plėtra turėtų paskatinti transporto priemones naudotis tinkamesniais keliais.

Verslo nuogąstavimai ir valdžios pažadai

Nors iki naujų kelių mokesčių įvedimo liko mažiau nei metai, verslas piktinasi, kad iki šiol neaišku, kiek teks mokėti. Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas prognozuoja, kad „išlaidos bus 10 kartų ir daugiau didesnės nei dabar išleidžiame vinjetei“. Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis priduria, kad „diskusijos labai aštrios, yra sutarimas, kad mokestis turi būti, bet didžiausia mįslkė, kokio dydžio mokestis bus ir kokia jėga jis guls ant vartotojų“.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas patikina, kad per etolingą surinktos lėšos bus skiriamos kelių tiesimui ir tvarkymui. Pernai komercinių automobilių savininkai sumokėjo apie 70 mln. € už kelių vinjetes. Įvedus etolingą kitąmet ministras tikisi surinkti apie 100 mln. €, o dar po metų - papildomai 50 mln. €.

Kaip keičiasi MAŽOSIOS BENDRIJOS mokesčiai nuo 2026 METŲ?

Kelių mokestis Lietuvoje: kas tai ir kaip jis veikia?

Kelių mokestis Lietuvoje - tai mokestis už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais. Jo pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad kelių infrastruktūra būtų nuolat prižiūrima, remontuojama ir tobulinama, kad šalies keliai būtų saugūs, kokybiški ir atitiktų augančius transporto poreikius.

Lietuvoje kelių mokesčiai skirstomi į kelis tipus: mokestis už naudojimąsi valstybiniais keliais (taikomas įvairioms transporto priemonėms) ir mokestis už tranzitą per Lietuvą (galioja užsienio transporto priemonėms). Kelių mokesčio tarifai nustatomi priklausomai nuo transporto priemonės tipo, jos masės, naudojimo trukmės ir kelio kategorijos. Lengviesiems automobiliams taikomi mažesni mokesčiai, o didesniems ir sunkesniems automobiliams - aukštesni.

Kelių mokesčio dydis priklauso nuo transporto priemonės tipo ir klasės, kelio kategorijos bei mokesčio už laiką trukmės. Mokesčiai renkami per tam tikras institucijas, tokias kaip Lietuvos automobilių kelių direkcija, ir gali būti sumokami internetu, per bankus ar specialias savitarnos paslaugas. Surinktos lėšos nukreipiamos į kelių infrastruktūros vystymą, remontą ir modernizavimą.

Kelių mokesčio sistemos palyginimas (planuojama ir dabartinė)
Aspektas Dabartinė sistema (vinjetės) Planuojama sistema (etolingas)
Mokestis taikomas Transporto priemonėms, naudojantiems tam tikrus kelius (vinjetės) Komerciniam transportui, pagal nuvažiuotą atstumą
Skaičiavimo principas Fiksuotas mokestis už laikotarpį Kintamas mokestis pagal nuvažiuotą atstumą, transporto priemonės masę ir taršos klasę
Tikslas Kelių priežiūra ir plėtra Socialiai teisingas kelių finansavimas, mažesnė tarša
Įvedimo data Dabar galioja Nuo 2025 m. sausio (sistemos diegimas)

Nors kelių mokesčiai gali atrodyti kaip papildomas finansinis įsipareigojimas, jie yra būtini, kad transporto sistema veiktų sklandžiai ir būtų saugi visiems eismo dalyviams. Šis mokestis yra viena iš esminių priemonių, užtikrinančių, kad šalies kelių infrastruktūra būtų nuolat prižiūrima ir tobulinama.

Kelių tinklas Lietuvoje su pažymėtais mokamais ruožais

tags: #keliu #mokestis #gyventojams